A-858-1267-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1267/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01824-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 12.3.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiojo suinteresuoto asmens E. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, E. T., O. G., R. Ž., V. Č., M. J., E. J.) dėl įsakymo ir registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ (toliau – ir pareiškėjas, SB „Šermukšnėlė“) su skundu (t. I, b. l. 1-2), patikslintu skundu (t. I, b. l. 108-109, t. II, b. l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 2.3-3857-(41) ir valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) E. T. vardu įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu SB „Šermukšnėlė“, Skauduliškių k., Vilniaus r., kadastro duomenų atlikus kadastrinius matavimus tikslinimo registraciją;

2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, jog žemės sklypas, esantis SB „Šermukšnėlė“, Skauduliškių k., Vilniaus r., VĮ Registrų centre yra įregistruotas E. T. vardu. Šis žemės sklypas ribojasi su pareiškėjui bendrosios nuosavybės teise priklausančiu keliu. Pareiškėjas nėra pasirašęs šio žemės sklypo detaliojo plano atliktų geodezinių matavimų suderinimo dokumento, o minėto žemės sklypo savininkė nepateikia dokumentų, kurių pagrindu buvo įregistruotas šis žemės sklypas.

Nurodė, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialas taip pat atsisakė pareiškėjui pateikti dokumentus, kurių pagrindu buvo atlikta registracija. Iš žemės sklypo registro išrašo matyti, kad kadastro duomenų tikslinimas buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 2.3-3857-(41), o šio įsakymo ir kadastrinių matavimų bylos duomenų pagrindu patikslinti kadastro duomenys buvo įregistruoti VĮ Registrų centre.

Pareiškėjas pažymėjo, jog buvusi žemės sklypo savininkė R. Š. žemės sklypą perrašė dukrai E. T., tačiau sklypo kadastrinių matavimų tikslinimas atliktas neteisingai, kadangi atliekant kadastrinius matavimus nesilaikyta privatizavimo schemos, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Sodininkų bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalies, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai). Be to, R. Š. sklypo kadastrinių matavimų byloje nėra kvietimų kaimynams, kurie turėjo dalyvauti ženklinant sklypo ribas. R. Š. prijungė bendro naudojimo kelią prie savo sklypo, nors ši žemė yra neatsiejama Beržų gatvės dalis ir būtinas privažiavimas prie O. G. sklypo.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 185-187) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog kadastriniai matavimai atliekami laikantis nustatytos tvarkos, derinami taip pat nustatyta tvarka. Siekiant išvengti galimų ginčų dėl sodininkų bendrijos kelių naudojimo ilgą laiką buvo laikomasi praktikos, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai turėtų būti suderinti taip pat ir su sodininkų bendrijos pirmininku, kuris užtikrintų, kad nustatyta sodo sklypo ir bendrojo naudojimo kelio riba nepažeistų kitų sodininkų bendrijos narių interesų. Sodininkų bendrijoje esantis žemės sklypas Nr. 31 ribojasi su SB „Šermukšnėlė“ bendro naudojimo keliu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sodininkų bendrija nėra bendro kelio naudojimo savininkė, o tik naudotoja, ženklinant sklypo ribas galėjo, bet neprivalėjo būti kviečiamas sodininkų bendrijos pirmininkas. Neprivalomas yra jo sutikimas su nustatytomis žemės sklypo ribomis pasirašant žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, kadangi patikslintas žemės sklypo ribas atlikus kadastrinius matavimus privaloma suderinti su gretimų žemės sklypų savininkais, bet ne naudotojais. Šiuo atveju sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo kelio savininkė yra valstybė, o ne sodininkų bendrija. Derinant kadastrinius matavimus nebuvo nustatyta aplinkybių, trukdančių suderinti žemės sklypo kadastro duomenis, todėl planas buvo suderintas ir priimtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas dėl žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo atlikus kadastrinius matavimus.

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 30-32, 127-129) prašė skundą atmesti.

Paaiškino, jog Nekilnojamojo turto registre į žemės sklypą, esantį Beržų g. 14, Skauduliškių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., dovanojimo sutarties pagrindu įregistruotos E. T. nuosavybės teisės. Dėl žemės sklypo pakeistų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą 2009 m. gegužės 11 d. į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą kreipėsi tuo metu buvusi šio žemės sklypo savininkė R. Š., pateikdama prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 2.3.-3857-(41) „Dėl R. Š. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus, Vilniaus rajone“. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą bei dokumentus, jį tenkino ir 2009 m. gegužės 12 d. pakeitė žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre bei pažymėjo šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje. Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 2.3.-3857-(41) priėmė pagal kompetenciją, todėl jis laikytinas tinkamu pagrindu įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą pakeistus šio žemės sklypo kadastro duomenis.

Pažymėjo, kad pareiga tikrinti, ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 64 punkte, tenka žemėtvarkos skyriui, kuris šiuo atveju suderino žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Tiek R. Š. prašymas įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą pakeistus jai priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis, tiek su prašymu pateikti dokumentai atitiko Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 13 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 2, 3 dalių reikalavimus, todėl buvo tinkamas pagrindas įrašyti pakeistus žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Nurodė, jog nekilnojamojo turto registre duomenų apie nekilnojamojo daikto – bendrojo naudojimo žemės sklypo (vidaus kelio), besiribojančio su žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Skauduliškių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., priklausymą nuosavybės teise SB „Šermukšnėlė“ nėra. SB „Šermukšnėlė“, vadovaujantis Sodininkų bendrijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, yra tik mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtoja ir naudotoja, bet ne savininkė. Reikalavimas sodininkų bendrijų narių sodų sklypų planus derinti su bendrijos valdybos pirmininku dar 2005 m. liepos 1 d. Nekilnojamo turto kadastro nuostatuose buvo panaikintas. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai neįpareigoja į žemės sklypų ženklinimą kviesti bei žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte pasirašyti žemės sklypų naudotojams. Dokumento, jog bendrojo naudojimo žemės sklypo savininkas (valstybė) davė įgaliojimus SB „Šermukšnėlė“ atstovams veikti jo interesais, nėra. Pažymėjo, jog pareiškėjas yra netinkamas subjektas reikšti reikalavimą panaikinti E. T. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Skauduliškių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., kadastro duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto kadastre. Be to, pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. T. atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 134-137) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, jog pareiškėjas ginčija procedūrą, kurios metu buvo įregistruoti nauji kadastriniai žemės sklypo duomenys Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas skunde teigė, kad ant detalaus plano nėra SB „Šermukšnėlė“ pirmininkės parašo, tačiau nepateikė duomenų, kad šioje teritorijoje buvo parengtas detalusis planas. Šioje teritorijoje buvo parengtas SB „Šermukšnėlė“ generalinis planas, kuris nėra nuginčytas, todėl yra galiojantis. Pareiškėjas nenurodė, kaip jo minimas detalusis planas yra susijęs su skundžiamais viešojo administravimo subjektų priimtais sprendimais, nepateikė įrodymų, kad yra pažeistos jo teisės ir teisėti interesai arba jis yra įgaliotas ginti viešąjį interesą.

E. T. nuomone, pareiškėjas praleido skundo pirmosios instancijos teismui padavimo terminą, kadangi skundžiamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. 2.3-3857-(41) priimtas 2009 m. kovo 20 d. ir VĮ Registrų centro E. T. vardu įregistruoto žemės sklypo patikslintų kadastro duomenų registracija atlikta 2009 metais. Apie tai pareiškėjui buvo žinoma 2009 metais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo O. G. atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. II, b. l. 152-153) prašė skundą tenkinti.

Paaiškino, jog jis SB „Šermukšnėlė“ sklypą Nr. 28 įsigijo 1987 metais ir juo naudojasi iki šiol. Iki 1992 metų sodininkų bendrijos teritorijoje buvo nutiesti keliai, šalia Beržų g. kelio buvo patiestas magistralinis vandentiekio vamzdis, atvesta elektra, o elektros stulpai pastatyti tiksliai ties žemės sklypų riboženkliais. 1992 metais buvo parengtas SB „Šermukšnėlė“ generalinis planas, kurio pagrindu vėliau buvo rengiami atskirų žemės sklypų planai. Generaliniu planu vadovaujamasi iki šiol, kadangi kito dokumento nėra. O. G. nuo pat Beržų g. kelio įrengimo keliu naudojosi, kadangi tai buvo ir iki šiol yra vienintelis būdas privažiuoti prie jo žemės sklypo. O. G. neinformavus 2009 metų pradžioje buvo patikslinti ir įregistruoti kitoje Beržų g. pusėje esančio žemės sklypo Nr. 31 kadastriniai matavimai, dėl to Beržų g. kelio dalis, reikalinga privažiuoti prie jo sklypo, buvo įmatuota į žemės sklypo Nr. 31 plotą. Pažymėjo, kad kelias Beržų g. yra įrengtas 0,5–0,7 m. aukščiau nei kiti su juo besiribojantys žemės sklypai, todėl matininkai atlikdami kadastrinius matavimus negalėjo jo nepastebėti. Žemės sklypo planas neatitinka bendrijos generalinio plano, ankstesnio sklypo plano, kuris buvo parengtas pagal generalinį planą, dėl to žemės sklypo ribos apima dalį Beržų g. kelio

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Ž. atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. II, b. l. 187-189) prašė skundą tenkinti.

Paaiškino, jog sklypą Nr. 26 R. Ž. motina įsigijo 1987 metais ir jai padovanojo 2007 m. rugpjūčio 8 d. Kelias buvo padarytas 1992 metais ir pavadintas Beržų g. Keliu naudojosi R. Ž., O. G. ir R. Š.. Manė, kad kelio dalis įmatuota į R. Š. sklypą nepagrįstai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu (t. III, b. l. 120-127) pareiškėjo SB „Šermukšnėlė“ skundą tenkino, panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 2.3-3857-(41) „Dėl R. Š. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus, Vilniaus rajone“ ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą dėl patikslintų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų registracijos R. Š. 2009 m. gegužės 11 d. prašymo ir su juo pateiktų dokumentų pagrindu nekilnojamojo turto kadastre. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 1995 m. kovo 5 d. sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi D. S. nupirko 700 kv. m. žemės sklypą Nr. 31, esantį SB „Šermukšnėlė“, Skauduliškių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., sutarties priedas yra sklypo planas su gretimybėmis. Šį sklypą D. S. 1995 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido R. Š., o pastaroji 2009 m. birželio 18 d. sudaryta dovanojimo sutartimi – savo dukrai E. T.. Iki padovanodama 700 kv. m. žemės sklypą Nr. 31, esantį SB „Šermukšnėlė“, Skauduliškių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., E. T., R. Š. atliko jo kadastrinius matavimus, kurių metu buvo sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kurį pasirašė gretimų sklypų savininkai V. Č. ir D. J., parengtas planas, kuriame užfiksuota, kad sklypo kraštinė, esanti tarp taškų 1 ir 2, ribojasi su pravažiavimu, kiti būtini dokumentai. Parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla buvo pateikta derinti Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kuri ginčijamu 2009 m. kovo 20 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-3857-(41) nustatė, kad, atlikus R. Š. 0,0700 ha privataus žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB „Šermukšnėlė“, sklypo Nr. 31, Skauduliškių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, plotas yra 0,0700 ha, paskirtis – žemės ūkio (sodų), būdas – mėgėjiškų sodų ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai, pobūdis – mėgėjiškų sodų sklypų, patikslino šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, o patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys buvo pateikti VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kuris juos 2009 m. gegužės 12 d. įregistravo Nekilnojamo turto registre.

Teismas rėmėsi laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 7 d. iki 2010 m. gegužės 9 d. galiojusios redakcijos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1–32.1.1.8, 32.1.8 punktais ir nurodė, jog, nustatant E. T. priklausančio žemės sklypo Nr. 31, esančio SB „Šermukšnėlė“, kadastro duomenis, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo tvarka buvo pažeista ir tai turėjo įtakos ginčijamam 2009 m. kovo 20 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-3857-(41) pagrįstumui: kaip nustatyta trečiųjų suinteresuotų asmenų V. Č. ir M. J. paaiškinimais teismo posėdyje bei ko iš esmės neginčijo ir E. T. atstovas, su E. T. priklausančiu sklypu besiribojančių sklypų savininkai – V. Č., kuriam nuosavybės teise priklauso sklypas Nr. 29, D. J., kurios nuosavybės teise buvo registruotas žemės sklypas Nr. 17, – nebuvo kviečiami dalyvauti 2008 m. kovo 20 d. žemės sklypo ribų paženklinime, jiems nebuvo išsiųsta žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas (ištrauka). Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas jiems pateiktas pasirašyti jų namuose, todėl minėti asmenys realiai negalėjo įsitikinti, kad nėra ginčų dėl juo nustatytų sklypo ribų. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, buvo pakankamas pagrindas naikinti ginčijamą sprendimą bei kadastro duomenų teisinę registraciją, kadangi minėti asmenys, kaip pasirodė vėliau, nesutinka su nustatytomis E. T. žemės sklypo ribomis.

Pažymėjo, jog, ir netgi gretimų sklypų savininkams neišreiškus nesutikimo su ginčo žemės sklypo ribomis, toks žemės sklypo planas, koks buvo parengtas, negalėjo būti rengiamas, kadangi jis neatitiko faktinės padėties, juo būtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 7 d. iki 2010 m. gegužės 9 d. galiojusios redakcijos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas numatė, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas.

Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad ploto skirtumas didesnis, vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinį žemėtvarkos skyrių, kuris, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir teritorijų planavimo dokumento patikslinimo būtinumo.

Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Kai žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nuo valstybinio geodezinio pagrindo (globalinės padėties nustatymo sistemos 1, 2 ir 3 klasių tinklų ar Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo nuostatų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1P-58 (toliau – ir Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo nuostatai), žemės sklypo plotas negali skirtis nuo anksčiau geodeziniais prietaisais sąlyginėse ir vietinėse koordinačių sistemose nustatyto žemės sklypo ploto daugiau už geodeziniams matavimams leidžiamą ploto santykinę paklaidą 1/1000.

Nurodė, jog 2008 m. kovo 20 d. nustatant žemės sklypo Nr. 31, esančio SB „Šermukšnėlė“, Skauduliškių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., ribas jau buvo akivaizdu, kad generaliniame ir dendrologiniame plane bei 1995 m. kovo 5 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sklypo Nr. 31 plane pažymėtas pravažiavimas tarp sklypų Nr. 31 ir 28 yra ne toje vietoje, t. y. kad jo dalis patenka į žemės sklypą Nr. 31, todėl šio sklypo ribą nurodžius ant faktiškai esančio pravažiavimo bei atsižvelgiant į prie O. G. faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos pastatytą tvorą, jokio pravažiavimo realiai nėra, jis be jokio pagrindo atvaizduotas parengtame plane, nors, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto nuostatas, esant tokiai situacijai, kadastrinius matavimus atlikęs asmuo turėjo informuoti ir žemėtvarkos skyrių bei žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo darbus tęsti vadovaudamasis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta.

Pažymėjo, jog nuo 2004 m. sausio 7 d. iki 2012 m. liepos 13 d. galiojusios redakcijos Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustatė, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp E. T. ir O. G. priklausančių sklypų yra kelias, kuriuo O. G. patenka į jam priklausantį sklypą, šis kelias, kokia jo būklė bebūtų, yra įrengtas dar iki valstybinės žemės pardavimo O. G., bei atsižvelgiant į minėtas Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, priklauso visiems sodininkams. Be to, kelias nuo jo įrengimo visada ir buvo šioje vietoje, todėl E. T. priklausančio žemės sklypo ribų dydžiai neteisingai nurodyti dar generaliniame plane, o vėliau – ir žemės sklypo plane, parengtame sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį.

Teismas pabrėžė, jog, nustatant 700 kv. m. žemės sklypo Nr. 31, esančio SB „Šermukšnėlė“, Skauduliškių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., kadastrinius duomenis, buvo iš esmės pažeista teisės aktais nustatyta jų atlikimo tvarka ir tai darė įtaką priimtiems sprendimams, t. y. šių duomenų suderinimą žemėtvarkos skyriuje ir registraciją Nekilnojamo turto registre. Nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 2.3-3857-(41) dėl jų suderinimo, kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje priimtoje nutartyje, yra išvestinis reikalavimas dėl sprendimo įregistruoti patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis nekilnojamo turto kadastre panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, nustačius minėtas aplinkybes, kiti byloje dalyvaujančių asmenų teiginiai, susiję su ginčijamų administracinių aktų neteisėtumu, nepagrįstumu, nėra teisiškai reikšmingi. Pažymėjo, kad pareiškėjas su ginču susijusius dokumentus gavo tik po administracinės bylos iškėlimo teisme, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis praleido terminus juos ginčyti teisme.

Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2 dalimis ir priteisė pareiškėjui 100 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, jog administracinėje byloje taip pat yra pateikta sąskaita už teisines paslaugas, tačiau sąskaitoje nėra nurodyta, už kokią konkrečiai suteiktą paslaugą, kokia suma buvo sumokėta, taip pat nėra nurodyta, kiek valandų advokatas teikė paslaugas, dėl to nėra galimybės įvertinti kiekvieną suteiktą paslaugą atskirai. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 13 d. pateikė mokėjimo nurodymą 2 420 Lt sumai už teisines paslaugas Advokatų profesinei bendrijai „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“, tačiau byloje nėra pateikta atstovavimo sutartis su minėta advokatų profesine bendrija. Atsižvelgdamas į tai, teismas minėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo nesprendė ir pareiškėjui pasiūlė teisės aktų nustatyta tvarka pateikti detalizuotą ir pagrįstą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. Dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikto apeliacinio skundo

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 147-152) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai atsakovas remiasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 punktu ir nurodo, jog žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas (ištrauka) suinteresuotiems asmenims siunčiami tik tuo atveju, kai suinteresuoti asmenys nedalyvauja žemės sklypo ženklinime. Nagrinėjamu atveju su E. T. priklausančiu žemės sklypu Nr. 31 besiribojančių žemės sklypų savininkai (suinteresuoti asmenys) buvo informuoti apie atliekamus žemės sklypo Nr. 31 kadastrinius matavimus, kadangi pasirašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo –parodymo akte, todėl jiems neturėjo būti siunčiami žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas (ištrauka). Teismas neįvertino fakto, kad šie asmenys laisva valia pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, tuo išreikšdami savo sutikimą su nustatytomis žemės sklypo ribomis.

Nurodo, jog tretieji suinteresuoti asmenys V. Č. ir M. J. nepagrindė, kuo ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 2.3-3857-(41) patvirtinti žemės sklypo Nr. 31 kadastriniai matavimai pažeidžia jų teises. Be to, M. J. (žemės sklypo Nr. 17 savininkas) savo žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko naudodamasis E. T. priklausančio žemės sklypo Nr. 31 matavimo duomenimis.

Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, ar kelias (pravažiavimas) tarp žemės sklypų Nr. 31 ir Nr. 28 buvo įrengtas SB „Šermukšnėlė” galiojančiame teritorijų planavimo dokumente – sodininkų bendrijos generaliniame plane – nustatytoje vietoje, ar minėtas kelias buvo įrengtas ne toje vietoje, kurioje yra numatytas, dėl žemės sklypo Nr. 31 esamų ar buvusių savininkų žemių, ar minėto kelio dabartinė faktinė padėtis suteikia pagrindą nukrypti nuo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir sumažinti E. T. priklausantį žemės sklypą ar šio žemės sklypo ribas. Nurodo, jog byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad minėtas kelias yra įrengtas ne toje vietoje, kurioje yra numatytas pagal teritorijų planavimo dokumentą – sodininkų bendrijos generalinį planą, ir po žemės sklypui Nr. 31 atliktų kadastrinių matavimų susiaurėjo dėl sodininkų bendrijos, žemės sklypo Nr. 28 savininko O. G. veiksmų.

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad O. G. naudoja žymiai didesnį žemės plotą nei jam priklauso nuosavybės teise, o teismo minima tvora yra pastatyta už O. G. priklausančio žemės sklypo Nr. 28 ribų, tuo savavališkai užimant valstybinę žemę, kurioje yra suprojektuotas pareiškėjo bendrojo naudojimo kelias. Teismas nenustatė, dėl kokių priežasčių natūroje neliko bendro naudojimo kelio, kaip tai yra nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartyje. Nurodo, jog žemės sklypo Nr. 31 plotas atlikus kadastrinius matavimus nesiskiria nuo šio žemės sklypo ploto, buvusio iki kadastrinių matavimų atlikimo, todėl teismas nepagrįstai taikė teisės normą, kuri negali būti taikoma nagrinėjamoje situacijoje, kadangi reglamentuoja visiškai skirtingo atvejo sprendimą.

Nurodo, jog O. G. nesinaudoja kelio dalimi, esančia tarp E. T. ir O. G. priklausančių žemės sklypų Nr. 31 ir Nr. 28, o į savo žemės sklypą patenka kelio atkarpa, einančia iki žemės sklypų Nr. 31, Nr. 28 (iki susiaurėjusios kelio dalies, esančio tarp sklypų Nr. 31 ir Nr. 28), kuri užsibaigia O. G. pastatyta tvora. Neaišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas nustatė, kad minėtas kelias yra įrengtas iki valstybinės žemės pardavimo O. G., kadangi tokie duomenys į bylą pateikti nebuvo, taip pat nesuprantama, kodėl kelio nutiesimo data yra svarbi ginčo išsprendimui.

Pažymi, jog E. T. priklausantis žemės sklypas Nr. 31 yra suformuotas teritorijų planavimo dokumente – SB „Šermukšnėlė” generaliniame plane, kuris yra nepakeistas nenuginčytas, todėl teismas, konstatuodamas, kad E. T. priklausančio žemė sklypo ribų dydžiai neteisingai nurodyti sodininkų bendrijos generaliniame plane, turėjo nustatyti, kad SB „Šermukšnėlė” generalinis planas yra parengtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas ir spręsti klausimą dėl šio generalinio plano ginčijimo.

Nurodo, jog, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65.3 punktu, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės), 11 punktu, atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos turi atitikti teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas, todėl nesuprantama, kokiu būdu turi būti atliekami E. T. priklausančio žemės sklypo Nr. 31 kadastriniai matavimai, teismui konstatavus, kad juos atliekant negali būti vadovaujamasi teritorijų planavimo dokumentu – SB „Šermukšnėlė” generaliniu planu. Be to, tokia teismo išvada prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatams ir Taisyklėms.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartyje nurodytų įpareigojimų patikrinti ir nustatyti, ar ginčo sodo sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti remiantis SB „Šermukšnėlė” generaliniu planu bei ginčo žemės sklypo 1992 m. balandžio 27 d. planu, ar šie matavimo duomenys atitinka minėtų dokumentų turinį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tik konstatavo SB „Šermukšnėlė” generalinio plano neteisingumą.

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. III, b. l. 172-173) prašo apeliacinį skundą spręsti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad nei skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, nei apeliaciniame skunde motyvų ir argumentų, susijusių su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atliktų ginčo sklypo duomenų tvarkymo nepagrįstumu ar neteisėtumu nėra. Į Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetenciją nepatenka faktinių aplinkybių, susijusių nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų atlikimu, vertinimas bei kitų institucijų aktų vertinimas.

Pareiškėjas sodininkų bendrija „Šermukšnėlė” ir trečiasis suinteresuotas asmuo O. G. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. III, b. l. 177-182) prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos pareiškėjo ir O. G. naudai apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog byloje yra neginčijamai nustatyta, kad su E. T. priklausančiu žemės sklypu Nr. 31 besiribojančių žemės sklypų savininkai V. Č., kuriam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. 29, D. J., kuriai tuo metu nuosavybės teise priklausė žemės sklypas Nr. 17, nebuvo kviečiami ir nedalyvavo 2008 m. kovo 20 d. žemės sklypo ribų paženklinime. Byloje taip yra neginčijamai nustatyta, kad šių asmenų parašai 2008 m. kovo 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte Nr. 184 buvo gauti ne vietoje, o vėliau šių asmenų namuose, kaip to paprašė E. T. motina R. Š.. Šios aplinkybės rodo, jog nustatant žemės sklypo Nr. 31 kadastro duomenis buvo pažeistos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios gretimų žemės sklypų savininkų informavimo apie planuojamą žemės sklypo ribų paženklinimą tvarką. Be to, šie asmenys prieš tai turėjo būti tinkamai informuoti apie ženklinimą.

Pabrėžia, jog atsakovo cituojama norma dėl žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) suinteresuotiems asmenims išsiuntimo įsigaliojo tik 2008 m. gruodžio 7 d., kai tuo tarpu žemės sklypo Nr. 31 ribos vietoje buvo ženklinamos pusmečiu anksčiau (t. y. 2008 m. kovo 20 d.), kai šios teisės normos nebuvo. Be to, net ir įsigaliojus šiai normai imperatyvus reikalavimas dėl gretimų žemės sklypų savininkų išankstinio informavimo apie planuojamą žemės sklypo ribų paženklinimą, būtiną jų dalyvavimą atliekant šiuos veiksmus išliko. Ši norma reglamentavo atvejį, kas turėtų būti daroma, kai kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku į žemės sklypo ribų paženklinimą neatvyksta, tuo tarpu nagrinėjamu atveju su žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkai (kviestiniai asmenys) nebuvo kviečiami į žemės sklypo Nr. 31 ribų paženklinimą, kvietimų jiems nebuvo bandoma įteikti ar išsiųsti.

Nurodo, jog asmenų parašai žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte buvo gauti pažeidžiant teisės normų reikalavimus, t. y. šių asmenų nekviečiant į žemės sklypo ribų ženklinimo–parodymo vietą bei šiems asmenims nedalyvaujant žemės sklypo ribų nustatyme, kita vertus, kaip buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, su žemės sklypu Nr. 31 besiribojančių žemės sklypų savininkai, nesuprasdami atliktų matavimų teisinės esmės ir reikšmės, jiems į namus kaimynės R. Š. atvežtus dokumentus pasirašė tik formaliai. Be to, pats atsakovas neatkreipė dėmesio, kad žemės sklypo Nr. 31 kadastro duomenų byloje nėra duomenų apie kvietimų besiribojančių žemės sklypų savininkams įteikimą/išsiuntimą ir pan.

Pažymi, jog laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 23 d. iki 2008 m. gruodžio 6 d. (t. y. 2008 m. kovo 20 d. ženklinant žemės sklypo Nr. 31 ribas vietoje) galiojusios redakcijos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punkte buvo nustatyta, kad keliais užimti žemės plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai, kas paneigia galimybę keliais užimtus žemės plotus įtraukti į privačių žemės sklypų ribas.

Pabrėžia, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai yra nurodoma, kad O. G. nesinaudoja kelio dalimi, esančia tarp žemės sklypų Nr. 28 ir Nr. 31. Šiuos atsakovo teiginius paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai. Be to, šį argumentą atsakovas nurodė tik apeliaciniame skunde ir iki to laiko neginčijo aplinkybės, kad kelio dalis, esanti tarp žemės sklypų Nr. 28 ir Nr. 31, yra būtina O. G. patekti į savo sklypą ir tokios aplinkybės byloje neįrodinėjo ir žemės sklypo Nr. 31 savininkė E. T..

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Ž. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. III, b. l. 174-175) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovas atvirai abejoja asmenų, pasirašiusių žemės sklypo parodymo–paženklinimo aktą, V. Č. ir M. J. protingumu. V. Č. ir M. J., kaip ilgalaikiai ir geri kaimynai, negalėjo įsivaizduoti, kad R. Š. melagingu būdu prijungs esamą kelią prie savo teritorijos. Apie kelio buvimą ilgą laiką nurodo ir buvęs SB „Šermukšnėlė” pirmininkas, bendrijos buhalterė G. P., dabartinė sodų bendrijos pirmininkė V. Ž., R. Ž.. Pažymi, jog O. G. keliu naudojasi, kad pasiektų savo žemės sklypą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. T. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. III, b. l. 199) palaiko pateiktą apeliacinį skundą.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino susidariusią situaciją, pateiktus įrodymus.

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens E. T. pateikto apeliacinio skundo

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. T. apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 157-161) prašo panaikinti Vilniau apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba palikti nenagrinėtą, arba nutraukti administracinę bylą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad pravažiavimo tarp sklypų Nr. 31 (priklauso E. T.) ir 28 (priklauso O. G.) realiai nėra ir tai patvirtina AB „Almontus” parengtas brėžinys bei UAB „Geobaltija” parengtas topografinis planas. Tuo tarpu kitos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra klaidingos.

Nurodo, jog ištraukoje iš Vilniaus rajono suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų matyti, kad minėtas pravažiavimas turėtų būti O. G. sklypo (Nr. 28) teritorijoje, šį faktą patvirtina O. G. sklypo plane ir R. Ž. (buvęs – G. P.) sklypo Nr. 26 plane išlenktos sklypų ribos pagal Beržų gatvę, suprojektuotą generaliniame plane. Iš UAB „Geobaltija” parengto topografinio plano matyti, kad minėtas pravažiavimas tarp sklypų Nr. 31 ir Nr. 28 yra naudojamas nukrypstant nuo generalinio sprendinių, taip pat nuo O. G. ir R. Ž. žemės sklypų planų, t. y. Beržų gatvė ties R. Ž. sklypo pradžia turi kilti į viršų, o pagal topografinį planą matyti, kad šis pravažiavimas leidžiasi žemyn ir eina per sklypo Nr. 29 (savininkas V. Č.) ir Nr. 31 (savininkas E. T.) teritorijas, taip sumažinant jų naudojamą plotą. Šis pravažiavimas buvo pradėtas naudoti kitaip nei generaliniame plane po to, kai O. G. pasistatė ne vietoje tvorą, t. y. ant generaliniu planu suprojektuotos Beržų gatvės.

Pažymi, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad O. G. tvora pastatyta teisėtai ir vietoje, nors byloje tokių duomenų nėra. Priešingai, generalinis planas rodo, kad sklypo Nr. 28 ribos turi būti ne toje vietoje. Šio žemės sklypo planas su pirminiais matavimais, parengtais 1992 m. balandžio 27 d. formuojant ir nužymint šio sklypo ribas, nurodo, kad tvoros konfigūracija neatitinka sklypo plano ribų konfigūracijos, neatitinka generalinio plano sprendinių, be to, patvirtina, kad dar 1992 metais tvoros O. G. nebuvo užtvėręs. Topografiniame plane užfiksuota, kad nuo O. G. užtvertos tvoros pietrytinio kampo (beveik sutampančio su E. T. sklypo šiaurės rytiniu kampu) iki tvenkinio, esančio laisvoje valstybinėje žemėje, yra 25 m. atstumas, kai tuo tarpu pagal sklypo Nr. 28 planą turi būti tik 21,60 m., t. y. akivaizdu, kad tvora už sklypo ribos yra užtverta per 3,40 m toliau nei baigiasi O. G. sklypo ribos, todėl pravažiavimui ir nebėra vietos.

Nurodo, jog sodų bendrijos gatvės yra Lietuvos valstybės nuosavybė, o ne sodininkų bendrijų, nebent jos būtų suformuotos kaip inžineriniai sklypai ir išpirkti iš valstybės. Teismas nenustatė ir byloje nėra duomenų, kad toks sklypas su gatve pareiškėjo yra išpirktas iš valstybės. Priešingai, atsakovo atstovas ir VĮ Registrų centras patvirtino, kad Beržų gatvė nėra iš valstybės išpirkta, o pareiškėjui leista ja naudotis pagal Sodininkų bendrijos įstatymą. Teismas nenustatė, kada ir kas įrengė sodininkų bendrijoje esančias gatves, kieno lėšomis, tokių duomenų byloje nėra.

E. T. pažymi, jog Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai numato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai pirmiausia yra atliekami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais (šiuo atveju – generaliniu planu), pirminiais dokumentais, išlikusiais riboženkliais ir faktiškai naudojama teritorija. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi tik naudojimosi teritorija faktu, t. y. kad O. G. faktiškai naudoja teritoriją iki jo tvoros, bet nesiaiškino, ar jis šią teritoriją naudoja teisėtai ir kokią teritoriją jis turėtų naudoti pagal jo sklypo plano kadastro duomenis, t. y. sklypo ribas. Teismas ignoravo faktą, kad sklypo Nr. 31 ribos sutampa su E. T. naudojimosi juo teritorija, taip pat buvusių savininkių R. Š. ir D. S..

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog, jeigu tektų atlikti kadastrinius matavimus iš naujo, jis priversti V. Č. atvykti prie matuojamų žemių negalėtų vien dėl to, kad jo sveikata bloga, jis yra rusakalbis, todėl į laiškus jis neatrašytų ir žemės kadastrinių matavimų procedūra nepasikeistų. Nurodo, jog V. Č. bendros sklypų ribos neginčijo, o ir ginčyti galėtų tik vieną riboženklį, esantį prie gatvės. Nuginčyti būtų neįmanoma, nes sutrumpėjusi E. T. sklypo riba pasekmių nesukelia V. Č. sklypui (nuosavybei), nes pati riba nekeitė vietos.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas realiai pasekmių nesukėlė. Nepanaikinus kadastrinių matavimų pareiškėjo teisės ar teisėti interesai nėra atkuriami. Be to, generalinis planas nėra nuginčytas, jis yra galiojantis ir kaip teritorijų planavimo dokumentas yra privalomas visiems teritorijos naudotojams bei priežiūrą ir kontrolę vykdančioms institucijoms. Tai reiškia, kad, darant sklypo Nr. 31 kadastrinius matavimus, juo bus vadovaujamasi ir sklypo planas bus parengtas pagal generalinio plano sprendinius, t. y. jis bus toks, koks yra šiuo metu.

Pažymi, jog visi sandoriai, susiję su žemės sklypo įsigijimu ir perleidimu vyko pagal generalinio plano sprendinius ir jo pagrindu parengtus žemės sklypų planus, dėl to neužtenka panaikinti kadastrinius matavimus ir jų pagrindu priimtus sprendimus, nes reikia naikinti ir perleidimo sandorius, juos pripažįstant neteisėtais, nes neteisėtai buvo suformuoti perleidžiami sklypai.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui nėra aišku, kuo remdamasis teismas teigė, kad kelias visada ir buvo šioje vietoje, todėl E. T. priklausančio sklypo ribų dydžiai neteisingai nurodyti dar generaliniame plane, o vėliau – ir žemės sklypo, parengtame sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį.

Remiasi Lietuvos Respublikos žemės reformos (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, jog teritorinių padalinių priimti sprendimai turėjo būti skundžiami išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atitinkamai, skundžiamą įsakymą reikėjo skųsti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, o registraciją – VĮ Registrų centro centriniam registratoriui. Taigi pareiškėjo skundas turi būti paliktas nenagrinėtu arba administracinė byla nutraukta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kada pareiškėjui tapo žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, ar jis buvo aktyvus, kad šią informaciją gautų. Nurodo, jog pareiškėjas savo teises bando ginti nuo 2009 metų birželio mėnesio ir iš susirašinėjimo su atsakovu matyti, kad savo teises gina bandydamas panaikinti E. T. priklausančio sklypo patikslintus kadastrinius matavimus, nes, jo nuomone, po jų susiaurėja pareiškėjui priklausantis sodų bendrijos bendro naudojimo keliukas. Taigi pareiškėjo suvokimo apie galimai pažeistas teises terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2009 m. birželio mėnesio. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, trečiuosius asmenis su prašymais pateikti tam tikrą informaciją, išspręsti problemą, bet ne pateikti informaciją apie skundžiamą aktą. Pareiškėjo teiginius apie tai, kada jis sužinojo apie skundžiamą aktą, paneigia 2009 m. gruodžio 14 d. SB „Šermukšnėlė” išplėstinio valdybos posėdžio protokolo Nr. 9 išrašas. Be to, 2011 m. gegužės 30 d. pareiškėjo užsakymu buvo parengtas ginčo sklypo ribų koregavimo brėžinys. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas šiuo atveju nebuvo aktyvus gindamas teises.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (t. III, b. l. 184-186) prašo apeliacinį skundą tenkinti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas yra pagrįstas. E. T. apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad kelias (Beržų gatvė) tarp žemės sklypų Nr. 31 ir Nr. 28 yra įrengtas ne toje vietoje, kurioje yra numatytas pagal teritorijų planavimo dokumentą – sodininkų bendrijos generalinį planą, o O. G. naudoja žymiai didesnį žemės plotą nei jam priklauso nuosavybės teise. Žemės sklypą Nr. 28 ribojanti tvora yra pastatyta už žemės sklypo Nr. 28 ribų, tuo savavališkai užimant valstybinę žemę, kurioje yra suprojektuotas sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo kelias. Atitinkamai, kelias (Beržų gatvė) tarp žemės sklypų Nr. 31 ir Nr. 28 susiaurėjo dėl sodininkų bendrijos, žemės sklypo Nr. 28 savininko O. G. veiksmų, o ne dėl E. T. priklausančiam žemės sklypui Nr. 31 atliktų kadastrinių matavimų.

Pabrėžia, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65.3 punktu, Taisyklių 11 punktu, atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos turi atitikti teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas, todėl atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus privaloma vadovautis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, nagrinėjamu atveju –SB „Šermukšnėlė” generaliniu planu. Mano, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą be pagrindo konstatavo SB „Šermukšnėlė” generalinio plano neteisingumą ir nustatė, kad juo vadovautis negalima.

Pabrėžia, jog E. T. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 2.3-3857-(41) „Dėl R. Š.” žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4132/0802:31) kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus, Vilniaus rajone” apskundimui taikoma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje. Ginčo įsakymas dėl kadastro duomenų patikslinimo yra skundžiamas tiesiogiai teismui, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84.1.3 punktu.

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (t. III, b. l. 187-188) prašo apeliacinį skundą spręsti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą.

Pareiškėjas sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (t. III, b. l. 196-198) prašo palikti galioti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog matavimus atlikti R. Š. sugalvojo 2009 metų kovo pradžioje, kai dar buvo sniego. Tokiu metu sodininkai nesilanko ir nesidarbuoja sode. Vėliau pavasarį balandžio–gegužės mėnesį atvykę sodininkai sužinojo, kad R. Š. prie savo sklypo prijungė ir su matininku S. C. primatavo Beržų gatvės kelią ir net suskubo jį užregistruoti VĮ Registrų centre. D. J. ir M. J. bei V. Č. pasipiktino, kad R. Š., prašydama pasirašyti ant paženklinimo–parodymo akto, juos apgavo. Susirinkę kaimynai pakėlė triukšmą, nes nuo bendrijos įsikūrimo pradžios buvo padaryti keliai, taip pat ir Beržų gatvės kelias, kad sodininkai galėtų privažiuoti prie savo sklypų. Be to, pati R. Š., nusipirkusi sklypą iš D. S., pripažino Beržų gatvės kelią, nes nuo savo sklypo ribos kelio pakraščiu pasodino tujas, kurios per 20 metų išaugo po du metrus aukščio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo O. G. atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (t. III, b. l. 190-194) prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad E. T. apeliaciniame skunde iškreipia M. J. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus. M. J. nepareiškė ir negalėjo pareikšti, kad, atlikus žemės sklypo Nr. 31 kadastrinius matavimus, žemės sklypų Nr. 17 ir Nr. 31 riba nepasikeitė, kadangi po žemės sklypo Nr. 31 kadastrinių matavimų, lyginant su sodininkų bendrijos generaliniu planu bei šio žemės sklypo 1992 m. balandžio 27 d. planu, pasikeitė visi žemės sklypo Nr. 31 kraštinių ilgiai, įskaitant ir tą kraštinę, kuri ribojasi su M. J. priklausančiu žemės sklypu Nr. 17.

Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad žemės sklypų Nr. 29 ir Nr. 31 ribą sutrumpinus nuo 26,77 m. iki 25,55 m., tai neturėjo įtakos V. Č. žemės sklypui Nr. 29: jei pareiškėjo skundas šioje byloje būtų buvęs atmestas, atliekant žemės sklypo Nr. 29 kadastrinius matavimus, būtų reikėję vadovautis žemės sklypo Nr. 31 kadastriniais matavimais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog UAB „Almontus“ teikia teisines paslaugas E. T., V. P. yra suinteresuotas šios bylos baigtimi. UAB „Geo Baltija“ parengtas topografinis planas nėra suderintas su visomis institucijomis, todėl juo tikėti nėra pagrindo.

Nurodo, jog E. T. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, tačiau nėra pateikusi įrodymų, kurie juos paneigtų. Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliami klausimai, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (pvz., dėl žemės sklypo Nr. 28 tvoros pastatymo). Pažymi, jog žemės sklypo Nr. 28 kadastriniai matavimai nėra baigti ir įregistruoti – kadastrinių matavimų bylos nagrinėjimas yra sustabdytas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo. Taigi E. T. apeliaciniame skunde melagingai nurodo, jog Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė suderinti žemės sklypo Nr. 28 kadastrinę bylą.

Nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens teiginiu, kad teismo sprendimas nesukėlė teisinių pasekmių. Teismo sprendimu buvo apgintos pareiškėjo, kaip SB „Šermukšnėlė“ teritorijoje esančių kelių valdytojo ir naudotojo, tiek ir atskirų sodininkų, kurie faktiškai naudojasi šiuo keliu, teisės ir teisėti interesai. Kadastrinių matavimų pripažinimas neteisėtais yra susijęs su pareiškėjo pateiktais reikalavimais ir kaip atskiras reikalavimas nenagrinėtinas administracinėje byloje.

Nepagrįsti trečiojo suinteresuoto asmens teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų. E. T. apeliacinio skundo motyvai ir argumentai, susiję su išankstinės teisminės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymu, yra išnagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartyje, todėl pakartotinai nenagrinėtini.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai atmestini.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. kovo 20 d. įsakymo „Dėl R. Š. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus, Vilniaus rajone“ Nr. 2.3-3857-(41) teisėtumo ir pagrįstumo bei VĮ Registrų centro E. T. vardu įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „Šermukšnėlė“,(duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., kadastro duomenų atlikus kadastrinius matavimus tikslinimo registracijos panaikinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 2.3-3857-(41) ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą dėl patikslintų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų registracijos R. Š. 2009 m. gegužės 11 d. prašymo ir su juo pateiktų dokumentų pagrindu nekilnojamojo turto kadastre.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo E. T. su tokiu priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir pažymi, jog teismas iš esmės klaidingai vertino administracinėje byloje pateiktus įrodymus, neįvertino visų proceso šalių pateiktų paaiškinimų.

Vertindama priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėjų kolegija pažymi, jog E. T. pateiktame apeliaciniame skunde visų pirma nurodo, kad nagrinėjam ginčui yra taikytina ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka ir pareiškėjas nepagrįstai yra ja nepasinaudojęs.

Teisėjų kolegija su tokiais trečiojo suinteresuoto asmens teiginiais nesutinka ir šiuo aspektu pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-570/2013, pirmą kartą nagrinėdamas šią administracinę bylą, nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti nekilnojamojo turto registro atliktą ginčo sodo sklypo kadastro duomenų tikslinimą, yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo – panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 2.3-3857-(41), kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „Šermukšnėlė“, Skauduliškių k., Vilniaus r., kadastriniai matavimai. Atitinkamai, pažymėjo, jog šis reikalavimas negali būti vertinamas kaip savarankiškas ir jam neturi būti taikomi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio reikalavimai, t. y. šis reikalavimas neturėjo būti privalomai ginčijamas neteismine tvarka (t. II, b. l. 132-138). Taigi atsižvelgus į nurodytas aplinkybes nesutiktina su E. T. argumentais, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.

Vertindama proceso šalių argumentus, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu į pirmosios instancijos teismą praleidęs teisės aktuose numatytą terminą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme sprendimų, kurie neturėjo būti įteikti skundą teismui padavusiam asmeniui, apskundimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Taigi cituota taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į administracinį teismą.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas įsakymas pareiškėjui siųstas nebuvo, nes jis priimtas ne jo atžvilgiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. birželio 18 d. pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, nurodydamas, jog žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 31), esančio sodininkų bendrijoje „Šermukšnėlė“, ribos suderintos neteisingai, nesiremiant faktine padėtimi, bei prašė išspręsti susidariusią situaciją (t. I, b. l. 130). 2009 m. liepos 2 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas raštu Nr. IN(5.1.15)-21452 informavo pareiškėją, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys apie žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje „Šermukšnėlė“, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, tačiau įsakymo, kurio pagrindu buvo patikslinti ginčo sklypo kadastriniai matavimai, pareiškėjui nepateikė (t.

I, b. l. 196). 2009 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 6.15-1428-(24.25) Vilniaus apskrities viršininko administracija informavo sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ pirmininkę ir kitus asmenis apie būsimą žemės sklypo Nr. 31 riboženklių ir faktinio žemės sklypo naudojimo patikrinimą (t. I, b. l. 83), bet ir šiuo raštu nebuvo užsimenama apie nagrinėjamoje byloje ginčijamą įsakymą. Be to, vėliau buvo atliekami veiksmai tikrinant riboženklius ir faktinį žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimą (t.

I, b. l. 88). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. spalio 5 d., atsakydamas į 2010 m. sausio 12 d. paklausimą, nurodė, jog žemės sklypo Nr. 31 rytinė riba yra paženklinta važiuojamoje sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė” kelio dalyje, tačiau nurodė, jog gali būti keičiami planai, generalinis planas (t. I, b. l. 89-92). Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2011 m. birželio 27 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas pateikti dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruotas žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijoje „Šermukšnėlė“, Skauduliškių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t.

I, b. l. 3). Tačiau 2011 m. liepos 4 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas raštu Nr. IN(12.5.1.15)-18969 informavo pareiškėją, kad prašomų dokumentų pateikti negali, nes jie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 42 straipsnio 3 dalimi, išduodami tik teisių turėtojams (t. I, b. l. 4). Pareiškėjui į VĮ Registrų centrą kreipusis pakartotinai, 2011 m. liepos 26 d. VĮ Registrų centras raštu Nr. (1.7.4)2i-3268 pateikė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su istorija, tačiau dokumentą, patvirtinantį įregistravimo pagrindą, pateikti atsisakė (t.

I, b. l. 6). Pažymėtina, kad byloje pateiktais duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. liepos 28 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas pateikti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, jo suderinimo ir jį patvirtinančio dokumento kopijas (t. II, b. l. 56). Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2011 m. rugpjūčio 26 d., 2011 m. gruodžio 29 d. skundą tikslino (t.

I, b. l. 1-2, 108-109). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje pateikta medžiaga liudija pareiškėjo pastangas gauti skundžiamą įsakymą ir sužinoti jo turinį, skundžiamo akto pagrindinius elementus, tačiau jo prašoma informacija jam nebuvo pateikiama. Pažymėtina, jog pareiškėjas su ginču susijusius dokumentus ir patį skundžiamą įsakymą gavo tik po administracinės bylos iškėlimo teisme (t. I, b. l. 6-7, 30-75, t. II. 58). Atitinkamai, atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes darytina išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą praleidęs ABTĮ numatytą terminą, kadangi pareiškėjui anksčiau aiškiai nebuvo nurodyta informacija dėl jo galimo teisių pažeidimo, pateiktas jo prašomas skundžiamas įsakymas ir atskleistas jo turinys.

Kiek tai susiję su pareiškėjo teise kreiptis į administracinį teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Be to, ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Administracinių teismų praktikoje, atskleidžiančioje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies turinį, nuosekliai laikomasi pozicijos, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Atitinkamai, teisėjų kolegija atsižvelgusi į pareiškėjo teisinį statusą, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą (toliau – ir Sodininkų bendrijų įstatymas), kuriame yra numatyta, kad sodininkų bendrijos tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (Sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d.), nurodo, jog pareiškėjo inicijuojamas ginčas gali būti nagrinėjamas tik tiek, kiek jis yra susijęs su jo teisėmis ir (ar) teisėtais interesais. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į administracinį teismą atstovaudamas ir atskirų sodo sklypų savininkų teises. Nei įstatymai, nei pareiškėjo įstatai (t. I, b. l. 21-22), nei kiti byloje esantys dokumentai (t. I, b. l. 23) savaime nesuteikia pareiškėjui teisės be atskiro sodo sklypų savininkų įgaliojimo atstovauti jų interesus paduodant skundą teismui. Priešingai, iš sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ įstatų matyti, kad bendrijos veiklos tikslai, be kita ko, yra tik įgyvendinti bendrijos narių bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (Įstatų 11.1 p.) (t. I, b. l. 21-22). Atsižvelgus į tai, šis ginčas yra nagrinėjamas tik tose ribose, kiek jis yra susijęs su pareiškėjo interesais, šiuo atveju jo bendro naudojimo objektais, o ne privačių žemės sklypų savininkų (pvz., trečiųjų suinteresuotų asmenų O. G., V. Č., D. J.) galimais teisėtų interesų pažeidimais, atlikus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintus kadastrinius matavimus, galimai nepagrįstai pakoregavus šio besiribojančio žemės sklypo ribas.

Pasisakydama dėl administracinės bylos esmės teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiškėjo pateikto skundo reikalavimus iš esmės tokį sprendimą grindė dviem aspektais: pirma, kad, nustatant E. T. priklausančio žemės sklypo Nr. 31, esančio sodininkų bendrijoje „Šermukšnėlė“, kadastro duomenis, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo tvarka buvo pažeista, nes su E. T. priklausančiu sklypu besiribojančių sklypų savininkai – V. Č., kuriam nuosavybės teise priklauso sklypas Nr. 29, D. J., kurios nuosavybės teise buvo registruotas žemės sklypas Nr. 17, nebuvo kviečiami dalyvauti 2008 m. kovo 20 d. žemės sklypo ribų paženklinime vietoje ir realiai negalėjo įsitikinti, kad nėra ginčų dėl juo nustatytų sklypo ribų. Antra, kad tarp E. T. ir O. G. priklausančių sklypų yra kelias, kuriuo O. G. patenka į jam priklausantį sklypą ir E. T. priklausančio žemės sklypo ribų dydžiai neteisingai nurodyti dar generaliniame plane, o vėliau – ir žemės sklypo plane, parengtame sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį.

Teisėjų kolegija tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms nepritaria ir atskirai pasisako dėl šių dviejų įvardintų aspektų.

Kiek tai susiję su pirmuoju nurodytu aspektu, dar kartą pažymėtina, jog šiuo atveju yra nagrinėjama administracinė byla, kurioje pareiškėju yra būtent sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“, todėl aplinkybės, susijusios su V. Č. ir D. J., kaip gretimų žemės sklypų savininkų dalyvavimu ženklinant E. T. žemės sklypo ribas, yra nenagrinėtinos ir dėl jų nepasisakytina. Atitinkamai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pažeidimus, susijusius su V. Č. ir D. J. dalyvavimu ženklinant šiuo metu E. T. priklausantį žemės sklypą, jų interesų pažeidimais, ir šie pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra šalintini. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo pasisakyti ir dėl procesiniuose dokumentuose šiuo aspektu pateiktų proceso šalių argumentų, paaiškinimų.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas teigia, kad nepagrįstai jo atstovai nedalyvavo ženklinant E. T. šiuo metu priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 108-109, t. II, b. l. 9-15). Dėl šios faktinės aplinkybės administracinėje byloje ginčo nekyla ir tai yra matyti ir iš 2008 m. kovo 20 d. žemės sklypo Nr. 31 ribų paženklinimo–parodymo akto, kurį pasirašė tik gretimų žemės sklypų savininkai – V. Č., D. J. (t. I, b. l. 69). Dėl šių priežasčių yra nagrinėtinas klausimas, ar yra pagrindas konstatuoti pažeidimą tuo aspektu, kad pareiškėjo atstovai nepagrįstai nedalyvavo ženklinant E. T. priklausantį žemės sklypą.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2008 m. sausio 10 d. redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 8 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu, be kita ko, yra nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, kartografuojamos faktinės žemės naudmenos (Nekilnojamojo kadastro įstatymo 8 str. 3 d.). Iš esmės analogišką reguliavimą numato ir ginčui aktualus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), 32 punktas.

Nuostatų 32 punktas įtvirtina, jog žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (Nuostatų 32.1.1, 32.1.1.1 p.).

Be to, pabrėžtina, jog Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (2005 m. balandžio 1 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės), reglamentuojančių nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką, 25 punktas numato, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu ir koordinuotu žemės sklypu ir kai bendra riba sutampa, suinteresuotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jei reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (Taisyklių 26 p.).

Šioje situacijoje svarbu įvertinti ir tai, kad, kaip jau buvo minėta, sodininkų bendrijos tikslas yra įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (Sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d.). Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjiško sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, jog sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Mėgėjiško sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus valdo bendrija Civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų nustatyta tvarka (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 3 d.).

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, aiškinant jį sistemiškai, įvertinus Sodininkų bendrijų įstatymo tikslą, sodininkų bendrijų statusą, kiek tai susiję su bendro naudojimo objektais, darytina išvada, jog ženklinant gretimo žemės sklypo, esančio šalia bendro naudojimo kelio, nurodyto ir sodininkų bendrijos generaliniame plane, ribas turėjo dalyvauti ir sodininkų bendrijos atstovai. Taigi pareiškėjo atstovai nepagrįstai nedalyvavo ženklinant E. T. žemės sklypą, nors šis žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ bendrojo naudojimo keliu, kurio buvimas matyti iš generalinio plano, atskirų žemės sklypų planų (t. I, b. l. 43, 158). Šiuo atveju darant priešingą išvadą būtų paneigiami sodininkų bendrijos, kaip kelio naudotojos, interesai dėl jos bendro naudojimo objekto apsaugos, jo statuso, dėl galimo jo išsaugojimo. Be to, šias išvadas patvirtina ir Taisyklių 25 punkte numatytas reguliavimas.

Kiek tai susiję su antruoju nurodytu aspektu – netinkamai nurodytomis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis, visų pirma pažymėtina, jog Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad mėgėjiško sodo sklypas – mėgėjiško sodo teritorijoje pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir pažymėtas riboženkliais žemės sklypas. Taisyklių 11 punktas taip pat numato, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Taisyklių 14 punktas detaliai nustato kadastriniams matavimams naudojamą medžiagą, kuriai, be kita ko, priklauso žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos (14.3 p.), žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos (14.5 p.), žemės sklypų planų kopijos (14.6 p.), ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai (14.7 p.). Tuo tarpu Taisyklių 15 punktas numato veiksmų seką, kurie yra atliekami atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, tarp kurių yra tokie veiksmai kaip nustatymas ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos (15.1 p.), kartografuojami žemės naudmenų kontūrai vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 15.2.4–15.2.10 punktais bei žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 patvirtintos Žemės valstybinės apskaitos tvarkos 14–22 punktais (15.3 p.). Taigi nurodytas teisinis reguliavimas gana aiškiai numato, kuo turi būti vadovaujamasi atliekant kadastrinius matavimus.

Pažymėtina, jog administracinėje byloje yra pateiktos 2012 m. sausio 18 d. Planavimo sąlygos rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti Nr. 017-12, kurių tikslas yra žemėtvarkos projekto rengimas mėgėjiško sodo teritorijos valstybinės žemės plote ir kurios galioja iki 2015 m. sausio 18 d. (t. I, b. l. 155). Pareiškėjo atstovas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. posėdžio metu nurodė, jog naujas generalinis planas nėra patvirtintas (t. II, b. l. 11). Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir E. T. pateiktame apeliaciniame skunde (t. III, b. l. 159-160). Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, šiuo atveju nesant byloje pateiktos informacijos apie naujo plano patvirtinimą, teisėjų kolegija vadovaujasi patvirtinto generalinio plano, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šią bylą pirmą kartą, 2013 m. balandžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-570/2013 vertino kaip teritorijų planavimo dokumentą, sprendiniais (t. II, b. l. 132-138).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad E. T. dovanotas ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas iš D. A. S. (t. I, b. l. 7). Iš 1992 m. balandžio 27 d. sodo sklypo (plotas 700 m2) Nr. 31 plano, kai jo savininkė tuo metu buvo D. S., matyti, kad šio žemės sklypo šalia žemės sklypo Nr. 17 kraštinė yra 30,72 ilgio, šalia sklypo Nr. 29 kraštinės ilgis – 26,77, kraštinės ilgis šalia sodo kelio yra 27,75 m, o viršutinės kraštinės ilgis yra 21,51 (t. I, b. l. 43, t. II, b. l. 194). Iš esmės tokie duomenys atitinka ir generaliniame plane nurodytą informaciją (t. I, b. l. 158, t. III, b. l. 33). Tuo tarpu iš įregistruoto ir suderinto žemės sklypo Nr. 31 plano (M1:500), kurio plotas 700 m2, matyti, kad 1–2, 4–1 gretimybėse yra nurodyti pravažiavimai. Žemės sklypo kraštinės ilgis 1–2 gretimybėse yra 27,49, o 4–1 gretimybėje žemės sklypo kraštinės ilgis yra 22,87. Iš šio žemės sklypo plano taip pat matyti, kad žemės sklypo 2–3 gretimybėse yra žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 29), kai kraštinė šalia šio žemės sklypo yra 25,56. Žemės sklypo 3–4 gretimybėse yra žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 17), ir prie šio žemės sklypo kraštinės ilgis yra 30,49. Šie duomenys atitinka ir 2008 m. kovo 20 d. paženklinimo–parodymo akte įvardintą informaciją (t. I, b. l. 35).

Taigi iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad priimant administracinėje byloje skundžiamą įsakymą nepagrįstai nebuvo vadovautasi generaliniu planu, parengtais žemės sklypų planais (t. I, b. l. 43, 158, 84-86, 89-92, t. II, b. l. 201, t. III, b. l. 33). Iš įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plano matyti, kad šalia bendro naudojimo kelio žemės sklypo kraštinės pasikeitė. Riba šiaurinėje dalyje yra ilgesnė 1,36 m, o pietinėje dalyje yra 1,21 m trumpesnė, o žemės sklypo rytinė riba yra paženklinta sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ bendro naudojimo kelio dalyje. Be to, pažymėtina, jog šiuo atveju nėra pateikta duomenų, kad ginčo žemės sklypo savininkas atlikdamas kadastrinių matavimų tikslinimo procedūrą būtų kreipęsis dėl teritorijų planavimo dokumento tikslinimo, bet jis nebuvo pakeistas. Taigi tik patikslinus teritorijų planavimo dokumentą matininkas galėjo parengti tokį ginčo žemės sklypo planą su tokiais nurodytais šiuo atveju neleistinais sklypo konfigūracijos pokyčiais. Be to, E. T. nepateikė pagrįstų argumentų pateisinančių šiuos jos žemės sklypo konfigūracijos pokyčius.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog E. T. teiginiai, kad, jeigu tektų atlikti kadastrinius matavimus iš naujo, ji priversti V. Č. atvykti prie matuojamų žemių negalėtų vien dėl to, kad jo sveikata bloga, jis yra rusakalbis, todėl į laiškus jis neatrašytų ir žemės kadastrinių matavimų procedūra nepasikeistų (t. III, b. l. 159), yra grindžiami iš esmės spekuliacijomis ir niekuo nepatvirtintais teiginiais apie V. Č. elgesį ir galimą naujos procedūros baigtį. Atitinkamai, šie teiginiai neleidžia priešingai vertinti nurodytų išvadų. Be to, šiuo atveju atliekant naujas procedūras svarbus būtų ir pareiškėjo atstovų dalyvavimas kiek tai būtų susiję su ginčo žemės sklypo ženklinimu šalia bendro naudojimo kelio.

Teisėjų kolegija šiame kontekste taip pat pažymi, jog žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio O. G. (t. II, b. l. 143-144), kadastrinių matavimų bylos tikrinimas yra sustabdytas (t. II, b. l. 196), taigi E. T. argumentai, kad atsakovas atsisakė tvirtinti O. G. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis, yra nepagrįsti (t. III, b. l. 157-161). Atitinkamai, atsižvelgus į nagrinėjamos administracinės bylos ribas taip pat nėra vertinama, ar O. G. priklausančio žemės sklypo ribos yra pažymėtos tinkamai. Šiuo atveju yra tik vertinamas E. T. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo procedūros atitikimas teisės aktų numatytiems reikalavimams.

Atsižvelgus į nurodytus argumentus darytina išvada, jog patikslinus žemės sklypo Nr. 31, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis buvo nesilaikyta teisės aktų numatytų reikalavimų, nepagrįstai nesivadovauta sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ generaliniu planu, šio žemės sklypo 1992 m. balandžio 27 d. planu, be to, nepagrįstai pareiškėjo atstovai nebuvo kviesti į šio žemės sklypo ženklinimą. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 2.3-3857-(41) „Dėl R. Š. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus, Vilniaus rajone“ ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą dėl patikslintų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų registracijos R. Š. 2009 m. gegužės 11 d. prašymo ir su juo pateiktų dokumentų pagrindu nekilnojamojo turto kadastre. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su E. T. argumentais, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas nesukelia teisinių pasekmių, kadangi juo yra naikinami teisės aktai, kurių pagrindu buvo įforminti patikslinti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str., Nuostatų 84 p., ABTĮ 92 str.).

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra keistini, tačiau rezoliucinė dalis yra teisinga, todėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiojo suinteresuoto asmens E. T. apeliaciniai skundai atmestini ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas sodininkų bendrija „Šermukšnėlė” ir trečiasis suinteresuotas asmuo O. G. taip pat prašo priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos jų naudai apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. III, b. l. 177-182). Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju proceso šalys pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nenurodė, nedetalizavo, nenurodė, kokias išlaidas proceso šalys patyrė nagrinėjant administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtas. Nurodytoms proceso šalims yra išaiškinama teisė detalizuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti per keturiolika nuo šios teismo nutarties paskelbimo (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. T. apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas (t. III, b. l. 157-161). Tačiau pažymėtina, jog ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis suteikia teisę priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas, numatytas ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje, tik tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Nagrinėjamu atveju atmetus E. T. apeliacinį skundą ir tenkinus pareiškėjo interesus, kurių jis siekė inicijuodamas šios administracinės bylos nagrinėjimą, t. y. panaikinus, be kita ko, E. T. priklausančio žemės sklypo patikslintus kadastro duomenis, teigtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, kadangi pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį negalima teigti, kad priimtu galutiniu teismo sprendimu yra patenkintos ar apgintos jos teisės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiojo suinteresuoto asmens E. T. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys