A-556-474-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-474/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01471-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „MoRolda“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turto arešto akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „MoRolda“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2013 m. kovo 25 d. turto arešto aktą Nr. (23.16-08)-319-1816 ir juo taikytą turto areštą turtui, o jei teismas netenkintų šio reikalavimo, prašė sumažinti turto arešto mastą, panaikinant turto areštą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir palikti areštą ½ daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad VMI prie FM patvirtino 2013 m. kovo 25 d. turto arešto aktą, kuriuo areštavo pareiškėjui priklausančius du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Bendras turto arešto akte nurodytas turto arešto mastas sudaro 5 001 287 Lt. Turtas areštuotas paaiškėjus aplinkybėms, kad bendrovė galbūt padidinta verte apskaitė 981-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos pajų įsigijimą, nes GNSB turėtas žemės sklypas nepagrįstai įvertintas 48 000 000 Lt verte, o bendrovė skolą už pajus įforminusi paskolomis, nuo jų apskaičiuotas 2 784 443 Lt palūkanas priskyrė leidžiamiems atskaitymams ir tokiu būdu galbūt siekė padidinti patirtas sąnaudas arba sumažinti apmokestinamąjį pelną.

Perskaičiavus palūkanas nuo mažesnių sumų, jos galbūt sudarytų 325 597 Lt, todėl bendrovė galbūt 2 458 846 Lt suma padidino leidžiamus atskaitymus. Įvertinus praėjusių metų mokestinius nuostolius, preliminariais duomenimis patikrinimo metu būtų apskaičiuota 322 037 Lt pelno mokesčio. Tokiu būdu UAB „MoRolda“ turtas buvo areštuotas užtikrinti 322 037 Lt dydžio mokestinės prievolės įvykdymą. Pareiškėjo manymu, turtas areštuotas ir jo mastas yra nepagrįsti. Iki šiol pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas ir patvirtintas patikrinimo aktas, kuriame būtų konstatuoti jo padaryti mokesčių įstatymų pažeidimai, apskaičiuoti sumokėti mokesčiai, delspinigiai bei netesybos.

Šiai dienai neegzistuoja jokia mokestinė prievolė, kurios pareiškėjas nebūtų įvykdęs, todėl turto areštas yra neteisėtas ir negalėjo būti taikomas pareiškėjo atžvilgiu apskritai. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 101 straipsnio 4 dalyje nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą:

1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų;

2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pažymėjo, kad iki šiol nėra priimtas joks sprendimas, kuriuo būtų konstatuota aplinkybė, jog pareiškėjas pažeidė mokesčių įstatymus. Dėl antros sąlygos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, kad, siekiant taikyti turto areštą, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, jog egzistuoja realus pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Šiuo atveju turto arešto akte pareiškėjui tariamai gali būti priskaičiuojama 322 037 Lt dydžio mokestinės prievolės suma. Tačiau pareiškėjas turi pakankamai turto, užtikrinančio, kad, pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą, turės galimybę padengti skolą ir tokia jo galimybė nesumažės. Tokiu būdu pareiškėjo turto areštas neatitinka MAĮ 101 straipsnyje nustatytų sąlygų, todėl yra neteisėtas. Taip pat nurodė, kad MAĮ įtvirtinta, jog mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, jog būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas.

Šiuo atveju turtas areštuotas užtikrinti 322 037 Lt dydžio mokestinės prievolės įvykdymą. Turto arešto mastas nurodytas turto arešto akte – 5 001 287 Lt, tuo tarpu vien tik sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 465 200 Lt. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis, minėto sklypo vidutinė rinkos vertė yra 890 000 Lt. Taigi areštuoto turto vertė lyginant su tariamos mokestinės prievolės suma yra neproporcingai didelė. Todėl turto arešto apimtis peržengia MAĮ 101 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą kriterijų.

Be to, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso keliems savininkams, todėl išieškojimas iš šio turto sukeltų neproporcingų pasekmių bendrasavininkų atžvilgiu, pažeistų jų teises ir teisėtus interesus. Jeigu mokesčių administratorius įrodytų areštu užtikrintos 322 037 Lt dydžio mokestinės prievolės egzistavimą, šiai sumai užtikrinti visiškai pakanka 50 procentų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), turto arešto.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į skundą (b. l. 15–16) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, jog mokesčių administratorius turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, iš kurių vienas yra areštas. Mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas esant MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nustatytoms sąlygoms. Pareiškėjo turtas buvo areštuotas vadovaujantis MAĮ 101 straipsnio 4 dalimi bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2013 m. kovo 14 d. pavedimu Nr. 83-20, siekiant užtikrinti pareiškėjo 5 001 287 Lt galbūt mokestinės nepriemokos įvykdymą. Todėl turto arešto aktas tenkina įstatymo nustatytą arešto sąlygą – jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų. Dėl turto arešto masto nurodė, kad ginčijamo turto arešto mastas yra 5 001 287 Lt, o viso areštuoto turto vertė – 1 622 700 Lt, t. y. 3 378 587 Lt mažesnė nei mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui turto arešto metu. Taigi atitinka MAĮ 101 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Rizika, kad UAB „MoRolda“ jai priklausantį turtą gali parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, pasireiškia tuo, jog atliekant pareiškėjo patikrinimą, aptikta mokesčių teisės pažeidimų, kurių tikslas – apeiti mokesčių įstatymus ir išvengti mokesčių mokėjimo. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2008-2011 metais neapskaičiavo ir nedeklaravo deklaruojamų mokesčių. Toks elgesys kelia abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bendrovė gali paslėpti ar kitokiu būdu netekti turto ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką. LVAT yra pasisakęs, kad užtenka konstatuoti tikėtino pobūdžio aplinkybes, kurios pačios savaime sudaro prielaidą šios sąlygos taikymui. Pareiškėjas užsiima nekilnojamojo turto prekyba, jo nuoma. Ši priežastis taip pat sudaro papildomą pagrindą manyti, kad vykdydamas veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto prekyba, gali parduoti jam priklausantį turtą ir tokiu būdu apsunkinti arba padaryti neįmanomą išieškoti jo atžvilgiu numatomo paskaičiuoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Todėl pritaikytos prievolės užtikrinimo būdas atitiko neįvykdytos pareigos pobūdį, o jos taikymo mastas – mokestinės prievolės dydį, todėl atsakovas pagrįstai areštavo pareiškėjui priklausantį turtą, pagrindo naikinti ginčijamą turto arešto aktą nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 29) prašė jį atmesti VMI prie FM atsiliepime išdėstytais argumentais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu (b. l. 122–125) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino VMI prie FM 2013 m. kovo 25 d. turto arešto akto Nr. (23.16-08)-319-1816 dalį, kuria areštuotas UAB „MoRolda“ nuosavybės teise priklausančios 7153/14306 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4400-0485-3772. Kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kas atsakovas VMI prie FM, vykdydamas Inspekcijos, vykdančios UAB „MoRolda“ mokestinį patikrinimą, kurio objektas – pelno ir gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas 2008-2011 m., prašymą taikyti 5 001 287 Lt mokesčių išieškojimą užtikrinančias priemones, areštavo UAB „MoRolda“ nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus – 465 200 Lt vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1 157 500 Lt vertės 7153/14306 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Turto arešto akte nurodyta minėtų žemės sklypų vertė nustatyta, kaip matyti iš Inspekcijos prašymo, šalių atstovų paaiškinimų, taip pat iš pateiktų rašytinių įrodymų, pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytas vidutines šių daiktų rinkos vertes. UAB „MoRolda“ pateiktame skunde ginčija jos turto arešto pagrįstumą, taip pat teigia, kad ginčijamu turto arešto aktu areštuota daugiau turto, nei jo reikia mokestinės nepriemokos išieškojimui užtikrinti. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi MAĮ 101 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalimis.

Teismas nurodė, kad mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso XLVIII skyriaus 675 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse, 677, 678, 679, 680, 683, 684 straipsniuose, 686 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 688 straipsnyje nustatytos taisyklės. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad skundas yra pagrįstas iš dalies: kadangi, kaip matyti iš Inspekcijos pateikto prašymo, UAB „MoRolda“ mokestinio patikrinimo metu nustatyti Pelno mokesčio ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų nuostatų pažeidimai, dėl kurių pareiškėjui UAB „MoRolda“ preliminariais duomenimis gali būti apskaičiuota 5 001 287 Lt mokesčių, atsakovas VMI prie FM, atsižvelgiant į galimos mokestinės nepriemokos susidarymo aplinkybes ir jos mąstą, vadovaudamasi MAĮ 101 straipsnio 4 dalimi, turėjo pagrindą ir galėjo areštuoti 5 001 287 Lt vertės UAB „MoRolda“ priklausantį turtą, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat jai grąžintiną mokesčio permoką, atitinkamai – pareiškėjo teiginiai dėl jo turto arešto neteisėtumo bei dėl arešto mąsto nepagrįstumo yra nepagrįsti.

Tačiau pareiškėjo UAB „MoRolda“ teiginiai, kad ginčijamu turto arešto aktu areštuota daugiau turto, nei jo reikia užtikrinti galimos mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui, yra pagrįsti: kaip nurodo mokesčių administratorius, preliminariais duomenimis patikrinimo metu būtų apskaičiuota apie 5 001 287 Lt mokesčių, tokio dydžio arešto mastas nurodytas ir ginčijamame akte, todėl galėjo būti areštuotas 5 001 287 Lt vertės UAB „MoRolda“ turtas, registruojamas atitinkamo turto registre, kurį mokesčių administratorius, kaip nustato MAĮ 101 straipsnio 5 dalis, privalo įkainoti rinkos kainomis.

Šios nuostatos, t. y. dėl areštuojamo turto įkainojimo rinkos kainomis, nustatant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę nebuvo paisoma: mokesčių administratorius, kaip matyti iš Nekilnojamo turto registro duomenų banko išrašo, šio turto vertę nustatė pagal VĮ Registrų centro nurodytą vidutinę rinkos vertę, nustatytą 2003 m. spalio 30 d., t. y. beveik prieš 10 metų, nors Inspekcija savo prašyme kartu teigia, kad šio turto rinkos vertė, atsižvelgiant į aplinkinių sklypų rinkos vertę, sudaro apie 5 000 000 Lt.

Kadangi nustatyti areštuojamo turto rinkos kainą tenka mokesčių administratoriui, galima manyti, kad galimos UAB „MoRolda“ mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti pakanka žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė paties mokesčių administratoriaus teigimu sudaro apie 5 000 000 Lt, arešto, atitinkamai kitas UAB „MoRolda“ turtas – 1 157 500 Lt vertės 7153/14306 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), – šios mokestinės prievolės užtikrinimui areštuotas nepagrįstai. Pareiškėjo UAB „MoRolda“ atstovo teiginiai, kad turto vertinimo ataskaita, pagal kurią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 48 000 000 Lt – nėra nuginčyta, yra nepagrįsti ir šiuo atveju nereikšmingi:

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir TVVPĮ) 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Turto priežiūros tarnyba, kaip matyti iš jos 2013 m. sausio 30 d. rašto, UAB „Super status“ turto vertinimo ataskaitą, kuria „MoRolda“ priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2008 m. rugpjūčio 26 d. buvo 48 000 000 Lt, nurodė esant neatitinkančią TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimų, o joje pateikiamą informaciją dėl žemės sklypo rinkos vertės – klaidinančia, todėl šios ataskaitos duomenimis negalima vadovautis.

Pareiškėjo atstovo teiginiai, kad Turto priežiūros tarnybos 2013 m. sausio 30 d. raštas nėra sprendimas, nurodytas TVVPĮ 23 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrįstas, kadangi viešojo administravimo institucijos sprendimas gali būti įforminamas ir rašte, o aplinkybė, jog jis galbūt neatitinka tam tikrų reikalavimų, savaime nedaro jo negaliojančiu. Be to, 2013 m. kovo 25 d. nustatant areštuojamo turto vertę šia ataskaita taip pat nebūtų pagrindo vadovautis, kadangi ja buvo nustatinėjama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2008 m. rugpjūčio 26 d.

III. Atsakovas VMI prie FM apeliaciniu skundu (b. l. 130–131) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas dėl turto arešto.

2. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 17 punktas numato, kad Turto arba verslo vertintojas - Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, vertinantis turtą arba verslą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga fiziniam asmeniui išduoda turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo patvirtinama jo, kaip tam tikros srities turto arba verslo vertintojo, kvalifikacija (TVVPĮ 2 str. 18 p.). Turto vertintojas atlikęs turto arba verslo vertinimą, raštu surašo ataskaitą, atitinkančią TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimus. Inspekcijos 2013 m. kovo 18 d. raštas yra vidinis dokumentas ir surašytas specialisto, neturinčio turto vertintojo kvalifikacijos, kaip tai numatyta TVVPĮ 2 straipsnio 17 ir 18 punktuose.

3. Minėtas raštas taip pat neatitinka TVVPĮ 22 straipsnyje numatytų turto ir verslo vertinimo ataskaitai keliamų reikalavimų, kad būtų galima juo vadovautis nustatant areštuojamo turto vertę. Aukščiau minimas raštas buvo surašytas pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu. Mokestinio patikrinimo tikslas yra kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais - ir kitose srityse (MAĮ 2 str. 21 d.), o ne nustatinėti mokesčių mokėtojo turto rinkos kainas. Vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 33 punktu, mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių tikslas - užkirsti kelią mokesčių mokėtojui išvengti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, t. y. jų taikymu siekiama, kad mokesčio mokėtojo finansinė padėtis per visą mokestinio ginčo laikotarpį išliktų tokia, kokia buvo prieš mokestinės nepriemokos atsiradimą ir tai garantuotų mokestinės nepriemokos išieškojimo įmanomumą. Areštas yra vienas iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų (MAĮ 95 str. 1 d. 2 p.). Turto arešto taikymo pagrindai numatyti MAĮ 101 straipsnyje. Pareiškėjo turtas buvo areštuotas vadovaujantis MAĮ 101 straipsnio 4 dalimi. VMI prie FM operatyviai uždėjo skundžiamą turto areštą, siekdama užtikrinti pareiškėjo 5 001 287 Lt galimos mokestinės nepriemokos įvykdymą ir apsaugoti mokesčių administratoriaus, kaip galimo kreditoriaus, interesus.

4. Inspekcija 2013 m. kovo 18 d. rašte Nr. (11.41-30-5)-46-KD-449 nurodė, jog mokestinio patikrinimo metu numatoma atlikti turto vertinimą dėl pareiškėjo įsigytų pajų rinkos vertės nustatymo. Inspekcija viešo konkurso būdu įsigijo turto vertinimo paslaugą bei 2013 m. kovo 27 d. raštu Nr. (11.41-30-5)46-KD-830 „Dėl pajų įvertinimo“ kreipėsi į UAB „Marleksa“ dėl 984-ojo gyvenamojo namo statybos bendrijos pajų vertės nustatymo. VMI prie FM atstovas teismo posėdžio metu, įvykusio 2013 m. liepos 1 d., informavo teismą, kad VMI prie FM kreipėsi į UAB „Marleksa“ dėl pajų vertės nustatymo, tačiau teismas nepagrįstai į šią aplinkybę neatsižvelgė.

Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose dėl apeliacinio skundo (b. l. 156–157) nurodo, kad sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nurodytais motyvais ir teismo priimtu sprendimu, kuriuo panaikintas areštas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiai 7153/14306 žemės sklypo daliai, esančiai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, TVVPĮ 2 straipsnio 17 punktas ir MAĮ 101 straipsnio 5 dalis turi būti aiškinami sistemiškai, negalima vienos iš pateiktų įstatymo normų aiškinti kaip turinčios viršenybę kitos atžvilgiu. Taigi daroma išvada, kad mokesčių administratoriui įstatymiškai yra suteikiama teisė vertinti areštuojamą mokesčių mokėtojo turtą. Tokios nuomonės laikomasi ir administracinių teismų praktikoje (LVAT 2012 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2012). Nors mokesčių administratorius ir vadovavosi 2003 m. spalio 30 d. VĮ „Registrų centro“ nurodyta vidutine ginčo sklypo verte, t. y. verte nustatyta beveik prieš 10 metų, tačiau kartu savo rašte nurodė, kad sklypo vidutinė rinkos vertė sudaro apie 5 000 000 Lt. Būtent šia mokesčių administratoriaus nurodyta sklypo verte vadovavosi teismas priimdamas sprendimą. Dėl šios priežasties mokesčių administratoriaus atliktas turto vertinimas atitinka MAĮ 101 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o teismo sprendimas yra teisėtas, nes mokesčių mokėtojo areštuoto turto vertės, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), visiškai pakanka tam, kad realiai ir visiškai būtų užtikrintas galimas mokestinių nepriemokų išieškojimas ir padengtos su turto areštu bei galimu išieškojimu susijusios išlaidos. Pažymi, kad VMI prie FM nurodomas gyvenamojo namo statybos bendrijos pajų vertės nustatymas yra atliekamas siekiant patikrinti prielaidą, jog neva UAB „MoRolda“ netinkamai apskaičiavo mokėtiną pelno mokestį. Pajų vertės nustatymo tikslas nėra susijęs su areštuojamo sklypo realiu rinkos vertės apskaičiavimu, todėl teismas pagrįstai sumažino UAB „MoRolda“ taikomo arešto mastą nesulaukęs UAB „Marleksa“ atliekamos pajų vertės nustatymo paslaugos atlikimo.

Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 153) prašo skundą patenkinti.

Inspekcija nurodo, kad palaiko VMI prie FM apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

VMI prie FM 2013 m. kovo 25 d. turto arešto aktu Nr. (23.16-08)-319-1816, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio (mokesčių administratoriaus teisės) 15 punktu, 95 straipsnio (mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai) 1 dalies 2 punktu, 101 straipsniu (apibrėžia turto arešto institutą), Civilinio proceso kodeksu, areštavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog viso areštuoto turto vertė yra 1 622 700 Lt, o arešto mastas 5 001 287 Lt (b.l. 7-9).

Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnis, kuris teisiškai aktualiausias nagrinėjant šį socialinį konfliktą, reglamentuoja turto areštą, t.y. pateikia turto arešto sąvoką, nurodo sąlygas turto arešto taikymui ir struktūriškai susideda iš 6 dalių, tačiau nei viena iš jų skundžiamame Turto arešto akte nenurodyta. Tai trūkumas, bet, apeliacinio teismo nuomone, labiau techninio pobūdžio, nes tame pačiame dokumente ties 101 straipsniu esančiuose skliausteliuose paaiškinama, kad turto areštas taikytinas tuo atveju, kai patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti. Nurodytas turto arešto žodinis taikymo pagrindas atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalį, todėl nekyla teisinių abejonių, jog šiuo konkrečiu atveju sprendimas buvo priimtas Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalies pagrindu. Tiksliai identifikavus teisinį turto arešto pagrindą, gilesnė analizė turto arešto teisėtumo taikymo aspektu ir nebėra reikalinga, nes administracinėje byloje mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pozicijos išsiskyrė dėl areštuoto turto piniginės apimties. Kreipiantis su skundu į teismą buvo nurodyta, kad areštuoto turto mastas neproporcingas turimam įsiskolinimui. Tuo tarpu mokesčių administratorius buvo priešingos nuomonės, todėl šio ginčo plotmėje yra svarbu nustatyti, 1) koks įtariamas galimas mokestinis įsiskolinimas bei, 2) kokios vertės turtas buvo areštuotas šiam galimam mokestiniam įsiskolinimui padengti ir, 3) ar areštuoto turto vertė nustatyta laikantis teisės aktų reikalavimų.

2013 m. kovo 25 d. turto arešto akte pažymėta, jog galima mokestinė nepriemoka nustatyta pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyriaus 2013 m. kovo 14 d. pavedimą Nr. 83-20 (b.l. 32).

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kreipdamasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, 2013 m. kovo 18 d. dokumente nurodo, kad mokesčių mokėtojui UAB „MoRolda“ preliminariais duomenimis patikrinimo metu būtų apskaičiuota apie 5 001 287 Lt mokesčių (b.l. 23). Sutiktina, jog ši suma yra preliminari (gali tiek mažėti, tiek didėti arba apskritai būti pripažinta nepagrįsta), tačiau bet kokiu atveju preliminariais duomenimis viršija 5 000 000 Lt. Šia informacija nėra pagrindo netikėti, kadangi priešingų duomenų nėra. Paties pareiškėjo nurodoma galimo mokestinio įsiskolinimo suma laikytina netikslia, nes jis pripažindamas galimą 322 037 Lt pelno mokesčio nepriemoką nutyli apie galimą 4 679 250 Lt gyventojų pajamų mokesčio mokestinį įsiskolinimą (b.l. 23). Įvardytos aplinkybės leidžia teigti, kad skundžiamo turto arešto akte nurodytas arešto mastas preliminariai pagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

Iš 2012 m. rugsėjo 28 d. valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 79) matyti, kad bendrovei priklausantis žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), rinkoje vertinamas 465 200 Lt. Vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2003 m. spalio 30 d.

Administracinėje byloje yra UAB „SUPER STATUS“ surašyta (duomenys neskelbtini), esančio ir areštuoto žemės sklypo vertinimo ataskaita, iš kurios matyti, jog šio vertinto turto rinkos vertė 2008 m. rugpjūčio 26 d. buvo 48 000 000 Lt (b.l. 36, 71).

Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės jokių įrodymų nėra, išskyrus skundžiamam turto arešto akte nurodomą šio sklypo vidutinę rinkos vertę, tačiau, kokiu faktiniu pagrindu įvardijama ši suma, įrodymų administracinėje byloje nėra.

Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 5 dalyje dėstoma, kad mokesčių administratorius įkainoja areštuojamą turtą rinkos kainomis. Kaip toks įkainavimas turėtų būti atliekamas, įstatymų leidėjas nesureguliavo, tačiau esantis taisyklėje imperatyvas didesnių teisinių abejonių nekelia. Prieš areštuojant turtą ir surašant turto arešto aktą turi būti atliktas areštuojamo turto įkainojimas rinkos kainomis.

Mokesčių administravimo įstatymas turto įkainojimo sąvokos nepateikia. Jos apibrėžimas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme taip pat neatskleistas. Todėl šiuo atveju pasitelktinas į pagalbą kalbinis teisės aiškinimo būdas. Jis grindžiamas kalbos, kuria norma suformuluota, mokėjimu, kurį sudaro gebėjimas naudotis tos kalbos morfologinėmis, sintaksinėmis minčių reiškimo priemonėmis. Kalbinio teisės aiškinimo būdu aiškinant žodžius, sakinius reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstą, kuris lemia žodžio ar sakinio prasmę (kontekstinio aiškinimo taisyklė).

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) žodį „įkainoti“ sąvoką aiškina, kaip nustatyti kainą, įvertinti: įvertinti namą, turtą (http://dz.lki.lt/search/). Taigi definicija „įkainojimas“ būtų suprantama, kaip vertinis turto išmatavimas. O įprastai vertė matuojama piniginiais matais. Vadinasi, mokesčių administratorius, prieš atlikdamas turto arešto veiksmą, turėjo atlikti areštuojamo turto įkainojimą. Toks įkainojimas matyt būtų galimas pasirenkant įvairius teisinius būdus, siekiant objektyviausios aritmetinės išraiškos, laikantis šioje plotmėje esančio teisinio reguliavimo, bet, kita vertus, siekiant operatyvumo neturėtų užtrukti pernelyg ilgai, kad būtų galima pasiekti tikslus, numatytus įstatymo leidėjo Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje – eliminuoti riziką, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Sprendžiant įstatymų leidėjo pavestus uždavinius viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų principų.

Šiuo konkrečiu atveju galima vienareikšmiškai pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad mokesčių administratorius, vykdydamas jam priskirtas pareigas, veikė ne taip kaip numatyta pagal teisinį reguliavimą – neatliko areštuojamo turto įkainojimo, dėl ko nėra galimybės daryti išvados, kad vien sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamojo daikto arešto, nepakaks galimai mokestinei nepriemokai padengti.

Kadangi dėl galimos mokestinės nepriemokos dydžio dviprasmybių iš principo nėra, nepaneigus areštuoto turto vidutinės rinkos vertės, siekiant, jog mokestinės nepriemokos išieškojimas nepasidarytų visiškai negalimas, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Administracinėje byloje esantys įrodymai įvertinti visapusiškai bei išsamiai, o ginčui spręsti taikytas teisinis reguliavimas aiškintas tinkamai.

Apeliacinio skundo dėl aukščiau išdėstytų priežasčių tenkinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius