2K-295/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-295/2014

Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00935-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.5.1.

2.1.7.4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Alvydo Pikelio ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. M. ir D. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu nuteisti:

V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio bauda;

D. Š. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio bauda.

Iš nuteistųjų V. M. ir D. Š. priteista solidariai civiliniam ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ 363 Lt turtinei žalai atlyginti ir iš kiekvieno po 59,25 Lt procesų išlaidų valstybei už specialisto V. Mitunevičiaus paslaugas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi nuteistųjų V. M. ir D. Š. gynėjos advokatės V. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

V. M. ir D. Š. nuteisti už tai, kad 2011 m. birželio 15 d. V. M. kreipusis į draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ Kauno žalų centrą, esantį Kaune, Tilžės g. 41, su prašymu atlyginti žalą dėl patirto eismo įvykio, o D. Š. 2011 m. birželio mėn. (nenustatytą dieną) draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ Kauno žalų centro reikalavimu surašius ir pateikus paaiškinimą dėl patirto eismo įvykio, taip abu melagingai nurodė, kad 2011 m. birželio 14 d., apie 23.15 val., Kaune, 9-ojo Forto g., įvyko eismo įvykis, kurio metu, D. Š. vairuojant M. P. priklausantį automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir netikėtai įvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, V. M., vairavęs V. M. priklausantį automobilį BMW 735 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengdamas susidūrimo, staigiai suko į dešinę pusę, dėl to atsitrenkė į šalikelėje esantį medį. Taip V. M. ir D. Š. pasikėsino apgaule gauti 4883,66 Lt dydžio draudimo išmoką iš UAB DB „PZU Lietuva“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes įtarus, kad nurodytos eismo įvykio aplinkybės neatitinka tikrovės, draudimo bendrovė sustabdė žalos atlyginimo procedūrą.

Kasaciniu skundu nuteistieji V. M. ir D. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu).

Kasatoriai teigia, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl jų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

Pasak nuteistųjų, jie nepadarė nusikalstamos veikos, už kurią nuteisti, tačiau teismai neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai kvalifikavo tariamą nusikalstamą veiką. Tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, turi būti nustatyti objektyvūs ir subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai (BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalys). Kasatoriai nurodo, kad teismų išvados neatitinka ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir teismo posėdžiuose ištirtų įrodymų. Kasaciniame skunde cituojamos BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatos. Nurodoma apie BPK 7 straipsnyje numatyto rungimosi principo pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad apkaltinamajame nuosprendyje remtasi tik civiliniam ieškovui naudingais bylos duomenimis ir nevertinti kasatorių kaltę paneigiantys įrodymai, o tai rodo ir teismo šališkumą bei teisės į sąžiningą procesą pažeidimą. Pasak nuteistųjų, byloje visiškai nevertinta, ar yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių jų kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kasaciniame skunde nurodoma apie įrodymų vertinimo – BPK 20 straipsnio pažeidimus, pasireiškusius tuo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atskirai, o ne jų visumą, nepašalino prieštaravimų tarp V. M. ir D. Š. bei liudytojų parodymų, vadovavosi tik UAB DK „PZU Lietuva“ darbuotojo liudytojo E. P. parodymais neatsižvelgęs į tai, kad jis patvirtino įvykio vietoje matęs automobilio detalių nuolaužas, bet neatliko išmatavimų. Pasak kasatorių, iš nelogiškų ir nenuoseklių liudytojo parodymų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog eismo įvykis buvo inscenizuotas, tačiau šiuo atveju abejonės turėjo būti aiškinamos jų naudai, bet šio svarbaus baudžiamosios teisės principo nesilaikyta. Kasatoriai pažymi, kad specialistas V. Mitunevičius eismo įvykio vietoje nebuvo, medžio, į kurį atsitrenkė automobilis, jis neapžiūrėjo ir šis buvo nufotografuotas ne iš tos pusės, į kurią atsitrenkė automobilis. Dėl to vėliau, atliekant autotechninę ekspertizę, iš nuotraukos negalėjo būti padaryta jokia išvada. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, neatlikti matavimai, o 23 val. medis, į kurį atsitrenkė automobilis, vizualiai buvo panašus į stulpą (nes tas medis (uosis) buvo lygaus kamieno, nešakotas).

Kasaciniame skunde teigiama, kad buvo pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimai, nurodoma, kad teismo nuosprendyje nepakanka apsiriboti vien tik įrodymų išvardijimu, turi būti pateikta jų analizė, atskleista jų įrodomoji reikšmė, iš nuosprendžio turi būti aišku, kodėl vienais liudytojų parodymais teismas remiasi, o kitais ne, tačiau šioje byloje teismas savo išvadų neargumentavo.

Kasatorių manymu, pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nepašalino ir padarė tuos pačius pažeidimus, o kartu iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio nuostatas, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, neatliko papildomo įrodymų tyrimo, buvo šališkas, įrodymus vertino tendencingai jų (nuteistųjų) nenaudai. Pasak kasatorių, abiejų instancijų teismai neatliko pareigos teisingai nustatyti visas bylos aplinkybes.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas prašo atmesti nuteistųjų V. M. ir D. Š. kasacinį skundą.

Prokuroras pažymi, kad dalis kasacinio skundo argumentų yra susiję su atliktu įrodymų vertinimu (kasatoriams su tuo nesutinkant), o tai nėra kasacinės instancijos teismo funkcija. Kita vertus, teismai išsamiai argumentavo, kodėl, kokiais įrodymais remiantis padarė išvadą, jog kasatoriai kalti dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Teismas įvertino liudytojo E. P. parodymus apie tai, kad V. M. pateikta eismo įvykio deklaracija buvo nevisiškai užpildyta, neinformatyvi. Buvo atlikta įvykio vietos apžiūra siekiant patikslinti įvykio aplinkybes ir paties įvykio buvimo faktą. Dėl tokio fakto kilo įtarimas, nes papildomame paaiškinime V. M. nurodė, kad atsitrenkė į stulpą, o nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad tai medis. Teismai aiškiai argumentavo, kodėl neturi pagrindo netikėti eksperto V. Mitunevičiaus parodymais; jis teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilio BMV 735 apgadinimai pagal savo formą, išsidėstymą ir kitus individualius požymius nesuderinami su objekto (medžio), į kurį atsitrenkė, geometrinėmis savybėmis. Ekspertas iš esmės patvirtino savo pateiktą išvadą dėl eismo įvykio, kad automobilių apgadinimai susidarė kitomis, bet ne įvykio deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis. Be to, byloje buvo atlikta autotechninė ekspertizė, joje kategoriškai konstatuota, kad automobilio BMV 375 priekinės plokštumos dešinės pusės detalės buvo apgadintos ne deklaruojamomis eismo įvykio metu nurodytomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą apklaustas ekspertas V. Matusevičius tai patvirtino.

Prokuroras nurodo, kad skunde nepateikta jokių argumentų dėl BPK 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo pažeidimo. Vien tai, kad teismas nusprendė remtis liudytojo E. P. parodymais, ekspertų V. Mitunevičiaus, V. Matusevičiaus parodymais, 2013 m. sausio 11 d. eismo įvykio ekspertizės aktu, o nuteistųjų parodymus atmetė, negali būti traktuojama kaip rungimosi principo pažeidimas. Visi įrodymai buvo gauti teisėtu būdu, todėl BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatos nepažeistos. Teismai, vertindami įrodymų visumą, BPK 20 straipsnio 5 dalies taip pat nepažeidė.

Prokuroras mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde. Šio teismo priimtos nutarties aprašomojoje dalyje motyvuotai pasisakyta dėl apeliacinio skundo esmės, įrodymų vertinimo, teismo šališkumo ir rungimosi principo laikymosi bei veikos kvalifikavimo.

Nuteistųjų V. M. ir D. Š. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų

Kasatorių prašymas panaikinti teismų sprendimus ir bylą jiems nutraukti grindžiamas BPK pažeidimais nurodant, kad nusikalstamos veikos, už kurią nuteisti, jie nepadarė, o teismai, jų manymu, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes rėmėsi tik kaltinančiais duomenimis, neatsižvelgė į teisinančius, abejones aiškino ne jų naudai. Kartu kasatoriai fragmentiškai kritikuoja įrodymus, įžiūrėdami prieštaravimus (kurių esą teismai nepašalino). Nors kasaciniame skunde be BPK 20 straipsnio pažeidimų nurodomi ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio nuostatų (reglamentuojančių teismų sprendimų surašymą ir bylos apeliacinėje instancijoje patikrinimą) pažeidimai, tačiau iš skundo turinio matyti, kad dėl visų jų pateikiami argumentai yra susiję su įrodymų vertinimu. Be to, pastebėtina, kad kasacinio skundo teiginiai dėl BPK pažeidimų daugiausia yra bendro, deklaratyvaus pobūdžio ir iš esmės paremti ne konkrečiais pažeidimais, o tiesiog nesutikimu su teismų padarytomis išvadomis, kad eismo įvykio aplinkybes nuteistieji nurodė melagingai. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinio skundo teiginiai nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai ir teismų nuosprendžio bei nutarties turiniui. Be to, pažymėtina, kad kasatorių argumentus, kurie buvo nurodyti nuteistųjų gynėjos pateiktame apeliaciniame skunde, išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas, priimtoje nutartyje pasisakęs dėl jų nepagrįstumo ir konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių buvimo yra pagrįstos.

Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį, nes netyrė įrodymų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų tyrimas (rinkimas) nėra begalinis procesas, o apeliacinės instancijos teismas (pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį) gali atlikti įrodymų tyrimą ir tai būtina daryti tais atvejais ir tiek, kiek pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas yra nepakankamai išsamus, kai nėra išaiškintos bylai reikšmingos aplinkybės ir pan. Šiame kontekste pažymėtina, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siekiant išsiaiškinti tikrąsias (ir nuteistųjų ginčijamas) eismo įvykio aplinkybes, prokurorui buvo pavesta organizuoti įvykio vietos apžiūrą, paskirta teismo autotechninė ekspertizė (įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti aktualūs atstumų tarp tiriamų objektų ir kiti išmatavimai, taip pat įvykio deklaracija, kiti duomenys buvo pateikti ir autotechninę ekspertizę atlikusiam ekspertui V.

Matusevičiui). Teisiamajame posėdyje šie įrodymai (įvykio vietos apžiūros protokolas, autotechninės ekspertizės aktas) buvo ištirti, taip pat buvo apklaustas specialistas V. Mitunevičius, nuteistieji V. M. ir D. Š., liudytojai M. P., A. Š., E. P., ištirti rašytiniai įrodymai (transporto priemonės techninės apžiūros – defektų aktas, Miškų ekologijos fakulteto eksperto išvada ir kiti). Be to, apeliacinio proceso metu buvo atliktas įrodymų tyrimas apklausiant ekspertą V. Matusevičių. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino bylos įrodymus, iš jų ir kasaciniame skunde nurodytus liudytojo E. P. parodymus, specialisto (eismo įvykių ir transporto trasologijos) V.

Mitunevičiaus paaiškinimus bei jo atlikto tyrimo pateiktą medžiagą, kitus įrodymus, ištirtus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme bei teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Teismo pateiktos išvados dėl įrodymų vertinimo yra motyvuotos, paremtos iš skirtingų šaltinių gautų duomenų palyginimu; iš jų aišku, kuo remdamasis ir kodėl teismas pripažino, jog V. M. ir D. Š. draudimo kompanijai nurodė melagingas eismo įvykio (apie kurį nepranešta ir nėra jokių duomenų Vidaus reikalų ministerijos centrinėje duomenų bazėje) aplinkybes.

Priešingai nei teigia kasatoriai, byloje neliko nepašalintų prieštaravimų, liečiančių kasaciniame skunde minimas aplinkybes (dėl automobilių apgadinimų į nuteistųjų nurodytą objektą, įvykio mechanizmą ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas argumentuotai pasisakė dėl įrodymų patikimumo bei jų visumos pakankamumo nuteistųjų V. M. ir D. Š. kaltei padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsti. Taigi įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, faktinių aplinkybių nustatymas grindžiamas teismų ištirtais ir įvertintais įrodymais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus tiek kaltinančias, tiek teisinančias aplinkybes, t. y. nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų.

Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Taip pat konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir priimtoje nutartyje, kaip to reikalauja BPK 332 straipsnio 5 dalis, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl skundai atmetami, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Tai, kad teismų išvados netenkina nuteistųjų, nereiškia, kad teismai buvo šališki ar buvo pažeisti proceso teisingumo, rungimosi principai. Beje, apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl šių nuostatų įgyvendinimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir (ar) apeliacinės instancijos teismo nutartį, šie teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų V. M. ir D. Š. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai

Albinas Sirvydis Alvydas Pikelis Dalia Bajerčiūtė