A-525-896-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-896/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00198-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žaliadvaris“ skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žaliadvaris“ kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1−4), prašydamas panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK) 2013 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 89-53-IL-633“ (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Nutarimu jam paskirta 1 250 Lt bauda už tai, kad UAB „Žaliadvaris“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje Anykščių r., Svėdasų sen., Svėdasų mstl., (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 1 d. apie 19 val. 30 min., pardavėja R. P. pardavė 1,5 litro talpos butelį alkoholinio gėrimo neblaiviam asmeniui, o 2013 m. liepos 8 d. apie 15 val. 52 min. tos pačios parduotuvės pardavėja G. Z. pardavė neblaiviam asmeniui vieną skardinę alkoholinio gėrimo – alaus. Dėl šių pažeidimų minėtoms pardavėjoms buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 3 dalį (prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimas). Administracinių teisės pažeidimų bylos perduotos nagrinėti Anykščių rajono apylinkės teismui. Pareiškėjas nurodė, jog pardavėja R. P. kategoriškai paneigė pardavusi alkoholinių gėrimų M. Š., kuris yra gerai žinomas parduotuvės darbuotojams. Pardavėja G. Z. savo kaltės dėl pažeidimo nepripažįsta, teigia nepastebėjusi, jog alkoholinį gėrimą pirkęs M. P. buvo neblaivus. Pareiškėjas pažymėjo, kad ekonominė sankcija jam buvo skirta už pažeidimus, kurie nėra įrodyti, todėl ji negali būti laikoma paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Atsakovas Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą (b. l. 22), kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo skundu.

Atsakovas pažymėjo, jog UAB „Žaliadvaris“ priklausančioje parduotuvėje buvo užfiksuoti alkoholinių gėrimų pardavimo neblaiviems asmenims faktai, todėl įmonei taikyta ekonominė sankcija už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimus. Atsakovas akcentavo, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte yra įtvirtina imperatyvi teisės norma, nenumatanti jokių išimčių, t. y. numatytas absoliutus draudimas pardavinėti alkoholį neblaiviems asmenims. Tvirtino, jog UAB „Žaliadvaris“ privalo imtis visų priemonių, kuriomis būtų užkardytas alkoholinių gėrimų pardavimas neblaiviems asmenims. Mano, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byla išnagrinėta objektyviai bei visapusiškai, o pareiškėjui taikyta ekonominė sankcija yra teisinga ir pagrįsta.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu (b. l. 33-36) UAB „Žaliadvaris“ skundą tenkino. Panaikino Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkės 2013 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 89-53-IL-633, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei „Žaliadvaris“ už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimą paskirta 1 250 Lt bauda.

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, jog Anykščių rajono apylinkės teisme išnagrinėtos dvi administracinių teisės pažeidimų bylos, kuriose administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 164 straipsnio 4 dalį buvo patrauktos UAB „Žaliadvaris“ pardavėjos G. Z. (administracinė byla Nr. A2-8-469-266/2013) ir R. P. (administracinė byla Nr. A2-8-445-913/2013). Nurodė, kad įsiteisėjusiu Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu G. Z. administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta nesant teisės pažeidimo įvykių. Tuo pačiu pagrindu 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimu buvo nutraukta ir R. P. administracinio teisės pažeidimo byla. Anykščių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarime konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių, jog G. Z. neteisėtai pardavė alkoholinius gėrimus neblaiviam M. P., nes byloje nėra duomenų, kad jis parduotuvėje, pirkdamas alų, buvo akivaizdžiai neblaivus. Anykščių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime padarė išvadą, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių išvadą, jog R. P. 2013 m. liepos 1 d., apie 19 val. 30 min. būtų pardavusi alkoholinio gėrimo mišinį „ZIP“ M. Š.. Išanalizavęs Ekonominės sankcijos UAB „Žaliadvaris“ medžiagoje, G. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2-8-469-266/2013 ir R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2-8-445-913/2013 surinktus rašytinius įrodymus, teismas nustatė, jog UAB „Žaliadvaris“ kaltė pažeidus Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimus buvo įrodinėjama tik administracinių teisės pažeidimų bylose surinktais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas konstatavo, jog Anykščių rajono policijos komisariatas nesurinko įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Žaliadvaris“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintą draudimą parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas sprendė, jog Anykščių rajono policijos komisariato 2013 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 89-53-IL-633 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

III. Atsakovas Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 39-40), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą ir palikti galioti Nutarimą.

Apeliaciniame skunde, be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, nurodo:

1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose, klaidingai nurodydamas, jog šie nutarimai yra įsiteisėję ir šiose bylose nustatytus faktus nepagrįstai laikė prejudiciniais. Pažymi, kad Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A2-8-469-266/2013, buvo apskųstas apeliacine tvarka.

2) Pažymi, jog ekonominės sankcijos ūkio subjektams, numatytos Alkoholio kontrolės įstatyme, taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn, už pažeidimus, numatytus ATPK.

3) Mano, kad pakanka duomenų, patvirtinančių, jog buvo pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas draudimas. Teigia, jog pažeidimo konstatavimui neturi reikšmės tai, kad pardavėja G. Z. nepastebėjo, jog asmuo, kuriam pardavė alkoholinį gėrimą yra neblaivus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kyla dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 89-53-IL-633, kuriuo pareiškėjui skirta 1250 Lt bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto draudimo parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, savo praktikoje (2004 m. sausio 26 d. nutarimas) yra nurodęs, kad valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą teisinį reguliavimą. Konstitucinio Teismo teigimu, minėtasis ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, inter alia tai, kad didmeninė bei mažmeninė prekyba alkoholio produktais yra licencijuojama veikla, taip pat tai, kad už šio ypatingo valstybinio reglamentavimo režimo pažeidimus gali ir turi būti nustatytos sankcijos, yra pagrįstas, konstituciškai pateisinamas dalykas, dėl inter alia visiems žinomų neigiamų padarinių, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas (2008 m. sausio 21 d. nutarimas).

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Šio reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pareigą ūkio subjektui, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojui, imtis reikiamų priemonių tam, kad nebūtų pažeistas minėtas Alkoholio kontrolės įstatymo draudimas. Pažymėtina, kad konkretus pareigos, užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimas, turinys nėra atskleistas. Todėl ūkio subjektas, turintis licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą, tačiau jis turi imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, jog UAB „Žaliadvaris“ darbuotoja pardavėja R. P., dirbdama pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje, esančioje Anykščių r., Svėdasų sen., Svėdasų mstl., (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 1 d. apie 19 val. 30 min. pardavė M. Š., kuriam nustatytas 2,80 promilės girtumas, alkoholinį gėrimą – butelį gazuoto fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinio „ZIP“ (1,5 litro talpos) bei pardavėja G. Z., dirbdama toje pačioje pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje 2013 m. liepos 8 d, apie 15 val. 52 min. pardavė M. P., kuriam nustatytas 0,95 promilės girtumas, alkoholinį gėrimą – vieną skardinę alaus „Utenos auksinis“. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jokiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyta pareiga parduotuvių darbuotojams tikrinti asmenų, perkančių alkoholinius gėrimus, girtumo. Parduotuvių darbuotojai gali tik stebėti pirkėjo elgesį, kuris leistų daryti prielaidą, kad stebimas pirkėjas yra neblaivus. Pažymėtina, kad pardavėjos, įvertinusios pirkėjų būklę, išorinių girtumo požymių neįžvelgė.

Šiuo atveju įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-443-350/2013 buvo paliktas nepakeistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas, kuriuo pardavėjos G. Z. atžvilgiu administracinė byla buvo nutraukta nesant administracinės teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 3 dalyje, sudėties. R. P. atžvilgiu taip pat yra įsiteisėjęs Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimas, kuriuo administracinė byla buvo nutraukta nesant jos veikoje administracinės teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 3 dalyje, įvykio ir sudėties. Tačiau 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ekonominės sankcijos ūkio subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Taigi šiuo atveju spręstinas klausimas dėl fizinio ir juridinio asmenų atsakomybės sąsajumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ir jo interesais kalte (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas Nr. 34/2008). Todėl juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Taigi ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama ar kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).

Teisėjų kolegija primena, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. 858-351/2013 konstatavo, jog „ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais“. Taigi nors ekonominė sankcija pagal ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011) ūkio subjektams gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus Administracinių teisės pažeidimų kodekse, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnis numato atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011, 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2636-12).

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs faktines aplinkybes teisingai konstatavo, kad R. P. ir G. Z., UAB „Žaliadvaris“ pardavėjų, per kurias pareiškėjas vykdė savo komercinę veiklą, veiksmai, jų atlikimo vieta, laikas ir teisinis kvalifikavimas nustatytas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, todėl nesant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimo, pareiškėjui ekonominė sankcija pagrįstai netaikyta.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 89-53-IL-633 yra neteisėtas, todėl naikintinas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas