A-822-151-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-151/2014

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-09764-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. (G. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą su skundu (II t., b. l. 6–9), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, VRAAD), 2 000 Lt žalą. Taip pat prašė priteisti jo patirtas 900 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad prašomą atlyginti žalą kildina iš nagrinėjant jo atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, kuri teismo buvo nutraukta, patirtų bylinėjimosi išlaidų. Paaiškino, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūra, nepaisydama pareiškėjo paaiškinimų, kad jis negali būti atsakingas už įmonės, kuriai išnuomojo technikos priemones, vykdytus veiksmus, pareiškėjo atžvilgiu 2012 m. kovo 1 d. surašė nutarimą Nr. VR-III-15AM-09725 už aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 31 ir 57 punktų reikalavimų pažeidimus. VRAAD Švenčionių rajono agentūra priimdama 2012 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. VR-III-15AM-09725 nenustatė dėl administracinio teisės pažeidimo kalto asmens, todėl nutarimą pareiškėjui surašė nepagrįstai. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusios institucijos pareigūnai nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir šios klaidos buvo pašalintos tik Švenčionių rajono apylinkės teisme, kuris rinko bylai reikšmingus įrodymus, išreikalavo būtinus dokumentus, apklausė liudytojus, surengė akistatą. Jei visus šiuos veiksmus būtų atlikęs VRAAD Švenčionių rajono agentūros inspektorius, pareiškėjas nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nebūtų vykęs papildomas teisminis procesas. Tiek Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. nutarimu, tiek ir Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pripažino, kad pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, todėl bylą jo atžvilgiu nutraukė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad VRAAD Švenčionių rajono agentūros inspektorius neveikė taip kaip nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 284 straipsnyje, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu valstybei kyla pareiga atlyginti 2 000 Lt žalą, kurią sudaro skundo administracinio teisės pažeidimo byloje surašymas, atstovavimas teisme, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 40–41) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Departamentas pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, nes nėra vienos iš būtinų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų. VRAAD Švenčionių rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VR-11.1-1-15 už ATPK 513 straipsnio 14 dalies pažeidimą. Pareiškėjas 2012 m. vasario 27 d. paaiškinime savo kaltę pripažino ir prašė sumažinti baudą iki minimumo. UAB „Automobilistas“ 2012 m. sausio 11 d. raštu Nr. 5 agentūra buvo informuota, kad minėta bendrovė ir UAB „TBS Baltic“ 2011 m. gruodžio 21 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį.

Kadangi minėta sutartis buvo pasirašyta tik UAB „TBS Baltic“ direktoriaus, kilo abejonių dėl jos įrodomosios galios. Be to, statybinės atliekos buvo vežamos ir išpiltos ne nuomos sutartyje numatytoje teritorijoje, t. y. (duomenys neskelbtini), Švenčionyse, o J. T. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. Aplinkybė, kad įmonės buvo sudariusios nuomos sutartį su vairuotojo paslauga, pirmą kartą buvo nurodyta Švenčionių rajono apylinkės teismui pateiktame skunde ir VRAAD Švenčionių rajono agentūros pareigūnams nebuvo žinoma.

VRAAD Švenčionių rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius įvertino visus turimus įrodymus, bei tą aplinkybę, kad įmonė, praėjus mėnesiui nuo jos įsteigimo, įsiregistravo Atliekas tvarkančių įmonių registre, nustatė, kad G. K. trauktinas administracinėn atsakomybėn. VRAAD pareigūnas elgėsi teisėtai, jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu. Aplinkybės, paneigusios G. K. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, paaiškėjo tik administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant teisme.

Pareiškėjo prašoma atlyginti 2 000 Lt suma yra neproporcingai didelė. Už skundo administracinio teisės pažeidimo byloje parengimą priteistina suma turi būti apskaičiuota taikant teisingumo ministro 2004 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punktą ir priteistina ne daugiau kaip 96 Lt, už vieną atstovavimo valandą teisme – ne daugiau kaip 120 Lt.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui G. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, 1 100 Lt turtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė. Pareiškėjui iš atsakovo taip pat priteistas 522,50 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimas, sprendimui įsiteisėjus pareiškėjui nutarta grąžinti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą sumokėtą 69 Lt žyminį mokestį.

Teismas konstatavo, kad įsiteisėjusiame Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarime ne tik konstatuota, kad pareiškėjas nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, bet nustatytas ir VRAAD Švenčionių rajono agentūros pareigūno, atlikusio administracinio teisės pažeidimo tyrimą, veiksmų neteisėtumas. Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai, turi būti sprendžiamas klausimas, ar tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta reali turtinė žala ir, ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Teismas pažymėjo, kad ATPK nereglamentuoja išlaidų atlyginimo asmeniui, kuriam surašytas protokolas ir skirta nuobauda, o pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šis klausimas spręstinas per valstybės civilinės atsakomybės institutą, t. y. remiantis CK 6.271 straipsniu. Pareiškėjo patirtos išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, – nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.).

Teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai, pagal savo pobūdį tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su VRAAD Švenčionių rajono agentūros pareigūnų neteisėtais veiksmais. Teismas sutiko su su pareiškėjo argumentu, kad jei VRAAD Švenčionių rajono agentūros pareigūnai būtų tinkamai įgyvendinę ATPK 284 straipsnio nuostatas ir surinkę visus būtinus įrodymus tinkamai kvalifikuoti veiką, nustatyti asmens kaltę ir atskleisti administracinio teisės pažeidimo esmę, pareiškėjas nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nebūtų pagrindo nutarimą skųsti teismui bei dėl to patirti papildomų išlaidų. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Tačiau pažymėta, kad sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, nepakanka nustatyti nurodytas sąlygas, bet turi būti įvertintas pareiškėjo patirtų 2 000 Lt nuostolių realumas ir pagrįstumas.

Teismas vertino, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo patirtais nuostoliais visą 2 000 Lt sumą ir ją priteisti kaip turtinę žalą. Nustatyta, kad už skundo dėl VRAAD Švenčionių rajono agentūros 2012 m. kovo 1 d. nutarimo panaikinimo parengimą advokatei S. G. mokėjo ne pareiškėjas, bet UAB „Automobilistas LT“. Atsižvelgiant į tai, 500 Lt suma negali būti pripažinta realiai pareiškėjo patirtais nuostoliais, nes teismui nėra pateikti objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas iš asmeninių lėšų būtų grąžinęs 500 Lt sumą UAB „Automobilistas LT“.

Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad 1 000 Lt suma už atstovavimą teismo posėdyje yra nepagrįstai didelė, todėl turi būti mažinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktais, už atstovavimą teismo posėdyje maksimaliai gali būti atlyginama 600 Lt suma. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo patirtos 1 000 Lt išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotą maksimaliai priteistiną 600 Lt sumą, teismas vertino, kad 400 Lt suma nėra pagrįsti nuostoliai ir negali būti pripažinta turtine žala.

Nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pareiškėjas patyrė 500 Lt išlaidų Ši suma neviršija pagal Rekomendacijas (8.11 p.) apskaičiuoto maksimaliai priteistino užmokesčio dydžio, todėl teismo pripažinta realiai pareiškėjo patirtais nuostoliais ir priteista.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė patikslino prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir prašė teismą priteisti 1 400 Lt su šios bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo patirtos 500 Lt išlaidos už ieškinio teismui parengimą neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio dydžio (Rekomendacijų 8.2 p.), todėl vertinos kaip pagrįstos. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaujantis Rekomendacijų 9 punkto nuostatomis, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinės bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas, pagrįstomis pareiškėjo išlaidomis pripažinta 450 Lt suma, t. y. už 3 atstovavimo valandas teisme. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkintinas tokia pačia apimtimi, kokia buvo patenkintas skundo reikalavimas ir jam priteistina 55 procentai pagrįstų atstovavimų išlaidų sumos, t. y. 522,50 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 40 str. 1 d. 11 p.), pareiškėjui grąžintinas sumokėtas 69 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).

III. Atsakovas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniame skunde (II t., b. l. 94) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovo nuomone, sprendimas priteisti žalą bei atstovavimo išlaidas yra neteisingas, nes pareiškėjas turėjo teisę, bet ne pareigą, samdytis atstovą. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi byloje Nr. A4-689/2003 pažymi, kad laisva asmens valia pasamdyto atstovo išlaidos negali būti traktuojamos kaip patirta žala, nes šios išlaidos nebuvo būtinos. Taip pat nurodo, kad pareigūnų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais, nes valstybinio inspektoriaus pareigų vykdymas yra grindžiamas ne tik objektyviais, bet ir subjektyviais kriterijais. Nagrinėjamu atveju buvo faktinis juridinis pagrindas įtarti asmenį pažeidimo padarymu, todėl pareigūno veiksmai laikytini teisingais ir teisėtais. Tas aspektas, kad nepavyko surinkti visų įrodymų, kurie pagrįstų pažeidimo realumą, nėra kertinė sąlygą, lemianti pareigūno veiksmų neteisėtumą. Nesant neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio su atsiradusia žala, todėl nėra pagrindo atlyginti nuostolius pareiškėjui.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 99–101) prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti 500 Lt atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Atsiliepimą grindžia savo skunde ir skundžiamame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nurodytais argumentais. Pažymi, kad pareiškėjo išlaidos buvo patirtos dėl to, kad jis buvo priverstas ginti savo pažeistas teises dėl netinkamai pareigūnų vykdytų pareigų. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-2768/2011, kurioje pabrėžiama žalos atlyginimo kaip konstitucinio principo svarba.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina dėl neteisėtų Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros pareigūnų veiksmų iškeliant pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo bylą, kuri vėliau buvo teismo nutraukta.

Byloje nustatyta, kad VRAAD Švenčionių rajono agentūros vyresniojo inspektoriaus 2012 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. VR-11.1-15AM092725 G. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 513 str. 14 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Lt bauda. Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, pareiškėjas pateikė skundą Švenčionių rajono apylinkės teismui (administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) byla Nr. II-484-665/2012, b. l. 2–3). Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad ATP protokolas surašytas ir nutarimas priimtas neištyrus visų įvykio aplinkybių, neatskleidus administracinio teisės pažeidimo esmės ir nepagrįstai padarius išvadą dėl G. K. kaltės, todėl 2012 m. liepos 5 d. nutarimu panaikino VRAAD Švenčionių rajono agentūros 2012 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. VR-11.1-15AM092725 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (ATP byla Nr. II-484-665/2012, b. l. 66–69). VRAAD Švenčionių rajono agentūra Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą (ATP byla Nr. II-484-665/2012, b. l. 72–73), kuris 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi jį atmetė ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarimą paliko nepakeistą (ATP byla Nr. II-484-665/2012, b. l. 81–85).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).

Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad, turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies.

Kaip minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6. 246 str. 1 d.). Neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Formuojama teismų praktika nustatant neteisėtus veiksmus padeda kiekvienu konkrečiu atveju įtvirtinti priimamą sprendimą dėl aptariamo civilinės atsakomybės elemento.

Nutartyje aptariamu atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad, kaip konstatuota įsiteisėjusiu teismo procesinio sprendimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas neištyrus visų įvykio aplinkybių ir neatskleidus administracinio teisės pažeidimo esmės, dėl ko padaryta nepagrįsta išvada dėl pareiškėjo kaltės (ATP byla Nr. II-484-665/2012).

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.

Pareiškėjo patirta žala siejama su išlaidomis advokatui už skundo administracinio teisės pažeidimo byloje surašymą, atstovavimą teisme, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (II t., b. l. 21–34), patirtomis dėl bylinėjimosi teisme. Kaip minėta, bylinėjimąsi lėmė neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn.

Pareiškėjas prašo atlyginti turtinę žalą remdamasis CK 6.271 straipsniu. Jo turėtos išlaidos yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010).

CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nutartyje aptariamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimti pirmiau nurodyti nepagrįsti nutarimai administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė juos skųsti teisės aktų nustatyti tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo nurodytų patirtų nuostolių.

Civilinei atsakomybei kilti CK 6.271 straipsnio pagrindu nėra būtina konkrečių valstybės pareigūnų kaltė. Todėl teisiškai reikšminga yra aplinkybė, kad pareiškėjas buvo neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir dėl to patyrė materialinius nuostolius (išlaidas). Apelianto argumentai, kad pareiškėjo išlaidos nebuvo būtinos, todėl nepriteistinos, atmetami kaip nepagrįsti, pažymint, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas gynė savo teises pažeistas jo atžvilgiu priėmus neteisėtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Apeliantas iš esmės neginčija pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistos turtinės žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad atsižvelgiant į pateiktų įrodymų visumą ir teisinį reglamentavimą dėl advokatams už teisinę pagalbą priteisiamus maksimalius užmokesčio dydžius, nebuvo pagrindo pripažinti pareiškėjo patirtais nuostoliais visą 2 000 Lt sumą ir ją priteisti kaip turtinę žalą. Teismo priteista 1 100 Lt suma laikytina pagrįsta ir proporcinga pareiškėjo patirtai žalai atlyginti. Iš dalies patenkinus pareiškėjo skundą jam pagrįstai priteistas proporcingas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir grąžinta žyminio mokesčio permoka (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p., 44 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 500 Lt atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, konstatuotina, kad procesinis sprendimas šioje byloje priimtas pareiškėjo naudai. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kartu su apeliaciniu skundu, pasirašytu pareiškėjui pagal 2013 m. vasario 15 d. atstovavimo sutartį (II t., b. l. 34) atstovaujančios advokatės S. G., pateikti 2013 m. birželio 17 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 359 ir pinigų priėmimo kvitas (serija LAT Nr. 605472), patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą administracinėje byloje surašymą pareiškėjas advokatei sumokėjo 500 Lt (II t., b. l. 99–101, 102, 103).

Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.10 punktu, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. Nr. 1543 nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo nuo 2013 m. sausio 1 d. nustatyta 1 000 Lt minimali mėnesinė alga, maksimali galima priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, sudaro 1 500 Lt (1,5 x 1 000). Pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų atlyginimo suma – 500 Lt, neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, iš esmės reali ir pagrįsta, todėl pareiškėjui priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (ABTĮ 44 str., 45 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinti. Priteisti pareiškėjui G. K. (G. K.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 500 (penkis šimtus) litų atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Anatolijus Baranovas Skirgailė Žalimienė