R-756-17-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. R756-17/2014

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00024-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 76; 77

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ingai Grišutinienei,

dalyvaujant pareiškėjui J. P. ir pareiškėjų atstovei advokatei A. B. J.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinės grupės „Dėl referendumo dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ narių P. Š., A. A., D. J., R. K., A. K. ir J. P. prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11d. sprendimą arba priimti papildomą sprendimą byloje pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinės grupės „Dėl referendumo dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ narių P. Š., A. A., D. J., R. K., A. K. ir J. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinės grupės „Dėl referendumo dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ nariai P. Š., A. A., D. J., R. K., A. K. ir J. P. skundu (b. l. 1–8), kurį patikslino (b. l. 24–31) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir prašė:

1) Nustatyti, jog Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija), priimdama 2014 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. Sp-178, kuriuo patvirtino sprendimo priedą „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų, skirtų privalomojo referendumo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo“ agitacijai, rengimo taisykles“, skirdama iniciatyvinei grupei, agituojančiai už inicijuojamu referendumu siūlomą priimti sprendimą, ir jos oponentams mažiau nei nustato įstatymas LRT televizijos ir LRT radijo laiko tarpusavio debatams, pažeidė Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;

2) Įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją skubos tvarka iki 2014 m. birželio 14 d. iš dalies pakeisti 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. Sp-178 patvirtintų „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų, skirtų piliečių iniciatyvinės grupės inicijuojamo privalomojo referendumo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo“ agitacijai, rengimo taisyklių“ 16 punktą, išdėstant jį taip: „Vadovaujantis Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, iniciatyvinei grupei, agituojančiai už inicijuojamu referendumu siūlomą priimti sprendimą, ir jos oponentams skiriamos ne mažiau kaip 18 valandų LRT televizijos ir radijo laiko tarpusavio debatams, iš jų 7 valandos radijo ir 11 valandų televizijos laidų laiko.“;

3) Įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją skubos tvarka iki 2014 m. birželio 14 d. iš dalies pakeisti – papildyti 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. Sp-178 patvirtintų „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų, skirtų piliečių iniciatyvinės grupės inicijuojamo privalomojo referendumo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo“ agitacijai, rengimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 18 ir 21 punktus, išdėstant juos taip: „18. Specialiosios laidos, skirtos referendumo agitacijai, per LRT radiją transliuojamos 2014 m. birželio 10, 16, 26 d. nuo 11 val. 03 min. iki 12 val. LRT radijo laidos „LRT aktualijų studija“ metu ir papildomai dar 7 valandas laikotarpyje nuo 2014 m. birželio 13 iki 27 d. su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija suderintu, bet ne anksčiau kaip nuo 18 valandos, radijo laidų metu. Į specialiosios laidos trukmę įskaičiuojamas laidos vedėjo kalbėjimo laikas, kuris negali viršyti 10 (dešimties) minučių per valandą. Į referendumo agitacinės laidos laiką taip pat įskaičiuojami laidos vedėjo specialiosios laidos dalyviams užduodami klausimai, laidos dalyvių vieni kitiems užduodami klausimai, klausytojų klausimai, taip pat kilusios diskusijos. Laidų metu transliuojamų komercinių reklamų ir informacinių laidų laikas į specialiųjų laidų laiką neįskaitomas“; „21. Specialiosios laidos, skirtos referendumo agitacijai, per LRT televiziją transliuojamos 2014 m. birželio 27 d. nuo 18.50 iki 20.55 val. ir papildomai ne mažiau kaip 11 valandų – 2014 m. laikotarpiu nuo birželio 17 d. iki 25 d. su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija suderintu, bet ne anksčiau kaip nuo 19 valandos, laiku ir 27 d. nuo 18.50 iki 20.55 val. Į specialiosios laidos trukmę įskaičiuojamas laidos vedėjo kalbėjimo laikas, kuris negali trukti daugiau kaip 10 min. per valandą. Į referendumo agitacinės laidos laiką taip pat įskaičiuojami laidos vedėjo specialiosios laidos dalyviams užduodami klausimai, laidos dalyvių vieni kitiems užduodami klausimai, klausytojų klausimai, taip pat kilusios diskusijos. Laidų metu transliuojamų komercinių ir informacinių laidų laikas į specialiųjų laidų laiką neįskaitomas.“;

4) Tuo atveju, jeigu teismas Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 punkto dalį „ <...> ir grupei, ir jos oponentų atstovams skiriama ne mažiau kaip po 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko tarpusavio debatams“ aiškintų kitaip, nei jį supranta ir aiškina referendumo iniciatyvinės grupės nariai, – priimti alternatyvų sprendimą, atitinkamai įvertinant ir perskaičiuojant iniciatyvinės grupės narių reikalaujamą referendumo iniciatyvos viešinimui skirtą radijo ir televizijos laiką.

Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į skundą (b. l. 67–70) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 62–64) prašė pareiškėjų skundo netenkinti.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 11 d. sprendimu (b. l. 77–87) pareiškėjų skundą tenkino iš dalies: panaikino Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. Sp-178 patvirtintų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų, skirtų piliečių iniciatyvinės grupės inicijuojamo privalomojo referendumo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo“ agitacijai, rengimo taisyklių 16 punktą; įpareigojo Vyriausiąją rinkimų komisiją iki 2014 m. birželio 14 d. nustatyti, suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, papildomą referendumo iniciatyvinės grupės ir oponentų atstovų tarpusavio debatams skirtiną visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laidų laiką, kitus pareiškėjų skundo reikalavimus atmetė.

Administracinėje byloje ginčas buvo kilęs dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. Sp-178 patvirtintų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų, skirtų piliečių iniciatyvinės grupės inicijuojamo privalomojo referendumo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo“ agitacijai, rengimo taisyklių (b. l. 32–35) nuostatų, kuriomis, pasak pareiškėjų, Vyriausioji rinkimų komisija, pažeisdama Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, neužtikrino jų, kaip piliečių referendumo iniciatyvinės grupės narių, teisės pasinaudoti atitinkamu visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiku, skirtu privalomojo referendumo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo“ agitacijai.

Teismas pažymėjo, kad ginčytas atsakovo sprendimas priimtas įgyvendinant Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pavedimą patvirtinti referendumo agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles ir nustatyti konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką, suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Teismas pirmiausia pasisakė dėl Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos „ir grupei, ir jos oponentų atstovams skiriama ne mažiau kaip po 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko tarpusavio debatams“ aiškinimo.

Vertindamas ją, teismas pastebėjo, jos lingvistinės konstrukcijos elementai – „ir grupei, ir jos oponentų atstovams“ bei „skiriama ne mažiau kaip po 7 valandas“ – vienareikšmiškai suponuoja, jog ji negali būti aiškinama taip, kaip aiškina atsakovas, t. y. kad referendumo iniciatyvinei grupei ir oponentų atstovams (bendrai) skiriamos tik 7 valandos visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko. Kita vertus, nurodyta aktualios nuostatos loginė ir lingvistinė konstrukcija neduoda pagrindo išvadai, jog ji turi būti aiškinama kaip suteikianti teisę tiek iniciatyvinei grupei į ne mažiau kaip 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir ne mažiau kaip 7 valandas visuomeninės (nacionalinės) televizijos laiko, tiek ir oponentų atstovams – į ne mažiau kaip 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir ne mažiau kaip 7 valandas visuomeninės (nacionalinės) televizijos laiko, t. y. iš viso iniciatyvinei grupei ir oponentų atstovams (bendrai) turi būti skiriama ne mažiau kaip 28 valandos visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko.

Teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pakankamai teisinių argumentų daryti išvadą, jog nuoroda „visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko“ turi būti aiškinama kaip nuoroda į atitinkamą visuomeninio (nacionalinio) radijo laiką ir atitinkamą visuomeninės (nacionalinės) televizijos laiką, kadangi esant įstatymų leidėjo valiai suformuoti būtent tokią taisyklę, akivaizdu, jog turėtų būti vartojamos kitokios lietuvių kalbos gramatinės konstrukcijos, pavyzdžiui, nurodant „ne mažiau kaip po 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo laiko ir ne mažiau kaip po 7 valandas televizijos laiko“, „visuomeninio (nacionalinio) radijo laiko ir tiek pat televizijos laiko“ ar pan.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatavo, jog minėta nuostata turi būti aiškinama kaip suteikianti iniciatyvinės grupės nariams teisę į ne mažiau kaip 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko ir oponentų atstovams teisę į ne mažiau kaip 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko, t. y. referendumo agitacijai skiriama iš viso ne mažiau kaip 14 valandų visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. Sp-128 patvirtintų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų, skirtų piliečių iniciatyvinės grupės inicijuojamo privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47, 147 straipsnių pakeitimo agitacijai, rengimo taisyklių 16 punktu iniciatyvinei grupei, agituojančiai už inicijuojamu referendumu siūlomą priimti sprendimą, ir jos oponentams jau buvo paskirtos 4 valandos televizijos ir radijo laiko tarpusavio debatams, o 18 punktu buvo nustatytos konkrečios specialiųjų laidų (LRT radijo laidos „LRT aktualijų studija“) datos bei laikai. Teise į šiuo sprendimu paskirtą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų laiką referendumo agitacijai (piliečių parašų, skirtų paremti reikalavimą paskelbti referendumą, rinkimo laikotarpiu), buvo pasinaudota, todėl padaryta išvada, kad teisė į 4 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko jau buvo realizuota.

Teisėjų kolegija taip pat pastebėjo, kad Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostata garantuojant asmenims – iniciatyvinės grupės nariams ir jos oponentų atstovams – teisę į tam tikrą visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laidų laiką tarpusavio debatams, turi būti užtikrinama, jog būtent atitinkamą valandų skaičių asmenims ir būtų suteikta galimybė pateikti savo poziciją aktualiais ir savo esme itin svarbiais valstybei ir visai Tautai klausimais. Nors galimybė atitinkamas specialias referendumo agitacijai skirtas LRT radijo laidas transliuoti (retransliuoti) per televiziją, o atitinkamas LRT televizijos laidas – per radiją vertinta itin pozityviai, kaip užtikrinanti informacijos, pateikiamos šių laidų metu, platesnę sklaidą ir prieinamumą asmenims, tačiau toks radijo laidų transliavimas (retransliavimas) per televiziją ir / ar televizijos laidų – per radiją neduoda teisinio pagrindo traktuoti jų kaip atskirų laidų, taigi, pavyzdžiui, 1 valandos trukmės LRT radijo laidos transliacija (retransliacija) per LRT televiziją Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies prasme negali būti vertinama kaip atitinkamų asmenų teisės į 2 valandas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų laiko realizavimą.

Teisėjų kolegija, pažymėjusi, kad iniciatyvinė grupė ir oponentų atstovai jau buvo realizavę teisę į 4 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko, pripažino, jog grupei bei oponentų atstovams turėjo būti užtikrinta galimybė pasinaudoti dar bent 10 valandų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų laiko. Taigi būtent šiuo aspektu teismas vertino ginčijamų Taisyklių 16, 18 ir 21 punktus.

Buvo pažymėta, kad Taisyklių 16 punktu, vadovaujantis Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, iniciatyvinei grupei, agituojančiai už inicijuojamu referendumu siūlomą priimti sprendimą, ir jos oponentams skiriamos ne mažiau kaip 4 valandos LRT televizijos ir LRT radijo laiko tarpusavio debatams, Taisyklių 18 punktas numato specialių radijo laidų konkrečią datą bei laiką, o 21 punktas reglamentuoja specialiąją LRT televizijos laidą. Įvertinusi šių nuostatų turinį, teisėjų kolegija pripažino, kad tarp Taisyklių 16 punkto ir 18 bei 21 punktų yra tam tikra priešprieša, o kadangi Taisyklių 16 punktas, teisėjų kolegijos vertinimu, įtvirtino bendrą iniciatyvinei grupei ir oponentų atstovams skirtiną Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laiką tarpusavio debatams, buvo pripažinta, kad jis pažeidžia Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, be jau minėtu Vyriausiosios rinkimų komisijos 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. Sp-128 referendumo agitacijai skirto laiko, turėjo būti užtikrinta teisė į dar bent 10 valandų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų laiko. Dėl šių argumentų nuspręsta, kad yra teisinis pagrindas panaikinti Taisyklių 16 punktą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Teisėjų kolegija taip pat, atsižvelgdama į tai, kad pagal Taisyklių 18 ir 21 punktus iniciatyvinei grupei ir oponentų atstovams (bendrai) tarpusavio debatams paskirtas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laikas sudaro 5 valandas, konstatavo, kad Vyriausioji rinkimų komisija, Taisyklių 18 ir 21 punktais užtikrinusi iniciatyvinės grupės ir oponentų atstovų teisę tik į 5 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laidų laiko, skirto tarpusavio debatams, nors, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, turėjo būti užtikrinta teisė į 10 valandų visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko (be laiko, kuris buvo skirtas parašų rinkimo, siekiant paremti referendumo iniciatyvą, metu), pažeidė Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatą. Todėl buvo pripažinta, kad yra pagrindas įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją pašalinti šį pažeidimą, nustatant (suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu) papildomą referendumo iniciatyvinės grupės ir oponentų atstovų tarpusavio debatams skirtiną Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų laiką (ne mažiau kaip 5 valandas).

Dėl pareiškėjų argumentų, kad, jų nuomone, Taisyklių 18 ir 21 punktuose turėtų būti įtvirtinta, jog laidų metu transliuojamų komercinių reklamų ir informacinių laidų laikas į specialiųjų laidų laiką neįskaitomas, teisėjų kolegija pirmiausia pastebėjo, jog Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi įgaliojimai tvirtinti referendumo agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles, nustatyti konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką, suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, yra suteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Taigi įstatymas Vyriausiajai rinkimų komisijai suteikia tam tikrą diskrecijos teisę įgyvendinant nurodytus įgaliojimus. Tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad viešojo administravimo subjekto diskrecija, įgyvendinant jam pavestus įgaliojimus, nėra absoliuti – ji yra ribojama tiek bendrųjų teisės principų, tiek konkrečių įstatymuose ar kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Taigi Vyriausioji rinkimų komisija, nustatydama tam tikrą teisinį reguliavimą aktualiu klausimu, įtvirtindama tam tikras teises ar pareigas, negali pažeisti Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl ir iniciatyvinei grupei, ir jos oponentų atstovams skirtino visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko tarpusavio debatams.

Nors, kaip pažymėjo teisėjų kolegija, nėra teisinių argumentų teigti, kad komercinių reklamų transliavimas, kaip ir galimybė transliuoti informacines laidas per specialiąsias laidas, pati savaime galėtų pažeisti Referendumo įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatas, Konstitucijos principus ar pan., tačiau tokia galimybė neturi iš esmės pažeisti ir apriboti iniciatyvinės grupės ir oponentų atstovų teisės nemokamai pasinaudoti atitinkamu visuomeninės (nacionalinės) radijo ir televizijos laidų laiku, garantuojamu Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi.

Tačiau kadangi pareiškėjai iš esmės nesuformulavo reikalavimo, orientuoto į jau kilusių galimo pažeidimo nulemtų padarinių (pvz., jei dėl atitinkamų komercinių reklamų, informacinių laidų transliacijos per specialiąsias laidas jiems skirtas laikas iš esmės neleistinai sutrumpėjo) pašalinimą, o jų suformuluotų reikalavimų, kiek tai susiję su šiuo klausimu, esmė buvo užtikrinti, kad ateityje nebūtų pažeistos jų teisės, teisėjų kolegija sprendė, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti konkrečius patvarkymus, susijusius su komercinių reklamų ar informacinių laidų transliacijos per specialiąsias referendumo agitacijai skirtas laidas laiko neįskaičiavimu į bendrą referendumo agitacijai skirtą laiką ateityje.

Analogiškai vertintinas ir pareiškėjų argumentas, jog atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija turėtų būti įpareigotas nuostatą, kad į specialiosios laidos trukmę įskaičiuojamas laidos vedėjo kalbėjimo laikas, kuris negali viršyti 10 (dešimties) minučių, papildyti nuoroda „per valandą“. Taigi nors pareiškėjai prašė teismo įpareigoti atsakovą pakeisti Taisyklių 18 ir 21 punktus atitinkamu būdu, t. y. taip, kaip, pareiškėjų nuomone, jos neprieštarautų Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 daliai, tačiau kadangi įstatymų leidėjas įgaliojimus patvirtinti agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles, nustatyti konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką pavedė Vyriausiajai rinkimų komisijai, teismas pažymėjo, kad jis, vykdydamas teisingumą, negali pasisavinti šių Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų ir įpareigoti ją nustatyti konkrečią tvarką.

Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat pastebėjo, kad Vyriausioji rinkimų komisija, vykdydama teismo sprendimu jai nustatytą įpareigojimą, yra saistoma Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies aiškinimo. Taip pat, vertindamas pareiškėjų reikalavimus dėl įpareigojimo Vyriausiąją rinkimų komisiją skirti papildomą LRT radijo ir LRT televizijos laiką, tam tikru aspektu jį konkretizuojant, t. y. skirti LRT radijo laiką ne anksčiau kaip nuo 18 valandos, o LRT televizijos laiką – ne anksčiau kaip nuo 19 valandos laiku, teismas dar kartą akcentavo, jog teismas, vykdydamas teisingumą, negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų, o tik vertinti atitinkamų viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo teisėtumą bei pagrįstumą.

Be to, pažymėjo, kad toks patvarkymas būtų iš esmės orientuotas į ateitį, nepaisant to, jog nėra teisinių argumentų teigti, kad atsakovas tikrai pažeistų pareiškėjų teises.

III. Pareiškėjų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinės grupės „Dėl referendumo dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ narių P. Š., A. A., D. J., R. K., A. K. ir J. P. atstovė advokatė A. B. J. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. birželio 18 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė:

1. Išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimą tuo aspektu, ar teismo įpareigojimas Lietuvos Respublikos vyriausiai rinkimų komisijai iki 2014 m. birželio 14 d. nustatyti, suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, papildomą referendumo iniciatyvinės grupės ir oponentų atstovų tarpusavio debatams skirtiną visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laidų laiką, apima ir skirtiną televizijos laiką.

2. Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, jog teismo sprendimas jau yra įvykdytas, priimti administracinėje byloje Nr. R756-17/2014 papildomą sprendimą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją, suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, skirti referendumo iniciatyvos viešinimui papildomą televizijos laidų laiką.

Pareiškėjų atstovė paaiškino, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtame sprendime pateikė Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies aiškinimą, pagal kurį laidos gali būti radijo ir televizijos laidomis, tačiau sprendime nėra pateikta išvada, ar tokia įstatymo redakcija sudaro prielaidas ją aiškinti kitaip, nei kad šalims privalo būti suteiktas tiek radijo, tiek ir televizijos laikas. Nekvestionuojant teismo sprendimo, sprendimo turinys ir kontekstas duoda pagrindą manyti, jog Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia tai, jog įstatymas nustato Vyriausiajai rinkimų komisijai prievolę nustatyti tiek radijo, tiek televizijos laidų laiką bei trukmę, tačiau apie tai sprendime plačiau nepasisakyta. Vyriausioji rinkimų komisija teismo priimtą sprendimą suprato ir išaiškino tokiu būdu, kad jai leidžiama radijo ir televizijos laiką traktuoti tik kaip radijo laidų laiką. Tokia situacija, pareiškėjų nuomone, susidarė, nes teismas sprendime nenurodė, kad turi būti skiriamas ir radijo, ir televizijos laidų laikas. Taip pat pareiškėjai nurodė, kad, jų nuomone, teismo sprendimas nėra įvykdytas, nes Vyriausioji rinkimų komisija sprendimo dėl papildomo radijo ir televizijos laiko iniciatyvinei grupei ir oponentams skyrimo nepriėmė. Vyriausiosios rinkimų komisijos internetiniame tinklalapyje paskelbta lentelė, kurioje yra nurodytas papildomai skirtas radijo eterio laikas, taip pat negali būti laikomas teismo sprendimo įvykdymu.

Dėl prašymo priimti papildomą teismo sprendimą, jei teismas manytų, kad sprendimas yra įvykdytas, pareiškėjai, vadovaudamiesi Administracinių bylų teisenos įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nurodė, kad teismas, nors įpareigojo Vyriausiąją rinkimų komisiją nustatyti, suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, papildomą referendumo iniciatyvinės grupės ir oponentų atstovų debatams skirtiną visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laidų laiką, bet sprendime nenurodė, kad atsakovas privalo skirti ne tik radijo, ar ne tik televizijos, bet ir radijo ir televizijos eterio laiką.

Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija su pareiškėjų prašymu nesutiko ir atsiliepimu prašė jo netenkinti. Atsakovo teigimu, teismo sprendimas yra aiškus, todėl nėra jokio poreikio jį papildomai aiškinti. Vyriausioji rinkimų komisija ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija suderino papildomą visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laidų laiką – 5 laidas per LRT radiją 2014 m. birželio 18, 19, 20, 23, 25 dienomis nuo 19 val. iki 20 val. (birželio 18 d. laida jau buvo transliuota). Apie šį laiką buvo pranešta elektroniniu paštu koordinatoriams P. Š. ir R. J.. Jokių prieštaravimų iki teismo sprendimo įvykdymo termino, t. y. 2014 m. birželio 14 d., gauta nebuvo. 2014 m. birželio 13 d. Vyriausioji rinkimų komisija suderintą laidų grafiką paskelbė savo interneto tinklalapyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjai padavė prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo išaiškinimo arba papildomo sprendimo priėmimo. Pareiškėjai prašo išaiškinti šį sprendimą tuo aspektu, ar teismo įpareigojimas Vyriausiajai rinkimų komisijai iki 2014 m. birželio 14 d. nustatyti, suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, papildomą referendumo iniciatyvinės grupės ir oponentų atstovų tarpusavio debatams skirtiną visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiką apima ir skirtiną televizijos laiką. Taip pat pareiškėjai prašo, tuo atveju, jeigu teismas laikytų, jog teismo sprendimas jau yra įvykdytas, priimti administracinėje byloje papildomą sprendimą ir įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją, suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, skirti referendumo iniciatyvos viešinimui papildomą televizijos laidų laiką. Atsižvelgdama į šiuos prašymus, teisėjų kolegija vertina, kad pirmiausia būtina pasisakyti dėl pareiškėjų prašymo išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalis nustato, kad kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Taigi vertinant šią nuostatą, pirmiausia pastebėtina, jog galimybės teismui išaiškinti priimtą sprendimą sąlyga yra šio sprendimo neaiškumas, todėl tik nustačius, kad tam tikros priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo (jo rezoliucinės dalies) formuluotės yra neaiškios ar dviprasmiškos, galinčios lemti neaiškumus vykdant tokį sprendimą, yra pagrindas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, išaiškinti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į šios teisės normos esmę, logiška ir suprantama yra ir kita Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo sprendimo išaiškinimo instituto taikymo prielaida – toks teismo sprendimas turi būti neįvykdytas, kadangi, kaip minėta, teismo sprendimo išaiškinimo būtinumas yra sąlygojamas neaiškumų vykdant šį teismo sprendimą. Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių paaiškinimus, pažymi, kad būtina įvertinti, ar šioje byloje priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas nėra įvykdytas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 11 d. sprendimu nusprendė pareiškėjų skundą tenkinti iš dalies: panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. Sp-178 patvirtintų Taisyklių 16 punktą ir įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją iki 2014 m. birželio 14 d. nustatyti, suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, papildomą referendumo iniciatyvinės grupės ir oponentų atstovų tarpusavio debatams skirtiną visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laidų laiką. Kitus pareiškėjų skundo reikalavimus teismas atmetė.

Pareiškėjai prašo išaiškinti teismo sprendimo dalį, kuria Vyriausioji rinkimų komisija buvo įpareigota iki 2014 m. birželio 14 d. nustatyti, suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, papildomą referendumo iniciatyvinės grupės ir oponentų atstovų tarpusavio debatams skirtiną visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laidų laiką. Tačiau byloje nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija, vykdydama minėtą teismo sprendimą, 2014 m. birželio 13 d. nustatė papildomą iniciatyvinei grupei ir oponentų atstovams referendumo agitacijai skirtiną LRT radijo laiką (pirmoji iš Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų LRT radijo laidų jau įvyko, taigi iš esmės pareiškėjai jau realizavo teisę į tam tikrą dalį Vyriausiosios rinkimų komisijos, vykdant teismo sprendimą, nustatyto papildomo laiko, skirto referendumo iniciatyvos viešinimui). Vyriausioji rinkimų komisija pabrėžia, kad nurodytas sprendimas (veiksmai, nustatant referendumo agitacijai skirtiną visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiką) priimtas būtent siekiant įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokių teisinių argumentų šio sprendimo (veiksmų) vertinti kitaip, kaip kad teismo sprendimo įvykdymo. Savo ruožtu ta aplinkybė, kad, pareiškėjų manymu, teismo sprendimas galbūt įvykdytas netinkamai, neduoda pagrindo išvadai, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas, kadangi šiuo aspektu akivaizdu, jog iš esmės yra keliamas naujas ginčas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmų, nustatant papildomą visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiką referendumo agitacijai. Be kita ko, pastebėtina, kad ir pareiškėjų pozicija, išreikšta skunde, nėra nuosekli, kadangi iš esmės sutinkama, kad teismo sprendimas, pasak jų, formaliai yra įvykdytas, juolab kad būtent ši aplinkybė – t. y. kad atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, atliko tam tikrus veiksmus (nustatė papildomą referendumo agitacijai skirtiną laiką, suderinęs su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu) – ir lėmė, kad pareiškėjai iškėlė klausimą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, nes, jų nuomone, atsakovas netinkamai suprato ir iškreipė teismo sprendimo esmę.

Taip pat pasisakytina ir dėl pareiškėjų argumento, kad teismo sprendimas neįvykdytas, kadangi atsakovas nepriėmė atskiro sprendimo šiuo klausimu. Teisėjų kolegija pastebi, kad minėtu teismo sprendimu Vyriausioji rinkimų komisija buvo įpareigota nustatyti, suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, papildomą visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laidų laiką, nenumačius konkretaus būdo (pvz., kad turi būti priimtas atskiras administracinis aktas (sprendimas) šiuo klausimu). Taigi vien tik minėta aplinkybė (teismo įpareigojimo įvykdymo forma) negali būti laikoma pagrindu išvadai, kad teismo sprendimas neįvykdytas.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuriuo, be kita ko, Vyriausioji rinkimų komisija buvo įpareigota iki 2014 m. birželio 14 d. nustatyti, suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, papildomą referendumo iniciatyvinės grupės ir oponentų atstovų tarpusavio debatams skirtiną visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laidų laiką, yra įvykdytas. Nurodyta išvada lemia, kad minėto teismo sprendimo išaiškinimas nėra galimas, nes nenustatyta būtina Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prielaida nurodyto instituto taikymui – sprendimas turi būti dar neįvykdytas, todėl pareiškėjų prašymas dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo išaiškinimo atmestinas.

Pareiškėjai taip pat prašo tuo atveju, jei teismas manys, kad prašomas išaiškinti teismo sprendimas yra įvykdytas, priimti papildomą sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 95 straipsnio, įtvirtinančio nuostatas dėl papildomo teismo sprendimo, 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant teismas, priėmęs byloje sprendimą, savo iniciatyva arba proceso dalyvių pareiškimu gali priimti sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti. Teisėjų kolegija pastebi, jog nurodytos nuostatos dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo neatsiejamai susijusios su Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Būtent atitinkami teismo sprendimo, kuriame neatsakyta į tam tikrus pareiškėjo pareikštus pagrindinius (materialinio pobūdžio) reikalavimus, trūkumai ir lemia būtinybę taikyti nurodytas nuostatas dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo.

Pareiškėjai kelia klausimą dėl būtinybės priimti papildomą sprendimą – įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją, suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, skirti referendumo iniciatyvos viešinimui papildomą televizijos laidų laiką.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai, paduodami patikslintą skundą teismui, reikalavimus, susijusius su atsakovo įpareigojimu skirti papildomo būtent televizijos laidų laiko, suformulavo patikslinto skundo 3 reikalavime, prašydami įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją „skubos tvarka iki 2014 m. birželio 14 d. iš dalies pakeisti – papildyti 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. Sp-178 patvirtintų „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų, skirtų piliečių iniciatyvinės grupės inicijuojamo privalomojo referendumo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo“ agitacijai, rengimo taisyklių“ 18 ir 21 punktus, išdėstant juos taip:

„18. Specialiosios laidos, skirtos referendumo agitacijai, per LRT radiją transliuojamos 2014 m. birželio 10, 16, 26 d. nuo 11 val. 03 min. iki 12 val. LRT radijo laidos „LRT aktualijų studija“ metu ir papildomai dar 7 valandas laikotarpyje nuo 2014 m. birželio 13 iki 27 d. su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija suderintu, bet ne anksčiau kaip nuo 18 valandos, radijo laidų metu. Į specialiosios laidos trukmę įskaičiuojamas laidos vedėjo kalbėjimo laikas, kuris negali viršyti 10 (dešimties) minučių per valandą. Į referendumo agitacinės laidos laiką taip pat įskaičiuojami laidos vedėjo specialiosios laidos dalyviams užduodami klausimai, laidos dalyvių vieni kitiems užduodami klausimai, klausytojų klausimai, taip pat kilusios diskusijos.

Laidų metu transliuojamų komercinių reklamų ir informacinių laidų laikas į specialiųjų laidų laiką neįskaitomas“; „21. Specialiosios laidos, skirtos referendumo agitacijai, per LRT televiziją transliuojamos 2014 m. birželio 27 d. nuo 18.50 iki 20.55 val. ir papildomai ne mažiau kaip 11 valandų – 2014 m. laikotarpiu nuo birželio 17 d. iki 25 d. su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija suderintu, bet ne anksčiau kaip nuo 19 valandos, laiku ir 27 d. nuo 18.50 iki 20.55 val. Į specialiosios laidos trukmę įskaičiuojamas laidos vedėjo kalbėjimo laikas, kuris negali trukti daugiau kaip 10 min. per valandą.

Į referendumo agitacinės laidos laiką taip pat įskaičiuojami laidos vedėjo specialiosios laidos dalyviams užduodami klausimai, laidos dalyvių vieni kitiems užduodami klausimai, klausytojų klausimai, taip pat kilusios diskusijos. Laidų metu transliuojamų komercinių ir informacinių laidų laikas į specialiųjų laidų laiką neįskaitomas.“ Taigi šiame reikalavime buvo prašoma įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją nustatyti konkretų visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiką, tam tikru būdu konkretizuojant jį taip, kad, pareiškėjų nuomone, jis neprieštarautų Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 daliai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje šis reikalavimas, inter alia jo formuluotės aspektu, buvo vertintas, nurodant, kad „nors pareiškėjai prašo teismo įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją pakeisti Taisyklių 18 ir 21 punktus atitinkamu būdu, t. y. taip, kaip, pareiškėjų nuomone, jos neprieštarautų Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 daliai (skundo reikalavimuose pateikiant konkrečią Taisyklių 18 ir 21 punktų formuluotę), tačiau, kaip minėta, įstatymų leidėjas įgaliojimus patvirtinti agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles, nustatyti konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką pavedė Vyriausiajai rinkimų komisijai. Taigi administracinis teismas, vykdydamas teisingumą, negali pasisavinti šių Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų ir įpareigoti ją nustatyti konkrečią tvarką.“ Taip pat teismas nurodė: „Šiame kontekste pasisakytina ir dėl pareiškėjų skundo reikalavimo ta apimtimi, kuria jie prašo įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją skirti papildomą LRT radijo ir LRT televizijos laiką tam tikru aspektu jį konkretizuojant, t. y. skirti LRT radijo laiką ne anksčiau kaip nuo 18 valandos, o LRT televizijos laiką – ne anksčiau kaip nuo 19 valandos laiku, teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, jog teismas, vykdydamas teisingumą, negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų, o tik vertinti atitinkamų viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo teisėtumą bei pagrįstumą.“ Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 11 d. sprendime įvertino visus pareiškėjų reikalavimus, pasisakė dėl jų tenkinimo galimybės, ir, kaip minėta, įpareigojo Vyriausiąją rinkimų komisiją iki 2014 m. birželio 14 d. nustatyti, suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, papildomą referendumo iniciatyvinės grupės ir oponentų atstovų tarpusavio debatams skirtiną visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laidų laiką, savo ruožtu kiti pareiškėjų reikalavimai (išskyrus reikalavimą dėl Taisyklių 16 punkto panaikinimo, kuris taip pat buvo patenkintas) buvo atmesti.

Taigi šie argumentai neduoda pagrindo išvadai, kad pareiškėjų reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą skirti papildomo visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko, jį konkretizuojant (atskirai nustatant skirtiną radijo ir atskirai – televizijos laiką), buvo neišnagrinėtas, todėl nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nėra nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas vienas iš papildomo sprendimo priėmimo pagrindų (jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas).

Kaip matyti iš pareiškėjų skundo turinio, papildomo sprendimo būtinumas yra siejamas su Administracinių bylų teisenos įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti. Pareiškėjų nuomone, nors teismas įpareigojo Vyriausiąją rinkimų komisiją iki 2014 m. birželio 14 d. nustatyti, suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, papildomą referendumo iniciatyvinės grupės ir oponentų atstovų tarpusavio debatams skirtiną visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laidų laiką, tačiau sprendime nenurodė, kad Vyriausioji rinkimų komisija privalo skirti ne tik radijo ar ne tik televizijos, bet ir radijo, ir televizijos eterio laiką. Su tokia pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 14 d. sprendime yra nustatytas aiškus įpareigojimas Vyriausiajai rinkimų komisijai atlikti konkrečius veiksmus – nustatyti, suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, papildomą debatams skirtiną visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laidų laiką. Ta aplinkybė, kad, kaip minėta, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje ne kartą pažymėjęs, kad teismas negali pasisavinti Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų ir įpareigoti atsakovą nustatyti konkretų skirtiną Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų laiką, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė pareiškėjų skundą tenkinti iš dalies – t. y. panaikinti Taisyklių 16 punktą ir įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją atlikti nurodytus veiksmus, o kitus pareiškėjų reikalavimus atmesti, – akivaizdu, patvirtina, kad teismas atmetė pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją atlikti konkrečius pareiškėjų prašomus veiksmus, o ne dėl šių veiksmų atlikimo nepasisakė.

Teisėjų kolegija pastebi, be kita ko, kad nors pareiškėjai teismui pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, iš esmės, kaip matyti iš prašymo motyvų, yra keliamas naujas ginčas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmų, nustatant papildomą visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiką iniciatyvinės grupės ir oponentų atstovų debatams – pareiškėjai siekia, kad Vyriausioji rinkimų komisija, be jau nustatytų (vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimą) 5 papildomų LRT radijo laidų valandų, skirtų ir papildomą televizijos laidų laiką. Tačiau pažymėtina, kad papildomo teismo sprendimo priėmimo institutas (kaip ir galimybė išaiškinti teismo sprendimą) negali būti naudojamas siekiant ginčyti tam tikrus po teismo sprendimo priėmimo priimtus sprendimus (veiksmus), nesutinkant su jais.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo administracinėje byloje, kurioje priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 95 straipsniu, priimti papildomą sprendimą, todėl pareiškėjų prašymas šioje dalyje taip pat atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, 95 straipsniu ir 105 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atmesti pareiškėjų P. Š., A. A., D. J., R. K., A. K. ir J. P. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo išaiškinimo ir papildomo sprendimo priėmimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė