eA-687-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-687-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00524-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 15.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK), priteisti:

1) 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui;

2) 183 544,51 Lt turtinės žalos atlyginimui;

3) 5 procentų metinių palūkanų nuo visos prašomos sumos, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki visiško žalos atlyginimo.

Pareiškėjas paaiškino, jog 2013 m. sausio 11 d. apie 15 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės Mobiliojo būrio vyresnysis patrulis neteisėtai ir nepagrįstai, nesilaikant įstatymų reikalavimų ir tvarkos, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 381317. Šiame procesiniame dokumente policijos pareigūnas konstatavo, kad pareiškėjas yra apsvaigęs, tačiau tai gali nustatyti tik šeimos gydytojai, gydytojai - psichiatrai arba kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai, specialiai pasirengę ir gavę tai patvirtinantį dokumentą.

Policijos pareigūnas paėmė pareiškėjo vairuotojo pažymėjimą, išdavė laikiną leidimą vairuoti, taip pat nušalino nuo transporto priemonės vairavimo bei organizavo pareiškėjo automobilio pristatymą į transporto priemonių saugojimo aikštelę. Kauno apylinkės teismas, remdamasis policijos pareigūno nepagrįstai surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kitais įrodymais, pareiškėjui paskyrė administracines nuobaudas: 2 000 Lt baudą su teisės vairuoti atėmimu dvejiems metams. Pareiškėjas šį teismo nutarimą apeliacine tvarka apskundė Kauno apygardos teismui.

Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kauno apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi įrodymais nebuvo patvirtintas apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų faktas.

Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas, ištyręs bylos aplinkybes, konstatavo, jog policijos pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 381317, veikė neteisėtai, pažeidė įstatymų reikalavimus, viršijo jam priskirtos kompetencijos ribas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl neteisėtų policijos pareigūno veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri kilo dėl neteisėto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi jam atsirado pareiga sumokėti piniginę kompensaciją už sudarytos sutarties nevykdymą.

Pareiškėjas taip pat prarado galimybę įsidarbinti ir gauti didelį darbo užmokestį, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą bei įtampą. Dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų nepagrįstai ir neteisėtai buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė bei bendravimo galimybės, kadangi nebuvo jokio teisėto pagrindo surašyti pažeidimo protokolą, paimti vairuotojo pažymėjimą, inicijuoti transporto priemonės nutempimą ar nušalinti pareiškėją nuo transporto priemonės vairavimo. Dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė 183 544,51 Lt turtinę bei 100 000 Lt neturtinę žalą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino aplinkybę, kad prieš pat jį sulaikant policijos pareigūnams jis vartojo psichiką veikiančias narkotines medžiagas ir suprato, jog tai draudžiamos vartoti medžiagos.

Atsakovas Kauno apskrities VPK atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės Mobilaus būrio pareigūnas pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog šis 2013 m. sausio 11 d. apie 15 val. 30 min. Kauno mieste vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Policijos pareigūnas padarė išvadą, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus ir, tuo pačiu, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 5 dalyje.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarimu pareiškėjas pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas 2 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pareiškėjo atžvilgiu dėl ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymo buvo nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimą paliko nepakeistą. Atsakovas pažymėjo, kad Kauno apskrities VPK policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, jog bendraujant su pareiškėju buvo akivaizdžiai matyti, jog šis yra apsvaigęs, nes kalbėjo nerišliai, elgėsi neadekvačiai. Teismo posėdžio metu Kauno apylinkės teisme, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas taip pat patvirtino, kad pareiškėjo elgesys, nuotaikų kaita sukėlė jam įtarimų, kadangi buvo matyti, jog pareiškėjas kažko vartojęs, jo akys buvo kaip stiklinės, vyzdžiai išplėsti.

Be to, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto skiltyje „Išvada“ nurodyta, kad pareiškėjas buvo vartojęs amfetamino, metamfetamino, kanabinoidų. Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarime ir Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartyje padarė išvadą, kad patikimų ir objektyvių duomenų dėl pareiškėjo apsvaigimo surinkti nepavyko, ir, tuo pačiu, konstatavo, jog teismo išvada dėl neginčytinų ir objektyvių duomenų trūkumo laikytina pagrįsta. Teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, suabejojo tik pareiškėjo kaltės įrodymų pakankamumu.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas tinkamai užfiksavo KET pažeidimo faktą, tačiau surinktų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo kaltę, nepakako. Tai patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas nepažeidė ATPK nuostatų reikalavimų, įskaitant ir ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatų, įpareigojančių administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančią instituciją (pareigūną) surinkti įrodymus. Šios aplinkybės (įrodymų nepakankamumas) nesudaro pagrindo vertinti pareigūno veiksmus kaip neteisėtus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno veiksmai nelaikytini neteisėtais, todėl nėra pagrindo taikyti pareiškėjui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalies normos ir remiantis ja priteisti žalą, patirtą dėl jo atžvilgiu išnagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 17 d. sprendimu Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, visiškai atleido nuo civilinės atsakomybės. Pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėto administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, vairuotojo pažymėjimo paėmimo, nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo – t. y. dėl Kauno apskrities VPK pareigūno veiksmų, atlyginimo.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi CK 6.271 straipsnio 1–4 dalimis, CK 6.271 straipsnio 2, 3 dalimis, CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniais. Teismas nurodė, kad, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti – t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės Mobilaus būrio vyresnysis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui už tai, jog jis 2013 m. sausio 11 d. apie 15 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarimu pareiškėjui pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį buvo paskirtos administracinės nuobaudos – 2 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundas buvo patekintas iš dalies - Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-4573-919/2013 teisena pareiškėjo atžvilgiu dėl ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatytos pavojingos visuomenei veikos buvo nutraukta, kaip nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kauno apylinkės teismas konstatavo, jog nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad pareiškėjas buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nors ir buvo vartojęs jų, vairuodamas transporto priemonę.

Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimą paliko nepakeistą (LITEKO duomenys). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsniu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, rėmėsi Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teismo padaryta išvada, jog administracinėn atsakomybėn pareiškėjas buvo patrauktas bei nubaustas (paskirtos administracinės nuobaudos) nepagrįstai.

Dėl šios priežasties konstatavo, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje prejudiciškai jau yra nustatytas policijos pareigūnų (iš esmės – atsakovo) veiksmų neteisėtumas. Teismas taip pat rėmėsi tiek Kauno apylinkės teismo, tiek ir Kauno apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta faktine aplinkybe, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę prieš tai vartojęs amfetamino, metamfetamino, kanabinoidų, tačiau nesant duomenų, jog nuo šių draudžiamų medžiagų jis buvo apsvaigęs (ABTĮ 57 str., 58 str. 2 d.).

Taigi, nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus – t. y. veikiant neteisėtai, būtina išspręsti klausimą, ar tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala (tiek turtinė, tiek ir neturtinė) ir, ar tarp neteisėtų atsakovo veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Teismas pažymėjo, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš administracinės bylos duomenų turi būti nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis. Iš pareiškėjo skundo, paaiškinimų bei jo pateiktų dokumentų duomenų matyti, kad turtinę žalą pareiškėjas kildina iš negautų pajamų, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn, išlaidų už kurą, už suteiktas teisines paslaugas, nagrinėjant bylą bendrosios kompetencijos teisme, ir priverstinį transporto priemonės nutempimą, taip pat iš sumokėtų piniginių lėšų, skirtų C, CE kategorijų mokymo kursui bei vairavimo įgūdžių atgavimui, kad galėtų išlaikyti C, CE kategorijų transporto priemonių valstybinius egzaminus ir įgyti teisę vairuoti minėtų kategorijų transporto priemones, taip pat iš nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčio įmokų į valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad gali būti priteista tik tokia žala pareiškėjui, kurią jis pats tiesiogiai patyrė. Todėl nesumokėtos įmokos į valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus negali būti pripažintos žala pareiškėjui (ABTĮ 57 str.). Patirtą turtinę žalą dėl bylinėjimosi teisme pareiškėjas grindžia sąskaitomis faktūromis serija TP Nr. 20130115, Nr. 20130410 bei Nr. 20140131. Tačiau ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis nustato, jog išlaidos turi būti pagrįstos.

Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumento, pagrindžiančio tam tikrą sumą ir (ar) suteiktą paslaugą, tačiau būtina įrodyti, kad už ją buvo sumokėta (realios išlaidos) (ABTĮ 13 str., 20 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 18, 2009 m., 144–216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012 ir kt.).

Teismų praktikoje ne kartą imperatyviai išaiškinta, jog tai, kad proceso šalis patyrė realias išlaidas, paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo ar pervedimo operacijas įvykdytas kitam subjektui (2008 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-422/2009, 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-568/2014). Taigi, administracinėje byloje nesant tokio dokumento, teismas vertino, jog pareiškėjo prašymas dėl šios turtinės žalos dalies atlyginimo nėra pagrįstas.

Pinigų priėmimo kvitas Nr. 11773541 patvirtina, jog pareiškėjas patyrė turtinę žalą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Pareiškėjas teigia taip pat patyręs turtinę žalą (negautos pajamos, nuostoliai) dėl negalėjimo laiku įgyti C, CE kategorijų vairuotojo kvalifikacijai ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (2012 m. gruodžio 10 d. sutartis dėl būsimo įdarbinimo, 2012 m. lapkričio 23 d. logistikos užsakymų sutartis, 2012 m. lapkričio 13 d. vilkiko nuomos sutartis, valstybės įmonės „Regitra“ pažyma Nr. 3294657, 2013 m. gruodžio 4 d.

UAB „Kerulis ir partneriai“ komercinis pasiūlymas). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 100 000 Lt neturtinę žalą, kurią patyrė dėl aplinkinių pasitikėjimo praradimo bei reputacijos pablogėjimo, didelių išgyvenimų, sveikatos sutrikimų. Sveikatos sutrikimams pagrįsti pateikė psichiatro 2014 m. sausio 22 d. pažymą, patvirtinančią, jog pareiškėjui diagnozuotas mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas bei paskirti receptiniai vaistai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta už nusižengimą, kurio administracinė teisena nutraukta nesant veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, teismo nuomone, yra pagrįstas pareiškėjo argumentas, jog dėl tokių neteisėtų valstybės institucijos pareigūnų veiksmų jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, iš dalies turtinę žalą – t. y. dėl to atsirado ir neturtinė žala.

Iš to teismas padarė išvadą, kad buvo pateikti duomenys, kurie sudaro pagrindą priteisti pareiškėjui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (ABTĮ 57 str.). Teismas nurodė, kad, nors pagal administracinėje byloje nustatytas faktines teisiškai reikšmingas aplinkybes, pareiškėjas turi teisę CK 6.271 straipsnio 1 dalies pagrindu į žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, tačiau valdžios institucijos neteisėtų veiksmų nustatymo faktas savaime nepreziumuoja žalos atlyginimo. Teismas tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į įstatymų leidėjo nustatytą žalos atlyginimo instituto teisinį reglamentavimą.

CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta nukentėjusio asmens didelio neatsargumo sąvoka, padėjusi žalai atsirasti arba jai padidėti, kaip pagrindas žalos dydžiui sumažinti arba reikalavimui atlyginti žalą atmesti. Tai yra bendroji teisės norma, kuri taikoma visais žalos atlyginimo atvejais, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CK 6.282 str. 2 d.). Reikalavimams atlyginti žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ši teisės norma išimčių nenumato. Teismas akcentavo, kad nors bendrosios kompetencijos teismas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu ir pripažino, jog pareiškėjo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, tačiau ginčo atveju išlieka svarbi ir teisiškai reikšminga aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 30 įtvirtinta kompetentingo specialisto išvada – pareiškėjas sąmoningai vartojo draudžiamas (narkotines) medžiagas, kurios paprastai naudojamos apsvaigimo būsenai sukelti: amfetaminą, metamfetaminą, kanabinoidus.

Teismas pažymėjo, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį. Ginčo situacijoje nustatyta, jog pareiškėjas tyčia savo noru vartojo narkotines medžiagas ir iš karto gyvenamojoje vietovėje vairavo padidinto pavojaus šaltinį – automobilį. Teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, jog tai būtų daroma išimtinai medicininiais tikslais, todėl teismas konstatavo, kad tai paties pareiškėjo sąmoningai pasirinktas akivaizdžiai teisei prieštaraujantis elgesio modelis.

Tai suponuoja išvadą, jog šioje teisinėje situacijoje pareiškėjui žalos (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) atsiradimui padarė įtakos būtent jo paties sąmoningas priešingas teisei elgesys. Teismas sąmoningą draudžiamų narkotinių medžiagų vartojimą prieš pat padidinto pavojaus šaltinio vairavimą vertino kaip esminę aplinkybę, turėjusią įtakos pareiškėjo patraukimui administracinėn atsakomybėn, taip pat suponuojančią išvadą, jog paties pareiškėjo tyčinis ir akivaizdžiai priešingas teisei elgesys – narkotinių medžiagų vartojimas, buvo ta aplinkybė, kuri sąlygojo turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą.

Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje yra pakankamas pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalių nuostatas bei atsakovą visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės, o pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT administracinės bylos Nr. A525-101/2011, A492-511/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-3-133/2013 ir kt.) (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teismas kitus pareiškėjo argumentus (detaliau pagrindžiančius prašomos priteisti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydį), atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas teismo išvadas bei priimamą procesinį sprendimą, laikė pertekliniais, neturinčiais esminės (lemiamos) reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstė ir neanalizavo (ABTĮ 57 str.). Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo ginčijamą dalį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują, kuriuo būtų visiškai patenkinti pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, taikydamas CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatą, nesilaikė imperatyvios šios normos nuostatos, kurioje nustatyta, kad teismas privalo išanalizuoti ir situaciją vertinti atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį), nors savo sprendime teismas nustatė, kad žalą padariusio asmens kaltė yra įrodyta ir neginčijama.

2. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 30 įtvirtinta kompetentingo specialisto išvada įrodo tiesiog faktą, kad pareiškėjo organizme tą dieną buvo šių medžiagų likučių. Medicininėje išvadoje nėra faktiškai nustatomas nei vartojimo laikas, nei vartojimo kiekis, nei jokių kitų bylai reikšmingų aplinkybių. Taigi teismas, remdamasis minėtu aktu, negalėjo visiškai ir neabejotinai konstatuoti, kad pareiškėjas tą dieną vartojo draudžiamų psichotropinių medžiagų. Protokolą ir tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad prie pareiškėjo automobilio, pas jį aprangoje, pačiame automobilyje nebuvo rasta jokių narkotinių medžiagų ar jų dalių. Taigi net faktas, kad pareiškėjas tą dieną turėjo tikrų, draudžiamų narkotinių medžiagų, nėra įrodytas. Be to, įrodymai, kad pareiškėjas iš viso vairavo automobilį po sustojimo stovėjimo vietoje yra tik vieno pareigūno nenuoseklūs parodymai.

3. Teismas, taikydamas CK 6.282 straipsnio nuostatas, rėmėsi įrodymais, kurie yra abejotini, neišsamūs, nenuoseklūs. Remiantis byloje esančiais įrodymais, teismų nutarimais, pareiškėjo, kaip nukentėjusiojo, kaltė, kaip būtinoji sąlyga CK 6.282 straipsnio taikymui, nėra įrodyta. Byloje nėra jokių duomenų, kurie parodytų pareiškėjo veiksmus, kurie būtų tiesiogiai padarę įtakos pareigūnų veiksmams, kuriais buvo pažeistas įstatymas ir padaryta didelė žala. Remdamasis CK 6.282 straipsnio nuostatomis, teismas turėjo įvertinti abiejų proceso šalių kaltės dydžius, ištirti, kiek yra kurios šalies kaltės, kiek kaltė faktiškai padarė įtakos žalos atsiradimui ir proporcingai kaltės dalims nustatyti žalos atlyginimo dalis. Juolab pareigūnams, kvalifikuotiems valstybės tarnautojams, darbo metu, yra taikomos aukštesnės teisės laikymosi normos nei paprastam piliečiui.

4. Teismas nustatė, jog yra visos būtinosios sąlygos civilinei viešajai atsakomybei atsirasti, tačiau nesprendė visos žalos dydžio ir jos pagrįstumo klausimo, nevertino pateiktų įrodymų dėl žalos dydžio. Tokiais veiksmais pažeidė formuojamą LVAT teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos nuomone ir įrodymų vertinimu, neprivalo motyvuoti teismo sprendimą ir atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (administracinė byla Nr. A575-521/2014). Kauno apygardos administracinis teismas buvo pirmosios instancijos teismas šioje byloje. Teismas skundo dalį palikdamas netirdamas pažeidė pareiškėjo, kaip proceso šalies, teises. Teisės aktai numato visas bylai reikšmingas aplinkybes tirti ir įrodinėti pirmosios instancijos teisme bei apeliacine tvarka. Pažeisti įstatymų reikalavimai, kurie imperatyviai nurodo, kad teismas turi būti nešališkas, nepriklausomas ir nesuinteresuotas nė vienos proceso šalies interesais. Remiantis teismai.lt vieša, internetiniame puslapyje skelbiama informacija, teisėjas A. M. anksčiau dirbo Alytaus miesto ir rajono policijos komisariate. Nagrinėtoje byloje atsakovas buvo Lietuvos valstybė, iš kurios biudžeto ir mokamas atlyginimas teisėjams, atsakovo atstovas Kauno apskrities VPK. Taigi darytina išvada, kad teisėjas visuomeniniais, profesinėje bendruomenėje turimos reputacijos pagrindais ir buvo kaip žmogus labiau prijaučiantis atsakovo pusei.

Atsakovas Kauno apskrities VPK atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas tinkamai užfiksavo KET pažeidimo faktą, tačiau surinktų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo kaltę, nepakako, taigi iš esmės administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas nepažeidė ATPK nuostatų reikalavimų. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno veiksmai nelaikytini neteisėtais, todėl nėra pagrindo pareiškėjui laikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalies normos ir remiantis ja priteisti atlyginti žalą, patirtą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos. Pažymi, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad jis prieš surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą vartojo narkotinių medžiagų, todėl pareiškėjo patirtos žalos atsiradimą lėmė būtent jo paties sąmoningas priešingas teisei elgesys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuotolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.).

„Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi ir 6.271 straipsnio 3 dalimi, neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija 15.2; 25; 61).

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija 15.2;25;61)“ (LVAT 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1241/2009).

Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl neteisėtų veiksmų. Kauno apygardos administracinis teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje prejudiciškai jau yra nustatytas policijos pareigūnų (iš esmės – atsakovo) veiksmų neteisėtumas, nes administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant pareiškėjo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Bylą nagrinėjanti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, jog minėtas tvirtinimas nėra visiškai pagrįstas. Sutinka, kad atitinkamose administracinėse bylose yra pasisakyta, jog pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. „<...> vis dėlto, esminis momentas yra, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priešingu atveju, t. y. nesant neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas.

Laikytinas tos pozicijos, kad tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą) veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų. Kaip jau buvo minėta, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kokie veiksmai, nepriklausomai nuo to, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms.

Be kita ko, pabrėžtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo neįrodžius konkretaus asmens kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama yra teisinis pagrindas ar ne pripažinti konkretų asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą, bet nėra sprendžiama bei nusprendžiama dėl civilinės atsakomybės sudėties elementų buvimo“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Išdėstytų nuostatų pagrindu Vyriausiasis administracinis teismas teigia, kad viešosios atsakomybės elementas – neteisėtumas, nebuvo ir nėra įrodytas. Nustačius šio elemento nebuvimą (nors, pavyzdžiui, Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad vienas iš pagrindinių policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Teises ir pareigas policijos pareigūnams tiriant administracinių teisės pažeidimo bylas nustato Policijos veiklos įstatymas, kuriame numatyta, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą (16 straipsnio 1 dalis).

Policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti (18 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Policijos pareigūnams nustatytos pareigos inter alia, kad gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai (21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadinasi, tam tikrų veiksmų atlikimas nėra draudžiamas esant įtarimui dėl pažeidimo. Bet būtina tikrinti, kaip šiuo konkrečiu atveju tas įtarimas buvo grindžiamas ir, ar buvo laikytasi nustatytos procedūros pagal poįstatyminį reguliavimą) nebetektų teisinės prasmės kitų privalomų elementų nustatinėjimas, t. y. priežastinio ryšio bei padarytos žalos. Nustačius neteisėtumą būtų būtinas priežastinio ryšio aptarimas ir žalos aspekto. Tik visų viešosios atsakomybės elementų konstatavimas galėtų sąlygoti, esant atitinkamom aplinkybėms, žalos atlyginimo paneigimą CK 6.253 straipsnio pagrindu.

Šiuo konkrečiu atveju apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais dėl visų elementų buvimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas jau pirmiau paminėjo, kodėl administracinio teisės pažeidimo teisenos nutraukimas nėra besąlyginis pagrindas veiksmų neteisėtumui konstatuoti. O kas susiję su priežastiniu ryšiu, apie tai iš esmės apskritai nieko nėra pasisakyta.

Teisės teorijoje iš principo yra sutariama, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik esant tam tikram ryšiui tarp asmens veikos ir institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šis ryšys ir turėjo būti aptartas. Teismas turėjo atlikti analizę, ar Kauno apskrities VPK veiksmai buvo tiesiogine žalos atsiradimo priežastimi. Tai neatlikta. Vadinasi, ir dėl šio elemento egzistavimo (neegzistavimo) aptariamoje byloje nėra galimybės padaryti vienareikšmiškos išvados.

Aptariamu aspektu papildomai pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismas kiekvienu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kurio negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas atitinkamo įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys (nukentėjusio asmens patirta žala turi būti neteisėtų veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti, ir priešingai – veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Nepakanka nustatyti pareiškėjui padarytą neturtinę žalą: būtina tokią žalą susieti su konkrečiais neteisėtais skundžiamos valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2188/2014).

Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti. Būtinas naujas administracinės bylos nagrinėjimas, kurio metu atskirai būtų pasisakyta dėl visų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, o, po to, tik joms esant jau spręstina dėl kitų teisės normų taikymo, reguliuojančių turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

K. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius