A-442-743-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-743/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00533-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 9.9; 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karališkas vežėjas“ skundą atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Karališkas vežėjas“ kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių apskrities VMI) 2013 m. kovo 20 d. nurodymą Nr. 35-3 S-3961 mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais (toliau – ir Nurodymas).

Paaiškino, kad Nurodymas priimtas remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio nuostatomis, tačiau teigė, kad nagrinėjamu atveju šio straipsnio 2–3 dalyse numatytų sąlygų nėra. Jų Nurodyme nepateikė ir atsakovas. Teigė, kad Nurodyme nepagrįstai ir neteisėtai vadovautasi operatyvaus patikrinimo metu nustatytais pažeidimais, kadangi pagal Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio 3 dalį galima vadovautis duomenimis, gautais patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, o operatyvaus patikrinimo metu netikrinamas mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumas. Pažymėjo, kad operatyvaus patikrinimo pažymoje nebuvo fiksuoti duomenys apie tai, jog operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kurios patvirtina riziką, kad UAB „Karališkas vežėjas“, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Todėl, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 34 straipsniu bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128 „Dėl operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ ir 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. VA-71 „Dėl operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių ir formų patvirtinimo“, teigė, jog atsakovas Nurodyme rėmėsi teisės aktuose nustatyta tvarka neįforminta informacija. Tokia informacija oficialiai pareiškėjui nebuvo suteikta, ji nėra tinkamai įforminta, todėl nėra galimybės patikrinti jos teisėtumą ir teisingumą. Taip pat teigė, kad Nurodymas surašytas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, jame nėra nurodyta, koks konkrečiai patikrinimas buvo atliekamas, pagal kokį pavedimą, apsiribota tik lakoniška informacija. Pasak pareiškėjo, tam, kad būtų priimtas Nurodymas, turėjo būti nustatyta įmonės buhalterinėje apskaitoje netinkama grynųjų pinigų apskaita, tačiau tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. Operatyvinis patikrinimas tik patvirtino konkrečių darbuotojų netinkamą elgesį, bet nenustatyta buhalterinės apskaitos netinkamo administravimo, organizavimo ar trūkumų.

Atsakovas Šiaulių apskrities VMI prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Nurodymas pareiškėjui duotas vadovaujantis MAĮ 1042 straipsnio 3 dalies nuostatomis, todėl pareiškėjo skundo teiginiai apie to paties straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų nebuvimą neturi jokios reikšmės. Nurodė, kad atsakovas pagal 2013 m. sausio 15 d. pavedimą tikrinti Nr. 35-3 atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą, Nurodymas pateiktas 2013 m. kovo 20 d., t. y. šio patikrinimo metu (patikrinimas baigtas 2013 m. balandžio 26 d.). Pažymėjo, jog 2013 m. sausio 22 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. OP-11 nurodyti konkretūs faktai, kurių pagrindu atsakovas padarė išvadą, jog egzistuoja rizika, kad pareiškėjui atsiskaitant grynaisiais pinigais gali būti slepiamos pajamos ar kitaip vengiama mokėti mokesčius. Tvirtino, kad nustatyti ir Operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuoti nevienkartiniai pajamų už suteiktas paslaugas neapskaitymo faktai yra pakankamas pagrindas teigti, kad yra pagrįsta pajamų slėpimo ir mokesčių vengimo rizika. Mokestinio patikrinimo metu nustatyti ir kiti mokesčių įstatymų pažeidimai (aprašyti patikrinimo akte), kurių buvimas tik patvirtina atsakovo poziciją dėl mokesčių slėpimo rizikos egzistavimo. Pažymėjo, kad įstatymo leidėjas nedetalizuoja, kokiu būdu tokia rizika turėtų būti fiksuojama, manė, kad operatyvaus patikrinimo pažyma yra tinkamas ir legalus būdas tokiai rizikai fiksuoti, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl juridinių ir faktinių Nurodymo davimo pagrindų nebuvimo yra neteisingi ir atmestini. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat pažymėjo, kad pažeidimai buvo nustatyti ne operatyvaus patikrinimo, o būtent mokestinio patikrinimo metu. Operatyvus patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti pažeidimai ir papildomos faktinės aplinkybės, įrodančios, kad egzistuoja galimai nevienkartiniai pajamų neapskaitymo, nuslėpimo atvejai, buvo papildomai inicijuotas veiksmas, papildantis mokestinį patikrinimą. Nurodė, kad patikrinimo akte konstatuota Pelno mokesčio, Buhalterinės apskaitos, Pridėtinės vertės mokesčių įstatymų pažeidimai.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Šiaulių apskrities VMI 2013 m. kovo 20 d. mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais Nr. 35-3 S-3961.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. gruodžio 31 d. viršininko įsakymu Nr. VA-120 patvirtintų Mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1118 formos bei sprendimo panaikinti mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1200 formos pildymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 ir 5 punkto nuostatas bei nustatė, kad atsakovas 2013 m. sausio 15 d.

– 2013 m. balandžio 26 d. atliko UAB „Karališkas vežėjas“ mokestinį patikrinimą. Mokestinio patikrinimo metu, t. y. 2013 m. kovo 20 d., buvo priimtas mokesčių administratoriaus nurodymas mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais Nr. 35-3 S-3961. Teismas sprendė, kad Nurodymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, t. y. nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės nėra motyvuotos. Nors Mokesčių administravimo įstatyme nėra konkrečiai nurodyta, kokioms aplinkybėms esant mokesčių administratorius nustato, jog yra pagrindo manyti, kad yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, tačiau, teismo nuomone, vien tai, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog vairuotojai keleiviams 11 kartų neišdavė EKA kvitų, negali būti pripažįstama pagrįsta rizika, kad pareiškėjas, atsiskaitydamas su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius.

Pabrėžė, kad patikrinimas vyko 2013 m. sausio 12 d. – 2013 m. sausio 18 d., per šį laikotarpį nustatyta 11 atvejų, kai keleiviams nebuvo išduoti EKA kvitai. Atsižvelgiant į tai, kad važiavimo Šiaulių mieste maršrutiniais miesto taksi kaina yra 2 Lt, darė išvadą, kad iš viso buvo nustatyta 22 Lt neapskaitytų pajamų. Teismo vertinimu tokio masto pažeidimo negalima pripažinti pagrįsta rizika, kad pareiškėjas, atsiskaitydamas su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius.

Nurodymas metus laiko pareiškėjui atsiskaityti su juridiniais ir ūkinę veiklą vykdančiais asmenimis tik negrynaisiais pinigais negali būti pripažintinas pagrįsta, proporcinga sankcija už pažeidimus, nurodytus skundžiamame Nurodyme. Taip pat teismas atmetė atsakovo argumentą, kad mokesčių administratorius priėmė Nurodymą įvertinęs viso mokestinio patikrinimo ir operatyvaus patikrinimo metu surinktus įrodymus, t. y. UAB „Karališkas vežėjas“ mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta Pelno mokesčio, Buhalterinės apskaitos, Pridėtinės vertės mokesčių įstatymų pažeidimai.

Pažymėjo, kad 2013 m. balandžio 26 d. patikrinimo aktas Nr. 35-3, kuriame konstatuoti minėtų įstatymų pažeidimai, nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas, juo nustatyti pažeidimai, išskyrus kvitų neišdavimą keleiviams, skundžiamame Nurodyme nėra minimi. Atsakovas nepateikė duomenų, kad Patikrinimo akte Nr. 35-3 nurodyti pažeidimai buvo konstatuoti Nurodymo priėmimo metu, taip pat pačiame nurodyme apie šiuos pažeidimus nėra užsimenama. Akcentavo, kad Nurodyme konstatuotas faktas, jog operatyvaus patikrinimo metu nustatytas kvitų keleiviams neišdavimas, buvo vienintelis motyvas nurodyti pareiškėjui atsiskaityti negrynaisiais pinigais.

Teismo vertinimu, minėtas motyvas nepagrindžia Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnyje nustatyto būtino rizikos, jog pareiškėjas gali slėpti pajamas ar vengti mokėti mokesčius, reikalavimo. Pažymėjo, kad kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovė, „dažniausiai nurodymai yra surašomi formaliai, nepateikiant visos informacijos“, nors vadovaujamasi visų duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma. Teismas pažymėjo, kad tokia praktika yra ydinga, prieštaraujanti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.

Nurodyme taip pat nėra nurodyta, kokiais dokumentais, patvirtinančiais nurodymo davimo mokesčių mokėtojui pagrindą, buvo remiamasi. Taigi, skundžiamas Nurodymas neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės nebuvo motyvuotos, todėl Nurodymas naikintinas.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-426/2009 išdėstytą poziciją dėl individualaus administracinio akto formos, todėl tinkamai neįvertino atsakovo 2013 m. sausio 2 d. operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr. OP-11 bei 2013 m. sausio 22 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. OP-11. Teigia, kad šioje pažymoje konstatuoti pareiškėjo darbuotojų padaryti pažeidimai apskaitant grynuosius pinigus elektroniniais kasos aparatais (EKA) bei nurodyta, kad dėl šių pažeidimų buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai. Tvirtina, kad šie dokumentai bei 2013 m. sausio 15 d. pavedimas tikrinti Nr. 35-3 ir juose užfiksuoti faktiniai duomenys yra tinkami faktiniai Nurodymo taikymo pagrindai, todėl naikinti Nurodymą dėl jo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams nebuvo pagrindo.

Tvirtina, kad prieš duodamas Nurodymą, atsakovas nustatė ir užfiksavo, kad pareiškėjas teikia paslaugas neapskaitydamas visų gaunamų pajamų (Taisyklių 4.2.3 punkte ši aplinkybė pateikta kaip vienas iš galimų rizikos, kad mokesčių mokėtojas atsiskaitydamas grynaisiais pinigais gali slėpti pajamas ir vengti mokėti mokesčius, požymių). Pabrėžia, kad pareiškėjas 11 atvejų neapskaitė gautų pajamų už suteiktas paslaugas, o būtent pajamų iš fizinių asmenų grynaisiais pinigais gavimas sudaro prielaidas pareiškėjui panaudoti taip gautas pajamas atsiskaitant su juridiniais asmenimis ar ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis nefiksuojant šių atsiskaitymų apskaitos dokumentuose ir vengiant mokėti mokesčius.

Pasak pareiškėjo, teismas nepagrįstai atsisakė vertinti faktą, kad atsakovas pagal 2013 m. sausio 15 d. pavedimą tikrinti Nr. 35-3 atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą, kurio metu buvo vertinami ir atliekant operatyvų patikrinimą nustatyti duomenys. Pastebi, kad įstatymų leidėjas nedetalizuoja, kokiu būdu pajamų slėpimo ir mokesčių vengimo rizika turėtų būti fiksuojama. Atsakovo nuomone, operatyvaus patikrinimo pažyma yra tinkamas ir legalus būdas tokiai rizikai fiksuoti. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintas Mokestinių patikrinimų atlikimo, jo rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisykles, patikrinimo aktas surašomas tik atlikus visus faktinius patikrinimo veiksmus, o nagrinėjamu atveju pareiškėjui patikrinimo metu buvo žinoma apie nustatytus mokesčių įstatymų pažeidimus.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas Nurodymą panaikino dėl menamų jo formos ir turinio trūkumų, o iš esmės netyrė tarp pareiškėjo ir atsakovo iki Nurodymo ir po jo susiklosčiusių teisinių santykių turinio. Teismas klaidingai duotą nurodymą prilygina sankcijai už pareiškėjo padarytus pažeidimus. Pabrėžia, kad Nurodymas nėra sankcija už nustatytus administracinius teisės pažeidimus ir jo paskirtis nėra nubausti pareiškėją.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas Viešojo administracinio teismo 8 straipsnio, Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio 2–3 dalių, 2012 m. gruodžio 31 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymo Nr. VA-120 nuostatas taikė ir aiškino teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas sutinka su visais Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo argumentais. Pažymi, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra suformuota ne tokio pat pobūdžio byloje ir esant ne tokioms pat aplinkybėms, todėl konkrečiu atveju negali būti taikoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilęs dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. kovo 20 d. nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais Nr. 35-3 S-3961 teisėtumo.

Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog siekdamas užtikrinti galimos paslėpti atsiskaitant grynaisiais pinigais mokestinės prievolės įvykdymą, mokesčių administratorius turi teisę duoti nurodymą mokesčių mokėtojui laikinai (iki vienų metų) su juridiniais asmenimis ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) tik negrynaisiais pinigais. Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti duodamas tik juridiniams asmenims ir ūkinę komercinę veiklą vykdantiems fiziniams asmenims. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti duodamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VA-120 patvirtintos Mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1118 formos bei Sprendimo panaikinti mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1200 formos pildymo taisyklės reglamentuoja privalomus mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais formos pildymo reikalavimus. Šių taisyklių 5 punkte numatyta, jog nurodyme atsiskaityti negrynaisiais pinigais turi būti įrašyta: 5.1. mokesčių mokėtojo, kuriam duodamas nurodymas, duomenys: juridinio asmens pavadinimas, kodas arba ūkinę komercinę veiklą vykdančio fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, buveinės arba gyvenamosios vietos adresas; 5.2. terminas (nuo konkrečios datos – iki konkrečios datos), per kurį mokesčių mokėtojas turėtų atsiskaitinėti su juridiniais asmenims ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais. Šis terminas negali būti ilgesnis nei vieneri metai; 5.3. tikslas, motyvas bei aplinkybės, dėl kurių duotas nurodymas (pavyzdžiui, rizikos kriterijai, kurie objektyviai patvirtina nustatytą galimą riziką, kad juos atitinkantys mokesčių mokėtojai, atsiskaitydami grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius); 5.4. dokumentai, duomenys, patvirtinantys nurodymo davimo mokesčių mokėtojui pagrindą; 5.5. informacija apie Nurodymo įteikimą arba atsisakymą jį priimti.

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius 2013 m. kovo 20 d. nurodymu mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais Nr. 35-3 S-3961 UAB „Karališkas vežėjas“ nurodė laikinai, nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2014 m. kovo 25 d., atsiskaityti su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais. Motyvuodamas šį nurodymą, mokesčių administratorius nurodė, jog operatyvaus patikrinimo metu 2013 m. sausio 12-18 dienomis atliekant kontrolinius važiavimus maršrutiniais miesto taksi nustatyta, kad vairuotojai keleiviams 11 kartų neišdavė EKA kvitų bei kad mikroautobusuose kasos operacijų atlikimo vietoje grynų pinigų kiekiai neatitinka EKA „X“ ataskaitoje apskaitytų pinigų kiekio. Dėl nustatytų pažeidimų vairuotojams 2013 m. sausio 22 d. surašyti Administracinio teisės pažeidimo protokolai. Nurodyta, jog šios aplinkybės yra pagrįsta rizika, kad UAB „Karališkas vežėjas“, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius (b. l. 17-18).

Taigi mokesčių administratorius pagrindė, jog nurodymas mokesčių mokėtojui duodamas operatyvaus pareiškėjo patikrinimo metu nustačius mokesčių įstatymų pažeidimus bei dėl to atsiradus būtinybei užtikrinti galimos paslėpti atsiskaitant grynaisiais pinigais mokestinės prievolės įvykdymą. Pažymėtina, kad operatyvus patikrinimas yra viena iš mokestinio patikrinimo rūšių ir juo siekiama patikrinti atskirų mokesčių mokėtojų pareigų apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse vykdymą (Mokesčių administravimo įstatymo 115 straipsnio 3 punktas). Nagrinėjamu atveju operatyvaus patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad maršrutinių taksi automobilių vairuotojai keleiviams neišdavė EKA kvitų bei kasos operacijų atlikimo vietoje nustatyti grynųjų pinigų kiekių neatitikimai, užfiksuotos 2013 m. sausio 22 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. OP-11 (b. l. 40-41). Todėl spręstina, kad ginčijamas nurodymas mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais yra motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei atitinka minėtų teisės aktų, reguliuojančių tokio nurodymo davimo tvarką, reikalavimus.

Pažymėtina, kad nustato pobūdžio mokesčių įstatymų pažeidimai – kvitų keleiviams neišdavimas ir grynųjų pinigų kiekio neatitikimai kasos operacijų atlikimo vietoje – savaime pagrindžia riziką, kad UAB „Karališkas vežėjas“, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino tik nustatytų pažeidimų apimtį, tačiau neatsižvelgė į pažeidimų pobūdį, t. y. į tai, kad pažeidimai susiję su gautų pajamų neapskaitymu. Dėl to teismas darė nepagrįstą išvadą, jog aptariamu atveju nebuvo pagrįstos rizikos, kad bendrovė gali paslėpti atsiskaitant grynaisiais pinigais mokestinės prievolės įvykdymą.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams ir nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai. Tačiau individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Todėl skirtingose viešojo administravimo srityse priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas, nes tai sąlygoja tų specialiųjų teisės normų, kurios reglamentuoja atskiros rūšies teisinius santykius, reikalavimai. Todėl vertinant konkretaus individualaus administracinio akto teisėtumą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-774/2010).

Ginčijamame 2013 m. kovo 20 d. nurodyme atsiskaityti negrynaisiais pinigais Nr. 35-3 S-3961 nurodyta, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsniu, UAB „Karališkas vežėjas“ nurodoma laikinai atsiskaityti su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais, kadangi operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyti nurodyti mokesčių įstatymų pažeidimai, dėl ko kyla pagrįsta rizika, kad bendrovė, atsiskaitydama grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Taigi ginčijamame administraciame akte yra nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, 2013 m. kovo 20 d. nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais Nr. 35-3 S-3961 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams, bei yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybės, neteisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. kovo 20 d. nurodymą Nr. 35-3 S-3961 mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byloje priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

atsakovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karališkas vežėjas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys