A-143-842-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-842/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00537-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja O. B. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu (b. l. 6–9) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Prienų skyriaus (reorganizuotas ir prijungtas prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus) 2010 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 28A-2922 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo O. B.“ (toliau – ir Sprendimas) dalį „Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu pensija bus mokama perskaičiuota pagal šio įstatymo nuostatas“; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. balandžio 17 d. raštą Nr. (6.5)I-2466 „Dėl praleisto termino skundui paduoti“; panaikinti VSDFV 2013 m. gegužės 8 d. raštą Nr. (6.5)I-3034 „Dėl 2010–2011 metais negautos pensijos dalies“; įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių (toliau – ir atsakovas, Valdybos Alytaus skyrius) išmokėti pareiškėjai 17 976,26 Lt dydžio valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010–2011 m.

Pareiškėja skunde nurodė, kad, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ji gavo sumažintą senatvės pensiją. Iš viso neišmokėtos pensijos suma yra 17 976,26 Lt. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) galiojimo laikotarpiu buvo dirbanti pensininkė – turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl jai paskirta pensija buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Nurodė, jog 2013 m. balandžio 3 d. kreipėsi į VSDFV, prašydama išmokėti nepagrįstai sumažintą senatvės pensiją. VSDFV 2013 m. balandžio 17 d. raštu Nr. (6.5)I-2466 prašymą atsisakė nagrinėti, nurodydama, kad praleistas apskundimo terminas. 2013 m. balandžio 22 d. kreipėsi į VSDFV, prašydama panaikinti Sprendimą, kiek tai prieštarauja Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimui. Tačiau prašymas buvo atmestas.

Nurodė, kad sumažinta senatvės pensija buvo pradėta mokėti 2010 m. sausio mėnesį, o sprendimas dėl pensijos perskaičiavimo priimtas nuo 2010 m. gegužės 7 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir VSDP įstatymas, Pensijų įstatymas) 44 straipsnis, reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo būdą, kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais, pensijos nepriemokos dydžio neribojo. Konstitucija nedraudžia tam tikrais atvejais saugoti ir ginti tokias asmens įgytas teises, kurios kyla iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai. VSDP įstatymo 45 straipsnis nustato 3 metų senaties terminą skundams, kylantiems dėl pensijų. Sprendimas priimtas 2010 m. gegužės 7 d., pareiškėja skundą pateikė 2013 m. balandžio 24 d., todėl termino skundui paduoti nepraleido.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 41–46) bei trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 63–68) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjai senatvės pensija buvo laikinai sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnius, pritaikant 2 priede pateiktą formulę. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad laikinas pensijų sumažinimas Konstitucijai neprieštaravo, prieštaravo tos įstatymo nuostatos, kuriomis dirbantiems senatvės pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos didesniu mastu, negu nedirbantiems. Laikinajame įstatyme buvo nustatytas jau paskirtų pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas, todėl VSDFV teritoriniai skyriai sprendimų dėl pensijos perskaičiavimo pagal Laikinąjį įstatymą nepriimdavo, o tik mokėjo programiniu būdu pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotas pensijas. Jokie teisės aktai nesuteikia VSDFV ir jos teritoriniams skyriams teisės reikšti abejones dėl įstatymo konstitucingumo ir, remiantis tuo, nesilaikyti įstatymo bei nevykdyti jo reikalavimų, kol pats įstatymas ar jo nuostatos nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos pensijų gavėjams nėra taikomos jau nuo 2012 m. sausio 1 d. Sprendimai dėl pareiškėjai mokėtos perskaičiuotos pensijos yra visiškai įvykdyti dar iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo. Konstitucinio Teismo nutarimas galioja tik į ateitį, todėl susiklosčiusiems ginčo santykiams netaikytinas. VSDFV Prienų skyrius nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų, dėl to nėra būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti, todėl nėra ir pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo. Be to, Laikinojo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo tvarką turi parengti Vyriausybė.

Apie tai, kad pareiškėjai mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, pareiškėja sužinojo 2010 m. sausį, tačiau į VSDFV kreipėsi tik 2013 m. balandžio 3 d., t. y. praleidusi 3 metų veiksmų apskundimo terminą, kuris yra numatytas Pensijų įstatymo 45 straipsnyje. Pareiškėja nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą praleistam terminui atnaujinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-432/2013 ir 2013 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-167/2013).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu (b. l. 83–90) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ir 8 straipsnio 1 dalimi buvo sumažinta pareiškėjos senatvės pensija. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, jog laikinas pensijų sumažinimas Konstitucijai neprieštarauja, tačiau pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Nagrinėjamu atveju Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos didesniu mastu negu tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu, Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Teismas nurodė, kad VSDFV Prienų skyrius, vadovaudamasis teisės normomis, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka, todėl naikinti pareiškėjos prašomo VSDFV Prienų skyriaus 2010 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 28A-2922 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo O. B.“ dalį „Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu pensija bus mokama perskaičiuota pagal šio įstatymo nuostatas“ nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nustatė, kad pirmoji sumažinta pensija pareiškėjai išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, pareiškėja dėl senatvės pensijos mokėjimo, taikant Laikinąjį įstatymą, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. kreipėsi 2013 m. kovo 25 d., į VSDFV kreipėsi 2013 m. balandžio 3 d., vėliau pakartotinai 2013 m. balandžio 24 d. Pagal VSDP įstatymo 45 straipsnį, sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti apskundžiami VSDFV. VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo būti apskundžiami teismui. VSDFV 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3034 pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nusprendė O. B. prašymo nenagrinėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A602-167/2013; administracinė byla Nr. A552-519/2013).

III. Pareiškėja O. B. apeliaciniu skundu (b. l. 92–94) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas taikė VSDP įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trejų metų senaties terminą senatvės pensijos nepriemokai išieškoti. Šis terminas taikomas nuo tos dienos, kai asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie priimtą sprendimą. Pareiškėjai sumažinta pensija sumokėta 2010 m. sausio mėnesį, o sprendimas priimtas tik 2010 m. gegužės 7 d. Taigi pensija buvo sumažinta nepriėmus jokio sprendimo, kuris turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 2 ir 8 straipsnių reikalavimus, o tik programiniu būdu perskaičiuojant pensiją pritaikius Laikinąjį įstatymą. Tiek VSDP įstatymo 45 straipsnis, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 103 punktas numato 3 metų apskundimo terminą teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais, bet ne terminus nepriemokai, kuri susidarė dėl antikonstituciniu pripažinto Laikinojo įstatymo taikymo, išieškoti.

2. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodė, kad teisė reikalauti mokėti pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio. Veiksmingas pareiškėjos teisių gynimas reiškia visos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A552-432/2013).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas (b. l. 102–104) ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV (b. l. 105–109) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjai pensija buvo sumažinta remiantis tuo metu galiojančio Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių nuostatomis. Pareiškėjai sumažinta pensija buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, o pareiškėja su skundu kreipėsi tik 2013 m. kovo 25 d., t. y. praleidusi imperatyvų teisės aktų įtvirtintą trejų metų veiksmų apskundimo terminą. Teisinės pasekmės pareiškėjai atsirado po Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2010 m. sausio 1 d. Senaties termino skaičiavimas nereikalauja, kad asmuo būtų visiškai įsitikinęs savo teisių pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-167/2013). Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis nurodo, kad senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėja, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsniu, būdama atidi ir rūpestinga, privalėjo imtis priemonių savo galbūt pažeistoms teisėms apginti, tačiau jokių veiksmų iki apskundimo termino pabaigos nesiėmė. Pareiškėjai praleidus 3 metų apskundimo terminą VSDFV Prienų skyriaus Sprendimas laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Laikinajame įstatyme buvo nustatytas jau paskirtų pensijų perskaičiavimas, todėl rašytiniai sprendimai nebuvo priimti. Sprendimu laikytinas VSDFV Prienų skyriaus valinis aktas – perskaičiuotos pensijos išmokėjimas nuo 2010 m. sausio mėnesio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėja siekia jai paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjos nurodytas pensijos sumažinimas vyko atsakovui (VSDFV teritoriniam skyriui, kuris administravo teisinius santykius dėl senatvės pensijos pareiškėjai skyrimo ir mokėjimo) tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m. sausio 1 d. Taip pat nekvestionuojamas pareiškėjai dėl to neišmokėtos senatvės pensijos dalies apskaičiavimo, kuris yra atsakovo pateiktas teismui, teisingumas bei aplinkybė, kad taip sumažinta pensija pareiškėjai faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėn.

Iš bylos matyti, kad joje yra nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

1) VSDFV Prienų skyriaus 2009 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjai nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki gyvos galvos buvo paskirta 1 463,12 Lt dydžio senatvės pensija (b. l. 11);

2) pagal jos 2010 m. gegužės 7 d. prašymą (b. l. 52) VSDFV Prienų skyriaus 2010 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 28A-2922 (kuris pareiškėjos skundžiamas šioje administracinėje byloje) paskirtos pensijos dydis buvo pakeistas, nurodant, kad 1 489,13 Lt dydžio senatvės pensija pareiškėjai bus mokama nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki gyvos galvos, taip pat nurodant, kad Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu pensija bus mokama perskaičiuota pagal šio įstatymo nuostatas (b. l. 12);

3) 2013 m. balandžio 3 d. pareiškėja padavė VSDFV prašymą remiantis paminėtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu išmokėti jai pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį neišmokėtą pensijos dalį – 15 926,31 Lt (b. l. 31-32);

4) VSDFV 2013 m. balandžio 17 d. raštu (kuris pareiškėjos taip pat skundžiamas šioje administracinėje byloje) pareiškėjai buvo pranešta, kad ji praleido Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio nustatytą 3 metų terminą apskųsti sprendimą dėl jai mokėtinos pensijos sumažinimo, dėl to yra atsisakoma nagrinėti jos 2013 m. balandžio 3 d. prašymą, ir jai pasiūlyta iki 2013 m. balandžio 30 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą (b. l. 10);

5) pareiškėjai apskundus paminėtą 2013 m. balandžio 17 d. raštą pačiai VSDFV, pastaroji 2013 m. gegužės 8 d. raštu (kuris pareiškėjos taip pat skundžiamas šioje administracinėje byloje) patvirtino pareiškėjos skundžiamo 2013 m. balandžio 17 d. rašto pagrįstumą (b. l. 16-17).

Kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjos paminėtu laikotarpiu tariamai pažeistos teisės į visą jai paskirtą pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėja, siekdama atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos. Be to, nagrinėjamai bylai yra aktualus klausimas, ar tokio pobūdžio bylose teismas gali taikyti Konstitucinio Teismo nutarimą atgal, t. y. teisiniams santykiams, kurie buvo reglamentuojami dar nepripažintos prieštaraujančia Konstitucijai teisės normos.

Atsakydama į nurodytus klausimus, kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Konkrečiai imant, tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Aptariamoje straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje. Šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje taip pat nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena. Šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje taip pat nurodyta, kad tinkamu atsakovu tokio pobūdžio ginčuose turi būti laikomas tam tikras VSDFV teritorinis skyrius, kalbant apie materialųjį bylų nagrinėjimo aspektą, išaiškinta, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose teismas privalo paisyti Konstitucijos 110 straipsnio nustatyto imperatyvo netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir tais atvejais, kai tokį įstatymą viešojo administravimo subjektas buvo pritaikęs tuomet, kai jis Konstitucinio Teismo dar nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad pareiškėja, paduodama paminėtą 2013 m. balandžio 3 d. prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija. Pareiškėja nenurodė individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant šio termino atnaujinimo klausimą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje nagrinėjamą situaciją ir pagrįstai pripažino pareiškėjos teismui paduotą skundą nepagrįstu.

Atskirai pasisakydama dėl pareiškėjos nurodytos paminėto 2010 m. gegužės 7 d. sprendimo reikšmės nagrinėjamai bylai (su šiuo sprendimu pareiškėja sieja sužinojimą apie jai paskirtos pensijos sumažinimą dėl Laikinojo įstatymo nuostatų), kolegija pirmiausia pažymi, kad, kaip jau buvo pasakyta pirmiau, šis sprendimas buvo priimtas pagal pareiškėjos prašymą dėl pensijos dydžio (kuris buvo nustatytas taip pat paminėtu VSDFV Prienų skyriaus 2009-07-01 sprendimu) perskaičiavimo. Todėl ABTĮ taikymo požiūriu šis sprendimas laikytinas administraciniu sprendimu tik ta apimtimi, kuria buvo pakoreguotas pareiškėjai jau paskirtos (o ne sumažintos) pensijos dydis. Tai reiškia, kad šis sprendimas turi savarankišką, su Laikinojo įstatymo taikymu nesiejamą, reikšmę, nukreiptą tik į pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos dydžio nustatymą (jo koregavimą dėl su Laikinuoju įstatymu nesiejamų priežasčių). Antra vertus, šis sprendimas buvo priimtas tuomet, kai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo sumažintos pensijos mokėjimo procesas faktiškai buvo prasidėjęs (kaip jau buvo pasakyta, pirmoji dėl Laikinojo įstatymo tiesioginio taikymo sumažinta pensija pareiškėjai buvo pervesta 2010 m. sausio mėn.).

Todėl, atsižvelgdama į paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje pateiktą Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 metų termino eigos pradžios išaiškinimą, kolegija nepripažįsta pareiškėjos nurodytos 2010 m. gegužės 7 d. sprendimo reikšmės nagrinėjamai bylai.

Taigi tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė ir kitų pareiškėjos apeliaciniame skunde nenurodytų pagrindų pakeisti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu ir paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos O. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė