A-1730-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1730-143/2015

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-02195-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

Sekretoriaujant Ingai Grišutinienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės atstovei Onai Gertrūdai Sadauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimo M. K. administracinėje byloje dėl sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyrius (toliau – ir Institucija) 2014 m. gruodžio 5 d. kreipėsi su teikimu (b. l. 1–2) į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. K. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) iki 2015 m. kovo 5 d.

Institucija nurodė, kad (duomenys neskelbtini) į Kenos užkardos Vilniaus geležinkelio stoties Pasienio kontrolės punktą keleiviniu traukiniu (duomenys neskelbtini) atvyko (duomenys neskelbtini) pilietis M. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (iš jo žodžių), be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kuris raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Apklausos metu užsienietis paaiškino, kad savo (duomenys neskelbtini) piliečio pasą pametė vykdamas traukiniu. Susisiekus su Migracijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) pilietis M.

K. nuo (duomenys neskelbtini) prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašė jau trečią kartą. Pažymėjo, kad M. K. nuo (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką buvo neįleistas penkis kartus, kadangi neturėjo privalomos vizos ar leidimo gyventi. Užsieniečių registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) piliečiui M. K. Migracijos departamento 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (15/5-9) 4U-276 uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas 2014 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-12) 15PR-352 dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui M.

K. nesuteikimo bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. 2014 m. gruodžio 5 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės l. e. Sargybų skyriaus specialistės pareigas J. P. sprendimu M. K. buvo sulaikytas iki 48 val. ir patalpintas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Areštinės ir konvojaus skyrių. Šiuo metu užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas, kadangi jis neturi vizos, leidimo gyventi ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti šalyje.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) pilietis M. K. piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra Lietuvos Respublikoje, kadangi žinodamas, kad jam yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, jis neatsisakė savo kelionės, o priešingai siekė patekti į Lietuvos Respubliką bet kokiomis priemonėmis. Tai įrodo faktas, kad užsienietis tyčia atsikratė savo kelionės dokumento tam, jog išvengtų neįleidimo į Lietuvos Respubliką. Institucija prašė sulaikyti M. K. Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, kadangi, netaikant sulaikymo, yra didelė tikimybė, kad užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

II. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimu (b. l. 31–32) patenkino Institucijos teikimą ir nutarė sulaikyti M. K. Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. iki 2015 m. kovo 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

Teismas nurodė, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, gali būti sulaikytas, kai neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) (2013 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) 113 str. 1 d. 2 p.). Pažymėjo, jog teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių M. K. legalų atvykimą į Lietuvą bei teisėtą buvimą joje, taip pat duomenų apie jo teisėtą atvykimą į Šengeno teritoriją. Priešingai, jam yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje būti. Jam nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas net pakartotinai kreipusis dėl jo, ir nėra aplinkybių, numatytų Įstatymo 115 straipsnyje, leidžiančių teismui taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, todėl jis sulaikytinas Užsieniečių registracijos centre, siekiant užtikrinti, kad negalėtų be leidimo būti šalyje.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 34–37) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – nepatenkinti Institucijos teikimo.

Pareiškėjas nurodo, kad tol, kol užsienietis Lietuvos Respublikoje turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, t. y. kol dėl jo prieglobsčio prašymo nėra priimtas galutinis sprendimas, jo sulaikymas remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu yra galimas tik nustačius kartu ir bent vieną iš Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje išvardytų prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų, o sulaikymas remiantis vien Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu laikytinas neteisėtu. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu jau buvo įgijęs prieglobsčio prašytojo teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, kaip jis yra apibrėžiamas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje, o kadangi Migracijos departamento 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. (15/6-12) 15PR-352 dar nebuvo įsiteisėjęs, laikytina, jog dėl jo prieglobsčio prašymo dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas. Nurodytą Migracijos departamento sprendimą 2014 m. gruodžio 22 d. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taigi teismas jį, turintį prieglobsčio prašytojo teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, galėjo sulaikyti remdamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu tik tuo atveju, jei būtų nustatęs kartu ir bent vieną iš šio straipsnio 4 dalyje numatytų prieglobsčio prašytojų sulaikymo sąlygų. Tačiau teismas nurodytų aplinkybių net netyrė ir nevertino.

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Institucija nurodo, kad teismas sprendė iš esmės užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumo klausimą. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis nurodo sąlygas, kurioms esant gali būti sulaikyti prieglobsčio prašytojai, tačiau nenaikina pačio pagrindo. Aplinkybė, kad užsienietis buvo pateikęs prieglobsčio prašymą ir šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą, negali panaikinti jo neteisėto atvykimo į Lietuvos Respubliką fakto. Pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką be vizos, leidimo gyventi, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl jo tapatybė nėra nustatyta. Pažymi, kad užsieniečio, kuris trukdo priimti ar vykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių. Reikalingumą taikyti užsieniečio sulaikymą siekiant paminėtų tikslų teismai privalo nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdami į susiklosčiusias faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Apeliantas 2015 m. sausio 28 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo atsisako apeliacinio skundo. Tokią teisę apeliantui suteikia ABTĮ 132 straipsnis.

Nurodytas apelianto prašymas, kitiems proceso dalyviams neapskundus pirmosios instancijos teismo sprendimo, yra pagrindas nutraukti apeliacinį procesą (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis