eR-21-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-21-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00025-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo L. R. skundo atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijai Nr. 57, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl neveikimo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

I. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. kovo 18 d. buvo gautas pareiškėjo L. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisiją priimti sprendimą dėl keliamų kandidatų sąrašų ir kandidatų į tarybos nario – mero pareigas 2015 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių ir tarybos nario – mero rinkimuose registravimo ir 2015 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario – mero rinkimuose registravimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis, rinkėjas tarybos narių į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius, teikia skundą dėl kilusio administracinio ginčo su teritoriniu valstybiniu viešojo administravimo subjektu Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisija Nr. 57 (toliau – ir atsakovas) dėl neveikimo, kai buvo nepriimamas sprendimas – individualus administracinis aktas dėl registravimo kandidatų sąrašo 2015 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių, tarybos nario-mero rinkimuose. Tokiu būdu buvo pažeisti jo teisėti interesai dėl teisėto lūkesčio, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, laikysis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto principo, jog viešojo administravimo subjekto veikla turi atitikti teisines normas ir, kad užtikrins, jog rinkimai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas“, o 2 dalis nustato, kad „Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.“ Pareiškėjas 2015 m. sausio 27 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijai dėl informacijos pateikimo, prašydamas pateiktį kopiją Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo įregistruoti kandidatai į savivaldybės tarybos narius ir narius – merus. 2015 m. sausio 30 d. trečiasis suinteresuotas asmuo priėmė sprendimą Nr. Sp-54 „Dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų, dalyvaujančių 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, paskelbimo“, kuris neįsigaliojęs, nes Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 (Žin., 2012, Nr. 110-5564) 19 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka Teisės aktų registre nepaskelbtas.

Iki 2015 m. sausio 28 d. imtinai Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisija patikrinus pateiktus pareiškinius dokumentus privalėjo priimti sprendimą įregistruoti kandidatus, tačiau skundo pateikimo dienai nei vienas kandidatas iš pateiktų sąrašas nėra registruotas kandidatu į 2015 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių rinkimus, todėl negalima buvo skelbti kandidatų sąrašus. 2015 m. vasario 9 d. gavo elektroniniu būdu atsakymą iš Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 57 pirmininkės į jo 2014 m. sausio 27 d. prašymą, kuriuo informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisija nėra priėmusi sprendimo dėl registravimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių kandidatų, bet jai yra žinoma apie Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. Sp-54, kuriuo nutarta paskelbti 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašus ir kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus.

Pareiškėjas 2015 m. vasario 16 d. gavo rinkėjo kortelę Nr. 1093 dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių rinkimuose ir Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 57 informacinį leidinį „2015 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos savivaldybių merų ir tarybų rinkimai“, kuriame yra nurodomi partijų, visuomeninių rinkimų komitetų, jungtinių kandidatų sąrašai. 2015 m. vasario 17 d. padavė trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai skundą dėl atsakovo neveikimo. 2015 m. kovo 15 d.

į elektroninį paštą gavo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos raštą Nr. 2-596 (2.10V), kuriuo informuotas apie esančią Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo prieštaravimą. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 4 dalis imperatyviai įpareigoja „Savivaldybės rinkimų komisija, patikrinusi pateiktus pareiškinius dokumentus, rinkėjų parašų rinkimo lapus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatų sąrašas ir (ar) kandidatas turi šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nustatyto skaičiaus rinkėjų palaikymą, sprendimą įregistruoti kandidatą turi priimti per 10 dienų po šių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 31 dienai.“.

Atsakovas neįvykdė įstatymo įpareigojimą, tokiu būdu neveikimu pažeidė minimą įstatymo normą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Pareiškėjas byloje kelia ginčą dėl Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 57 neveikimo, nepriimant pastarajai Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje numatyto sprendimo dėl registravimo kandidatų sąrašo 2015 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių, tarybos nario – mero rinkimuose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. vasario 17 d. padavė Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau – ir VRK) skundą dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos neveikimo. 2015 m. kovo 15 d. gavo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos raštą Nr. 2-596 (2.10V), kuriuo informuotas, jog dėl skirtingų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 10 dalies, 37 straipsnio 4 dalies nuostatų, VRK rekomendacijose numatyta, kad savivaldybių rinkimų komisijos turi priimti sprendimus teikti VRK sprendimus registruoti kandidatus į savivaldybių tarybas.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos bei teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

Pareiškėjas savo skundo reikalavimus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui reiškia, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 119 straipsnio 1 dalimi.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai. Pagal šio įstatymo 119 straipsnį, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą partija, rinkimų komitetas, iškėlę kandidatus, kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą Vyriausiosios rinkimų komisijos veiką turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pirmiau paminėtos teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vienintele ir galutine instancija nagrinėja tik ginčus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų rinkimų teisinių santykių srityje, kurių specialią apskundimo tvarką nustato Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas. Tik tokiais atvejais taikytinos ABTĮ septynioliktame skirsnyje (skundai dėl rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimų) numatytos nuostatos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu nereiškia jokių reikalavimų Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, kuriuo būtų siekiama išspręsti tarp pareiškėjo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos kilusį ginčą rinkimų teisinių santykių srityje. Pareiškėjas skundu prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisiją priimti sprendimą dėl keliamų kandidatų sąrašų ir kandidatų į tarybos nario – mero pareigas 2015 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių ir tarybos nario – mero rinkimuose registravimo ir 2015 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario – mero rinkimuose registravimo. Taigi reikalavimas akivaizdžiai nukreiptas į savivaldybės rinkimų komisiją.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iškeltas disputas yra tik iš pirmo žvilgsnio patenkantis į rinkimų teisinių santykių sritį, bet realiai tai yra viešojo administravimo subjekto teisės aktais priskirtų funkcijų vykdymas (nevykdymas), kas patenka į viešojo administravimo sritį, o tai reiškia ir šiuo pagrindu skundas iš karto negali būti nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Viešojo administravimo subjekto sprendimų ar neveikimo viešojo administravimo srityje klausimus pirmąja instancija nagrinėja apygardos administraciniai teismai (ABTĮ 15 str., 18 str.), todėl šiuo atveju pareiškėjo skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 57 neveikimo gali būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kadangi pareiškėjo skundas nėra priskirtas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl jį atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti pareiškėjo L. R. skundą ir skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius