AS-143-792-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. (A. N.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedAS-143-792-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. N. (toliau – pareiškėjas) 2014 m. gegužės 21 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (toliau – ir Vilniaus apylinkės prokuratūra) skyriaus prokurorės D. K. (toliau – ir prokurorė) 2014 m. balandžio 17 d. raštą Nr. 2-S-(2084)-23895 „Dėl prašymų išnagrinėjimo“; 2) įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorę D. K. atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus – išnagrinėti 2014 m. balandžio 7 d. (reg. Nr. 2AP-3361) ir 2014 m. balandžio 10 d. (reg. Nr. 2AP-3483) Vilniaus apylinkės prokuratūroje gautus jo prašymus.
Full text
Administracinė byla Nr. AS143-792/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02793-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. spalio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. (A. N.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas A. N. (toliau – pareiškėjas) 2014 m. gegužės 21 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (toliau – ir Vilniaus apylinkės prokuratūra) skyriaus prokurorės D. K. (toliau – ir prokurorė) 2014 m. balandžio 17 d. raštą Nr. 2-S-(2084)-23895 „Dėl prašymų išnagrinėjimo“; 2) įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorę D. K. atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus – išnagrinėti 2014 m. balandžio 7 d. (reg. Nr. 2AP-3361) ir 2014 m. balandžio 10 d. (reg. Nr. 2AP-3483) Vilniaus apylinkės prokuratūroje gautus jo prašymus.
Pareiškėjas nurodė, kad yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje Nr. 14-1-02138-11. Ikiteisminis tyrimas prokurorės 2013 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 14-1-02138-11 sustabdytas, nes, atlikus visus ikiteisminio tyrimo reikiamus proceso veiksmus ir išnaudojus visas galimybes, nenustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Prokurorei padavė 2014 m. balandžio 3 d. prašymą pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos įvykdytos nusikalstamos veikos galimą motyvą pagrindžiančius papildomus įrodymus (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 98 str.). Per atstovę prokurorei padavė 2014 m. balandžio 4 d. prašymą dėl papildomų proceso veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 14-1-02138-11 atlikimo (BPK 178 str. 2 d.). 2014 m. balandžio 22 d. gavo prokurorės 2014 m. balandžio 17 d. raštą Nr. 2-S-(2084)-23895, kuriame nurodyta, kad 2014 m. balandžio 7 d. (reg. Nr. 2AP-3361) ir 2014 m. balandžio 10 d. (reg. Nr. 2AP-3483) prokuratūroje gauti jo skundai paliekami nenagrinėti, nes nurodomos aplinkybės, sudarančios skundų pagrindą, nėra iš esmės naujos ir nenagrinėtinos.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą; išaiškino, kad pareiškėjas savo pažeistas teises gali ginti BPK nustatyta tvarka; įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais bei žyminį mokestį grąžino pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p., 42 str. 1 d. 3 p.).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas (pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje Nr. 14-1-02138-11) iš esmės kelia ginčą dėl prokurorės (vadovaujančios ikiteisminiam tyrimui) atsisakymo (atsisakyta 2014 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 2-S-(2084)-23895) atlikti papildomus veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. 14-1-02138-11, t. y. skundžiamu raštu buvo atsisakyta atlikti pareiškėjo prašomus atlikti papildomus veiksmus: nukentėjusiojo papildomą apklausą, pareiškėjo nurodytų liudytojų apklausą, iš mobiliojo ir fiksuotojo ryšio operatorių išreikalauti informaciją (įeinančių ir išeinančių skambučių sąrašą).
Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis garantuoja asmeniui, kurio konstitucinės teisės arba laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tačiau šios įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Kreipimosi į administracinius teismus tvarka yra įtvirtinta ABTĮ, kuris numato, jog administracinėse bylose asmenų pateikiami skundai (prašymai) turi atitikti ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus. Pagal ABTĮ 3 straipsnį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Taigi administracinių teismų kompetenciją apibrėžia ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 15 ir 22 straipsnių nuostatos. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.). ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis expressis verbis numato, jog administracinių teismų kompetencijai inter alia nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.
Teismas taip pat pažymėjo, jog teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti kaip baudžiamąjį persekiojimą vykdančios ir kaip viešąjį administravimą atliekančios institucijos. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotinos būtent su ikiteisminio tyrimo atlikimu susijusios funkcijos, kurios prokurorui priskirtinos kaip pagrindinės pagal Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jame nurodyta su ikiteisminiu tyrimu susijusių aplinkybių seka, t. y. prokurorės atlikti įvairaus pobūdžio veiksmai (ikiteisminio tyrimo pradėjimas, ikiteisminio tyrimo sustabdymas, ikiteisminio tyrimo sustabdymo apskundimas Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, Vilniaus miesto apylinkės teismui ir Vilniaus apygardos teismui ir vėliau atsisakymas atlikti tam tikrus veiksmus) nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami su ikiteisminio tyrimo metu atliktais ir atsisakomais atlikti (šio keliamo ginčo dalykas) veiksmais. Taigi prokurorė, tiek atlikdama skunde aptartus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tiek atsisakydama atlikti papildomus veiksmus, veikė kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, t. y. atliko procesinius ikiteisminio tyrimo ir su juo susijusius veiksmus.
Teismas, atsižvelgęs į Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą viešojo administravimo sąvoką, pabrėžė, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo keliami reikalavimai iš esmės yra siejami su ikiteisminio tyrimo aplinkybių tyrimu (atsisakymu ištirti), o tuo atveju, kai reikalavimai kildinami iš prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (šiuo konkrečiu atveju neveikimo), atliktų tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, tokio pobūdžio ginčas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją.
Pareiškėjo teigimu, prokuratūrai įstatymų nustatyta tvarka, kaip viešojo administravimo subjektui, priskirta funkcija – nagrinėti asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus, todėl jis turintis teisę, ginant savo pažeistas teises, teikti skundą administraciniam teismui dėl prokuratūros, šiuo atveju kaip subjekto, atliekančio viešojo administravimo veiksmus, atsisakymo atlikti tam tikrus veiksmus. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad įstatymo numatyta prievolė nagrinėti asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus nėra tas lemiamas požymis prokuratūros veiklą priskirti viešajam administravimui.
Kiekvienu atveju svarbu vertinti ne vien formalų subjektų santykį pagal Viešojo administravimo įstatymo prasmę (prašymo pateikimas ir pareiga atsakyti į prašymą), tačiau ir teisinio santykio pobūdį. Todėl, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, įvertinus pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, teismo nuomone, skunde keliami reikalavimai nėra grindžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno (prokurorės), prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjektų, veiksmais Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, o, priešingai, pareiškėjo prašymų pateikimas susijęs su teisingumo vykdymu ir baudžiamosios bylos tolimesniu tyrimu, todėl šis ginčas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją.
Be to, kaip skunde nurodė ir pats pareiškėjas, jo pateiktuose 2014 m. balandžio 3 d. ir 2014 m. balandžio 4 d. prašymuose (skundžiamu sprendimu prašymai palikti nenagrinėtais) keliamų klausimų nagrinėjimas yra prokuroro kompetencija, o pažeistų teisių, tokių kaip prokuroro atsisakymas atlikti tam tikrus veiksmus, gynimas yra reglamentuotas BPK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad keliamas ginčas nėra administracinės prigimties (pareiškėjas iš esmės prieštarauja ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno veiksmams), atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pažymėdamas, kad pareiškėjas esamoje stadijoje (esant sustabdytam ikiteisminiam tyrimui) savo pažeistas teises turėtų ginti BPK nustatyta tvarka. Atsisakęs priimti skundą, teismas grąžino sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).
III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai atskleidė ginčo esmę. Prokurorė skundžiamu 2014 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 2-S-(2084)-23895 ne atsisakė atlikti papildomus veiksmus, o, nepriėmusi nei sprendimo atlikti, nei sprendimo (prokuroro nutarimo) atsisakyti atlikti veiksmus, iš viso nenagrinėjusi šių klausimų, paliko nenagrinėtus prokuratūroje gautus 2014 m. balandžio 7 d. (reg. Nr. 2AP-3361) ir 2014 m. balandžio 10 d. (reg. Nr. 2AP-3483) jo prašymus, motyvuodama, kad juose keliami klausimai jau yra išnagrinėti, todėl prašymai yra kartotiniai. Administraciniam teismui paduotas skundas yra ne dėl prokuroro procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, t. y. ne dėl prokuroro atsisakymo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, o dėl prokuroro, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų – atsisakymo pagal kompetenciją nagrinėti prokuratūrai paduotus prašymus, t. y. dėl Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies, Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir kt. pažeidimų. Pabrėžia, kad prokurorė paduotų prašymų neišnagrinėjo įstatymų nustatyta tvarka ir nepriėmė dėl jų nei vieno iš BPK 178 straipsnyje numatytų sprendimų. Skundžia prokurorės, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmus, t. y. atsisakymą nagrinėti prokuratūrai paduotus prašymus, o ne prokuroro atsisakymą atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Nėra teisinių prielaidų jam savo teises ginti BPK tvarka. Skundžiama teismo nutartis pažeidžia konstitucinę teisę į teisminę gynybą. Atkreipia dėmesį, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis ir taikoma teise bylose formuojamos praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-374/2012). Pareiškėjo teigimu, skundas yra grindžiamas prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais, o ne šios institucijos veiksmais, susijusiais su teisingumo vykdymu, kurių nagrinėjimas pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalies normas nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai. Todėl šis ginčas teismo nepagrįstai kvalifikuotas kaip nepatenkantis į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Atskirasis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą (ši teisės norma nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka). Teismas tokį procesinį sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad pareiškėjas ginčija prokurorės (vadovaujančios ikiteisminiam tyrimui) atsisakymą (atsisakyta 2014 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 2-S-(2084)-23895) atlikti papildomus veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. 14-1-02138-11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, sutinka su tokia išvada.
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu <...> (ABTĮ 16 str. 2 d.).
Pareiškėjas, kuris ikiteisminiame tyrime Nr. 14-1-02138-11 yra pripažintas nukentėjusiuoju, prokurorei paduotais 2014 m. balandžio 3 d. prašymu, vadovaudamasis BPK 98 straipsniu („Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pateikimas“), prašė pridėti prie bylos dokumentus, jo nuomone, pagrindžiančius galimą nusikalstamos veikos motyvą; 2014 m. balandžio 4 d. prašymu, vadovaudamasis BPK 97 straipsniu („Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išreikalavimas“), 178 straipsnio („Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekami veiksmai“) 2 dalimi, prašė atlikti papildomus procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus (nukentėjusiojo, liudytojo apklausas, iš mobiliojo ir fiksuotojo ryšio operatorių išreikalauti informaciją (įeinančių ir išeinančių skambučių sąrašą)). Prokurorė 2014 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 2-S-(2084)-23895, nenagrinėdama paduotų prašymų, iš esmės atsisakė atlikti prašomus procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime. Šios bylos kontekste iš tiesų akcentuotinos būtent su ikiteisminio tyrimo atlikimu susijusios funkcijos.
Būtina pabrėžti, kad kiekviena administracinė byla savo faktinėmis aplinkybėmis yra specifiška ir pasitaiko tik išimtiniai atvejai, kada faktinės aplinkybės absoliučiai sutampa, todėl, esant nevienodoms faktinėms aplinkybėms šioje administracinėje byloje ir pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje, negalima teigti, jog privalu paisyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmiau suformuluotų nuostatų atskirajame skunde įvardytoje byloje.
Esant aptartoms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo A. N. (A. N.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Anatolijus Baranovas
Irmantas Jarukaitis