A-502-593-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-593/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00540-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Z. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. Z. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3216 ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. PE_SP1-1748, ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija) papildomos dalies perskaičiavimo arba kitu sprendimu išspręsti senatvės pensijos papildomos dalies perskaičiavimą ir mokėjimą nuo 2013 m. sausio 1 d.

Skunde (b. l. 6-11) pareiškėja paaiškino, kad senatvės pensija jai paskirta 2010 m. spalio 18 d. 2012 m. gruodžio 3 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovą, prašydama perskaičiuoti senatvės pensiją. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. PE_SP1-1748 senatvės pensija jai buvo paskirta iš naujo, faktiškai padidinant pensiją dėl padidėjusio darbo stažo ir galimo darbo užmokesčio pasikeitimo. Tam būtinas vienų metų darbo stažas. Šios sprendimo dalies R. Z. neginčija. Ji iš esmės nesutinka tik su tuo, jog atsakovas neperskaičiavo senatvės pensijos papildomos dalies pagal naują tvarką, t. y. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 19, 24 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) nuostatomis.

Pagal šį įstatymą, asmenys, kuriems valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija bus skiriama nuo 2013 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų, gali pasirinkti jiems naudingesnę šios pensijos apskaičiavimo tvarką: skaičiuoti pensiją pagal galiojusią tvarką, kuri galioja ir po 2013 m. sausio 1 d., arba pagal naują tvarką. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į naujus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, Įstatymas) pakeitimus ir jų netaikė, šiais veiksmais užkirsdamas pareiškėjai kelią nuo 2013 m. sausio 1 d. gauti didesnę senatvės pensiją.

Pensijos perskaičiavimo ir skyrimo iš naujo procedūros yra skirtingos. VSDFV Klaipėdos skyrius esant naujam įstatymui galėjo suteikti galimybę pareiškėjai juo pasinaudoti, o to nepadaręs, nepagrįstai ir formaliai varžo pareiškėjos teises gauti didesnio dydžio pensiją ir atsisako perskaičiuoti papildomą senatvės pensijos dalį, nukeldamas tokią teisę į ateitį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. aiškinamajame rašte dėl Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte pabrėžė savo tikslus ir nurodė, kad valstybinių socialinių pensijų gavėjai, o taip pat asmenys, kurie įgijo teisę gauti pensiją, tačiau ji dar nepaskirta, ar šią teisę įgys ateityje, pagal galiojančius ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštaraujančius teisės aktus turi teisę reikalauti, kad valstybės prisiimtas įsipareigojimas skaičiuoti pensijos dydį palankesne tvarka būtų vykdomas.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, vykdydami Įstatymą, nusižengia jo paskirčiai ir tikslui. Priimant skundžiamus sprendimus buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti objektyvumo, subsidiarumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai. Šiuo atveju atsakovas galėjo priimti sprendimą ir 2013 m. sausio 3–4 dienomis, tuo užtikrindamas pareiškėjos interesus.

Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose (b. l. 29-33, 41-44) paaiškino, kad pareiškėja, 2012 m. spalio 18 d. įgijusi papildomą, ne mažesnį kaip vienų metų stažą, dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, į VSDFV Klaipėdos skyrių kreipėsi 2012 m. gruodžio 3 d. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsnio 1 dalimi, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai), 69 punktu per nustatytą, ne vėlesnį kaip 30 kalendorinių dienų po prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo terminą, 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu paskyrė senatvės pensiją iš naujo, įgijus papildomą, ne mažesnį kaip vienų metų stažą, dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, nuo 2012 m. spalio 18 d. (nuo teisės atsiradimo dienos).

Įstatymas imperatyviai nustato, kad asmeniui įgijus papildomą, ne mažesnį kaip vienų metų stažą, dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, senatvės pensija ne perskaičiuojama, o skiriama iš naujo pagal naujus duomenis, todėl pareiškėjos teiginys, kad senatvės pensija pagal jos 2012 m. gruodžio 3 d. prašymą turėjo būti perskaičiuota, o ne skiriama iš naujo, yra nepagrįstas. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, VSDFV teritorinis skyrius per Nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą apie pensijos paskyrimą arba apie atsisakymą paskirti pensiją ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui.

Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį įstatymą valstybinė socialinio draudimo pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo VSDFV teritoriniame skyriuje dienos. Nuostatų 69 punktas nustato, kad sprendimas dėl pensijos skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po prašymo su visais reikiamais dokumentais arba papildomų dokumentų gavimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad pensijos dydis (papildoma jos dalis) turėjo būti perskaičiuojamas priimant sprendimą 2013 m., pasiūlant jai pasirinkti pensijos skaičiavimo variantą arba atidedant sprendimo priėmimą, nes atsirado naujas įstatymas.

Atsakovas sprendimą priėmė nepažeisdamas nustatyto termino (2012 m. gruodžio 28 d.), senatvės pensiją paskyrė iš naujo nuo pareiškėjos 2012 m. gruodžio 3 d. prašyme nurodytos datos, t. y. nuo 2012 m. spalio 18 d. Pagal Įstatymo nuostatas, įsigaliojusias nuo 2013 m. sausio 1 d., pareiškėjai senatvės pensijos dydis galės būti apskaičiuotas pagal pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d., tuomet, kai ji įgis teisę skirti senatvės pensiją iš naujo, t. y. kai po paskutinio pensijos skyrimo iš naujo (po 2012 m. spalio 18 d.) ji įgis papildomą, ne mažesnį kaip vienų metų stažą, dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjos R. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 63-70).

Teismas nurodė, kad pareiškėja ginčija VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą tuo aspektu, jog priimdamas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. PE_SP1-1748 jis nepagrįstai ir neteisėtai netaikė Pakeitimo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių pensijos papildomos dalies apskaičiavimą, įsigaliosiančių nuo 2013 m. sausio 1 d., tokiu būdu pažeisdamas jos teisę gauti didesnę senatvės pensiją. Pakeitimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d. Leidinyje „Valstybės žinios“ šis įstatymas paskelbtas 2012 m. gruodžio 29 d.

Įvertinus tai, kad skundžiamas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimas priimtas iki įsigaliojant Pakeitimo įstatymui, padaryta išvada, jog atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos 2012 m. gruodžio 3 d. prašymą ir priimdamas sprendimą neturėjo nei faktinio, nei juridinio pagrindo taikyti dar negaliojančio teisės akto nuostatų ir (ar) pareiškėjos pensijos papildomą dalį apskaičiuoti pagal negaliojančio teisės akto nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra išaiškinęs, kad gali susidaryti tokios faktinės situacijos, kai asmuo, atitinkantis teisės aktuose nustatytas sąlygas, pagal šiuos teisės aktus įgijo tam tikras teises ir dėl to jam atsirado lūkesčiai, kuriuos šis asmuo šių teisės aktų galiojimo metu galėjo pagrįstai laikyti teisėtais, taigi pagrįstai galėjo tikėtis, kad, jeigu jis paklus teisei, vykdys įstatymų reikalavimus, jo lūkesčiai valstybės bus laikomi teisėtais ir bus valstybės ginami ir saugomi.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos skundo argumentai, jog atsakovas ginčo situacijoje veikė neteisėtai, nes pensijos papildomos dalies neapskaičiavo pagal Pakeitimo įstatymo nuostatas, atmesti kaip nepagrįsti. Atitinkamai pareiškėjos argumentai, jog ginčo situacijoje jai iš Pakeitimo įstatymo kilo teisėti lūkesčiai gauti didesnę pensiją, jog sprendimą pagal jos 2012 m. gruodžio 3 d. prašymą atsakovas galėjo priimti ir 2013 m. sausio mėnesį, tokiu būdu sulaukęs Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, jog ginčijami aktai priimti pažeidžiant objektyvumo, subsidiarumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, laikyti nepagrįstais.

Teismas pažymėjo, kad 2012 m. gruodžio 3 d. prašyme pareiškėja nurodė pageidaujanti, jog senatvės pensija jai būtų perskaičiuota nuo 2012 m. spalio 18 d. Jokių kitų aplinkybių, susijusių su prašomu perskaičiavimu, pavyzdžiui, perskaičiuoti tik pensijos papildomą dalį ir (ar) tik pensijos priedą už stažą ar pan., prašyme nenurodyta. Sistemiškai aiškindamas teisės aktų nuostatas, reglamentavusias pensijos papildomos dalies apskaičiavimą pagal iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusį Įstatymą (24 ir 56 str.), teismas padarė išvadą, kad senatvės pensijos papildomos dalies apskaičiavimas buvo taikomas tiek pirmą kartą skiriant senatvės pensiją, tiek skiriant pensiją iš naujo, t. y. nustačius, kad to prašantis asmuo yra įgijęs valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusio teisinio reguliavimo, skirto senatvės pensijos papildomos dalies apskaičiavimui, ypatumas, teismo manymu, yra tas, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. senatvės pensijos papildoma dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į visas asmens nuo 1994 m. sausio 1 d. gautas draudžiamąsias pajamas ir visą, bet kuriuo metu įgytą stažą, o pensijos papildoma dalis pagal du stažo ir pajamų laikotarpius apskaičiuojama, jeigu asmeniui tai naudinga ir jis to prašo. Taigi pagal naują teisinį reguliavimą, įstatyme reikalavimo turėti įgijus vienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, asmeniui prašant perskaičiuoti pensijos papildomą dalį, nėra nustatyta.

III. Pareiškėja R. Z. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (b. l.75-81) grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

1. Aplinkybė, jog asmuo kreipėsi į valdžios instituciją dėl pensijos perskaičiavimo, o ne naujos pensijos skyrimo, negali būti pagrindas valdžios institucijai formaliai vadovautis norminiuose teisės aktuose esančiomis sąvokomis, t. y. teisės forma, o ne jos turininguoju aspektu – teisės turiniu bei tikrąja jos paskirtimi.

2. 2012 m. gruodžio 28 d. priimant ginčijamą sprendimą, VSDFV Klaipėdos skyriaus darbuotojams buvo žinoma, kaip jie dirbs ir kokį įstatymą taikys po 3 dienų. Tai patvirtina faktas, kad kiti besikreipiantys asmenys buvo įspėjami nerašyti prašymų 2012 m. ir palaukti 2013 m. Atsakovas turėjo nepriimti sprendimo 2012 m. gruodžio 28 d. ir, nepažeisdamas sprendimo priėmimo terminų, suteikti pareiškėjai galimybę pasinaudoti palankesniu įstatymu 2013 m.

3. Pareiškėja, norėdama, kad būtų perskaičiuota senatvės pensijos papildoma dalis, privalo metus laiko dirbti.

4. Pirmosios instancijos teismas turėjo sukonkretinti, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. pareiškėjai atsirado ne tik teisė perskaičiuoti pensijos papildomą dalį, bet ir ją gauti. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą kitu sprendimu išspręsti senatvės pensijos papildomos dalies perskaičiavimą ir mokėjimą nuo 2013 m. sausio 1 d., nors pats pripažino jos teisę į papildomos pensijos dalies perskaičiavimą nelaukiant vienerių metų.

Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimuose prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 94-97, 102-104).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėja nesutinka su VSDFV Klaipėdos skyriaus 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. PE_SP1-1748 ir VSDFV 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3216 tiek, kiek VSDFV teritorinis skyrius, nagrinėdamas jos 2012 m. gruodžio 3 d. prašymą nuo 2012 m. spalio 18 d., t. y. įgijus papildomą vienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, iš naujo paskirti senatvės pensiją taikė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d., nuostatas. R. Z. manymu, ginčo atveju turėjo būti vadovaujamasi jai palankesniu teisiniu reguliavimu, aktualiu nuo 2013 m. sausio 1 d. Kitaip tariant, pareiškėja siekia, kad tarp jos ir atsakovo susiklostę teisiniai santykiai būtų kvalifikuojami pagal kitas teisės normas, nei tos, kurios galiojo jos kreipimosi į viešojo administravimo subjektą metu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 7 straipsnio 2 dalies, 70 ir 72 straipsnių nuostatas 1994 m. kovo 16 d. nutarime konstatavo, kad įstatymo ar kito teisės akto galia nukreipiama į ateitį. Negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų. Teisės subjektas turi būti tikras, kad jo veiksmai, padaryti vadovaujantis teisės aktais, galiojusiais jų padarymo metu, bus laikomi teisėtais. Priešingu atveju pats įstatymas netektų autoriteto ir tai kliudytų nustatyti stabilią teisinę tvarką. Teisės teorija ir teisės tradicijos leidžia daryti išvadą, kad teisinio reguliavimo srityje galioja bendra taisyklė: įstatymas neturi grįžtamosios galios. Šios taisyklės esmė yra ta, kad įstatymai, išskyrus kai kurias išimtis, paprastai „negrįžta į praeitį“, t. y. jie netaikomi įvykusiems teisiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, kurios atsirado iki naujai priimto norminio akto įsigaliojimo.

Nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 19, 24 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-91 leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. gruodžio 29 d., tačiau to paties įstatymo 4 straipsnyje buvo nurodyta vėlesnė įsigaliojimo data – 2013 m. sausio 1 d. Taigi VSDFV Klaipėdos skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą, negalėjo taikyti pareiškėjai nesamo teisinio reguliavimo. R. Z. neįrodžius, kad atsakovo veiksmai neatitiko jų atlikimo metu galiojusius teisės aktus, nei VSDFV, veikianti kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, nei apygardos administracinis teismas neturėjo pagrindo pripažinti 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. PE_SP1-1748 neteisėtu ir nepagrįstu. Pažymėtina, jog netgi tuo atveju, jeigu teismas panaikintų skundžiamą administracinį aktą, VSDFV Klaipėdos skyrius, ginčo klausimu priimdamas naują administracinį sprendimą, privalėtų vadovautis tomis pačiomis valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skaičiavimo taisyklėmis, kurios buvo aktualios iki 2013 m. sausio 1 d., nes priešingu veikimu būtų padarytas teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų pažeidimas.

Apibendrindama nurodytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, jų kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantį procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos R. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė