AS-756-359-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-359/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01866-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 69.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. M., N. Z., R. J., S. L. (S. L.), L. P., D. U., D. M., S. K., L. S., A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. M., N. Z., R. J., S. L. (S. L.), L. P., D. U., D. M., S. K., L. S., A. M. prašymą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai S. M., N. Z., R. J., S. L., L. P., D. U., D. M., S. K., L. S., A. M. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 6–8) nei patikslintu prašymu (b. l. 27–29), prašydami iš atsakovo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, kuri nesumokėta dėl Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų (redakcija, įsigaliojusi nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.) taikymo.

Pareiškėjai paaiškino, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio nuostatų ir įstatymo 1 priedo pakeitimams, buvo nustatyti sumažinti pareiginių algų koeficientai atskiroms pareigybių kategorijoms, taip pat priedų už kvalifikacines klases dydžiai. Minėtu teisiniu reguliavimu sumažinus atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis – nustačius mažesnį pareiginės algos koeficientą ir priedo už kvalifikacinę klasę dydį, sumažėjo valstybės tarnautojų darbo užmokestis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” konstatavo, kad aukščiau cituojamomis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas ir šios įstatymo nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis inter aha Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą”. Būtent iš šio Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų pareiškėjai ir kildina reikalavimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į prašymą (b. l. 52–54) nurodė, kad pareiškėjai prašo priteisti darbo užmokesčio dalį už laikotarpį, kuris yra ilgesnis nei numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 301 straipsnyje, t. y. viršija trejų metų laikotarpį, be to daliai reikalavimų pareikšti yra praleistas kreipimosi į teismą terminas, todėl pareiškėjų prašymą prašoma atmesti kaip nepagrįstą. Be to, yra imperatyvus bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindas, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės aktualių Darbo kodekso nuostatų atitiktį Konstitucijai, todėl prašoma sustabdyti bylos nagrinėjimą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi (b. l. 64–66) administracinę bylą Nr. 1-493-583/2014 pagal pareiškėjų S. M., N. Z., R. J., S. L., L. P., D. U., D. M., S. K., L. S., A. M. prašymą ir patikslintą prašymą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo sustabdė, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 16/2013 “Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>”, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjai iš atsakovo prašo priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Taigi pareiškėjų reikalavimai priteisti atlyginimo dalį apima laikotarpį viršijantį trejus metus. Nagrinėdamas reikalavimus, susijusius su neišmokėto darbo užmokesčio (jo dalies) priteisimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, jog laikotarpis, už kurį neišmokėtos sumos yra priteistinos, turi būti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (pvz., 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-790/2009; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-859/2009). Vadovaujantis minėta nuostata, apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas termino prasme. Toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais ir yra imperatyvus. Darbo kodekso 298 straipsnis nustato ne ieškinio senaties terminą, o reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias išmokas galiojimą, todėl nėra aktualu, ar atsakovas prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl senaties, ar ne (žr., LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-572/2011).

Vadinasi, šioje byloje būtina taikyti Darbo kodekso 298 straipsnį (galiojo iki 2012 m. gruodžio 31 d.) ir 301 straipsnį (galioja nuo 2013 m. sausio 1 d.), kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, nes tokia yra LVAT ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika analogiškose bylose (žr. LVAT 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-238/2013).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-242-815/2013 konstatavo, kad teismo vertinimu, Darbo kodekso 298 straipsnis (2002 m. birželio 4 d. redakcija) ir 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, kad nuosavybė neliečiama, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>”, Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat sudaro prielaidas pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio nuostatas (teisė į tinkamą procesą), 1 Protokolą (nuosavybės teisės).

Įvardintų argumentų pagrindu teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Darbo kodekso 298 straipsnis (2002 m. birželio 4 d. redakcija) (Žin., 2002, Nr. 64-2569) neprieštaravo Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>”, 109 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui; ar Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija) (Žin., 2012, Nr. 80-4138) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą<...>”, 109 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis prašymas Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti, bylai suteiktas eilės numeris 16/2013.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas šioje administracinėje byloje privalės vadovautis teisės aktais, kurių konstitucingumu yra abejojama. Teisės normos konstitucingumą ir atitiktį aukštesnės galios teisės aktams tiria Konstitucinis Teismas, todėl nėra galimybės išnagrinėti bylą, kol Konstitucinis Teismas nepriims sprendimo pagal paminėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą. Esant šioms aplinkybėms tikslinga šios administracinės bylos nagrinėjimą sustabdyti, kol Konstitucinis Teismas ištirs administracinėje byloje taikytinų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Būtent tokia teisminė praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose dokumentuose (žr., 2008 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-976-08, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-637/08, 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-605/2010).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnis reglamentuoja administracinės bylos sustabdymo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją. Nors teismas pats prašymu nesikreipia į Konstitucinį Teismą, tačiau mano, kad teisiniai pagrindai šios bylos nagrinėjimo sustabdymui taikytini remiantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, t. y. taikant teisinį reguliavimą, reglamentuojantį panašius teisinius santykius (ABTĮ 98 str. 1 d. 4 p.). Išnykus įstatyminiam bylos sustabdymo pagrindui, byla bus atnaujinta.

III. Pareiškėjai S. M., N. Z., R. J., S. L., L. P., D. U., D. M., S. K., L. S., A. M. atskiruoju skundu (b. l. 68–69) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį. Pareiškėjų manymu, stabdyti administracinę bylą šiuo atveju nebuvo pagrindo, nes į Konstitucinį Teismą kreipėsi ne bylą nagrinėjantis teismas. Be to, sustabdžius bylą, nebus paisoma proceso ekonomiškumo principo.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius su pareiškėjų atskiruoju skundu nesutinka ir atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovo teigimu, Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino, per kurį turi būti pareiškiamas reikalavimas dėl valstybės tarnautojo negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnyje (įsigaliojusiame 2013 m. sausio 1 d.) nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi, 301 straipsniu, akivaizdu, kad daliai pareiškėjų reikalavimų taikytina ieškinio senatis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė nagrinėjamą bylą vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame numatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pažymi, jog teisės normos (o būtent Darbo kodekso 298 straipsnis ir 301 straipsnis), kurių konstitucingumą ir atitiktį aukštesnės galios teisės aktams tiria Konstitucinis Teismas, taikytinos ir šioje administracinėje byloje, todėl nėra galimybės išnagrinėti bylą, kol Konstitucinis Teismas nepriims sprendimo pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimąsi dėl minėtų Darbo kodekso normų konstitucingumo įvertinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti bylą vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi Konstitucinio Teismo sprendimas, priimtas pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą dėl Darbo kodekso 298 ir 301 straipsnių konstitucingumo, bus aktualus nagrinėjant šią administracinę bylą. Tokios minėtos teisės normos aiškinimo praktikos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2008 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-976-08, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-637/2008, 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822–605/2010 ir kt.).

Vadovaujantis anksčiau išdėstytomis nuostatomis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų S. M., N. Z., R. J., S. L. (S. L.), L. P., D. U., D. M., S. K., L. S., A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė