AS-502-881-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-881/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02618-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. M. ir R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. M. ir R. M., trečiajam suinteresuotam asmeniui J. P. įmonei dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo S. B. B. skundą, kuriame prašoma: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 patvirtinto Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Rudaminos seniūnijos, Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį dėl žemės sklypo Nr. 1304 suformavimo S. M.; 2) atnaujinti terminą reikalavimui dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. VĮ-(14.48.2)-2604 pareikšti ir panaikinti šio įsakymo dalį dėl 136 m2 (privažiavimo žemė) – dėl žemės sklypo Nr. 1304 pardavimo S. M.; 3) pripažinti negaliojančia 2013 m. lapkričio 20 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl 136 m2, kuria parduotas privažiavimo kelias, pažymėtas 2004 m. liepos 30 d. J. P. įmonės parengtame žemės sklypo plane M 1: 500.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 18 d. posėdyje priėmė protokolinę nutartį, kuria atnaujino bylos nagrinėjimą bei taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė S. M. ir R. M. perleisti jiems priklausantį 2 860 m2 žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas).

Teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių vyksta ne pirmus metus. Nuo 2011 metų keitėsi ginčo sklypo teisinė padėtis. Tikėtina, kad ateityje iki sprendimo priėmimo šioje byloje M. priklausančio sklypo teisinė padėtis gali ir vėl pasikeisti, todėl siekiant užtikrinti tikėtino teismo sprendimo įvykdymą, tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Atsakovai S. M. ir R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.

S. M. ir R. M. paaiškina, kad priemonių reikalavimui užtikrinti teismas ėmėsi savo iniciatyva, nesant tam pareiškėjo prašymo ir neatsižvelgdamas į byloje pareikštų reikalavimų pobūdį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Atsakovai atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria jiems pritaikyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, dalį.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima jomis piktnaudžiauti, taikyti ne pagal paskirtį (pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

ABTĮ 71 straipsnio 3 dalis įtvirtina baigtinį reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių sąrašą: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius vienos iš šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas taptų sudėtingas arba iš viso neįmanomas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Taigi skundo reikalavimų užtikrinimo klausimo išsprendimas priklauso nuo bylos faktinės situacijos.

Tikrinamu atveju savo nuožiūra laikinai apribodamas fizinių asmenų nuosavybės teisę į Sklypą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio18 d. nutartyje pasisakė tik tiek, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu Sklypas gali būti perleistas kitiems asmenims. Konkrečių argumentų, pagrindžiančių savo įsitikinimą, jog minėta aplinkybė galėtų iš esmės komplikuoti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, teismas nenurodė, pats S. B. B. tokių nuogąstavimų taip pat nepareiškė.

Atsižvelgdama į tai bei įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi svarių priežasčių daryti išvados dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, todėl ši nemotyvuota Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties dalis naikinama kaip neteisėta bei nepagrįsta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2014 m. sausio 9 d. nutartimi (I t., b. l. 122) priėmus pareiškėjo patikslintą skundą, kuriame buvo suformuluotas civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas pripažinti negaliojančia 2013 m. lapkričio 20 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalį, pirmosios instancijos teismas, prieš imdamasis šį ir kitus skundo reikalavimus užtikrinančių priemonių, turėtų dar kartą patikrinti bylos rūšinį teismingumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovų S. M. ir R. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio18 d. nutarties dalį, kuria iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausta S. M. ir R. M. perleisti jiems priklausantį 2 860 m2 žemės sklypą (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas