A-502-396-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-396/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03708-2010-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.4.2; 72.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7287, VSDFV 2013 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (11.1)I-3689, VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 6-26-2721 ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 6-24-22697 dalį dėl R. Š. apskaičiuotos motinystės (tėvystės) pašalpos apskaičiavimo; 2) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti R. Š. motinystės (tėvystės) pašalpą nuo 2010 m. spalio 2 d. iki 2011 m. spalio 1 d. (iki vaikui sukaks dveji metai) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. kovo 5 d. nutarimą ir išmokėti jai motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką.

Skunde (b. l. 1-5, 81-85) pareiškėja paaiškino, kad nuo 2009 m. lapkričio 23 d. jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 6-24-26090 visam vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui apskaičiavo ir paskyrė motinystės (tėvystės) pašalpą: pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais – 5 808,62 Lt (atskaičius mokesčius), antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais – 4 937,33 Lt (atskaičius mokesčius). 2010 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjai buvo išmokėta 3 719,7 Lt vietoje paskirtos 4 620,31 Lt pašalpos.

VSDFV 2010 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. (11.1)I-7287 nurodė, kad pareiškėjos motinystės pašalpa nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 10 straipsnio 2 dalimi. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimu nuspręsta nuo 2010 m. spalio 2 d. tęsti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 2 d. iki 2011 m. spalio 1 d., tačiau nepaisant VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. sprendime numatytų R.

Š. motinystės pašalpos dydžių už antruosius vaiko priežiūros atostogų metus pareiškėjai buvo mokama sumažinta motinystės pašaipa. VSDFV 2013 m. birželio 3 d. sprendime Nr. (11.1)I-3689 nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimas priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiomis teisės aktų normomis, yra nenuginčytas ir įvykdytas dar iki Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo įsigaliojimo, todėl nėra teisinio pagrindo jį peržiūrėti. Tačiau Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, kadangi pareiškėja pirminiu skundu buvo apskundusi VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą, o VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimu motinystės pašalpos mokėjimas jai buvo tik pratęstas.

Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, Įstatymas) nuostatomis nenustatė galimybės perskaičiuoti jau paskirtas motinystės socialinio draudimo pašalpas, o susiejo šių pašalpų apskaičiavimą su teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusiu einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu. Pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d., vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis buvo 275,29 Lt, remiantis šiuo dydžiu buvo apskaičiuota motinystės pašalpa.

Tai leido pareiškėjai pagrįstai tikėtis, kad nustatyto dydžio pašalpa bus mokama dvejus metus. Laikinasis įstatymas, kurio pagrindu buvo perskaičiuota pareiškėjos motinystės pašalpa, buvo priimtas ir įsigaliojo po VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimo priėmimo, kuriuo visam vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui buvo apskaičiuota R. Š. motinystės pašalpa. Pareiškėjos nuomone, aptartas motinystės pašalpos perskaičiavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatas, teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo, teisinio tikrumo, įstatymo negaliojimo atgal, teisės į nuosavybę, proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose (b. l. 22-24, 34-36, 101-104, 109-111) paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. spalio 6 d. gavo R. Š. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą kol vaikui sukaks dveji metai. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 6-24-22697 nuo 2010 m. spalio 2 d. pareiškėjai buvo paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko priežiūrai iki dvejų metų. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendime Nr. 6-24-22697 nurodytos motinystės (tėvystės) pašalpos sumos pareiškėjai buvo paskaičiuotos atsižvelgiant į Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo vaiko vienerių iki dvejų metų buvo sumažinta 10 procentų, t. y. iki 75 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio, o atsižvelgiant į tai, kad ši pašalpa viršijo 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, pareiškėjai buvo mokama pastarojo dydžio pašalpa.

Pareiškėja minėto sprendimo iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo neskundė. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimą bei įvertindamas tai, kad perskaičiavimo sprendimas, kuriuo pareiškėjai perskaičiuotas motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais, buvo apskųstas teismui iki Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo įsigaliojimo, t. y. nebuvo įvykdytas, VSDFV Vilniaus skyrius perskaičiavo sumažintos motinystės (tėvystės) pašalpos dydį netaikydamas Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų ir 2013 m. gegužės 10 d. pareiškėjai išmokėjo 1 660,95 Lt nepriemoką atskaičius gyventojų pajamų mokestį ir sveikatos draudimo įmokas.

VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV pažymi, kad pareiškėja 2010 m. spalio 6 d. pateikusi dokumentus dėl motinystės (tėvystės) pašalpos vaiko priežiūros iki dvejų metų skyrimo ir 2010 m. lapkričio mėnesį gavusi pašalpą už 2010 m. spalio mėnesį, turėjo žinoti apie priimtą VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 6-24-22697 vėliausiai 2010 m. lapkričio mėnesį. R. Š. skundas VSDFV dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 6-24-22697 buvo paduotas tik 2013 m. gegužės 27 d., t. y. po Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo įsigaliojimo, todėl VSDFV teisingai konstatavo, kad šis VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas yra įvykdytas, o įvykdytų sprendimų atžvilgiu Konstitucinio Teismo nutarimai neturi atgalinio veikimo galios.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjos R. Š. skundą atmetė, pakeisdamas VSDFV 2013 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. (11.1)I-3689 turinį, t. y. nurodydamas, kad šiuo sprendimu R. Š. 2013 m. gegužės 27 d. skundas nenagrinėtas vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 31 punktu (b. l. 127-133).

Teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 6-24-26090 pareiškėjai buvo paskirta 5 808,62 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa, kol vaikui sukaks 1 metai. Remdamasis Laikinojo įstatymo 10 straipsniu atsakovas 2010 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 6-26-2721 nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiavo pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks 1 metai, taikant 90 procentų kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa apskaičiuota, dydį. Kadangi pagal 275,29 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį apskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sukaks 1 metai – 5 227,76 (275,29 x 90 proc. x 21,1) Lt viršijo einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą 4 680 Lt, nuo 2010 m. liepos 1 d. iki vaikui sukaks 1 metai paskirta 4 680 Lt dydžio pašalpa.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo dalyje dėl Laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsnio nuostatų atitikties Konstitucijai išvadas, teismas pripažino, kad atsakovas neteisėtai sumažino pareiškėjai paskirtos pašalpos dydį pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas dalyje, kiek pašalpa buvo apribota Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma. Taigi R. Š. nuo 2010 m. liepos 1 d. kiekvieną mėnesį turėjo būti priskaičiuota 5 227,76 Lt pašalpa. Nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d. pareiškėjai turėjo būti priskaičiuota 15 683,28 Lt (5 227,76 Lt x 3), o už 2010 m. spalio 1 dieną – 168,64 (5 227,76 / 31), iš viso – 15 851,92 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos, tačiau priskaičiuota tik 14 190,97 Lt, todėl pareiškėjai susidarė 1 660,95 Lt nepriemoka.

Išskaičiavus mokesčius, suma sudaro 1 312,15 Lt. VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. PA_SP3-1686 nusprendė išmokėti R. Š. 1 312,15 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus išmokų mokėjimo 2013 m. gegužės mėn. žiniaraščio matyti, kad pareiškėjai buvo išmokėta 1 312,15 Lt. Ši suma pareiškėjai apskaičiuota iš susidariusios nepriemokos išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį bei privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Kadangi atsakovas išmokėjo pareiškėjai trūkstamą pašalpos dalį, R. Š. neteko teisinio suinteresuotumo dėl šių teisių gynimo, o VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. sprendimo dalis, kuria pareiškėjai paskirta pašalpa sumažinta iki 90 procentų, atitinka įstatymus ir Konstituciją, todėl šis reikalavimas atmestas.

2013 m. birželio 6 d. teismo posėdyje pareiškėja pateikė patikslintą skundą, kuriame pareiškė naujus reikalavimus dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 6-24-22697 dalies dėl jai apskaičiuotos motinystės (tėvystės) pašalpos apskaičiavimo bei VSDFV 2013 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. (11.1)I-3689 panaikinimo ir VSDFV Vilniaus skyriaus įpareigojimo perskaičiuoti R. Š. motinystės (tėvystės) pašalpą nuo 2010 m. spalio 2 d. iki 2011 m. spalio 1 d. atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimą bei išmokėti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką.

Teismas sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad pareiškėja apie nuo 2010 m. spalio 2 d. paskirtą pašalpą turėjo sužinoti tuo metu, kai gavo pašalpą už 2010 metų spalio mėnesį. Kadangi pareiškėja pati parašė 2010 m. spalio 6 d. prašymą dėl pašalpos vėlesniam laikotarpiui skyrimo bei ėmėsi veiksmų, kad jai būtų paskirtos atostogos vaikui prižiūrėti antriems gyvenimo metams, taip pat dėl to, jog iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 6-24-26090 bei 2010 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 6-26-2721 yra akivaizdu, kad pašalpa pareiškėjai paskirta iki 2010 m. spalio 1 d., tai gavusi 2010 m. spalio mėnesio pašalpą pareiškėja turėjo aiškiai suprasti, kokioje dalyje jos prašymas dėl pašalpos skyrimo buvo patenkintas ir koks yra VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas.

Pareiškėja negalėjo tikėtis, kad pašalpa 2009 m. jai galėjo būti skiriama iš karto dvejiems metams, kadangi pareiškėjos darbovietėje atostogos vaikui auginti buvo suteiktos tik už vienerius metus, o teisės aktai neįpareigoja asmens būtinai naudotis dvejų metų atostogomis. Manydama, kad pašalpa buvo paskirta 2009 m., pareiškėja nebūtų kreipusis 2010 m. dėl pašalpos skyrimo. Padavusi 2010 m. spalio 6 d. prašymą, pareiškėja turėjo žinoti, kad šis prašymas turi būti išspręstas ir priimtas sprendimas dėl pašalpos skyrimo, kitu atveju, ji nebūtų gavusi pašalpos už 2010 m. spalio mėnesį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad skundo padavimo teismui terminas skaičiuojamas ne tik nuo skundžiamo akto įteikimo momento, bet ir nuo to momento, kai asmuo turėjo sužinoti esminius administracinio akto elementus. Taigi 2010 m. lapkričio mėnuo, kai pagal pašalpas mokančio trečiojo suinteresuoto asmens duomenis pareiškėjai turėjo būti išmokėta spalio mėnesio pašalpa, yra data, nuo kurios turi būti pradedamas skaičiuoti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 6-24-22697 apskundimo terminas. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnis numato, kad ginčai dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 37 straipsnio 2 dalies redakciją, skundai VSDFV dėl VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDF įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą.

Taigi 2010 m. lapkričio mėnesį prasidėjęs terminas VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimui Nr. 6-24-22697 apskųsti VSDFV pareiškėjai baigėsi 2010 m. gruodžio mėnesį. Taisyklių 31 punktas numato, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Pareiškėja skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 6-24-22697 padavė esmingai praleidusi skundo padavimo terminą, o jos skunde teismui išdėstytos aplinkybės negali būti pripažįstamos svarbiomis, kadangi pareiškėjai niekas netrukdė apskųsti sprendimo, nuo 2010 m. spalio 22 d. ji naudojosi advokato paslaugomis, 2010 m. gruodžio 20 d. padavė skundą teismui dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 6-26-2721.

Taigi šiuo atveju VSDFV turėjo ne išnagrinėti pareiškėjos 2013 m. gegužės 27 d. skundą iš esmės, o skundo nenagrinėti vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu. Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai atsisakė peržiūrėti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 6-24-22697, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti motinystės (tėvystės) pašalpą nuo 2010 m. spalio 2 d. iki 2011 m. spalio 1 d.

III. Pareiškėja R. Š. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą ir tenkinti jos skundo reikalavimus dalyje dėl VSDFV 2013 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. (11.1)I-3689 ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 6-24-22697 panaikinimo, ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Taip pat pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinis skundas (b. l. 138-142) grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

1. Apie VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimą pareiškėja sužinojo po Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo priėmimo VSDFV Vilniaus skyriui atlikus mokėtinos motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemokos perskaičiavimą. Gavusi VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. balandžio 24 d. pažymą Nr. 11-624, ji pastebėjo, kad motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoka yra paskaičiuota tik už pirmuosius vaikos priežiūros atostogų metus (nuo 2009 m. lapkričio 23 d. iki 2010 m. spalio 1 d.). VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas 2013 m. gegužės 27 d. Nepraleisdama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyto 20 darbo dienų termino, R. Š. pateikė skundą VSDFV, kuri šį skundą priėmė ir išnagrinėjo.

2. Pareiškėja pagrįstai tikėjo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimu jai buvo ne suteiktos vaiko priežiūros atostogos, o pratęstas pašalpos mokėjimas už antruosius vaiko priežiūros atostogų metus.

3. VSDFV neatsisakė nagrinėti pareiškėjos skundo, laikydama, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1901/2008).

4. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, kadangi pareiškėja pirminiu skundu buvo apskundusi VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą, o VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimu motinystės pašalpos mokėjimas jai buvo pratęstas, kas patvirtina aplinkybę, jog buvo susiklostę tęstiniai teisiniai santykiai dėl pašalpos mokėjimo, dėl kurių tarp šalių vyko ginčas dar iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo.

5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimo sumažinti pareiškėjai priklausančią motinystės (tėvystės) pašalpą teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 147-149) pažymi, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi pareiškėjos teisės į pašalpą įgijimo metu, nustatė, kad motinystės (tėvystės) pašalpa yra skiriama asmeniui, nustatyta tvarka išleistam vaiko priežiūros atostogų. Tai reiškia, jog motinystės (tėvystės) pašalpa yra skiriama tokiam laikotarpiui, kuriam asmuo yra išleistas vaiko priežiūros atostogų. R. Š. iš pradžių buvo išleista vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sueis vieneri metai, o vėliau iki vaikui sueis dveji metai. VSDFV Vilniaus skyrius motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis vieneri ir dveji metai jai paskyrė dviem atskirais sprendimais. VSDFV Vilniaus skyrius kartu su 2010 m. spalio 7 d. raštu Nr. (10.4)3-66159, kuriuo pareiškėjai paaiškino motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo tvarką nuo 2010 m. liepos 1 d., pateikė ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 6-26-2721. Šiuo sprendimu buvo perskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa, paskirta pareiškėjai iki vaikui sueis vieneri metai ir pareiškėja turėjo tai žinoti. VSDFV 2013 m. birželio 3 d. sprendime Nr. (11.1)I-3689 pagrįstai nurodė, kad nėra teisinio pagrindo peržiūrėti įvykdytą 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 6-24-22697, kuris buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis ir įvykdytas iki Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime prieštarauja pareiškėjos apeliacinio skundo tenkinimui (b. l. 153-155).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo dalimi, kuria netenkinti jos 2013 m. birželio 4 d. patikslinto skundo reikalavimai panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 6-24-22697 ir VSDFV 2013 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (11.1)I-3689, ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti R. Š. motinystės (tėvystės) pašalpą per laikotarpį nuo 2010 m. spalio 2 d. iki 2011 m. spalio 1 d. (iki vaikui sukaks dveji metai) atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo išaiškinimus ir išmokėti dėl to susidariusią motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką.

Nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“ generalinio direktoriaus 2010 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. KA-101001 R. Š. nuo 2010 m. spalio 2 d. iki 2011 m. spalio 1 d. buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis dveji metai. 2010 m. spalio 6 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo. VSDFV Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs šį prašymą ir atsižvelgdamas į darbdavio 2010 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. KA-101001, 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 6-24-22697 skyrė pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpą per laikotarpį nuo 2010 m. spalio 2 d. iki 2011 m. spalio 1 d., t. y. už antrus vaiko auginimo metus.

Byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad šio administracinio akto kopija pareiškėjai buvo išsiųsta (įteikta) anksčiau nei 2013 m. gegužės 27 d., tačiau R. Š. neginčija, jog 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 6-24-22697 paskirta pašalpa jai buvo mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86, 44 punkte nustatyta tvarka, t. y. už praėjusį mėnesį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (pvz.: 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-658/2013; 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2010 m. lapkričio mėnesį gavusi motinystės (tėvystės) pašalpą už 2010 m. spalio mėnesį, R. Š. sužinojo (turėjo sužinoti) apie atsakovo 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 6-24-22697 ir juo apskaičiuotą motinystės (tėvystės) pašalpos dydį.

Pažymėtina, jog pareiškėja, pasinaudodama teise į tikslines atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti ėmė ne visas iš karto, bet dalimis – iki vaikui sukaks vieni metai ir nuo vaiko vienų iki dvejų metų. Jos 2009 m. lapkričio 23 d. ir 2010 m. spalio 6 d. prašymų pagrindu atsakovas priėmė du savarankiškus sprendimus, todėl negalima teigti, kad 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimas Nr. 6-24-22697 pareiškėjai naujų teisių nesukūrė.

Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 25 straipsniu ginčai dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundai VSDFV dėl VSDFV teritorinių skyrių ir kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą <...>. VSDFV, gavusi R. Š. atstovės 2013 m. gegužės 27 d. skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 6-24-22697, 2013 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (11.1)I-3689 pagrįstai ir teisėtai atsisakė jį nagrinėti iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija VSDFV teritorinių skyrių ir kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimams ir veiksmams (neveikimui), jos sprendimas, priimtas išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, gali lemti asmeniui skirtingas teisines pasekmes vėliau ginant savo teises teisme.

Šiuo atveju konstatavus, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo teisinį pagrindą atsisakyti nagrinėti R. Š. kreipimąsi, nes pareiškėja akivaizdžiai praleido skundo jam pateikimo terminą ir šios kategorijos byloms nustatyta išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka dar galima pasinaudoti (prašyti VSDFV atnaujinti praleistą terminą), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimas iš dalies naikinamas ir skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 6-24-22697 paliekamas nenagrinėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 104 straipsnio 2 dalį, pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą (prašymą) palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu (prašymu) bendra tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos R. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 6-24-22697 panaikinti ir šia apimtimi pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtą.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė