AS-926-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2014 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 4S-(14.42.3)-86 atkurti nuosavybės teises į J. T. tenkančią nuosavybės dalį 0,9890 ha vandens telkinio, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 4,8290 ha vandens telkinio ežero (duomenys neskelbtini) dalį, Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k.;
Legislator headnote
AI generatedAS-926-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas nurodė, jog skundo reikalavimai yra susiję su imperatyvių įstatymo reikalavimų pažeidimais neteisėtai perleidžiant valstybės nuosavybę. Jei ginčijama žemės sklypų dalis būtų perleista kitų asmenų nuosavybėn, reikalavimų patenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas – vandens ūkio paskirties žemės sklypų grąžinimas valstybės nuosavybėn – gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS-926-552/2015
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00099-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija 67
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. birželio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Turto plėtra“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. T. (J. T.), J. R., V. G., A. K., J. Ž., R. S., uždarajai akcinei bendrovei „Turto plėtra“, uždarajai akcinei bendrovei Zarasų ST, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašydamas:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2014 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 4S-(14.42.3)-86 atkurti nuosavybės teises į J. T. tenkančią nuosavybės dalį 0,9890 ha vandens telkinio, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 4,8290 ha vandens telkinio ežero (duomenys neskelbtini) dalį, Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k.;
2) panaikinti NŽT 2014 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 4S-(14.42.3)-189 atkurti nuosavybės teises į J. T. tenkančią nuosavybės dalį 9,57 ha vandens telkinio, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam, dalyje: pagal 1.3.1 punktą – 35,90 ha vandens telkinio, ežero s (duomenys neskelbtini) dalį, Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k; pagal 1.3.2 punktą – 2,25 ha vandens telkinio, ežero (duomenys neskelbtini) dalį, Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k.; pagal 1.3.3 punktą – 0,92 ha vandens telkinio, ežero (duomenys neskelbtini) dalį, Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k.;
3) panaikinti NŽT 2014 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 4S-(14.42.3)-85 atkurti nuosavybės teises B. R. į tenkančią nuosavybės dalį 3,70 ha vandens telkinio perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam, dalyje pagal 1.3.2 punktą – 0,5023 ha vandens telkinio ežero (duomenys neskelbtini) dalį, Zarasų r., (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k.;
4) panaikinti NŽT 2011 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 42S-28 atkurti nuosavybės teises A. K. į tenkančią nuosavybės dalį 2,93 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,40 ha vandens telkinio ežero (duomenys neskelbtini) dalį, Zarasų r. (duomenys neskelbtini) k.;
5) panaikinti NŽT 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 4S-23 atkuriant nuosavybės teises J. Ž. į tenkančią nuosavybės dalį 5,24 ha vandens telkinio, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 5,08 ha vandens telkinio ežero (duomenys neskelbtini) dalį, Zarasų r., (duomenys neskelbtini) k.;
6) panaikinti NŽT 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 42S-24 atkurti nuosavybės teises R. S. į jai tenkančią nuosavybės dalį 5,23 ha vandens telkinio, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 4,82 ha vandens telkinio ežero (duomenys neskelbtini) dalį, Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k.;
7) panaikinti NŽT 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 42S-25 atkurti nuosavybės teises V. G. į jai tenkančią nuosavybės dalį 7,10 ha vandens telkinio, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 8,87 ha vandens telkinio ežero (duomenys neskelbtini) dalį, Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k.;
8) pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 29 d. D. S., atstovaujančio A. K., ir M. P., atstovaujančio uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) Zarasų ST, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą dalyje, kuria parduota ir perduota bendrovės nuosavybėn 340/3930 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Zarasų r. (duomenys neskelbtini) k.;
9) pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 29 d. D. S., atstovaujančio J. Ž., ir M. P., atstovaujančio UAB Zarasų ST, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą, kuriais parduota ir perduota bendrovės nuosavybėn 508/600 dalis vandens ūkio paskirties, bendrojo naudojimo vandens telkinių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k.;
10) pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 29 d. D. S., atstovaujančio R. S., ir M. P., atstovaujančio UAB Zarasų ST, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą, kuriais parduota ir perduota bendrovės nuosavybėn 482/2360 dalis vandens ūkio paskirties, bendrojo naudojimo vandens telkinių žemės sklypo, esančio Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k.;
11) pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 29 d. D. S., atstovaujančio V. G., ir M. P., atstovaujančio UAB Zarasų ST, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą, kuriais parduota ir perduota bendrovės nuosavybėn 887/1140 dalis vandens ūkio paskirties, bendrojo naudojimo vandens telkinių žemės sklypo, esančio Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k.;
12) pripažinti negaliojančia 2011 m. rugsėjo 23 d. UAB Zarasų ST, atstovaujamos J. B., ir UAB „ Turto plėtra“, atstovaujamos D. Š., pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria pardavė ir perdavė vandens ūkio paskirties, bendrojo naudojimo vandens telkinių žemės sklypus: pagal sutarties 2.1.2 punktą – 482/2360 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Zarasų r. (duomenys neskelbtini) k.; pagal sutarties 2.1.3 punktą –508/600 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Zarasų r. (duomenys neskelbtini) k.; pagal sutarties 2.1.4 punktą – 887/1140 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Zarasų r. (duomenys neskelbtini) k., pagal sutarties 2.1.5 punktą – 340/3930 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Zarasų r. (duomenys neskelbtini) k., ir taikyti restituciją.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: t. y. iki bylos išnagrinėjimo uždrausti atsakovams perleisti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus: 1) registre Nr. 44/1711624 įregistruotam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., nuosavybės teise priklausančiam J. T.; 2) registre Nr. 44/1429540 įregistruotam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., nuosavybės teise priklausančiam J. T.; 3) registre Nr. 44/1430084 įregistruotam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., nuosavybės teise priklausančiam UAB „Turto plėtra“; 4) registre Nr. 44/1428163 įregistruotam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., nuosavybės teise priklausančiam UAB „Turto plėtra“; 5) registre Nr. 44/1428051 įregistruotam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., nuosavybės teise priklausančiam UAB „Turto plėtra“.
Pareiškėjas nurodė, jog skundo reikalavimai yra susiję su imperatyvių įstatymo reikalavimų pažeidimais neteisėtai perleidžiant valstybės nuosavybę. Jei ginčijama žemės sklypų dalis būtų perleista kitų asmenų nuosavybėn, reikalavimų patenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas – vandens ūkio paskirties žemės sklypų grąžinimas valstybės nuosavybėn – gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino ir uždraudė atsakovui J. T. perleisti nuosavybės teisę į registre Nr. 44/1711624 įregistruotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., į registre Nr. 44/1429540 įregistruotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. bei uždraudė atsakovui UAB „Turto plėtra“ perleisti nuosavybės teisę į registre Nr. 44/1430084 įregistruotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., į registre Nr. 44/1428163 įregistruotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., į registre Nr. 44/1428051 įregistruotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašo panaikinti NŽT sprendimus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės asmenims į valstybinės reikšmės vandens telkinius ežerus (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašė, panaikinus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pripažinti negaliojančiais atsakovų sudarytus sandorius dėl žemės sklypų, kuriuose yra valstybinės reikšmės vandens telkiniai (ežerai), nes jie yra niekiniai ir negalioja. Teismas vadovavosi ABTĮ 92 straipsniu ir įvertinęs ginčijamus sprendimus bei pareiškėjo prašymą darė išvadą, kad siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su priimto galimai palankaus sprendimo vėlesniu vykdymu, vandens ūkio paskirties žemės sklypų grąžinimas valstybės nuosavybėn gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl būtina imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.
II. Atsakovas UAB „Turto plėtra“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį, ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad UAB „Turto plėtra“ ginčo žemės sklypus gali perleisti kitiems asmenims, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas. UAB „Turto plėtra“ ginčo žemės sklypais disponuoja beveik ketverius metus, nei vieno sklypo iki šiol neperleido kitiems asmenims ir neketina jų perleisti.
2. Teismas nenurodė konkrečių argumentų, jog ginčo sklypų perleidimas kitiems asmenims iš esmės komplikuotų pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, akcentuotina būtinybė motyvuotai įvertinti teismo sprendimo įvykdymo galimybes, atsižvelgiant į tokios priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso ir kitus principus (LVAT administracinė byla Nr. AS1-573/2006).
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose, kurių faktinės aplinkybės panašios su šios bylos aplinkybėmis, atmetė pareiškėjų prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (administracinės bylos Nr. AS502-881/2014, AS492-705/2014).
Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atsakovo UAB „Turto plėtra“ atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo nutartis neprieštarauja teismų praktikai, yra pagrįsta ir teisėta.
2. Negalima tokia teisinė situacija, jog valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas (valstybinės reikšmės vidaus vandenys) kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalį valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos ir negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas. Atsakovų – fizinių ir juridinių asmenų – sudaryti sandoriai dėl žemės sklypų, kuriuose yra valstybinės reikšmės vandens telkiniai (ežerai) perleidimo yra niekiniai ir negalioja, todėl pritaikius restituciją natūra, sklypai grąžintini valstybei. Ginčo objektų perleidimas tretiesiems asmenims, kurių teises gintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnis, realiai apsunkintų galimai palankaus sprendimo vykdymą.
3. Atsakovas UAB „Turto plėtra“ yra pelno siekianti įmonė, viena iš įmonės įstatuose nurodytos veiklos sričių yra nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas, nuoma ir eksploatavimas. Pareiškėjas neturi duomenų, jog atsakovas ruošiasi perleisti jam nuosavybės teise priklausančius vandens telkinius, tačiau atsižvelgiant į jo vykdomą komercinę–ūkinę veiklą, toks veiksmas gali būt atliktas bet kada.
4. Atskirajame skunde nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose, kuriose spręsti ginčai nėra analogiški nagrinėjamam ginčui.
Atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujantis NŽT Zarasų skyrius atsiliepime į atsakovo UAB „Turto plėtra“ atskirąjį skundą nurodo, jog su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas NŽT, atsižvelgdamas į pareiškėjo reikalavimų apimtį, pritaria, kad iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos disponavimo ginčo vandens telkiniais apribojimas yra būtinas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į atsakovo UAB „Turto plėtra“ atskirąjį skundą nurodo, jog su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime teigia, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, galėtų susidaryti situacija, kad teismas ilgą laiką neišnagrinėtų bylos, nes siekdamas tinkamai apginti viešąjį interesą po kiekvieno galimo ginčo objektų perleidimo prokuroras turėtų ginčyti tokį sandorį tikslindamas pareiškimą, nauji įgijėjai turėtų būti įtraukiami į bylą arba teismo įpareigojimas dabartiniams ginčo objektų savininkams grąžinti valstybei ginčo objektus taptų negalimas, nes šie asmenys teismo sprendimo vykdymo metu nuosavybes teises jau būtų perleidę kitiems asmenims.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
III. Atsakovas UAB „Turto plėtra“ atskiruoju skundu skundžia Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir uždraudė atsakovui J. T. perleisti nuosavybės teisę į registre Nr. 44/1711624 įregistruotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., į registre Nr. 44/1429540 įregistruotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. bei uždraudė atsakovui UAB „Turto plėtra“ perleisti nuosavybės teisę į registre Nr. 44/1430084 įregistruotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., į registre Nr.44/1428163 įregistruotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., į registre Nr. 44/1428051 įregistruotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Zarasų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k.
Visų pirma teisėjų kolegija pabrėžia, jog nors atsakovas UAB „Turto plėtra“ prašo panaikinti skundžiamą nutartį visa apimtimi, atskirajame skunde pateikia argumentus iš esmės nesutikdamas dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties dalies, kuria nustatyti laikini draudimai UAB “Turto plėtra”. Atsižvelgdama į tai bei į tai, kad atsakovas J. T. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties neskundė, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ta apimtimi, kuria taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės UAB „Turto plėtra“.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Nepaisant to, reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima jomis piktnaudžiauti, taikyti ne pagal paskirtį (pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012). ABTĮ 71 straipsnio 3 dalis įtvirtina baigtinį reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių sąrašą: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.
Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-668-492/2015). Taigi, skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna individualus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-626-822/2015)
Tikrinamu atveju laikinai apribodamas atsakovų nuosavybės teises į ginčo objektus Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi sprendė, jog siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su priimto galimai palankaus sprendimo vėlesniu vykdymu, vandens ūkio paskirties žemės sklypų grąžinimas valstybės nuosavybėn gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, būtina imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.
Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymu inicijuotoje administracinėje byloje ginčijami viešojo administravimo subjekto – NŽT sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir lygiaverčio turėtajam nekilnojamojo turto perdavimo neatlygintinai nuosavybėn bei vėlesni sandoriai, kuriais asmenys, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą, t. y.: A. K., J. Ž., R. S., V. G., perdavė aptariamą nekilnojamąjį turtą nuosavybėn juridiniam asmeniui UAB Zarasų ST, kuris vėliau šį nekilnojamąjį turtą perdavė nuosavybėn kitam juridiniam asmeniui – UAB „Turto plėtra“. Taigi, kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, ginčo vandens ūkio paskirties žemės sklypai, kurie, pareiškėjo nuomone, turėtų priklausyti valstybei išimtinės nuosavybės teise, yra civilinių santykių objektai – nuo 2011 m. gegužės mėnesio, kuomet ginčo sklypai buvo perduoti neatlygintinai nuosavybėn minėtiems fiziniams asmenims, šių ginčo sklypų savininkai keitėsi tris kartus. Aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja pagrįsta rizika, kad ginčo sklypai gali būti ir toliau perduodami nuosavybėn kitiems asmenims, ypač atsižvelgiant į tai, jog jie šiuo metų nuosavybės teise priklauso juridiniam asmeniui UAB „Turto plėtra“, pelno siekiančiai įmonei, kurios viena iš įmonės įstatuose nurodytos veiklos sričių yra nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas, nuoma ir eksploatavimas. Dėl nurodytų priežasčių, perleidus nuosavybės teises į ginčo objektus kitiems, į byla neįtrauktiems fiziniams ar juridiniams asmenims teisėjų kolegijos nuomone, gali pasunkėti ne tik teismo sprendimo vykdymas, bet ir bylos nagrinėjimas – tektų naujus įgijėjus įtraukti į bylą ir papildomai ginčyti tiek sandorius dėl ginčo žemės sklypų, tiek ir jų nuosavybės teises.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas UAB „Turto plėtra“ nenurodė jokių argumentų, kad teismo sprendimu taikomas laikinas uždraudimas perleisti ginčo sklypus yra neproporcinga priemonė, sukelsianti atsakovui UAB „Turto plėtra“ itin neigiamus padarinius, juo labiau, jog UAB „Turto plėtra“ pati nurodo, kad neketina ginčo sklypų perleisti nuosavybėn kitiems asmenims.
Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro reikalavimų turinį ir siekį apginti viešąjį interesą, ką atsiliepimuose į atskirąjį skundą pripažįsta ir atsakovas NŽT bei trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, prokuroro prašytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra tikslingas, proporcingas, atitinkantis šalių ir viešojo interesų pusiausvyrą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, taigi, skundžiama teismo nutartis nenaikintina. Pažymėtina, jog Panevėžio apygardos prokuroro prašymo reikalavimų, kurių užtikrinimo priemonių taikymo prašė pareiškėjas, apimtis žymiai didesnė nei UAB „Turto plėtra“ nurodomoje administracinėje byloje, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo atskirąjį skundą Nr. AS502-81/2014, be to nagrinėjamu atveju, pareiškėjas administracinį procesą inicijavo dėl viešojo intereso gynimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog minėtos ir nagrinėjamos administracinių bylų aplinkybės panašios. Kitoje atsakovo nurodytoje administracinėje byloje Nr. AS492-705/2014, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nesprendė dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pagrįstumo, o kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (toliau – ir Specialioji kolegija) dėl bylos rūšinio teismingumo. Specialioji kolegija 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi nutarė bylą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos Druskininkų miesto apylinkės teismui.
Nors nagrinėtu atveju padaryta išvada, jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis nenaikintina, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog administracinėje byloje, pradėtoje Panevėžio apygardos administraciniam teismui 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi (b. l. 127–128) priėmus pareiškėjo prašymą, kuriame taip pat suformuluoti ir civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, svarstytinas kreipimosi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo klausimas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Turto plėtra“ atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Ramūnas Gadliauskas