A-1096-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1096-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06749-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 33.3

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. L. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2), kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2013 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. BR6-2025643; 2) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui Agentūros 2012 m. rugpjūčio 9 d. pranešime Nr. 1927139 nurodytą likutinę paramos išmokos sumą; 3) atlyginti patirtą turtinę bei neturtinę žalą.

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad Agentūra 2013 m. spalio 8 d. sprendimu pagal pateiktą paraišką skyrė 57 669,89 Lt dydžio paramą. 2012 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu buvo informuotas, kad jam bus skirta 64 288,81 Lt parama. 2013 m. spalio 8 d. sprendime nurodoma, kad sankcijos taikomos dėl kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 nustatyto 2,67 ha dvigubai deklaruoto ploto.

Pareiškėjo teigimu, Agentūros 2013 m. spalio 8 d. sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas. Nurodė, kad į Agentūros raštus teikė atsakymus bei prašomą informaciją (dvigubos deklaracijos sklypų planą ir įsakymą, leidimą laikinai naudotis valstybine žeme). Jokių papildomų dokumentų pateikti negalėjo, nes jų neturi, o pasėlių gerą agrarinę būklę tikrino Agentūros specialistai. Sklypus, kurie įvardinti Kaišiadorių skyriaus 2012 m. gegužės 23 d. įsakyme, naudoja pagal nuomą daugelį metų. 2011 m. rudenį ginčo sklypo dirva buvo įdirbta, patręšta, įsėti žieminiai kviečiai. R. L. šį lauką nuosavybėn įsigijo 2012 m. gegužę, taigi uždeklaravo pareiškėjo rudenį įsėtus žieminius kviečius. Nors Agentūros darbuotojai visiems aiškindavo, jog žemės savininkai žemę perima tik po to, kai naudotojai nusiima savo derlių, ginčo atveju, R. L. pareiškėjo įdirbtą plotą užsideklaravo kaip savo pasėlį, tačiau žemės dirbimo fakto niekuo nepagrindė. Žieminiai kviečiai sėjami rudenį ir šiame lauke jie buvo įsėti 2011 m. rugsėjo mėnesį, o R. L. ginčo žemės sklypą įsigijo 2012 m. gegužės mėnesį. Patvirtino, kad moka žemės nuomos mokesčius. A. P. teigimu iš neteisės negali kilti teisė. R. L. ginčo žemės neįdirbinėjo, todėl prašydama išmokų bando apgauti valstybę.

Atsakovas Agentūra teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 16-17) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjas Agentūrai 2011 m. birželio 13 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 11-1004329727-A1-1) (toliau – ir 2011 m. paraiška), kurioje deklaravo 125,41 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – ir MPŪV priemonė), 106,82 ha pasėlių plotą, už kurį mokamos atsietosios nuo gamybos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos, bei 21,36 ha plotą, už kurį nemokamos tiesioginės išmokos. 2011 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2011 m. taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2011 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 3D-192, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV taisyklės).

Įvertinus pareiškėjo 2011 m. paraišką, jam buvo paskirta 64 288,81 Lt dydžio parama.

Pareiškėjas Agentūrai 2012 m. birželio 14 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 12-1004329727-A1-1) (toliau – ir 2012 m. paraiška), kurioje deklaravo 119,21 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 118,67 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal MPŪV priemonę, bei 21,19 ha plotą, už kurį nemokamos tiesioginės išmokos. 2012 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (toliau – ir Taisyklės), MPŪV taisyklėmis.

2012 m. spalio 30 d. pareiškėjo valdoje buvo atlikta 2012 m. paraiškos duomenų patikra vietoje, kurios metu buvo nustatyta, jog kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruotas 2,00 ha 5PD-1 (pūdymas (juodasis)), o yra 5GP-1 (ganyklos–pievos (iki 5 m.)) (t. y. vietoj deklaruojamos ariamosios žemės rasta ganykla (pieva) – nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis), kuriame yra 0,33 ha paramai netinkamas plotas (medžiai, krūmai). Atsižvelgiant į tai, faktiniu šio lauko plotu laikomas 0,00 ha. Pagal Taisyklių 4 punktą ir MPŪV taisyklių II skyriaus nuostatas, tyčinis neteisingas deklaravimas – atvejis, kai pareiškėjas vietoj ganyklų arba pievų (iki 5 metų) ar daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metų ir daugiau) deklaruoja kitas naudmenas, nurodytas naudmenų klasifikatoriuje. Apie nustatytus neatitikimus pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2012 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 970, prie kurio buvo pridėta ir paraiškos patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaitos kopija.

Pareiškėjo 2012 m. paraiškos administravimo metu nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotame lauke Nr. 1 (5KV-2) (kviečiai (žieminiai)), kuriame deklaruotas 3,20 ha, nustatytas 2,67 ha dvigubo ploto deklaravimo atvejis, t. y. kita pareiškėja – R. L., Agentūrai pateiktoje 2012 m. birželio 13 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškoje (reg. Nr. 12-1011990632-A1-1) kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat deklaravo lauką Nr. 1 (5KV-2) (kviečiai (žieminiai)), kurio plotas yra 2,72 ha.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui buvo išsiųsti pranešimai, kuriais Agentūra paprašė pateikti žemės valdymo (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) teisę įrodančius dokumentus su žemės sklypo planu ir laukų, kuriuose nustatytas dvigubo ploto deklaravimo atvejis, žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus. Agentūroje 2012 m. gruodžio 6 d. gautas pareiškėjo 2012 m. gruodžio 3 d. paaiškinimas, su kuriuo pareiškėjas pateikė nuosavybės (valdymo) teisės dokumentus: 2011 m. gegužės 6 d. Agentūros Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-569 (toliau – ir 2011 m. gegužės 6 d. įsakymas), 2012 m. gegužės 23 d. Agentūros Kaišiadorių skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1041 (toliau – ir 2012 m. gegužės 23 d. įsakymas) bei Leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemas. Pažymėjo, jog 2012 m. gegužės 23 d. įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas iki 2012 m. gruodžio 31 d. gali laikinai naudotis 9,90 ha valstybiniu žemės plotu, kurio ribos nurodytos leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemoje. Taigi, pareiškėjas pateikė Agentūrai žemės valdymo teises įrodančius dokumentus, bet žemės ūkio veiklą patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti.

R. L. 2012 m. rugsėjo 18 d. pateikė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos pažymą Nr. IG-218, kuri patvirtina, kad ginčo sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo ji. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad R. L. Agentūrai pateikė ir nuosavybės, ir dirbimo faktą patvirtinančius dokumentus, todėl jos paraiška buvo įvertinta teigiamai, o pareiškėjui buvo pritaikytos paramos administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos sankcijos.

Taip pat nurodė, kad pareiškėjo 2012 m. paraiškoje deklaruotas 119,13 ha plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, o faktiškai nustatytas – 114,46 ha (119,13 ha - (2,00 ha (neteisingas deklaravimas nustatytas patikros metu kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1) + 2,67 ha (neteisingas (dvigubas) deklaravimas kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotame lauke Nr. 1). Taigi, 2012 m. paraiškos neteisingas deklaravimas sudaro 4,1 proc. ((2,00 ha + 2,67 ha) / 114,46 ha), taip pat viršija 2 ha, todėl pagrindinė išmokos dalis buvo sumažinta dviguba nustatyto skirtumo dalimi, t. y. už 9,34 ha ((2,00 ha + 2,67 ha) * 2). Remiantis Taisyklių 4 punktu ir 42.1.1 punktu, pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą.

Pareiškėjo deklaruotas plotas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (mažo nepalankumo vietovės) yra 118,67 ha, o faktiškai nustatytas –116,00 ha (2,67 ha (neteisingas (dvigubas) deklaravimas kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotame lauke Nr. 1). Taigi, 2012 m. paraiškos neteisingas deklaravimas pagal priemonę MPŪV viršija 2,00 ha, todėl išmokos dalis buvo sumažinta dviguba nustatyto skirtumo dalimi ir, vadovaujantis MPŪV taisyklių 33.3.1 punktu , MPŪV taisyklių II skyriumi pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija už plotų paramai gauti pagal paramos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ neteisingą deklaravimą (mažo nepalankumo vietovės).

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. L. teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 73-74) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad Agentūra vertino jos 2012 m. birželio 13 d. paraišką (valdos Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašė sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. l (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę įrodančių dokumentų su žemės sklypo planu ir žemės dirbimą patvirtinančių dokumentų, nes šitame sklype buvo nustatytas dvigubai deklaruotas plotas. Pažymėjo, kad Agentūrai pateikė šio žemės sklypo dirbimą patvirtinančius dokumentus. Notarė, tvirtinusi pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjos J. B. paklausė, ar sklypas (unikalus nr. (duomenys neskelbtini) neįkeistas, ar nėra kokių nors įsipareigojimų, susijusių su šiuo sklypu. Pardavėja atsakė, kad sklypas neįkeistas, nėra jokių įsipareigojimų (nuoma, panauda), susijusių su šiuo sklypu. Todėl pirkimo-pardavimo sutartyje jokių įrašų apie valstybės ir savivaldybių patikėjimo teises nėra, pirkimo-pardavimo sutarties juridiniuose faktuose apie sudarytas su valstybe bei ūkininku A. P. ir savininkais sudarytas panaudos ar nuomos sutartis įrašų taip pat nėra.

Nurodė, kad A. P. pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 23 d. įsakymas patvirtintas spaudu, tačiau nepasirašytas. Iš šio dokumento matyti, kad pagal 2.8. ir 2.8.3 punktus A. P. teisę valdyti valstybinį žemės plotą, nurodytą 1 punkte, turėjo prarasti 2011 m. liepos 25 d., o ši sutartis sudaryta 2012 m. gegužės 23 d. Tačiau pagal pateiktą A. P. žemės planelį, jam išnuomota žemė (duomenys neskelbtini) patenka į valstybinį žemės fondą. Tuo tarpu pareiškėja pateikė visus ginčo žemės sklypo suformavimo dokumentus. Nurodė, kad jai nėra aišku, kaip asmeninės nuosavybės sklypas galėjo būti pripažintas valstybine žeme, o valstybinė institucija suteikė teisę šiuo sklypu naudotis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą tenkino iš dalies, panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. BR6-2025643, įpareigojo Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos pakartotinai administruoti A. P. 2012 m. birželio 14 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką. Likusią skundo reikalavimų dalį atmetė (b. l. 102–107).

Teismas pagal bylos duomenis nustatė, jog A. P. 2012 m. birželio 14 d. pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kurioje iš viso deklaravo 119,21 ha žemės ūkio naudmenų, už kurias mokamos tiesioginės išmokos ir 21,19 ha žemės ūkio naudmenų, už kurias nemokamos tiesioginės išmokos (b. l. 24-28). Paraiškoje, be kita ko, deklaruotas ir kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantis 3,20 ha ploto laukas Nr. 1(naudmenos kodas 5KV-2 – kviečiai (žieminiai).

R. L. Agentūrai 2012 m. birželio 13 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kurioje iš viso deklaravo 19,92 ha žemės ūkio naudmenų, už kurias mokamos tiesioginės išmokos ir 2 ha žemės ūkio naudmenų, už kurias nemokamos tiesioginės išmokos (b. l. 52-54). Paraiškoje, be kita ko, deklaruotas ir kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantis 2,72 ha ploto laukas Nr. 1 (naudmenos kodas 5 KV-2 – kviečiai (žieminiai).

Agentūros 2012 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu pareiškėjas informuotas, kad pagal pateiktoje paraiškoje nurodytus duomenis jam bus skirta 64 288,81 Lt parama (b. l. 3).

Agentūra 2013 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. BR6-2025643 nusprendė A. P. pagal 2012 m. birželio 14 d. paraišką skirtinos paramos sumą sumažinti pareiškėjui skiriamų sankcijų suma (b. l. 7-8). Nurodoma, kad sankcijos, be kita ko, skiriamos ir už neteisingą (dvigubą) 2,67 ha žemės deklaravimą kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1. Šį žemės sklypą deklaravo ne tik A. P., tačiau ir R. L., kuri pateiktais dokumentais įrodė žemės sklypo valdymo bei dirbimo faktus. Pareiškėjui sankcijos paskirtos ir dėl kitų Agentūros konstatuotų pažeidimų.

Pirmosios instancijos teismas vertino Agentūros 2013 m. spalio 8 d. sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad, nors pareiškėjas prašo panaikinti visą Agentūros 2013 m. spalio 8 d. sprendimą, iš skunde nurodytų motyvų ir argumentų matyti, jog ginčijama tik ta sprendimo dalis, kuria pareiškėjui apskaičiuotos sankcijos dėl kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 dvigubo deklaravimo. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros sprendimo išvada, kad jis neįrodė ginčo lauko dirbimo fakto, o, pagrįsdamas skundo reikalavimus, nurodė, kad R. L. šio lauko neįdirbo, tačiau paramos paraiškoje uždeklaravo pareiškėjo pasėtus žieminius kviečius. Todėl, nagrinėjamo ginčo atveju įrodinėjimo dalyką apibrėžė tai, ar byloje esantys įrodymai patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, t. y. patvirtino, jog A. P. dirbo kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1.

Pagal skundžiamą Agentūros 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą teismas nustatė, kad pareiškėjo 2012 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2012 m. taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171. Taisyklių 31.3. punkte sakoma, kad, nustačiusi deklaruoto ploto persidengimą, Agentūra pareikalauja pareiškėjų, kurių deklaruoti plotai dengiasi, pateikti persidengiančio ploto žemės dirbimo (žemės ūkio veiklą) įrodymo dokumentus ir žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais). Žemės ūkio veikla įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, kuriais patvirtinamas minėtos veiklos faktas. Jei, vadovaujantis pareiškėjų pateiktais dokumentais, neišsprendžiamas neteisingas deklaravimas, Agentūra atlieka patikrą vietoje.

Teismas nesutiko su Agentūros atsiliepime į skundą nurodyta išvada, kad A. P. pateikė ginčo žemės sklypo valdymo teisę įrodančius dokumentus, tačiau nepateikė žemės ūkio veiklą patvirtinančių dokumentų.

Pažymėjo, kad tiek A. P., tiek R. L. Agentūrai teikiamose paraiškose nurodė, kad ginčo lauke bus vykdoma ta pati veikla (naudmenos kodas 5KV-2 – kviečiai (žieminiai) (b. l. 26, 52). Agentūrai 2012 m. gruodžio 3 d. pateiktame paaiškinime A. P. nurodė, kad ginčo žemės sklypu naudojosi pagal 2011 m. gegužės 6 d. nuomos sutartį, todėl jis buvo apsėtas žieminiais kviečiais (2011 m. rudenį), iki šį sklypą nuosavybėn įsigijo R. L.. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vedėjos 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu pareiškėjui buvo leista naudotis šiuo žemės sklypu 2012 metais (b. l. 47). Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 48-50).

R. L. iš J. B. žemės sklypą, į kurio ribas patenka ir didesnė dalis ginčo žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1, įsigijo 2012 m. balandžio 4 d., t. y. jau po žiemkenčių sėjos (b. l. 75). R. L. 2012 m. rugpjūčio 31 d. Agentūrai pateiktuose paaiškinimuose patvirtino, kad, tik įsigijusi žemės sklypą, nustatė, jog jis jau buvo apsėtas, todėl jo negalėjo suarti, nes būtų sunaikintas derlius; A. P., nusiėmęs derlių paliko dideles ražienas. R. L. teigimu, ji šiuos laukus buvo deklaravusi kaip juodąjį pūdymą, tačiau turėjo perdeklaruoti pagal faktinę situaciją į vasarinį rapsą. Pažymėjo, kad dėl minėtų aplinkybių, t. y. dėl to, kad įsigyta žemė jau buvo įdirbta trečiųjų asmenų, buvo patirta nuostolių (b. l. 56).

Teismas darė išvadą, jog A. P. ir R. L. savo paaiškinimuose patvirtino tą esminę aplinkybę, jog ginčo laukas pagal paraiškose nurodytą priemonę 5KV-2 (žiemkenčių auginimas) buvo dirbamas A. P. Pažymėtina ir tai, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos 2012 m. rugsėjo 17 d. pažymoje, išduotoje jau po žieminių kviečių derliaus nuėmimo, nurodoma, kad R. L. šį lauką sulėkščiavo. Taigi, minėta pažyma iš esmės nepaneigia to fakto, kad paraiškose deklaruotu būdu laukas buvo įdirbtas A. P.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad Agentūra 2013 m. spalio 8 d. sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė netinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nelaikytinas pagrįstas ir teisėtas, todėl naikintinas.

Kaip minėta, skundžiamu Agentūros 2013 m. spalio 8 d. sprendimu A. P. paramos sankcijos buvo apskaičiuotos ir dėl kitų pažeidimų, kurių pareiškėjas neginčijo. Todėl skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą išmokėti 2012 m. rugpjūčio 9 d. pranešime nurodytą likutinę išmokos sumą, negali būti tenkinamas. Tiksli pareiškėjui mokėtinos paramos suma turi būti nustatyta iš naujo perskaičiuojant mokėtiną paramą ir tai privalo atlikti ne teismas, o Agentūra. Todėl Agentūra įpareigotina pakartotinai administruoti pareiškėjo 2012 m. birželio 14 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką ir priimti pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinę bei neturtinę žalą, teismas remdamasis teismų išaiškinimais dėl viešosios (valstybės) civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas sprendė, jog A. P. reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais – pareiškėjas nenurodė, kokio dydžio turtinė žala jam buvo padaryta, nepagrindė šios žalos kilimo fakto. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas neįrodė, jog patyrė turtinę žalą. Taip pat nenurodytos jokios aplinkybės, kurias vertinant galima būtų teigti, jog pareiškėjas dėl Agentūros veiksmų ar sprendimų patyrė neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio neigiamų veiksnių, iš kurių galėtų būti kildinama neturtinė žala. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad pareiškėjo reikalavimai priteisti turtinę bei neturtinę žalą yra nepagrįsti ir atmestini.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos padavė apeliacinį skundą (b. l. 112-116), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria eismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Agentūros sprendimą bei įpareigojo Agentūrą pakartotinai administruoti pareiškėjo pateiktą 2012 m. paraišką, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat, prašo įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrių.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas sprendime konstatavo, jog Agentūra pateiktame atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė ginčo žemės sklypo valdymo teisę įrodančius dokumentus, tačiau nesutiko su Agentūros išvada, jog pareiškėjas nepateikė žemės ūkio veiklą patvirtinančių dokumentų. Teismas, vertindamas bylos dokumentus, visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo Agentūrai pateiktų ginčo žemės sklypo valdymo teisę patvirtinančių dokumentų. Kaip matyti iš R. L. teismui kartu su atsiliepimu pateiktų ginčo žemės sklypo valdymo teisę patvirtinančių dokumentų (valstybės įstaigos Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo ir 2012 m. balandžio 4 d. pirkimo pardavimo sutarties), ginčo žemės sklypo nuosavybės teisės buvo atkurtos 2011 m. lapkričio 16 d., o patį sklypą R. L. įsigijo 2012 m. balandžio 4 d. Taigi pareiškėjui 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu valstybinės žemės sklypo naudojimasis buvo pratęstas neteisėtai, nes dar 2011 m. lapkričio 16 d. buvo atkurta nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą. Agentūrai nėra suteikta teisė vertinti kitų institucijų (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) priimtų teisės aktų (įsakymų) teisėtumo ir pagrįstumo. Šią pareigą turi teismas, kuris ir privalėjo ištirti, kodėl 2011 m. lapkričio 16 d. atkūrus nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu pareiškėjui iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo leista laikinai naudotis valstybinės žemės plotu (ginčo žemės sklypu).

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose pasisakė, jog neteisėtai valdant ginčo žemės sklypus dirbimas turi būti laikomas neteisėtu. Pavyzdžiui, 2013 m. balandžio 11 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A438-6633/2013) nurodė, jog pareiškėjas negalėjo dirbti ginčo sklypo, nes ginčo laukų nuomos sutartis buvo pratęsta neteisėtai, tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius, neatsižvelgęs į tai, kad į sklypą, buvusį laisvame valstybinės žemės fonde, vėlesniais metais buvo atkurta nuosavybės teisė kitiems asmenims, neteisėtai pratęsė valstybinės žemės nuomos sutartį, vadovaudamasis žemės naudojimąsi patvirtinančiais dokumentais.

Pareiškėjas A. P. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 127-128) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pareiškėjas pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde naujų argumentų nepateikė. Esminis konstatuotas dalykas – jog pareiškėjas nepateikė Agentūrai žemės ūkio veiklą patvirtinančių dokumentų, mano, jog šį faktą pirmosios instancijos teismas išaiškino. Žieminių kviečių pasėlis tikrai buvo jo įsėtas, tą patvirtino ir R. L. Atkreipia dėmesį, jog Agentūra netinkamai vertino dvigubą deklaraciją, pagal kurią R. L. pateikė žemės ūkio veiklą patvirtinančius dokumentus tik juodajam pūdymui, bet nepateikė dokumentų, jog žiemkenčiai jos įsėti.

Taip pat pažymi, kad šiuo metu kreiptasi į Panevėžio apylinkės teismą dėl sandorių dėl žemės pardavimo naikinimo tarp pardavėjų ir R. L.. Nurodo, kad pareiškėjas pats aptariamus sklypus rinkosi žemėtvarkos skyriuje, su savininkais dalyvavo matavime, žemės tvirtinime, o vėliau gavosi taip, kad savininkai žemes pardavė trečiajam asmeniui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip teisingai apibrėžė pirmosios instancijos teismas, byloje ginčas kilo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. BR6-2025643 dalies, kuria pareiškėjui apskaičiuotos sankcijos dėl kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko dvigubo deklaravimo.

Teisėjų kolegija apžvelgdama bylos faktines aplinkybes, akcentuoja ginčo išsprendimui aktualių įvykių chronologiją:

2011 m. gegužės 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. VĮ- (14.6.2.)-569 (b. l. 49) pareiškėjui be kita ko suteikta teisė iki 2011 m. gruodžio 31 d. laikinai naudoti valstybinės žemės ūkio paskirties 9,90 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini);

2011 m. rudenį, pareiškėjo teigimu, jis nurodytame sklype, su ginču susijusioje jo dalyje, užsėjo žieminius kviečius;

2012 m. balandžio 23 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas įrašas (b. l. 62 kt. pusė) apie R. L. nuosavybės teises į 3,5800 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 63 kt. pusė), 2011 m. spalio 10 d. suformuotą minėtame sklype Nr. (duomenys neskelbtini);

2012 m. gegužės 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1041 pareiškėjui leista laikinai naudotis aptartu 9,90 ha žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini);

2012 m. birželio 13 d. R. L. pateikdama paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, ginčo žemės plote – kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaravo 2,67 ha 5KV-2 (žieminiai kviečiaus) naudmenų plotą,

2012 m. birželio 14 d. pateikdamas paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, pareiškėjas deklaravo 3,20 ha 5KV-2 (žieminiai kviečiaus) naudmenų plotą; kuris persidengia su minėtu R. L. deklaruotu 2,76 ha plotu.

Kaip matyti pagal bylos aplinkybes, tuomet, kai pareiškėjas pasėjo žieminius kviečius, ginčo plota – kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 dar nepriklausė R. L. nuosavybės teise, o buvo valdomas pareiškėjo pagal 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą. Paraiškos teikimo metu plotas buvo užsėtas žieminiais kviečiais, apie ką ir nurodė abu paraiškų teikėjai.

Taisyklių 31.3. punkte įtvirtinta, jog Agentūra nustačiusi deklaruoto ploto persidengimą, pareikalauja pareiškėjų, kurių deklaruoti plotai dengiasi, pateikti persidengiančio ploto žemės dirbimo (žemės ūkio veiklą) įrodymo dokumentus ir žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais)). Žemės ūkio veikla įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, kuriais patvirtinamas minėtos veiklos faktas. Jei, vadovaujantis pareiškėjų pateiktais dokumentais, neišsprendžiamas neteisingas deklaravimas, Agentūra atlieka patikrą vietoje.

Kaip savo praktikoje yra suformulavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tokios normos tikslas yra siekis išvengti fiktyvaus deklaravimo atvejų bei sudaryti sąlygas nustatyti subjektus, kurie siekia gauti jiems nepriklausančias išmokas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-96-12 Administracinė jurisprudencija. 2012, 23, p. 457-466).

Taigi, Agentūra dvigubo deklaravimo klausimą sprendė vertindama abiejų paraiškas pateikusių asmenų pateiktus duomenis, ir darė išvadą, jog pareiškėjas pateikė Agentūrai žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus, bet žemės ūkio veiklą patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti, o R. L. pateikė ir nuosavybės, ir dirbimo faktą patvirtinančius dokumentus, todėl R. L. paraiška įvertinta teigiamai. Iš esmės, Agentūra konstatavo, jog šioje dalyje pareiškėjas siekė gauti jam nepriklausančią išmoką.

Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo ir R. L. pateiktų duomenų vertinimo pažymi, jog pati R. L. pripažino, kad po žemės įsigijimo nuosavybėn, ginčo plote, pasėliai buvo užsėti A. P. Apie tai R. L. pažymėjo savo 2012 m. rugpjūčio 28 d. pareiškime Agentūrai, kuriame taip pat nurodė, jog pareiškėjas nusiėmė derlių, paliko ražienas, nualintą dirvą. Taigi, pateikdama 2012 m. birželio 13 d. paraišką, nors ir deklaravo kaip savo vykdomą žemės ūkio veiklą – žieminių kviečių pasėlius, tačiau faktiškai pati pripažino, jog ji šios veiklos tuo metu nevykdė ir neketino vykdyti – R. L. minėtame 2012 m. rugpjūčio 28 d. pareiškime nurodė, jog planavo įsigytuose žemės sklypuose palikti juodąjį pūdymą, tačiau tam sutrukdė A. P. pasėliai.

Atkreiptinas dėmesys į Taisyklių 15 punktą, pagal kurį, naudmenos, nurodytos šių taisyklių 2 priedo VI skyriuje pateiktame klasifikatoriuje, turi būti įdirbamos ir prižiūrimos. Augalai turi būti auginami bent jau iki jų žydėjimo pradžios. Baltymingų augalų derliaus negalima nuimti anksčiau, nei pasiekiama pieninė branda. Jei patikros vietoje metu nustatoma, kad augalai, kurie jau buvo pradėję žydėti ar pasiekę atitinkamą brandą, yra nuimti ir dirva pradėta ruošti kitiems žemės ūkio augalams auginti, pareiškėjui suteikiama galimybė pateikti papildomus įrodymus vietoje, kad tikrinamame lauke buvo auginami paraiškoje deklaruoti žemės ūkio augalai (Taisyklių 16 p.). Taigi, kaip matyt, iš šių nuostatų, paramai gauti aktualios paraiškos teikimo metu deklaruojamuose plotuose esančios naudmenos.

Be to, pagal Taisyklių 4 punktą – paramos laikotarpis – laikotarpis nuo paramos paraiškos pateikimo datos iki kitų metų paramos paraiškų pateikimo termino pradžios. Atsižvelgiant į pareiškėjo deklaruotų žiemkenčių derliaus nuėmimo laiką, kuris yra laikas po paraiškos pateikimo, žemės ūkio veikla, susijusi su deklaruotomis naudmenomis, patenka į paramos laikotarpį.

Kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, atsakovas nenustatė ir netyrė aptartų prieštaringų duomenų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog, spręsdama klausimus dėl sankcijų pareiškėjams taikymo ar netaikymo, Nacionalinė mokėjimo agentūra, kaip atitinkamas išmokas administruojanti ir už sankcijų taikymą atsakinga institucija, turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas. Tikslus pažeidimų identifikavimas neatsiejamas nuo galimai taikytinų poveikio priemonių rūšių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012). Šiuo atveju konstatuotina, jog surinkti duomenys, kurių pagrindu Agentūra dvigubo deklaravimo atvejį išsprendė pareiškėjo nenaudai, nebuvo patikimi ir tikslūs, todėl jų negalima pripažinti nekeliančiais abejonių.

Kai minėta, Agentūra atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstė argumentus, jog pareiškėjas pateikė žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus, tačiau žemės ūkio veiklą patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija, atsižvelgdama tiek į pirmosios instancijos teismo motyvus, tiek į anksčiau aptartas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pagal bylos duomenis laikytina, kad pareiškėjo žemės ūkio veikla ginčo plote yra įrodyta.

Atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl žemės valdymo teisėtumo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog visų pirma, kaip minėta, kai pareiškėjas ginčo plote sėjo 2012 m. paraiškoje deklaruotus pasėlius, jis ginčo plotą valdė pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. VĮ- (14.6.2.)-569, tuo metu ginčo ploto R. L. dar nebuvo įgijusi nuosavybės teise. Akivaizdu, kad sėdamas žiemkenčių kultūrą naudojamame valstybinės žemės sklype pareiškėjas tikėjosi, jog ir toliau, t. y. derliaus ėmimo metu, jis valdys aptariamą žemės plotą, kas jam ir buvo leista 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad R. L. ar kiti asmenys, būtų užginčiję nuosavybės teise priklausančios žemės suteikimą naudotis pareiškėjui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas prašydamas paramos už jo pasėtus naudmenis, jo įsitikinimu teisėtai valdomame valstybinės žemės plote, veikė nesąžiningai, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, taigi nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas neturėjo teisės į prašomą paramą.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1041 teisėtumo ištyrimo teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008).

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo dalyką ir remiantis anksčiau byloje padarytoms išvadoms, teisėjų kolegija sprendžia, jog 2012 m. gegužės 23 d. įsakymo teisėtumo klausimo iš esmės išsprendimas nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingas. Atsižvelgiant į tai, netikslinga nagrinėjamu atveju į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrių.

Dėl atsakovo nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nr. A438-663-13 teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytoje byloje nustatytos kitos aplinkybės – pareiškėjas, kuriam ginčo plotas priklausė nuosavybės teise, įrodinėjo, jog jis realiai dirbo deklaruotą kontrolinį žemės sklypą, o teisėjų kolegija dėl kito asmens, kuris net nebuvo įtrauktas bylos šalimi, ginčo ploto valdymo teisėtumo pasisakė darydama išvadą, jog Vyriausioji administracinių ginčų komisija nevertino byloje nustatytų objektyvių aplinkybių (duomenų), kad tas asmuo, deklaravęs tuos pačius plotus, realiai jų nedirbo (negalėjo dirbti).

Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta anksčiau, konstatuota, jog A. P. realiai dirbo deklaruotus naudmenų plotus.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes ir tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nenaikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas