A-858-1540-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1540/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00080-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 11.12 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 26–28), prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Vilniaus rajono skyrius) 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104)-9649; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2013 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-367 dalį dėl išvados Nr. 3955; 3) įpareigoti NŽT persiųsti 2002 m. kovo 21 d. Kauno apskrities viršininko patvirtintą išvadą Nr. 3955 (toliau – ir Išvada Nr. 3955) už buvusio savininko J. G. iki nacionalizacijos turėtą 0,4747 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Kaišiadorių r., į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę; 4) įpareigoti NŽT pagal 2002 m. kovo 21 d. Kauno apskrities viršininko patvirtintą išvadą Nr. 3955 už buvusio savininko J. G. iki nacionalizacijos turėtą 0,4747 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Kaišiadorių r., suteikti (atkurti nuosavybės teises) žemę (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., pagal pareiškėjos prašymus.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad Kauno apskrities viršininkas pareiškėjai 2002 m. kovo 21 d. patvirtino išvadą Nr. 3955 už buvusio savininko J. G. iki nacionalizacijos turėtą 0,4747 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Kaišiadorių r. Nurodė, kad minėtą išvadą paprašė persiųsti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, tačiau pareiškėja nebuvo įtraukta į piliečių, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypą Didžiosios (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašus nei 2006 m., kai buvo sudaromas sąrašas asmenų, pateikusių prašymus, nei 2012 m., kai sąrašai buvo patvirtinti. Pareiškėjos nuomone, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepagrįstai teigia, jog Išvada Nr. 3955 buvo įtraukta į šioje vietovėje pirmiau pradėtą rengti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Pabrėžė, kad suprojektuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje su ja nebuvo suderinti.

Teigė, jog ji dalyvavo 2011 m. rugpjūčio 25 d. vykusiame 9-to eiliškumo grupės pretendentų susirinkime, tačiau 5 priede nepasirašė. Paaiškino, jog su siūlomais žemės sklypais nesutiko, kadangi pastarieji neatitiko jokių verčių standarto. Apie tai, kad pareiškėjai projektuoti neva su ja suderinti trys sklypai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, ji sužinojo tik gavusi atsakymą iš Vilniaus rajono skyriaus. Manė, kad atsisakydamas persiųsti išvadą į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę, atsakovas be pagrindo remiasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), 29 punktu, nes pareiškėja niekada nebuvo pateikusi prašymo gauti žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Pažymėjo, kad visada pageidavo gauti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, t. y. prie namų. Paaiškino, kad šiuo metu jai siūlomi žemės sklypai yra apaugę krūmais ir medžiais, viename yra karjeras, kitas yra šalia sąvartyno.

Atsakovai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (b. l. 39–46) į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas pareiškėjos vardu patvirtino Išvadą Nr. 3955, nurodydamas, jog Išvada Nr. 3955 persiunčiama į Vilniaus apskritį, Vilniaus rajoną, (duomenys neskelbtini) seniūniją. Išvada tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje gauta 2002 m. balandžio 4 d. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje yra dvi kadastro vietovės: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadangi Išvadoje Nr. 3955 buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) seniūnija, ji buvo įtraukta į šioje seniūnijoje pirmiau pradėtą rengti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-10198-41 paskelbta Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia. Rengiant Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-42-41 buvo patvirtinti piliečių, pageidaujančių Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje susigrąžinti žemę natūra, gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti žemę iš valstybės, sąrašai. Pareiškėja yra įrašyta į minėtų asmenų 9-to eiliškumo pretendentų sąrašą.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2011 m. rugpjūčio 25 d. vykusiame 9-tos eilės pretendentų susirinkime iš esamo laisvo valstybinio žemės fondo (toliau – ir LVŽF) pasirinko tris žemės sklypus, kurių ribas ir plotą pareiškėja suderino pasirašydama Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 5 priede. Pabrėžė, kad šiuo metu Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje jau yra baigtas žemės sklypų projektavimas piliečiams, pageidaujantiems susigrąžinti natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus. Žemėtvarkos projekto viešasis svarstymas vyko 2012 m. gruodžio 14 d. – 2013 m. sausio 16 d., tačiau pareiškėjos skundų dėl suprojektuotų žemės sklypų Vilniaus rajono skyrius nėra gavęs. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pretendentai prieš žemės sklypų projektavimą gali susipažinti su LVŽF žemės sklypais, jų ribomis, naudmenomis, privažiavimais, nes ši informacija skelbiama viešai.

Teigė, kad pareiškėja klaidina teismą skunde teigdama, jog tik iš Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. gruodžio 13 d. rašto Nr. 48SD-(14.48.104.)-9649 sužinojo apie Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjai suprojektuotus žemės sklypus. Pažymėjo, kad gauta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kitam žemėtvarkos skyriui persiunčiama tik tuo atveju, kai pagal pirmiau nurodytą skelbiamą informaciją kadastro vietovėje, kurios teritorijoje pilietis pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės, miško ar vandens telkinio plotą, nėra laisvos žemės fondo žemės arba likusi laisvos žemės fondo žemė pažeista, užimta medžių, krūmų, želdinių ar pelkių ir pilietis pageidauja gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kitos savivaldybės kadastro vietovės teritorijoje. Kadangi (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pagal Išvadą Nr. 3955 pareiškėjai suprojektuoti jos pasirinkti trys žemės sklypai, todėl atsižvelgiant į Tvarkos 29 punktą, nėra teisinio pagrindo persiųsti išvadą į kitą kadastro vietovę.

Pastebėjo, jog Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos 2011 m. projektas šiuo metu yra pateiktas Vilniaus rajono skyriui patikrinti, t. y. projektavimo darbai yra baigti. Vilniaus rajono skyriaus turimais preliminariais duomenimis, patvirtinus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos 2011 m. projektą, LVŽF (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje liks tik miškų ūkio paskirties žemė ir Verkių regioniniame parke esanti žemės ūkio paskirties žemė. Išvadoje Nr. 3955 nurodyta, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,4747 ha žemės, kuri priklauso valstybės išperkamai žemei ir yra užimta (duomenys neskelbtini) miesto žeme, o už valstybės išperkamą žemę esančią miesto teritorijoje (išskyrus už miesto teritorijoje turėtą mišką) piliečiams mišku neatlyginama, taigi Išvados Nr. 3955 realizuoti (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, nėra galimybės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 20 d. sprendimu (b. l. 142-148) pareiškėjos D. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad Išvada Nr. 3955 patvirtina, jog iki nacionalizacijos Jurgiui G. K. mieste priklausęs 0,4747 ha žemės sklypas, į kurį atkurti nuosavybės teises pretenduoja pareiškėja, yra išperkamas valstybės. Pareiškėja išreiškė savo valią gauti lygiavertį sklypą Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Ši pareiškėjos valia buvo tinkamai įvykdyta, persiunčiant Išvadą Nr. 3955 į Vilniaus apskritį, Vilniaus rajoną, (duomenys neskelbtini) seniūniją.

Pažymėjo, kad pagal Tvarkos 105 punktą žemėtvarkos skyriui pateiktas piliečio prašymas ir išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn persiunčiami pagal šios tvarkos 29 punkte nustatytą procedūrą. Tvarkos 29 punktas nustato vienintelį atvejį, kada gauta žemėtvarkos skyriuje išvada gali būti persiunčiama kitam žemėtvarkos skyriui – kai pagal rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą susumavus laisvos žemės fondo žemę paaiškėja, kad piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka arba likusi laisvos žemės fondo žemė pažeista, užimta medžių, krūmų želdinių ar pelkių, žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados (-ų) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn įvertinimo privalo piliečiui raštu apie tai pranešti registruotu laišku ir pasiūlyti rinktis žemės sklypą šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kitos kadastro vietovės teritorijoje.

Tokiu atveju pilietis žemėtvarkos skyriui, kuriam pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo pateikia prašymą ir nurodo, kurios šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kitos kadastro vietovės teritorijoje pageidauja gauti lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Žemėtvarkos skyrius per 10 darbo dienų šį prašymą ir išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn raštu persiunčia tam žemėtvarkos skyriui, kurio veiklos teritorijoje pilietis pageidauja gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį.

Jeigu raštu informuoti pilietį nėra galimybės dėl to, kad jis išvykęs ar pakeitęs gyvenamąją vietą ir nežinomas jo adresas arba pilietis per pirmiau nustatytą terminą nepateikia prašymo, išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn saugoma žemėtvarkos skyriaus archyve, kol pilietis kreipiasi ir (ar) pateikia prašymą gauti lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kitos kadastro vietovės teritorijoje. Perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas, vandens telkinys, piliečiui sutikus, projektuojamas kitos kadastro vietovės teritorijoje tik tuo atveju, kai pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarką Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą ir rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje jo prašymas negalės būti tenkinamas, kadangi stinga laisvos žemės fondo žemės arba likusi laisvos žemės fondo žemė pažeista, užimta medžių, krūmų želdinių ar pelkių.

Taigi dar kartą persiųsti išvadą Tvarkos 29 ir 105 punktai leidžia tik tais atvejais, kai egzistuoja dvi būtinosios sąlygos: pirma, toje kadastro vietovėje laisvos valstybinės žemės fondo žemės nepakanka; antra, asmuo pateikia prašymą persiųsti išvadą kitam žemėtvarkos skyriui. Teismas pažymėjo, kad duomenų, patvirtinančių pirmosios sąlygos buvimą, byloje nėra. Priešingai, iš pateiktų dokumentų matyti, kad laisvos valstybinės žemės fonde (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) sen. žemės buvo pakankamai, nes pareiškėja pagal Išvadą Nr. 3955 minėtoje vietovėje pasirinko 3 žemės sklypus.

Atsakydamas į pareiškėjos teiginį, jog jai siūlomi žemės sklypai pažeisti (apaugę krūmais ir medžiais, viename yra karjeras, kitas yra šalia sąvartyno), teismas nurodė, kad pažeistos, užimtos medžių, krūmų želdinių, pelkių žemės požymiai nustatomi vadovaujantis Žemės valstybinės apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302. Pabrėžė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjos pasirinkti žemės sklypai būtų priskirti pelkėms ar pažeistai žemei pagal minėtas Taisykles.

Atkreipė dėmesį, kad pagal Metodikos 35 punktą pretendentų susirinkimo metu pateikti pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos dėl žemės sklypų projektavimo įrašomi pretendentų susirinkimų protokoluose. Pretendentų susirinkimų protokoluose taip pat įrašomi pretendentų vardai, pavardės (fizinių asmenų) ar pavadinimai (juridinių asmenų ar kitų užsienio organizacijų), laisvos žemės fondo žemės plotų, kuriuose šiems pretendentams projektuojami žemės sklypai, numeriai (jei žemės sklypas projektuojamas laisvos žemės fondo žemėje) bei pretendentams projektuojamų žemės sklypų numeriai. Pretendentas pasirašo protokole, kad sutinka su jam projektuojamo žemės sklypo vieta. Metodikos 37 punkte nustatyta, kad projekto autorius aptaria su pretendentu kiekvieno jam projektuojamo žemės sklypo ribas ir vietą, supažindina pretendentą su projektuojamam žemės sklypui taikytinomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis bei numatytais nustatyti servitutais ir pažymi projektuojamus žemės sklypus žemėtvarkos projekto plane. Pretendentų sutikimas su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta įforminamas parašu Žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje. Kai aptariant projektuojamo žemės sklypo ribas ir vietą pretendentas nesutinka su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta, projekto autorius surašo aktą, kuriame nurodo priežastis, dėl kurių pretendentas nesutiko su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta bei pateikia savo išvadas. Aktas įforminamas Dokumentų rengimo taisyklių nustatyta tvarka. Su šiuo aktu pasirašytinai supažindinamas pretendentas.

Pabrėžė, jog nors pareiškėja teigė, kad visada pageidavo gauti žemės sklypus (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, tačiau 2001 m. gruodžio 27 d. prašyme nebuvo nurodžiusi konkrečios kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, į kurią turėtų būti persiunčiama Išvada Nr. 3955. Nustatė, jog pareiškėja pagal Išvadą Nr. 3955 dar 2007 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-42-41 (patikslintas 2008 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 2J-2342-(41)) buvo įtraukta į Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų, sugrupuotų pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašą kaip 9-tos eiliškumo grupės pretendentė. Be to, 2011 m. rugpjūčio 25 d. ji dalyvavo būtent(duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto susirinkime kaip pretendentė neatlygintai gauti žemės būtent (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Taip pat pareiškėja, sutikdama su pasirinktais iš laisvo valstybinio žemės fondo 3 žemės sklypais (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, pasirašė minėto susirinkimo protokolo 2 priede ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2011 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais žiniaraštyje. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie žemėtvarkos projekto autoriaus surašytą aktą apie pareiškėjos nesutikimą su projektuojamo sklypo vieta, kaip nurodyta Metodikos 37 punkte. Todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėja jokių pretenzijų dėl to, kad jai žemė bus grąžinama (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, nuo pat pareiškėjos įtraukimo į pretendentų gauti žemės sklypus minėtoje kadastro vietovėje nereiškė, nors apie tai, kokioje kadastro vietovėje jai bus suteikti žemės sklypai, ji iš esmės turėjo žinoti ir suprasti nuo įtraukimo į pretendentų sąrašus dienos, dėl ko pareiškėjos teiginius, kad ji niekada nenorėjo žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, teismas vertino kritiškai.

Pažymėjo, jog apie tai, kad pareiškėja, pasirašydama susirinkimo protokolo 2 priede bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo 5 priede, sutiko atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, patvirtina ir liudytojų parodymai.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta Vilniaus rajono skyriaus specialistė, dalyvavusi 2011 m. rugpjūčio 25 d. pretendentų susirinkime, V. U. paaiškino pretendentų susirinkimų tvarką. Nurodė, kad kviesti pretendentai nurodytu laiku atvyksta į nurodytą susirinkimo vietą, šiuo atveju į Vilniaus rajono skyrių. Patikrinus asmens tapatybę pretendentui yra nurodoma, kokie laisvi plotai yra likę laisvame valstybinės žemės fonde atitinkamoje teritorijoje. Iš pradžių pretendentai pasirenka sklypus, iš kurių norės gauti žemės, ir apie tai pasirašo 2 susirinkimo priede, o vėliau konkretų žemės sklypą projektuoja kartu su projekto autoriais.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto viena iš autorių, dalyvavusi 2011 m. rugpjūčio 25 d. pretendentų susirinkime, M. N. paaiškino, kad ji pildė Metodikos 5 priedą, kuriame nurodomas konkretus blokas, kuriame bus projektuojamas žemės sklypas, bei sklypo plotas. Pažymėjo, kad pretendentams yra rodomi laisvo žemės fondo planai, iš kurių pretendentai turi pasirinkti žemės sklypus. Pretendentai sklypus renkasi beveik „aklai“, t. y. tik pagal planą, tačiau niekas neverčia pretendentų iškart išsirinkti sklypus. Jei pretendentai prašo, galima nuvykti į vietą pažiūrėti sklypo. Nurodė, kad ji su pareiškėja važiavo į vietą pažiūrėti pareiškėjos pasirinktų sklypų, pareiškėja jokių pretenzijų dėl jų nereiškė.

Pastebėjo, kad pareiškėja teismo posėdyje patvirtino, jog po pretendentų susirinkimo ji su M. N. vyko apžiūrėti sklypų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kas, teismo vertinimu, paneigė pareiškėjos teiginius, jog ji niekada nesiekė gauti sklypo minėtoje vietoje.

Taigi atsižvelgęs į visa, ką išdėstė, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog Vilniaus rajono skyrius 2012 m. gruodžio 13 d. sprendime Nr. 48SD-(14.48.104)-9649 ir NŽT 2013 m. vasario 26 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5)-367 pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo Išvadą Nr. 3955 persiųsti į kitą kadastro vietovę. Pažymėjo, kad vien pareiškėjos nuomonės pasikeitimas dėl jai projektuojamų žemės sklypų vietos, nesant teisės aktais įtvirtintų sąlygų, nesudaro prievolės atsakovams persiųsti Išvadą Nr. 3955, todėl nėra pagrindo panaikinti minėtų pareiškėjos skundžiamų sprendimų bei tenkinti išvestinių pareiškėjos reikalavimų įpareigoti NŽT persiųsti Išvadą Nr. 3955 į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę ir įpareigoti NŽT pagal Išvadą Nr. 3955 suteikti (atkurti nuosavybės teises) žemę (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) seniūnijoje Vilniaus rajone pagal pareiškėjos prašymus.

III. Pareiškėja D. G. apeliaciniu skundu (b. l. 152-153) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimą ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenagrinėjo ir nepasisakė, kodėl pareiškėja buvo įtraukta į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, bet ne į (duomenys neskelbtini). Paaiškina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. vasario 26 d. rašte Nr. lSS-(7.5)-367 "Dėl skundo nagrinėjimo", be kita ko, nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje yra dvi kadastro vietovės – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nesutinka su teiginiu, kad 2002 m. kovo 21 d. ginčo išvadoje Nr. 3955 buvo nurodyta ją persiųsti į (duomenys neskelbtini) seniūniją, todėl ji buvo įtraukta į Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nes jis buvo pradėtas rengti pirmiau, ir nurodo, kad pirmiau buvo pradėtas rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Pažymi, kad pareiškėja prašė teismo skirti dokumentų ekspertizę, nes priede Nr. 5, kuriuo ji neva pasirinko NŽT nurodytus žemės sklypus, niekada nepasirašinėjo, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Teismas rėmėsi vien tik liudytojų V. U. ir M. N. parodymais. Minėtos liudytojos yra atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojos, o kviesti liudininku pareiškėjos nurodomą nesuinteresuotą asmenį E. G. teismas atmetė.

Paaiškina, jog pareiškėja dalyvavo 2011 m. rugpjūčio 25 d. vykusiame 9-to eiliškumo grupės pretendentų susirinkime ir pasirašė apie savo dalyvavimą. Taip pat pasirašė 2-ame priede, bet ne 5-ame, kur sutiko su savo eile, tačiau jai pasirašant jokie žemės sklypai tame priede nebuvo nurodyti. Pabrėžia, kad su jai siūlomais žemės sklypais nesutiko, nes sklypai neatitiko jokių verčių standarto (karjeras, mišku apaugusios kalvos, vienas šalia sąvartyno). Apie tai, kad projektuojami jai neva su ja suderinti trys sklypai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sužinojo, kai gavo atsakymą iš Vilniaus rajono skyriaus (2012 m. gruodžio 13 d.).

Teismas sprendime nurodė, kad byloje nėra duomenų apie žemėtvarkos projekto autoriaus surašytą aktą, jog pareiškėja nesutinka su projektuojamo sklypo vieta kaip nurodoma Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika) 37 punkte. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai pareiškėjai tokio akto sudaryti nesiūlė. Kadangi pareiškėja manė, jog ji nurodytų žemės sklypų nepasirinko, todėl būtinybės pasirašyti tokį aktą nebuvo. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja jokių pretenzijų dėl to, jog žemė būtų grąžinama (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, nereiškė.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepimu (b. l. 161–164) į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad tik V. U. yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotoja, tačiau M. N. nėra ir niekada nebuvo NŽT darbuotoja. M. N. yra valstybės įmonės Valstybės žemės fondo, kuris yra Vilniaus apskrities Vilniaus rajono(duomenys neskelbtini) seniūnijos(duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius, darbuotoja, todėl neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Pažymi, kad aplinkybę, jog pareiškėja minėtame žemės reformos žemėtvarkos projekte pasirinko 3 žemės sklypus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 5 priedas – rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 9 eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštis.

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad apie Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus sužinojo tik tada, kai gavo 2012 m. gruodžio 13 d. atsakymą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus Nr. 48SD-(14.48.104.)-9649, kadangi pareiškėja pati pasirinko projektuojamus žemės sklypus ir tai patvirtino pasirašydama Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 5 priede – rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 9 eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštyje. Pažymi, kad aktas, patvirtinantis, jog pretendentas nesutinka su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta, kaip tai numatyta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), 37 punkte, surašytas nebuvo. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra prieštaraujantys vieni kitiems, nes apeliantė nors ir teigia, kad su jai siūlomais žemės sklypais nesutiko, tačiau taip pat teigia, jog „būtinybės pasirašyti tokį aktą nebuvo".

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 48SD-(14.48.104)-9649 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-367 dalies dėl išvados Nr. 3955 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT persiųsti 2002 m. kovo 21 d. Kauno apskrities viršininko patvirtintą išvadą Nr. 3955 už buvusio savininko J. G. iki nacionalizacijos turėtą 0,4747 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę, įpareigojimo NŽT pagal 2002 m. kovo 21 d. Kauno apskrities viršininko patvirtintą išvadą Nr. 3955 už buvusio savininko J. G. iki nacionalizacijos turėtą 0,4747 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą iš esmės pažymėjęs, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2012 m. gruodžio 13 d. sprendime Nr. 48SD-(14.48.104)-9649 ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. vasario 26 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5)-367 pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo Išvadą Nr. 3955 persiųsti į kitą kadastro vietovę.

Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos sprendimu nesutinka nurodydama, kad nepagrįstai ir neteisingai pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog 2002 m. kovo 21 d. Išvada Nr. 3955 pagrįstai nebuvo persiųsta į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas bei su šių įstatymų įgyvendinimu susiję teisės aktai. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad nuosavybės teisės į miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, atkuriamos, už ją atlyginant pagal šio įstatymo 16 straipsnį – inter alia perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą ar vandens telkinį iš laisvos žemės fondo pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės, vandens telkinių plotų įsigijimo eiliškumą.

Šiuos įstatymus įgyvendinantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika, patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207), reglamentuojantys nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką, perduodant nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje, numatė, kad žemėtvarkos skyrius turėjo išnagrinėti piliečių prašymus bei kitus pridėtus dokumentus ir, tais atvejais, kai asmuo pageidaudavo gauti lygiavertį žemės sklypą kitoje kadastrinėje vietovėje, parengti išvadą pagal Tvarkos 2 priedą. Ši išvada piliečio prašymu turėjo būti persiunčiama į tą žemėtvarkos skyrių, kurio veiklos teritorijoje yra vietovė, kurioje turi būti projektuojamas žemės sklypas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iki nacionalizacijos J. G. K. mieste priklausęs 0,4747 ha žemės sklypas (į kurį atkurti nuosavybės teises pretenduoja pareiškėja) pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį yra išperkamas valstybės. Dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nėra. Taigi pareiškėja turėjo išreikšti savo valią, kuriuo iš Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytų nuosavybės teisių atkūrimo būdų ir kurioje vietovėje nori pasinaudoti. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, 2002 m. kovo mėn. D. G. išreiškė valią (pateikė prašymą) gauti lygiavertį sklypą Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (b. l. 19). Ši pretendentės valia buvo tinkamai įvykdyta, persiunčiant minėtą išvadą į jos nurodytą seniūniją.

Apskrities viršininkas, priėmęs ar gavęs iš kitos apskrities viršininko išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, ne vėliau kaip per mėnesį nuo išvados priėmimo ar gavimo raštu informuoja pilietį apie galimybę gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį; gavęs pasiūlymą, pilietis privalo per 15 dienų raštu pranešti apskrities viršininkui, ar sutinka su tuo pasiūlymu; žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas, vadovaudamasis Žemės ūkio ministerijos patvirtinta žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodika, pagal esamus dokumentus, pateiktus piliečių prašymus bei sutikimus parengia žemės reformos žemėtvarkos projektą (Tvarkos 105 p.).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-10198-41 paskelbta Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia (b. l. 50–53).

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Metodikos 25 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2006 m. balandžio 26 d. iki 2008 m. rugpjūčio 15 d.) nurodyta, kad Gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn projekto autorius per 10 dienų išnagrinėja ir apie jų tenkinimo galimybes informuoja žemėtvarkos skyrių, kuris apie tai raštu (registruotu laišku) informuoja pretendentą, pageidaujantį gauti toje vietovėje žemę, mišką ar vandens telkinį. Projekto autorius išnagrinėjęs iš žemėtvarkos skyriaus gautus prašymus atkurti nuosavybės teises, suteikti nuosavybėn neatlygintinai arba pirkti ar nuomoti žemę ir prie prašymų pridėtus dokumentus, per 10 dienų nuo šios metodikos 22.6 punkte nurodyto termino pabaigos parengia: 1) pretendentų sąrašą, sugrupuodamas gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą; 2) pretendentų, esančių to paties eiliškumo grupėje, pirmumas nustatomas pagal išvados dėl žemės, miško ar vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai pateikimo žemėtvarkos skyriui registracijos datą; 3) paskutinę grupę sudarys fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys žemės reformos metu žemę nuomoti, ir juridiniai asmenys, kuriems bus formuojami suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai.

Taigi, kaip jau minėta pirmiau, pareiškėja D. G. 2002 m. kovo mėn. prašymu išreiškė valią gauti lygiavertį sklypą Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (b. l. 19). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-42-41 (patikslintas 2008 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 2J-2342-(41)) patvirtino piliečių, pageidaujančių Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje susigrąžinti žemę natūra, gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti žemę iš valstybės, sąrašą. Pareiškėja įrašyta į minėtų asmenų 9-to eiliškumo pretendentų sąrašą (b. l. 54–60).

Metodikos 33 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. sausio 1 d.) nurodyta, jog pirmąjį visų eilių pretendentų susirinkimą žemėtvarkos skyrius surengia ne vėliau kaip per 20 dienų nuo žemėtvarkos projekto rengimo pradžios. Kvietimai pretendentams įteikiami asmeniškai (pasirašytinai) arba išsiunčiami registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos. Pretendentai susirinkime registruojami pasirašytinai. Susirinkimo eiga protokoluojama. Susirinkimui sekretoriauja ir protokolą surašo žemėtvarkos skyriaus darbuotojas. Žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo. Kiekvienos eilės pretendentai kviečiami aptarti žemės sklypų išdėstymo klausimus pretendentų susirinkime. Atsižvelgiant į pretendentų skaičių gali būti organizuojami keli tos pačios eilės pretendentų susirinkimai (kviečiant pretendentus pagal eilę) arba tą pačią dieną organizuojami atskiri kelių eilių pretendentų susirinkimai. Kvietimai pretendentams įteikiami asmeniškai (pasirašytinai) arba išsiunčiami registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos. Pretendentai susirinkime registruojami pasirašytinai. Susirinkimo eiga protokoluojama. Susirinkimui sekretoriauja ir protokolą surašo žemėtvarkos skyriaus darbuotojas. Pretendentų pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos dėl projekto autoriaus pateiktų pasiūlymų įrašomos susirinkimo protokole. Pretendentų susirinkimų protokoluose taip pat įrašomos pretendentų pavardės, laisvos valstybinės žemės plotų, kuriuose šiems pretendentams projektuojami žemės sklypai, numeriai bei pretendentams suprojektuotų žemės sklypų numeriai. Pretendentas pasirašo protokole, kad sutinka su jam laisvos valstybinės žemės plote projektuojamu žemės sklypu. Protokolas įforminamas Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19, nustatyta tvarka. Kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu į žemę. Pretendentų sutikimas su projektuojamu žemės sklypu įforminamas parašu šios Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje. Pretendentas šiame žiniaraštyje turi pasirašyti iki kitos eilės pretendentų susirinkimo (Metodikos 33-37 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2011 m. liepos 22 d. Vilniaus rajono skyrius išsiuntė D. G. kvietimą Nr. 48SD-4392, kuriuo informavo ją, jog Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius pakartotinai kviečia ją 2011 m. rugpjūčio 25 d. 13:00 val. dalyvauti 9-to eiliškumo grupės pretendentų susirinkime (b. l. 116). Pareiškėja 2011 m. rugpjūčio 25 d. dalyvavo 9-to eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, susirinkime (b. l. 65).

Minėto susirinkimo metu pareiškėja iš laisvo valstybinio žemės fondo pasirinko 3 žemės sklypus: Nr. 2 (skl. Nr. plane 1570-1, kurio plotas 1,27 ha) (duomenys neskelbtini) kaime, Nr. 9a (skl. Nr. plane 1570-2, kurio plotas 0,51 ha) (duomenys neskelbtini) kaime ir Nr. 7 (skl. Nr. plane 1570-3, kurio plotas 0,58 ha) (duomenys neskelbtini) kaime. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tai, kad pareiškėja dalyvavo 9-to eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, susirinkime, patvirtina pareiškėjos parašai, esantys susirinkimo protokolo 2 priede (b. l.

66) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2011 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais žiniaraštyje (Priedas Nr. 5) (b. l. 67–68). Atsižvelgusi į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai apie Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus tapo žinoma jau 2011 m. rugpjūčio 25 d., kai ji pati juos pasirinko iš laisvo valstybinio žemės fondo, todėl pareiškėjos argumentą, jog apie Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus pareiškėja sužinojo tik 2012 m. gruodžio 13 d. gavusi atsakymą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus Nr. 48SD-(14.48.104.)-9649, atmeta kaip nepagrįstą.

Tokią išvadą pagrindžia ir tai, jog 2006 m. gegužės 19 d. pareiškėjai D. G. buvo parengta išvada Nr. 01-2.12-169, kuria remiantis D. G. buvo įrašyta į sąrašą piliečių, kurie yra pateikę prašymus bei išvadas gauti žemę, mišką (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Pažymėtina, kad pareiškėja dalyvavo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte žemės sklypų projektavimo metu 2012 m. spalio 4 d. įvykusiame 9-to eiliškumo pretendentų susirinkime (b.l. 97). Minėto susirinkimo metu pareiškėja pasirinko du žemės sklypus – (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. ir (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. (t. y. kaime, kaip ji nurodė, norėjo atkurti nuosavybės teises išvados Nr. 395 pagrindu).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėja, būdama atidi ir suinteresuota savo nuosavybės teisių atkūrimo procesu, 2012 m. spalio 4 d. vykusio 9-to eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, susirinkimo metu taip pat turėjo pastebėti, kad 2002 m. kovo 21 d. Kauno apskrities viršininko patvirtinta išvada Nr. 395 nebuvo įtraukta į sąrašą rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Kartu pažymėtina ir tai, jog tiek pati pareiškėja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek liudytojomis apklaustos Vilniaus rajono skyriaus specialistė, dalyvavusi 2011 m. rugpjūčio 25 d. pretendentų susirinkime, V. U. ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto viena iš autorių, dalyvavusi 2011 m. rugpjūčio 25 d. pretendentų susirinkime, M. N. nurodė, kad po pretendentų susirinkimo pareiškėja D. G. su M. N. vyko apžiūrėti sklypų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kas įrodo, jog pareiškėja žinojo apie Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus ir tikslingai siekė juos gauti būtent (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog ji tik dalyvavo 9 eilės pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę susirinkime, tačiau nesutiko su projektuojamo sklypo vieta. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl minėto pareiškėjos argumento, pažymi, kad Metodikos 37 punkte nustatyta, jog pretendentui nesutikus su projektuojamu žemės sklypu, projekto autorius surašo aktą, nurodydamas nesutikimo priežastis bei pateikdamas savo išvadas. Aktas įforminamas Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių nustatyta tvarka. Su šiuo aktu, kuris yra neatskiriama pretendentų susirinkimo protokolo dalis, pasirašytinai supažindinamas pretendentas. Taigi duomenų, kad pareiškėja būtų reiškusi prieštaravimus dėl suprojektuotų žemės sklypų nei pati pareiškėja, nei atsakovas nepateikia. Byloje taip pat nėra pateiktas projekto autoriaus galimai surašytas ir pareiškėjos pasirašytas aktas, kuriame būtų nurodytos D. G. nesutikimo priežastys bei pateiktos projekto autoriaus išvados. Todėl minėtas pareiškėjos argumentas dėl nesutikimo su suprojektuotomis žemės sklypo ribomis taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentą, kad ji prašė teismo skirti dokumentų ekspertizę, nes priede Nr. 5, kuriuo ji neva pasirinko NŽT nurodytus žemės sklypus, niekada nepasirašinėjo Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į pirmiau nustatytas bylos faktines aplinkybes, kad pareiškėja vyko apžiūrėti sklypų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, jokiais būdais neišreiškė nesutikimo su jai suprojektuotų sklypų vieta. Be to, pažymėtina, kad pareiškėja, žinodama apie jai suformuotus žemės sklypus, kuriuos pati pasirinko 2011 m. rugpjūčio 25 d. vykusio 9-to eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, susirinkimo metu, 2012 m. rugpjūčio 16 d. prašymu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui (b.l. 15) prašė grąžinti 2002 m. kovo 21 d. Kauno apskrities viršininko patvirtintą išvadą Nr. 395. Minėtu prašymu pareiškėja reiškė nepasitenkinimą jai suprojektuotų žemės sklypų kokybe, tačiau dėl parašo tikrumo priede Nr. 5 pareiškėja neišreiškė ir jo tikrumu neabejojo, prašyme nenurodė, kad šių sklypų nepasirinko. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad nekyla abejonių, jog pareiškėja dalyvavo Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procese, prieštaravimų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nereiškė, dėl ko minėtas D. G. argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pagal Metodikos 66 punktą žemėtvarkos projektas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskutinio žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo akto patvirtinimo dienos pateikiamas viešai svarstyti visuomenei. Apie žemėtvarkos projekto svarstymo datą ir laiką žemėtvarkos skyrius paskelbia vietinėje spaudoje ne vėliau kaip prieš savaitę iki žemėtvarkos projekto svarstymo. Žemėtvarkos projekto viešo svarstymo laikotarpis – 2 savaitės. Šį laiką projektas eksponuojamas seniūnijoje. Projekto autorius eksponavimui pateikia: 1) turėtos žemės valdų planą; 2) valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą; 3) specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo planą; 4) žemėtvarkos projekto planą. Projekto autorius nustatytomis dienomis dalyvauja eksponuojant žemėtvarkos projektą, paaiškina suinteresuotiems asmenims žemės įsigijimo bei nuomos sąlygas ir tvarką, žemės sklypų projektavimo, žemėtvarkos projekto svarstymo, derinimo, tvirtinimo bei ženklinimo tvarką, žemės sklypų bei daiktinių teisių į juos registravimo tvarką, disponavimo žeme ir naudojimosi ja tvarką bei sąlygas. Suinteresuotieji asmenys, susipažinę su žemėtvarkos projektu, gali per projekto svarstymo laikotarpį reikšti savo pastabas, pasiūlymus ir pretenzijas raštu, pateikdami jas žemėtvarkos skyriui (Metodikos 87 p.)

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2012 m. gruodžio 7 d. dienraštyje „Vilniaus diena“ buvo viešai paskelbta, jog laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2013 m. sausio 16 d. vyko Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešasis svarstymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo metu pareiškėja būtų pareiškusi pretenzijų ar skundų dėl suprojektuotų žemės sklypų. Kita vertus, 2012 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus rajono skyrių, prašydama grąžinti jai Išvadą Nr. 3955, kadangi ji nori gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. (b. l. 15), tačiau Vilniaus rajono skyrius 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėją informavo, kad vadovaujantis Tvarkos 29 puntu, persiųsti išvadą į kitą kadastro vietovę galima tik tuo atveju, kai negalima jos tenkinti pageidaujamoje kadastro vietovėje, o, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos Išvada Nr. 3955 įtraukta į piliečių, pageidaujančių gauti žemės, miško žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje sąrašus bei šioje kadastro vietovėje jai yra suprojektuoti žemės sklypai, kurių ribas bei plotą pareiškėja suderino, negalima tenkinti jos prašymo ir minėtą išvadą persiųsti į kitą skyrių. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-367 (b. l. 76–83), pasisakydama dėl Išvados Nr. 3955, pritarė Vilniaus rajono skyriaus nurodytiems teiginiams.

Pažymėtina, jog Tvarkos 29 punktas numato vienintelį atvejį, kad gauta žemėtvarkos skyriuje išvada gali būti persiunčiama kitam žemėtvarkos skyriui – kai pagal rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą susumavus laisvos žemės fondo žemę paaiškėja, kad piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka arba likusi laisvos žemės fondo žemė pažeista, užimta medžių, krūmų želdinių ar pelkių, žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados (-ų) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn įvertinimo privalo piliečiui raštu apie tai pranešti registruotu laišku ir pasiūlyti rinktis žemės sklypą šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kitos kadastro vietovės teritorijoje.

Tokiu atveju pilietis žemėtvarkos skyriui, kuriam pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo pateikia prašymą ir nurodo, kurios šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kitos kadastro vietovės teritorijoje pageidauja gauti lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Žemėtvarkos skyrius per 10 darbo dienų šį prašymą ir išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn raštu persiunčia tam žemėtvarkos skyriui, kurio veiklos teritorijoje pilietis pageidauja gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį.

Jeigu raštu informuoti pilietį nėra galimybės dėl to, kad jis išvykęs ar pakeitęs gyvenamąją vietą ir nežinomas jo adresas arba pilietis per pirmiau nustatytą terminą nepateikia prašymo, išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn saugoma žemėtvarkos skyriaus archyve, kol pilietis kreipiasi ir (ar) pateikia prašymą gauti lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kitos kadastro vietovės teritorijoje. Perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas, vandens telkinys, piliečiui sutikus, projektuojamas kitos kadastro vietovės teritorijoje tik tuo atveju, kai pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą ir rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje jo prašymas negalės būti tenkinamas, kadangi stinga laisvos žemės fondo žemės arba likusi laisvos žemės fondo žemė pažeista, užimta medžių, krūmų želdinių ar pelkių.

Taigi dar kartą persiųsti išvadą Tvarkos 29 ir 105 punktai leidžia tik tais atvejais, kai egzistuoja dvi būtinosios sąlygos: pirma, toje kadastro vietovėje laisvos valstybinės žemės fondo žemės nepakanka; antra, asmuo pateikia prašymą persiųsti išvadą kitam žemėtvarkos skyriui. Duomenų, patvirtinančių pirmosios sąlygos buvimą, byloje nėra surinkta, priešingai, iš pateiktų dokumentų matyti, kad kadastrinėje vietovėje, kuriose pareiškėja iš pradžių pageidavo gauti 3 pasirinktus lygiaverčius žemės sklypus, buvo laisva valstybinė žemė, kurioje jai suprojektuoti žemės sklypai. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog persiųsti Išvadą Nr. 3955 nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija sutinka pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja savo 2002 m. kovo mėn. prašyme (b. l. 19) nebuvo nurodžiusi konkrečios kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, į kurią turėtų būti persiunčiama Išvada Nr. 3955, todėl atmestinas pareiškėjos argumentas, jog ji visada pageidavo gauti žemės sklypus (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Akcentuotina ir tai, jog pareiškėja nuo prašymo pateikimo dienos (2002 m. kovo mėn.) nei karto neišreiškė pageidavimo atkurti nuosavybės teises į žemę konkrečiai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, o pretenzijas dėl to, jog nuosavybės teisės bus atkurtos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pareiškėja pateikė tik 2012 m. rugpjūčio 16 d., kai kreipėsi į Vilniaus rajono skyrių, prašydama grąžinti jai Išvadą Nr. 3955, kas, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti vertinama kaip atidaus, rūpestingo ir suinteresuoto savo nuosavybės teisių atkūrimo procesu asmens veiksmai.

Atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, priimdamas 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104)-9649, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, priimdama 2013 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-367, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, veikė savo kompetencijos ribose, todėl juos naikinti nėra pagrindo, įpareigoti NŽT persiųsti 2002 m. kovo 21 d. Kauno apskrities viršininko patvirtintą išvadą Nr. 3955 (už buvusio savininko J. G. iki nacionalizacijos turėtą 0,4747 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę ir įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., pagal pareiškėjos prašymus taip pat nėra teisinio pagrindo.

Dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tik liudytojų V. U. ir M. N. parodymais, kurios yra atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojos, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nustatyta tvarka, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi ne tik minėtų liudytojų parodymais, bet ir byloje esančių rašytinių įrodymų visuma. Taip pat pastebėtina ir tai, kad liudytoja M. N., priešingai nei nurodo pareiškėja apeliaciniame skunde, nėra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotoja.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, joms taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas