AS-143-387-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-387/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00285-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų akcinės bendrovės „City Service“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Realco statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų akcinės bendrovės „City Service“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Realco statyba“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl išvados ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai akcinė bendrovė „City Service“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Realco statyba“ (toliau – ir pareiškėjai) 2014 m. sausio 13 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2013 m. gruodžio 18 d. išvadą „Dėl pirkimo Nr. 122858 vertinimo“ ir 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą „Dėl sutikimo vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu“, taip pat prašė, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti ginčijamų išvados ir sprendimo galiojimą ir vykdymą bei uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, įskaitant teisę perkančiajai organizacijai kreipusis pakartotinai duoti sutikimą neskelbiamoms deryboms.

Pareiškėjai nurodė, kad išvada ir sprendimas yra priimti pažeidžiant aukštesnės galios teisės aktus, todėl, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, visos kilusios pasekmės būtų iš esmės neteisėtos. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų šiurkščiai pažeidžiamos ne tik jų teisės bei teisėti interesai, bet ir viešasis interesas. Perkančioji organizacija galbūt nusipirktų paslaugas už ženkliai didesnę kainą negu siūlo pareiškėjai, ir taip būtų neteisėtai iššvaistytos mokesčių mokėtojų lėšos. Gali iškilti grėsmė tinkamam būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymui, nes perkančioji organizacija gali kreiptis į atsakovą iš naujo dėl sutikimo neskelbiamoms deryboms ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį su kitais tiekėjais, nors jų pasiūlymo kaina nėra pati ekonomiškiausia.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str. 5 d.).

Teismas nustatė, jog perkančioji organizacija – trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Kalėjimų departamentas) atmetė pareiškėjų siūlymus, dėl to jie kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Paraleliai pareiškėjai kreipėsi ir į Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri pateikė neigiamą išvadą dėl pareiškėjų pretenzijų ir priėmė neigiamą sprendimą. Dėl išvados ir sprendimo pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami juos panaikinti. Kol įsiteisės galimas sprendimas šioje byloje, prašė stabdyti paminėtų aktų galiojimą ir vykdymą bei uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus. Teismas pažymėjo, jog ABTĮ 71 straipsnis numato galimybę spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo: reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai dalyvavo Kalėjimų departamento organizuotuose pirkimuose ir perkančioji organizacija atmetė pareiškėjų pasiūlymus. Dėl tokio perkančiosios organizacijos sprendimo nagrinėjama byla Vilniaus apygardos teisme (Nr. 2-2290-553/2014). Viename iš ginčijamų sprendimų – „Dėl pirkimo Nr. 122858 vertinimo“ – Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad administracinė procedūra (pareiškėjo skundo nagrinėjimas) sustabdoma, kol Vilniaus apygardos teismas išnagrinės bylą. Kitame ginčijamame akte – „Dėl sutikimo vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu“ – nesutinkama, kad Kalėjimų departamentas vykdytų pirkimą neskelbiamų derybų būdu, ir nieko nepasisakoma dėl pareiškėjų. Todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų kokiu nors būdu padaryta įtaka tikėtinam sprendimo vykdymui šioje byloje, ir prašymas netenkinamas.

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi ir prašo patenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nevertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepasisakė dėl visų pateiktų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, todėl buvo pažeistas ABTĮ 71 straipsnis ir nepagrįstai atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos ir nevertino nei faktinio pagrindo, nei ginčijamais aktais pažeidžiamų jų teisių ir teisėtų interesų, netyrė nei prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių adekvatumo teisės principams.

3. Teismas neatsižvelgė, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamus aktus, jiems būtų nebeįmanoma vykdyti Kalėjimų departamento organizuojamo viešojo pirkimo, nes galbūt per tam tikrą laikotarpį jau būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis su kitu ūkio subjektu, nors jų pateikto pasiūlymo kaina yra ekonomiškai naudingiausia.

4. Teismas nepasisakė dėl galimybės realiai įgyvendinti būsimą teismo sprendimą nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių. Nesustabdžius skundžiamų aktų galiojimo, perkančioji organizacija gali kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą iš naujo dėl sutikimo neskelbiamoms deryboms ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį su kitais tiekėjais, nors jų pasiūlymo kaina nėra pati mažiausia ir ekonomiškiausia. Pažeistų jų teisių būtų nebeįmanoma apginti. Civilinėje byloje nėra ginčijami išvada ir sprendimas, ginčijamas neteisėtas perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti jų pasiūlymą, o Viešųjų pirkimų tarnybos buvo prašoma įvertinti visą pirkimą.

5. Skundžiamoje nutartyje nepateikti jokie teisiniai pagrindai, kurie įgalintų teismą priimti nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tik konstatuojant, kad prašymas nepagrįstas, tačiau nenurodant tokio nepagrįstumo motyvų. Teismas nevertino argumentų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos aktų panaikinimo teisinių pagrindų (prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams, kompetencijos viršijimo, konkurencijos, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principų pažeidimo).

6. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, buvo šiurkščiai pažeidžiamos ne tik jų teisės ir teisėti interesai, bet ir viešasis interesas. Teismas nevertino, kad jie buvo pateikę ekonomiškiausią pasiūlymą ir tikėtinai būtų buvę pripažinti laimėtojais, su jais būtų sudaryta sutartis. Perkančioji organizacija galbūt nusipirks paslaugas už ženkliai didesnę kainą, ir taip bus neteisėtai iššvaistytos mokesčių mokėtojų lėšos.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad nėra tenkinamos ABTĮ nustatytos sąlygos, būtinos skirti reikalavimų užtikrinimo priemones šioje administracinėje byloje. Skundžiamuose sprendimuose nesant įpareigojimų ir terminų tiems įpareigojimams įvykdyti, objektyviai nėra ir pagrindo stabdyti tokių sprendimų galiojimo ir vykdymo. Pareiškėjai neįrodė, jog, nesustabdžius išvados bei sprendimo galiojimo, jiems būtų padaryta neatitaisoma žala. Neigiamus padarinius pareiškėjams sukeltų ne išvada ar sprendimas, o galimi trečiojo suinteresuoto asmens priimti sprendimai. Prašymas uždrausti atsakovui atlikti veiksmus yra akivaizdžiai neproporcingas ir nesusijęs su nagrinėjama administracine byla. Prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nelaikytinos protingomis ir sąžiningomis. Nesvarbu, ar bus sustabdytas išvados bei sprendimo galiojimas ir vykdymas, ar bus apriboti atsakovo veiksmai, trečiasis suinteresuotas asmuo turės teisę kreiptis į atsakovą su nauju prašymu sutikti viešąjį pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu. Teiginys, jog pareiškėjų pasiūlymas ekonomiškiausias, nelogiškas ir nepagrįstas, o teiginiai dėl galimo viešojo intereso pažeidimo nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių yra nepagrįsti ir neįrodyti. Atskirasis skundas iš esmės paremtas prielaidomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjai klaidingai supranta reikalavimo užtikrinimo priemonių esmę. Pareiškėjų prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra susijusios su jų skunde pareikštais reikalavimais, nes priemonės yra nukreiptos ne į tikėtino teismo sprendimo įvykdymą, bet į pirkimo procedūrų, kurias vykdo ne atsakovas, bet trečiasis suinteresuotas asmuo, sustabdymą. Siekiama išvengti galimų teisinių ginčų ir papildomo bylinėjimosi dėl Kalėjimų departamento vykdomo pirkimo. Galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Pažymi, kad tarp administracinės bylos ir civilinės bylos yra tiesioginis ryšys – civilinė byla sustabdyta iki kol bus išnagrinėta administracinė byla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjai iš esmės inicijavo ginčą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. gruodžio 17 d. išvados Nr. 4S-5045 „Dėl pirkimo Nr. 122858 vertinimo“ ir 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 4S-5120 „Dėl sutikimo vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šiems reikalavimams užtikrinti pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą ir uždraudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (ABTĮ 71 str. 3 d. 1, 3 p.).

Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Kalėjimų departamento vykdyto konkurencinio dialogo „Privataus subjekto atranka valdžios ir privataus subjektų partnerystės projekto „Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo iškėlimo iš Vilniaus m. centrinės dalies 1-asis etapas“ įgyvendinimui“, 2012 m. birželio 6 d. skelbto Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, pirkimo Nr. 122858 (toliau – ir Konkurencinis dialogas), vertinimą. Vertinimo rezultatai buvo įforminti 2013 m. gruodžio 17 d. vertinimo išvada Nr. 4S-5045 „Dėl pirkimo Nr. 122858 vertinimo“. Vertinimo išvadoje iš esmės nustatyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, vertindamas pareiškėjų atitiktį Konkurencinio dialogo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams bei pakviesdamas juos pateikti sprendinius, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalį, 47 straipsnio 4 dalį bei 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, jog Konkurencinis dialogas, atmetus visus pasiūlymus, yra pasibaigęs, apsiribojo tokiu vertinimu (b. l. 14–15). Viešųjų pirkimų tarnyba, atsižvelgusi į tai, kad Kalėjimų departamentas 2013 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. 1S-3466 nurodė, jog į derybas bus kviečiami ir pareiškėjai, kurie, kaip nustatyta, neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatomis, 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 4S-5120 „Dėl sutikimo vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu“ nusprendė, jog neturi pagrindo sutikti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo vykdytų pirkimą „Privataus subjekto atranka valdžios ir privataus subjektų partnerystės projekto „Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimo iš Vilniaus m. centrinės dalies 1-asis etapas“ įgyvendinimui“ neskelbiamų derybų būdu (b. l. 16–17).

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimus (pateikė ekonomiškiausią pasiūlymą ir tikėtinai būtų buvę pripažinti laimėtojais, su jais būtų sudaryta sutartis; perkančioji organizacija galbūt nusipirks paslaugas už ženkliai didesnę kainą, ir taip bus neteisėtai iššvaistytos mokesčių mokėtojų lėšos; ir kt.), negalima daryti išvados, kad, nepritaikius pareiškėjų prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Šių priemonių taikymo būtinybė iš esmės siejama ne su teismo sprendimo įvykdymo negalimumu ar apsunkinimu, o daugiau su prielaidomis, susijusiomis su galimomis išvados ir sprendimo pagrindu atsirasiančiomis neigiamomis pasekmėmis. Tuo atveju, jei pareiškėjai dėl neteisėtų aktų, kurie būtų panaikinti, realiai patirtų žalą, ją galėtų išsiieškoti remdamiesi žalos atlyginimo instituto taisyklėmis. Kaip paminėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas visuomet turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Atsižvelgiant į Kalėjimų departamento siekiamo įgyvendinti projekto reikšmę (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimas iš Vilniaus miesto centrinės dalies), reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas labiau užtikrintų viešąjį interesą. Pateikti argumentai dėl ginčo esmės neturi reikšmės nagrinėjant prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimams užtikrinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų akcinės bendrovės „City Service“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Realco statyba“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė