AS-847-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros skundą pareiškėjui UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-847-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir atsakovas, Agentūra) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 3R-315(AG-276/05-2013) ir palikti galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. T1-129. Taip pat atsakovas prašė iš UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS-847-556/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06292-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 61.1; 79.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros skundą pareiškėjui UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir atsakovas, Agentūra) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 3R-315(AG-276/05-2013) ir palikti galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. T1-129. Taip pat atsakovas prašė iš UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu skundą atmetė, o UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paliko nenagrinėtą.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. balandžio 7 d. gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimo panaikinimo.
Agentūra taip pat prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti. Nurodė, kad, siekdama papildyti pirmosios instancijos teismui pateiktą ekspertinę išvadą, kurią Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino nepagrįsta ir nereikalaujančia teisminio įvertinimo, Agentūra kreipėsi į projektavimo ir inžinerines konsultacines paslaugas aplinkosauginių projektų srityje teikiančią įmonę UAB „APVG“ ir 2014 m. rugsėjo 16 d. sudarė su ja paslaugų teikimo sutartį Nr. APVA/2014/09/16. Remiantis sudaryta sutartimi, Agentūra pateikė užduotį UAB „APVG“ iš naujo įvertinti 2009 m. rugsėjo 21 d. pakeitimo leidimą Nr. 1S, rangos sutartį Nr. 2008/4-8, „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Marijampolės sąvartyno uždarymo projektavimo ir statybos darbai“ ir kitas aplinkybes, galbūt turėjusias įtakos ginčui, įskaitant ir įgyvendintų 2007 m. rugsėjo 4 d. pirkimo sutarties Nr. A/2007/M/31 bei 2005 m. gruodžio 30 d. rangos sutarties Nr. A/2005/M/11 įsipareigojimų vertinimą. Agentūros pateiktai užduočiai įvykdyti UAB „APVG“ pasiūlė į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytą ekspertą D. L., kuris nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2015 m. vasario 23 d. atliko jam pateiktos užduoties ekspertinį vertinimą ir 2015 m. vasario 23 d. surašė ekspertinio tyrimo aktą, taip pat išsiuntė papildomus paklausimus į Aplinkos ministeriją bei Aplinkos apsaugos agentūrą.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti Agentūros apeliacinį skundą. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, apeliacinį skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą Agentūra motyvuoja tuo, kad siekdami papildyti ekspertinę išvadą kreipėsi į projektavimo ir inžinerines konsultacines paslaugas aplinkosauginių projektų srityje teikiančią įmonę UAB „APVG“, o ekspertinio tyrimo aktas buvo surašytas tik 2015 m. vasario 23 d. Šios Agentūros nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą. Papildomų įrodymų rinkimas negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Manydama, kad administracinėje byloje nėra surinkti visi būtini įrodymai, Agentūra tai turėjo nurodyti per 14 dienų nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimo paskelbimo dienos pateiktame apeliaciniame skunde ir pažymėti, jog bus kreiptasi dėl ekspertizės atlikimo, o ne pirmiausia surinkti papildomus įrodymus ir tik tada ginčyti pirmosios instancijos priimtą sprendimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad prašomas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir oficialiai paskelbtas 2014 m. rugsėjo 5 d. ir jau yra įvykdytas. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu jis paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas. Kadangi teismas atmetė Agentūros prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, apeliacinį skundą atsisakyta priimti.
III. Atsakovas Agentūra pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinį skundą priimti.
Atsakovas nurodo, kad teismas prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti atmetė nepagrįstai, remdamasis vien tik formaliais motyvais, netinkamai. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad Agentūra dar 2014 m. rugsėjo 19 d. pateikė prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Agentūra prašyme pažymėjo, kad Agentūrai reikalinga pakartotinai kreiptis į ekspertus. Kadangi byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė, Agentūra savo iniciatyva ir lėšomis kreipėsi į UAB „APVG“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra siekia apskųsti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir tuo pagrindu ginčijama nutartimi atsisakė priimti apeliacinį skundą (ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Pagal ABTĮ 127 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Kaip matyti iš bylos dokumentų, Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamą sprendimą priėmė ir paskelbė 2014 m. rugsėjo 5 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis minėta ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2014 m. rugsėjo 21 d. Atsakovas apeliacinį skundą teismui pateikė tik 2015 m. balandžio 7 d., tai yra žymiai praleidęs įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.
ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis inter alia numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo terminą praleidusio asmens valios nepriklausiusios, aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Agentūros atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad atsakovas atskirajame skunde nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, kurias buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismui bei kurios, atsakovo teigimu, sutrukdė jam laiku pasinaudoti procesine teise paduoti apeliacinį skundą teismui.
Įvertinus minėtas aplinkybes, nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo įvardytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti vertinamos kaip pateisinančios termino praleidimą.
Atsakovas papildomai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktą, jog Agentūra dar 2014 m. rugsėjo 19 d. pateikė prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Agentūra prašyme pažymėjo, kad Agentūrai reikalinga pakartotinai kreiptis į ekspertus. Kadangi byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė, Agentūra savo iniciatyva ir lėšomis kreipėsi į UAB „APVG“.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra 2014 m. rugsėjo 19 d. (pagal gavimo spaudą ant prašymo) pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą pratęsti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimo paduoti, nurodydamas, jog Agentūrai reikalinga pakartotinai kreiptis į ekspertus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsakovo Agentūros prašymo netenkino, konstatuodamas, kad ABTĮ 65 straipsnio 1 punkte yra numatyta, jog pratęsiami gali būti tik teismo paskirti terminai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo terminas yra ne teismo, bet įstatymo – ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje – nustatytas terminas. Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui pateikti teismui apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą jam paduoti, prašyme nurodant ir įrodymais pagrindžiant termino praleidimo priežastis iki apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas, pateikdamas prašymą pratęsti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimo paduoti, bet ne apeliacinį skundą, netinkamai įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą. Be to, po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi netenkino paminėto atsakovo prašymo, atsakovas į teismą su apeliaciniu kreipėsi tik 2015 m. balandžio 7 d.
Nagrinėjamu atveju yra svarbi ta aplinkybė, kad atsakovas yra juridinis asmuo ir jam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, o šiuo atveju atsakovo elgesys leidžia daryti išvadą, jog atsakovas nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.
Teismų praktikoje yra konstatuota, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-25/2012). Byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovui apeliacinį skundą paduoti ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu sutrukdė nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad papildomų įrodymų rinkimas negali būti laikomos objektyvia aplinkybe, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes bei taikė proceso teisės normas, todėl atsakovo apeliacinio skundo priėmimo (atsisakymo priimti) klausimą išsprendė teisingai. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti atsakovo atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis paliktina nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius