A-556-1937-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1937/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03211-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), iš kurio esmės Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas prašo teismą: panaikinti atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – ir atsakovas, ir Tarnyba) 2013 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. T(1.13)A2-1193(13) „Dėl Jūsų prašymo“; įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. birželio 20 d. prašymą.

Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba skundžiamame sprendime Nr. T(1.13)A2-1193(13) pranešė, jog atsisako nagrinėti pareiškėjo 2013 m. birželio 20 d. prašymą kaip nežinybingą šiai institucijai, tačiau taip elgdamasi Tarnyba neišnagrinėjo prašymo ir prašomo peržiūrėti nekilnojamo turto ekspertizės akto Nr. 13/04-04/A (toliau – ir ekspertizės aktas Nr. 13/04-04/A) turinio, elgėsi formaliai, biurokratiškai. Esminis ekspertizės akto požymis – ekspertizės užduotis ir objektas, tačiau ekspertizės akte Nr. 13/04-04/A tai neapibrėžta, taip pat nenurodyti klausimai, į kuriuos turi atsakyti ekspertai. Ekspertizės aktą Nr. 13/04-04/A surašę ir pasirašę asmenys save identifikuoja kaip turto vertintojus. Sistemiškai išnagrinėjus ekspertizės akto Nr. 13/04-04/A 6 dalį, darytina išvada, kad pasisakoma dėl turto vertės, kurią aktą pasirašę asmenys nustato, o ne patikrina to, kas apibrėžta ekspertizės užduotyje. Formalus dokumento pavadinimas negali būti pagrindas vertinant dokumento turinį ir norminę bazę, kurios pagrindu surašytas šis dokumentas. Šiuo atveju taikytinas turinio viršenybės prieš formą principas, atsižvelgiant į turto vertinimą reglamentuojančių dokumentų taikymą ekspertizės aktas Nr. 13/04-04/A pripažintinas turto vertinimo išvada su taikytinomis visomis pasekmėmis ir peržiūros procedūromis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos turto vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – ir Įstatymas). Tarnyba, atsisakydama nagrinėti pareiškėjo prašymą, sudarė sąlygas ir teisinę padėtį, kai ne visi aktą pasirašę asmenys dalyvavo turto apžiūroje. Ekspertizės aktas Nr. 13/04-04/A surašytas vadovaujantis standartais ir reglamentais, apibrėžiančiais turto vertinimo procedūras (akto bendroji dalis). Tokia situacija, kai dokumentas, kuris surašytas vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais turto vertinimą, taip pat atitinkantis reikalavimus, keliamus turiniui ir formai, tačiau pavadintas kitu pavadinimu, nenagrinėjamas Tarnyboje, sukuria precedentą, kai galima manipuliuoti dokumento pavadinimu, taip išvengiant atsakomybės ir dokumento peržiūros turto vertinimo priežiūrą vykdančioje institucijoje.

Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 35–39) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. birželio 20 d. pateikė Tarnybai prašymą įvertinti ekspertizės aktą Nr. 13/04-04/A, ištirti jo turinį, prielaidų pakankamumą ir teisingumą, ar taikytas turto vertinimo metodas pakankamai pagrįstas. Sprendimu Nr. T(1.13)A2-1193(13) pareiškėjas informuotas, kad ekspertizę atlikusio turto vertintojo A. Š. veiksmai, rengiant ekspertizės aktą Nr. 13/04-04/A, nėra turto vertinimas, o pats aktas nėra turto vertinimo ataskaita Įstatymo prasme. Ekspertizė atlikta ir ekspertizės aktas Nr. 13/04-04/A parengtas, vykdant antstolio G.

S. 2013 m. balandžio 12 d. patvarkymą, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 682 straipsnio 6 dalimi, antstolio paskirta ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles. Prieštaravimai dėl ekspertizės išvados / pareiškimai dėl eksperto nušalinimo teikiami CPK tvarka. Tarnybai pagal Įstatymą ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakyme Nr. 1K-116 patvirtintus Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuostatus (toliau – ir Nuostatai) nesuteikta teisė nustatyti ekspertizės aktų atitiktį teisės aktų nuostatoms, Tarnyba, vadovaudamasi minėtais teisės aktais, atlieka turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos priežiūrą, šioms įmonėms ir turto arba verslo vertintojams verčiantis turto arba verslo vertinimo (ne antstolių ar teismo paskirtų ekspertizių vykdymo) veikla.

Atsižvelgdama į tai, Tarnyba informavo pareiškėją, kad nėra kompetentinga vertinti asmenų veiksmus (taip pat ir jų parengtus dokumentus), kurie atlikti pagal antstolio patvarkymą paskirtas ekspertizes. Vertinant, ar asmenų parengti dokumentai laikytini turto vertinimo ataskaitomis, esminę reikšmę turi dokumento sudarymo pagrindas, dokumento sudarymo aplinkybės, paskirtis, dokumentui keliami formos ir turinio reikalavimai ir kt. Turto arba verslo vertinimas (toliau – ir turto vertinimas) atliekamas tik Įstatymo 4 straipsnyje nustatytais atvejais, privalomojo turto vertinimo sąvoka pateikta Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, 13 dalyje pateikta turto vertinimo vidaus reikmėms sąvoka, 6 dalyje – neprivalomojo turto vertinimo sąvoka.

Taigi turto vertinimas atliekamas ir turto vertinimo ataskaita rengiama, kai toks reikalavimas išsamiai nustatytas teisės aktuose arba sudaroma turto vertinimo sutartis, arba juridinio asmens vidaus reikmėms. Ekspertizės aktas Nr. 13/04-04/A parengtas vykdymo procese, tai neatitinka Įstatymo 4 straipsnyje nustatytų atvejų. Turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 682 straipsnis, ekspertizės atlikimo tvarką, eksperto teises ir pareigas, atsakomybę, reikalavimus ekspertizės aktui nustato CPK, antstolio skiriamos ekspertizės atvejai nustatyti CPK 681 straipsnio 1 dalyje.

Nei CPK, nei Įstatymas nesieja ekspertizės atlikimo su Įstatyme nustatytais turto vertinimo atvejais. Atlikus turto vertinimą Įstatyme nustatytais atvejais, turi būti parengta turto vertinimo ataskaita, atitinkanti Įstatymo 22 straipsnio reikalavimus. CPK nuostatos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimo ir atlikimo tvarką vykdymo proceso metu, nustato, kad atlikus ekspertizę parengiama eksperto išvada, kuri pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte (CPK 216 str. 1 d.). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga, nustatant areštuojamo turto rinkos vertę kaip teisės šaltinis gali būti taikomos Įstatymo, reglamentuojančio turto vertės nustatymo metodus bei jų taikymą, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarime Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos normos.

Taigi, atliekant ekspertizę dėl turto vertės nustatymo, minėtų teisės aktų normomis galima naudotis kaip teisės šaltiniu, atskleidžiančiu turto vertinimo sąvokų turinį, turto vertės nustatymo metodų taikymo procedūrą ir kt. Atsižvelgiant į tai, vien aplinkybė, kad dokumentas parengtas vadovaujantis turto vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais, nedaro jo turto vertinimo ataskaita Įstatymo prasme. Tarnyba nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad asmenys, surašę ir pasirašę ekspertizės aktą Nr. 13/04-04/A, save identifikuoja kaip turto vertintojus, todėl šis aktas laikytinas turto vertinimo ataskaita.

Pagal CPK 212 straipsnio 2 dalį ir 682 straipsnio 6 dalį, ekspertu teismo ar vykdymo procesuose gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Taigi antstolis dėl turto vertės nustatymo turi kreiptis į atitinkamus specialistus šioje srityje, t. y. į turto vertintojus. Tiek asmenys, skiriami teismo, tiek asmenys, paskirti antstolio ekspertizės išvadai dėl turto vertės pateikti, veikia kaip specialistai, turintys kvalifikaciją turto vertinimo srityje. Nors teismas ekspertizei atlikti paprastai skiria ekspertą, kuris įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, tačiau kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti (CPK 212 str. 2 d.).

Toks asmuo, priklausomai nuo konkrečių byloje iškilusių ir specialių žinių reikalaujančių klausimų, turi turėti reikiamą išsilavinimą ir atitikti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus, tačiau nebūtinai turi turėti eksperto atestaciją ar būti įrašytas į teismo ekspertų (asmenų, kurių pagrindinė veikla – teismo ekspertizių atlikimas) sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2006). Taigi, jeigu teismas skiria ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau nėra galimybių paskirti asmenį iš teismo ekspertų sąrašo, skirtinas kitas, į šį sąrašą neįrašytas asmuo, turintis atitinkamą kvalifikaciją, t. y. turto vertintojas, kuris šiuo atveju veiks kaip teismo ekspertas.

Kaip ir antstolio paskirtos ekspertizės atveju, toks teismo ekspertu paskirtas turto vertintojas turės parengti eksperto išvadą, nustatytą CPK normose. Nors turto vertinimo ataskaitos ir ekspertizės akto sudarymo tikslas gali sutapti (turto rinkos vertės nustatymas), ši aplinkybė neprilygina ekspertizės akto turto vertinimo ataskaitai. Tikslas nustatyti areštuoto skolininko turto vertę įtvirtintas CPK, kadangi CPK nepateikia turto rinkos vertės sąvokos, ekspertas turi teisę vadovautis kitais teisės aktais, šiuo atveju – Įstatymu ir jame pateiktomis sąvokomis.

Pagal Įstatymo 26 straipsnį ir Nuostatų 9 punktą, Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Minėti teisės aktai nesuteikia teisės Tarnybai vertinti teismo ar antstolių paskirtų ekspertizių aktų atitikties teisės aktų nuostatoms. Ekspertizės akto ginčijimo tvarka reglamentuota CPK 682 straipsnyje. Tuo atveju, jeigu išieškotojas / skolininkas mano, kad, pavyzdžiui, eksperto parengta ekspertizės išvada yra nepagrįsta, nemotyvuota ar nesutinka su joje nustatyta turto verte, jie gali teikti prieštaravimus antstoliui, kuris, juos išnagrinėjęs, priima atitinkamą patvarkymą.

Toks antstolio patvarkymas gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 str. 2 d.). CPK nuostatos neįtvirtina kitokios ginčų sprendimo tvarkos, taip pat ir turto vertės nustatymo ekspertizės akto peržiūrėjimo pagal Įstatymą. CPK nuostatos neįtvirtina teisės išieškotojui ar skolininkui skųsti ekspertizės išvadą Tarnybai, siekiant nustatyti jos atitiktį turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, kadangi ekspertizės išvadai tokie reikalavimai nekeliami. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas jau nagrinėjo asmens skundą dėl Tarnybos atsisakymo pateikti išvadą dėl antstolio paskirtos ekspertizės ir 2013 m. balandžio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2139-580/2013 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00240-2013-5) konstatavo, jog Tarnybos veiklą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nesuteikia šiai institucijai kompetencijos vertinti vykdymo procese atliktų ekspertizių teisėtumo ir pagrįstumo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu (b. l. 86–91) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, jog antstolis G. S. 2013 m. balandžio 12 d. patvarkyme dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0182/00030/EKS, adresuotame UAB „Inreal“ atstovybei Alytuje, nutarė, vadovaudamasis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, 682 straipsniu, skirti ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 dalis priklauso pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). (minėtas asmeninės nuosavybės teise skolininkui A.

Š. priklausantis turtas areštuotas 2013 m. kovo 7 d. turto arešto aktu, vykdant vykdomąją bylą Nr. 0182/13/00030), nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizę atlikti pavedė ekspertui / turto vertintojui UAB „Inreal“, turto vertintojas – G. K., įmonės kvalifikacijos atestato Nr. 000049. Turto vertintojas A. Š., atlikęs ekspertizę pagal antstolio G. S. patvarkymą nekilnojamojo turto, priklausančio A. Š. (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), vertinimą, 2014 m. balandžio 22 d. nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 13/01-04A pateikė išvadą, kad vertinamo nekilnojamojo turto (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su vienbučiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais) rinko vertė vertinimo dieną, t. y. 2014 m. balandžio 22 d., yra 90 000 Lt.

Ekspertizės akte Nr. 13/01-04A, be kita ko, nurodyta, kad: turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip vientisas verslo objektas, duodantis pelną ir sudaro užbaigtą visumą; turto vertintojo nuomone, turto paskirtis atitinka esamą panaudojimą, o alternatyvus panaudojimas yra netikslingas. UAB „Inreal“ 2013 m. liepos 2 d. rašte Nr. 01-158 „Dėl nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 13/01-04A“ informavo Tarnybą, kad ekspertizės aktas Nr. 13/01-04A parengtas pagal antstolio G. S. patvarkymą. Turto vertinimo priežiūros tarnyba, atsakydama į pareiškėjo 2013 m. birželio 20 d. prašymą „Dėl UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 13/01-04A“, 2013 m. liepos 9 d. sprendime Nr. T(1.13)A2-1193(13) „Dėl Jūsų prašymo“ atsisakė vertinti ekspertizės akto Nr. 13/04-04A atitiktį turto ir verslo vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, nurodydama, kad Tarnyba nėra kompetentinga vertinti ekspertizės aktų atitikties teisės aktų nuostatoms.

Teismas, be kita ko, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2019/2013, sutiko su atsakovo pozicija, išdėstyta skundžiamame sprendime. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės aktą Nr. 13/04-04A surašė UAB „Inreal“ vertintojai, vykdydami antstolio patvarkymą nustatyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, į kurį buvo nukreiptas pareiškėjo įsiskolinimo kreditoriaus kredito unijos „Sostinės kreditas“ išieškojimas, vertę.

Paminėtas antstolio patvarkymas buvo priimtas CPK 681 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad „Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę“, ir 682 straipsnio, kad „Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą.

Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui“ (1 d.); „Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkyme gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui“ (2 d.), pagrindu. Teismas nurodė, kad išvardytos faktinės bylos aplinkybės ir nurodytas jų teisinis pagrindimas leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog ekspertizės aktas Nr. 13/04-04A turi būti laikomas eksperto išvada CPK taikymo prasme. Tokiai eksperto išvadai taikytini CPK 216 straipsnio nustatyti reikalavimai (pagal šios straipsnio 1 dalį eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte.

Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus), tarp kurių nėra reikalavimo, kad eksperto išvada privalo atitikti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme turto vertinimo ataskaitai nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ginčo situacijai taikytina CPK 1 straipsnyje nustatyta CPK nuostatų prioritetinė reikšmė prieš kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (šiuo atveju – prieš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą).

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad ekspertizės aktas Nr. 13/04-04A negali būti sutapatintas su turto vertinimo ataskaita Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo taikymo prasme. Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. T(1.13)A2-1193(13) „Dėl Jūsų prašymo“ yra pagrįstas, teisėtas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Netenkinus pirmojo pareiškėjo prašymo, nėra jokio pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo, t. y. įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. birželio 20 d. prašymą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 94–96) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pareiškėjo argumentų nenagrinėjo, o tik rėmėsi Tarnybos pareigūnų paaiškinimais. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad, vadovaujantis CPK 212 straipsniu, ekspertu gali būti skiriamas kompetentingas asmuo. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ekspertizės aktą pasirašę asmenys pasirašė ne kaip ekspertai, o kaip turto vertintojai, nurodydami turto vertinimą atlikti suteikiančių licencijų numerius. Licencija negali būti panaudojama bet kur ir bet kada ir licencijos turėtojai privalo būti kontroliuojami, o ne jų veiksmai kontroliuojančios institucijos toleruojami atsižvelgiant į surašyto dokumento pavadinimą, o netiriant ir nesiaiškinant surašyto dokumento turinio ir prie parašų nurodomų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjo manymu, panaudojant licenciją skirtingiems tikslams, galima nustatyti skirtingas turto kainas ir valstybė tokių veiksmų nekontroliuoja, ir, kaip šiuo atveju, asmuo surašęs ir dokumentą pavadinęs ekspertizės aktu, veikdamas kaip licencijuotas turto vertintojas, nebus atsakingas profesine prasme už išvadas.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 101–106) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti skunde pirmosios instancijos teismui. Atsakovas taip pat atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pagal kompetenciją Tarnyba vertina turto arba verslo vertinimo ataskaitų, ne teismo ir (arba) antstolio pavedimu parengtų ekspertizės aktų, atitiktį Įstatyme nustatytiems reikalavimams. Tokia pozicija yra išdėstyta ir LVAT 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2019/2013, kurioje teismas konstatavo, kad Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, numatanti, jog Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties šios įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, nesuteikia Tarnybai teisės vertinti ekspertizės aktų atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir LVAT praktiką nagrinėjamu klausimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl Tarnybos kompetencijos vertinti ekspertizės akto atitiktį teisės aktų reikalavimams yra atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 471 straipsniu 2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. XI-1973, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 1 d., 8 straipsniu buvo pakeista šio Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis nustatant, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjas prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi pareiškėjo apeliaciniame skunde išreikštas prašymas yra visiškai nemotyvuotas, be to, bylos rašytinių duomenų pakanka jai teisingai išspręsti. Todėl administracinė byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. birželio 20 d. prašymu „Dėl UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 13/04-04A“ pareiškėjas kreipėsi į Turto vertinimo priežiūros tarnybą prašydamas ištirti, ar nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 13/04-04A taikytas turto vertinimo metodas buvo pakankamai pagrįstas ir atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnį, taip pat ištirti ataskaitos turinį, prielaidų pakankamumą ir teisingumą bei nekilnojamojo turto ekspertizės aktui keliamus reikalavimus. Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas siekė, jog atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba įvertintų UAB „Inreal“ parengto nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 13/04-04A atitiktį turto ir verslo vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms.

Turto vertinimo priežiūros tarnyba 2013 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T(1.13)A2-1193(13) „Dėl Jūsų prašymo“ atsisakė vertinti ekspertizės akto Nr. 13/04-04A atitiktį turto ir verslo vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, nurodydama, kad ekspertizę atlikusio turto vertintojo A. Š. veiksmai, rengiant nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 13/04-04/A, nėra turto vertinimas, o parengtas aktas nėra turto vertinimo ataskaita Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme, todėl Tarnyba nėra kompetentinga vertinti ekspertizės aktų atitikties teisės aktų nuostatoms.

Taigi byloje ginčas iš esmės kyla dėl to, ar nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. 13/04-04/A gali būti laikomas turto vertinimo ataskaita Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo taikymo prasme, taip pat dėl Turto vertinimo priežiūros tarnybos kompetencijos vertinti asmenų veiksmus (parengtus dokumentus), atliekant antstolio patvarkymu paskirtas turto vertės nustatymo ekspertizes.

Iš bylos matyti, kad nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. 13/04-04A (ekspertizės objektas – žemės sklypas su vienbučiu gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini)) parengtas pagal antstolio G. S. 2013 m. balandžio 12 d. patvarkymą (vykdomoji byla Nr. 0182/00030/EKS).

Paminėtas antstolio patvarkymas buvo priimtas CPK 681 straipsnio (Areštuoto turto įkainojimas) 1 dalies („Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.“) ir CPK 682 straipsnio (Ekspertizės skyrimo tvarka vykdymo proceso metu) pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. liepos 13 d., t. y. pareiškėjo 2013 m. birželio 20 d. prašymo pateikimo ir atsakovo skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 2 straipsnio 12 dalį, turto arba verslo vertinimas – turto ir (arba) verslo vertės nustatymas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Turto arba verslo vertinimo atvejai numatyti Įstatymo 4 straipsnyje. Turtas arba verslas vertinamas: 1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais (privalomas turto arba verslo vertinimas); 2) vidaus reikmėms; 3) kitais atvejais, kai to pageidauja užsakovas. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo nustatyta vykdymo procese, o tai neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytų atvejų. Be to, vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, turto arba verslo vertintojas parengia turto arba verslo vertinimo ataskaitą, nurodytą šio įstatymo 22 straipsnyje.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis išvardytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir nurodytu jų teisiniu pagrindimu, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2019/2013, pagrįstai konstatavo, kad ekspertizės aktas Nr. 13/04-04A turi būti laikomas eksperto išvada CPK taikymo prasme. Tokiai eksperto išvadai taikytini CPK 216 straipsnio nustatyti reikalavimai (pagal šios straipsnio 1 dalį eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus), tarp kurių nėra reikalavimo, kad eksperto išvada privalo atitikti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme turto vertinimo ataskaitai nustatytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Tarnybos kompetencijos, pažymi, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (įsigaliojęs nuo 2012 m. gegužės 1 d.) nustatė, kad turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos priežiūrą atlieka Priežiūros įstaiga (25 str.). Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1K-116 patvirtintais Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuostatais buvo nustatyta, kad tokias funkcijas nuo 2012 m. gegužės 1 d. vykdo Turto vertinimo priežiūros tarnyba. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsniu, Tarnybai pavesta vykdyti turto arba verslo vertinimo ataskaitų kontrolę šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir Nuostatų 9.3 punktą, atsakovas, kaip turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą atliekanti įstaiga, nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytiems reikalavimams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas ir teismas pagrįstai konstatavo, jog minėti teisės aktai nesuteikia Tarnybai vertinti ekspertizės aktų, parengtų pagal antstolio patvarkymą, atitikties turto ir verslo vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2019/2013, kurioje buvo spręstas panašus klausimas, t. y. ar ekspertizės aktas, surašytas vykdant antstolės patvarkymą, gali būti laikomas turto vertinimo ataskaita Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo taikymo prasme, taip pat konstatuota, kad ekspertizės aktas negali būti sutapatintas su turto vertinimo ataskaita Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo taikymo prasme. Todėl Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata netaikytina.

Pripažinus, kad prašomas panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. T(1.13)A2-1193(13) „Dėl Jūsų prašymo“ yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. birželio 20 d. prašymą.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius