A-1614-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1614-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00206-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 11; 11.4.1; 11.10;

56.1.2; 62; 74

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiojo suinteresuoto asmens R. S. (R. S.) ir trečiųjų suinteresuotų asmenų A. K., R. R., L. J., R. B., J. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuotieji asmenys J. Ž., G. S., J. J., R. S., V. T., uždaroji akcinė bendrovė „Antaviliai“, G. A., G. M. Š., N. T., I. K., G. T., M. B., L. B., R. B., K. B., V. G., D. J., L. S., V. K., A. K., E. S. R., R. R., L. J., R. M., R. B., J. P., D. P., D. L., K. L.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėja J. S. kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 32-36), kurį patikslino (t. II, b. l. 83-87), prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir Administracija) direktoriaus 2011 m. lapkričio 3 d. atsisakymą Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus žemėtvarkos skyrius) 2011 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. 49SF-614 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-144; 3) įpareigoti Administracijos direktorių per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nacionalizacijos buvusio savininko I. S. (I. S.) turėtoje žemėje buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime (ties (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui skirtus laisvus žemės sklypus, nurodytus teismui pateiktuose uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Orkanas“ parengtuose žemės sklypų planuose, pažymėtuose Nr. 1 – 0,0479 ha ploto (prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), Nr. 2 – 0,3167 ha ploto (prie (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 3 – 0,3479 ha ploto (prie (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėja nurodė, kad ji yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko I. S. turėtą 20,0792 ha žemę buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, tačiau iki šiol nuosavybės teisės yra atkurtos tik į 0,5200 ha turėtos žemės dalį, likusios žemės dalies grąžinimo klausimas nėra išspręstas. NŽT Vilniaus žemėtvarkos skyrius 2011 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 49SF-614 informavo pareiškėją, kad pagal Administracijos Miesto plėtros departamento pateiktus duomenis (2011 m. lapkričio 3 d. raštas Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8) I.

S. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime (ties (duomenys neskelbtini)) priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas. Pareiškėjos pateiktuose planuose nurodyti žemės sklypai yra užstatyti įvairios paskirties statiniais ir inžineriniais įrenginiais. Pareiškėjos teigimu, nurodyti NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Šiuo metu dalis I.

S. iki nacionalizacijos turėtos žemės yra laisva ir neužstatyta, todėl turi būti grąžinama natūra. Teisėto pagrindo laikyti minėtą žemę valstybės išperkama nėra, nes neegzistuoja tam būtinos sąlygos, todėl Administracija nepagrįstai atsisakė vykdyti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Žemės sklypas Nr. 1 (ties (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 0,0479 ha, gali būti grąžinamas natūra, kadangi į jį nėra jokio pagrįsto visuomenės poreikio. Pagal atliktus preliminarius matavimus, žemės sklypo situacijos plane aiškiai matyti, kad ši teritorija nėra suplanuota kaip gatvės teritorija arba suplanuota kitiems tikslams.

Formuojant žemės sklypą grąžinimui, jame galėtų būti numatytas kelio servitutas, įvažiavimui į gretimą sklypą ((duomenys neskelbtini)), arba įvažiavimas nurodytas iš kitos sklypo pusės, nuo naujai projektuojamos (duomenys neskelbtini) gatvės. Žemės sklype Nr. 2 (šalia (duomenys neskelbtini)), kurio plotas – 0,3167 ha, taip pat gali būti formuojamas žemės sklypas grąžinimui natūra, kadangi ši teritorija situacijos schemoje pažymėta kaip nenaudojama. Žemės sklypas Nr. 3 (ties (duomenys neskelbtini)), kurio plotas – 0,3479 ha, taip pat yra laivas, nes dėl jo poreikio ir svarbos visuomenei nėra priimtas Savivaldybės tarybos sprendimas.

Atsižvelgiant į tai, kad šiame sklype yra pastatytos transformatorinės pastotės, jame gali būti formuojas sklypas numatant atitinkamas apsaugos zonas elektros paskirstymo įrenginiams.

Šiuos pareiškėjos reikalavimus išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1994-764/2012 pareiškėjos skundą patenkino iš dalies (t. II, b. l. 110-117), panaikino Administracijos 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8); panaikino NŽT 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-144; įpareigojo Administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti objektyviais duomenimis pagrįstą ir motyvuotą (nurodytas teisinis pagrindas) sprendimą, kuriame būtų išreikšta aiški pozicija dėl galimybės žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos įvardijamas kaip sklypas Nr. 2) dalyje formuoti žemės sklypus grąžinimui natūra; įpareigoti Administraciją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypus buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime (ties (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos įvardijamas kaip sklypas Nr. 1) ir prie (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos įvardijamas kaip sklypas Nr. 3) nuosavybės teisėms atkurti. Teismas bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. 49SF-614 nutraukė.

Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-440/2013 iš dalies patenkinęs atsakovo Administracijos apeliacinį skundą, pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1–4, 6–7 punktus ir pareiškėjos J. S. skundą patenkino iš dalies; panaikino Administracijos 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8) dalį, kuria atsisakyta formuoti žemės sklypus grąžinimui natūra dėl žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos įvardijamas kaip sklypas Nr. 2); panaikino NŽT 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-144 dalį, kuria yra pasisakyta dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos įvardijamas kaip sklypas Nr. 2) formavimo grąžinimui natūra; įpareigojo Administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti objektyviais duomenimis pagrįstą ir motyvuotą (nurodytas teisinis pagrindas) sprendimą, kuriame būtų išreikšta aiški pozicija dėl galimybės žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos įvardijamas kaip sklypas Nr. 2) dalyje formuoti žemės sklypus grąžinimui natūra; administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. 49SF-614 nutraukė. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo byloje Nr. I-1994-764/2012 dalį panaikino ir administracinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgdama į tai, pareiškėja patikslino, jog palaiko savo skundo reikalavimus įpareigoti Administracijos direktorių per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nacionalizacijos buvusio savininko I. S. turėtoje žemėje buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime (ties (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui skirtus laisvus žemės sklypus, nurodytus teismui pateiktuose UAB „Orkanas“ parengtuose žemės sklypų planuose, pažymėtuose Nr. 1 – 0,0479 ha ploto (prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 3 – 0,3062 ha ploto (prie (duomenys neskelbtini)) (t. III, b. l. 108).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija papildomai paaiškino (t. II, b. l. 180–181), kad pareiškėjos sklype, jos įvardijamame Nr. 1, yra įrengtas įvažiavimas į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi tik šiame sklype esančio namo gyventojai. Nurodė, kad įvažiavimai į individualių gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) sklypus buvo numatyti 1989 m. parengtame šio kvartalo suplanavimo projekte. Dabartiniu metu esamas įvažiavimas į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs sklypas Nr. 36), suprojektuotas papildomai parengtame šio kvartalo nužymėjimo brėžinyje 1989 m. liepos 25 d. suderinus šio sklypo perstūmimą. Nužymėjimo brėžiniai ir kiti planai buvo derinami tuo metu nustatyta tvarka Vilniaus miesto buvusio Vykdomojo komiteto Urbanistikos valdyboje. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos įvardijamame sklype Nr. 1 yra lauko inžinieriniai tinklai – kanalizacijos, vandentiekio, elektros, kurie buvo nutiesti statant gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kitus šio kvartalo gyvenamuosius namus. Dėl pareiškėjos Nr. 3 įvardijamo sklypo, atsakovas nurodė, kad Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 30-1652 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano rengimą“ pavesta Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 0,2 ha teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje detaliojo plano rengimą. Detaliojo plano tikslas – pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius suformuoti žemės sklypus nuosavybės atkūrimui, nustatant sklypų paskirtį, būdą, pobūdį ir statybos reglamentus. Numatoma sklypo tikslinė paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Atsakovas pažymėjo, jog 2013 m. liepos 11 d. gautas (duomenys neskelbtini) g. bendruomenės pareiškimas, kuriame prašoma užtikrinti, kad laisva valstybinė žemės teritorija būtų išsaugota šiai bendruomenei.

Atsakovas NŽT nurodė palaikantis anksčiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateiktą atsiliepimą, kuriame buvo prašyta (t. II, b. l. 6–12, 161–162) bylą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 3 d. atsisakymą Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8) nutraukti, skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti NŽT 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-144 atmesti kaip nepagrįstą, o dėl įpareigojimo Administracijai per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki nacionalizacijos buvusio savininko I. S. turėtoje žemėje buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime (ties (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui skirtus laisvus žemės sklypus, UAB „Orkanas“ parengtuose žemės sklypų planuose pažymėtuose Nr. 1 – 0,0479 ha ploto (prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 3 – 0,3167 ha ploto (prie (duomenys neskelbtini)) spręsti teismo nuožiūra. Atsakovas nurodė, kad NŽT 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. 1T-(7.5)-144 yra pagrįstas, atitinka teisės aktų reikalavimus, yra teisėtas, todėl negali būti naikinamas. NŽT direktorius išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka turi kompetenciją ir įgaliojimus nagrinėti skundus dėl NŽT teritorinių žemėtvarkos skyrių sprendimų ir veiksmų, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 3 d. raštas Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8) turėjo būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. (R. S.) pateiktame atsiliepime nurodė su pareiškėjos skundu nesutinkantis (t. III, b. l. 7–9). Pažymėjo, kad per sklypą, kurį ketina susigrąžinti pareiškėja, įrengtas vienintelis įvažiavimas į garažą. Jo turimo sklypo padidinimui iki 20 arų 1992 m. rugsėjo 11 d. neprieštaravo tuometinis Antakalnio seniūnijos vyr. architektas, 1992 m. rugsėjo 14 d. surašytas jo 20 arų sklypo įkainojimo aktas, 1992 m. rugsėjo 16 d. – į valstybės iždą sumokėta už 20 arų privatizavimą jo ir jo motinos S. R. vardu. Jau sumokėjus nurodytą žemės sklypo kainą, Vilniaus miesto savivaldybės įgaliotas pareigūnas perbraukė įkainavimo akto įrašą ir vietoje 20 arų, įrašė 0,129 ha, patikslino žemės kainą ir nurodė, kad kita žemės dalis bus pamatuota papildomai ir įteisinta vėliau. Sklypo, kurio plotas 690,0 kv. m, į kurį pareiškėja nukreipė reikalavimą, ribos buvo suderintos ir vizuotos 1993 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto urbanistikos skyriaus vedėjo, į šį preliminariai suformuotą jo naudojimui žemės sklypą buvo statomas namas, kuris buvo baigtas 1993 m. gegužės mėn. Sklypo ribos 2001 m. buvo derinamos naujai, planas suderintas su architektais, Vilniaus miesto savivaldybės plėtros departamentu, Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento aplinkos apsaugos skyriumi, kultūros vertybių skyriumi. Pažymėjo, jog šiuo metu tęsia de facto išpirkto ir užstatyto sklypo dalies įteisinimo procedūrą. Nurodė, kad ginčo sklype nutiestos komunikacijos bei jam nuosavybės teise priklausantis elektros stulpas. Ginčo sklypo suformavimas pareiškėjai pažeistų jo teises.

Tretieji suinteresuotieji asmenys V. K., A. K., E. S. R., R. R., L. J., R. M., R. B., D. P., J. P. atsiliepime nurodė su pareiškėjos skundu nesutinkantys (t. V, b. l. 2–11). Nurodė, kad visa gyvenvietės infrastruktūra sukurta gyventojų lėšomis, tačiau nė vienas objektas dėl lėšų stygiaus ir/ar pradinių dokumentų (pvz. projektų) neišlikimo liko teisiškai neįregistruotas (vandentiekio, kanalizacijos tinklai). Pareiškėjos nurodytas sklypas Nr. 3 patenka į Individualių namų kvartalo (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu suplanuotas bendro (viešo) naudojimo teritorijas, skirtas privažiavimams, želdynams ir sporto aikštynams įrengti. Dabartiniai namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkai – iš esmės mažamečius vaikus auginančios šeimos, kurių pasirinkimą įsigyti namus šioje vietoje didžiąja dalimi lėmė esama infrastruktūra, suplanuotos bendro naudojimo teritorijos, skirtos želdynams, bei sporto aikštynams. Sklypas Nr. 3 išlygintas, apsėtas žole, kuri nuolatos šienaujama ir prižiūrima gyventojų lėšomis ir iniciatyva, pastatytas žaidimų namelis su čiuožykla ir sūpynėmis. Tretieji asmenys naudojais privažiavimo keliu, vedančiu prie jiems priklausančių gyvenamųjų namų. Už privažiavimo kelio yra teritorija, kurioje stovi elektros pastotės, konteinerinė telefonų stotis, joje pravestos kvartalo gyventojus aptarnaujančios požeminės komunikacijos – elektros ir ryšių tinklai. Visus teritorijos priežiūros, tvarkymo, kelio dangos remonto darbus gyventojai vykdo savo lėšomis. Faktinis šio sklypo naudojimas pagrindžia esantį visuomenės interesą, kurį privalo užtikrinti valstybė. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, šis sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei.

Trečiasis suinteresuotas asmuo TEO LT, akcinė bendrovė (toliau – ir AB) atsiliepime (t. IV, b. l. 26) nurodė, kad sklype, į kurį siekia atkurti nuosavybės teises pareiškėja, yra AB TEO LT pakloti komunikaciniai kabeliai, konteinerinio tipo automatinė telefonų stotis, priskirtina II-os grupės nesudėtingiems statiniams, kurie registruojami neformuojant sklypo. Mano, kad sprendžiant klausimą, turėtų būti atsižvelgta į sklype esančią telekomunikacinę infrastruktūrą ir, esant poreikiui, išspręstas klausimas dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, nustatant šiam sklypui ryšių linijų apsaugos zonas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. atsiliepime (t. IV, b. l. 49–50) prašė teismo atsižvelgti į sklypų savininkų bendruomenės interesus (vaikų ir jaunimo sporto bei laisvalaikio), sklypų savininkų įrengtų komunikacijų, inžinierinių įrenginių, kelių naudojimo problemų vertinimą. Nurodė, kad pareiškėjos nurodytame sklype Nr. 3 pagal Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1988 m. sausio 13 d. sprendimu patvirtintą detalųjį planą suplanuota ir įrengta bendro (viešojo) naudojimo teritorija, kuria naudojasi visi bendruomenės nariai, gatvė, privažiavimai, želdynai, komunikacijos įrengti bendromis lėšomis. Pareiškėjos nurodyti sklypai faktiškai nėra turšti ar laisvi, jų nėra galimybės naudoti gyvenamajai statybai. Grąžinus natūra pareiškėjai sklypą Nr. 3, nebūtų galima patenkinti aiškiai išreikšto visuomenės intereso, nes laisvų šiems poreikiams patekinti sklypų nėra numatyta. Pareiškėjos teisė galėtų būti įgyvendinta atkuriant nuosavybės teises į turėtos žemėvaldos ribose esantį mišką.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB LESTO atsiliepime (t. IV, b. l. 98–99) nurodė, kad netoli namo, esančio (duomenys neskelbtini), nutiesti AB LESTO priklausantys 0,4 ir 10 kV elektros kabeliai. Netoli J. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), miško pakraščiu nutiesti 10kV elektros kabeliai, šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), nutiestas 0,4 kV elektros kabelis, maždaug 50 metrų atstumu nuo namo pietrytine kryptimi yra transformatorinės, iki kurių nutiestas 10 kV elektros kabelis. Neatsižvelgiant į tai, kam priklausytų sklypai, kuriuose yra AB LESTO priklausančios komunikacijos, elektros įrenginiams eksploatuoti elektros tinklų apsaugos zonų ribose turi būti nustatyti servitutai, o bet kokia veikla vykdoma laikantis Elektros tinklų apsaugos taisyklių. Prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir panaikino Administracijos 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8) dalis, kuriomis atsisakyta formuoti žemės sklypus grąžinimui natūra dėl žemės sklypų, esančių prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos įvardijamas sklypas Nr. 1) ir prie (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos įvardijamas sklypas Nr. 3); panaikino NŽT 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-144 dalis, kuriomis pasisakyta dėl žemės sklypų, esančių prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (pareiškėjos įvardijamas sklypas Nr. 1) ir prie (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos įvardijamas sklypas Nr. 3) formavimo grąžinimui natūra; įpareigojo Administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įteisėjimo dienos priimti objektyviais duomenimis pagrįstą ir motyvuotą (nurodant teisinį pagrindą) sprendimą, kuriame būtų išreikšta aiški pozicija dėl galimybės žemės sklypo esančio prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (pareiškėjos įvardijamas sklypas Nr. 1) dalyje formuoti žemės sklypą grąžinimui natūra ir dėl galimybės žemės sklype prie (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos įvardijamas sklypas Nr. 3) formuoti pareiškėjos prašomo dydžio žemės sklypą grąžinimui natūra.

Teismas rėmėsi res judicata galią nagrinėjamoje byloje galią turinčia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl pareiškėjos pageidaujamos grąžinti natūra žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei, o tai neatsiejama nuo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio aiškinimo bei taikymo klausimų.

Dėl sklypo Nr. 1. Vilniaus apygardos administracinis teismas pabrėžė, jog įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo dalimi nustatyta, kad Administracija atsisakymą formuoti nurodytą žemės sklypą grindė bendro pobūdžio aplinkybe, kad minėtas sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei, kad yra ant šlaito ir nėra galimybių formuoti racionalaus sklypo nuosavybės teisių atkūrimui, atsakovas 2011 m. lapkričio 3 d. sprendime nenurodė, kuo grindžiamas ginčo žemės sklypo priskyrimas valstybės išperkamai žemei. Atsisakymo formuoti žemės sklypo natūra dėl to, kad sklypo dalis išsidėsčiusi ant šlaito, Administracija nepagrindė galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-440/2013 sutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo išvada dėl pirmojo sklypo, kad pats savaime detaliojo plano buvimas nepagrindžia konkretaus žemės sklypo objektyviai išreikšto visuomeninio poreikio buvimo, todėl turi būti aiškinamasi, ar nuosavybės teisių atkūrimas negali būti vykdomas, nes egzistuoja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos imperatyvios nuostatos, atsakovui aiškiai pagrindžiant tokios nuostatos taikymo būtinybę. Atsakovui, nesutinkančiam su pareiškėjos reikalavimu suformuoti žemės sklypą, tenka pareiga įrodyti realaus, objektyviai išreikšto visuomenės poreikio egzistavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartyje konstatavo, kad nagrinėdamas pareiškėjos reikalavimą susijusį su žemės sklypu Nr. 1, Vilniaus apygardos administracinis teismas nenustatė aplinkybių, ar prie šio sklypo esantys įvažiavimai yra suprojektuoti ir įrengti teisės aktų nustatyta tvarka, dėl ko esant poreikiui, išsireikalaujant ginčui aktualios teritorijos gatvių planus, jeigu galima, nustatant, kas naudojasi įvažiavimais, ir įtraukiant juos į procesą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nustatant šiame sklype esančias komunikacijas ir inžinierinius tinklus.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog atsakovas Administracija nurodė, kad pareiškėjos Nr. 1 įvardintame sklype yra įrengtas įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi tik šiame sklype esančio namo gyventojai. Iš pateikto generalinio plano (t. IV, b. l.

67) matyti, kad jame įvažiavimas į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodytas per sklypą, kurį pareiškėja įvardina Nr.

1. AB LESTO nurodė, kad netoli (duomenys neskelbtini) namo, miško pakraščiu nutiesti 10 kV elektros kabeliai ir kad nepriklausomai kam būtų priskirti ginčo sklypai, elektros įrenginiams eksploatuoti elektros tinklų apsaugos zonų ribose turi būti nustatyti servitutai, o bet kokia veikla turi būti vykdoma laikantis Elektros tinklų apsaugos taisyklių (t. IV, b. l. 99). Pagal byloje esančias sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, foto nuotraukas matyti, kad šio sklypo gyventojai naudojasi dviem įvažiavimais į sklypą (t. V, b. l. 86–87). Ši aplinkybė matyti ir atsakovo Administracijos pateiktame Teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje (t. II, b. l. 106). Teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. detalaus plano ištraukoje (t. II, b. l.

54) ir Teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje (t. II, b. l.

62) nurodytas įvažiavimas į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesutampa su generaliniame plane (t. IV, b. l.

67) nurodytu įvažiavimu į šį sklypą, ir eina šalia sklypo, kurį pareiškėja įvardina Nr. 1 arba jo pakraščiu. Dėl šių aplinkybių atsakovas iš naujo nagrinėjant bylą nepasisakė, savo rašte (t. II, b. l. 180–181) mini tik vieną įvažiavimą, kuriuo naudojasi namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojai. Šio atsakovo teiginio (t. II, b. l. 180–181) – kad dabartiniu metu esamas įvažiavimas į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs sklypas Nr. 36), suprojektuotas papildomai parengtame šio kvartalo nužymėjimo brėžinyje 1989 m. liepos 25 d. suderinus šio sklypo perstūmimą, nepatvirtina paties atsakovo į bylą pateiktas nužymėjimo brėžinys (t.

II, b. l. 183), nes jame jokių įvažiavimų į sklypus nenumatyti. Atsakovo pateiktame Projektavimo ir tyrinėjimo darbų kooperatyvo Nr. 1092L brėžinyje (t. II, b. l. 184) atsakovo ranka pažymėtas įvažiavimas į sklypą nėra sujungtas su sklypu, šiame brėžinyje įvardintu Nr. 36, kuris atsakovas tvirtinimu yra sklypas esantis (duomenys neskelbtini). Jokių aplinkybių, kad šiame sklype egzistuoja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos imperatyvios nuostatos, atsakovas neįrodinėjo. Atsakovo Administracijos nurodyta aplinkybė, kad sklype Nr. 1 yra lauko inžinieriniai tinklai – kanalizacijos, vandentiekio, elektros, kurie buvo nutiesti statant gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei kitus šio kvartalo gyvenamuosius namus (t.

II, b. l. 185), savaime neįrodo, kad egzistuoja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos imperatyvios nuostatos, nes kaip nurodė AB LESTO, turi būti nustatyti servitutai elektros įrenginiams eksploatuoti elektros tinklų apsaugos zonų ribose nepriklausomai nuo to, kam būtų priskirti šie sklypai. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu 2013 m. gegužės 29 d. nutartyje, kad nutiestos požeminės inžinierinės komunikacijos savaime nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, želdiniai taip pat nesudaro pagrindo Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymui.

Teismas pasisakė, jog Administracija ne tik neįrodinėjo aplinkybių, kurias privalėjo įrodyti pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-440/2013 dėl pareiškėjos nurodyto sklypo Nr. 1, bet ir nagrinėjant bylą iš naujo, nepasisakė ir dėl trečiojo suinteresuoto asmens R. S. ketinimų įteisinti, kaip nurodyta atsiliepime (t. III, b. l. 7–27), jo de facto išpirktą ir užstatytą sklypo dalį, į kurią nukreiptas pareiškėjos reikalavimas. Pažymėtina ir tai, kad šios aplinkybės nebuvo įvertintos ir dėl jų atsakovas Administracija nepasisakė pareiškėjos ginčijamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 3 d. atsisakyme Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8).

Dėl sklypo Nr. 3 teismas pabrėžė, jog apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas ėmėsi veiksmų formuoti sklypus grąžinimui natūra (t. II, b. l. 48–51), todėl iš esmės pripažino, kad šioje ginčo teritorijoje nėra išlikusio visuomenės ar jos dalies poreikio, dėl kurio žemės sklypas galėtų būti priskirtinas valstybės išperkamai žemei ar egzistuotų kitų sąlygų atsisakyti vykdyti Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad atsakovas iš esmės atlieka veiksmus, kad pareiškėjai būtų atkurtos nuosavybės teisės į apie 0,2 ha teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau administracinėje byloje pateiktu reikalavimu pareiškėja siekia, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į laisvą žemės sklypą žemės sklypų plane pažymėtame Nr. 3, kuris yra apie 0,3167 ha ploto.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas darė išvadą, jog atsižvelgus į atsakovo byloje pateiktą poziciją, kad nėra pagrindo įpareigoti jį atlikti nurodytus veiksmus, nes jis nuosavybės teisių atkūrimą šioje dalyje vykdo, nėra vienareikšmiškai aišku, ar pareiškėjai bus formuojamas žemės sklypas jos norimo dydžio, ar tik 0,2 ha ir atsakovas atsisako atkurti nuosavybės teises į likusį 0,1167 ha ploto žemės sklypą, remiantis Atkūrimo įstatyme numatytu teisiniu reguliavimu ir dėl šios dalies atitinkamai kyla ginčas.

Atsižvelgęs į tai, kad nurodytu aspektu kyla neaiškumų, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, dėl jų proceso šalys nepasisakė, iš esmės siekiant išvengti galimų ginčų ateityje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir administracinę bylą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškiai pasisakė, kad šioje ginčo teritorijoje nėra išlikusio visuomenės ar jos dalies poreikio, dėl kurio žemės sklypas galėtų būti priskirtinas valstybės išperkamai žemei ar egzistuotų kitų sąlygų atsisakyti vykdyti Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Todėl ši aplinkybė iš naujo negali būti įrodinėjama, nes nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir privalo būti vykdoma (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str. 1 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABT) 14 str. 1 d.).

Teismas apibrėžė, jog nagrinėjant bylą iš naujo, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-440/2013, turėjo būti aiškinamasi aplinkybė, ar pareiškėjai bus formuojamas žemės sklypas jos norimo dydžio, ar tik 0,2 ha ir atsakovas atsisako atkurti nuosavybės teises į likusį 0,1167 ha ploto žemės sklypą, remiantis Atkūrimo įstatyme numatytu teisiniu reguliavimu. Iš atsakovo Administracijos pateiktų dokumentų matyti, kad Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 30-1652 patvirtinta planavimo užduotis detaliojo planavimo dokumentui rengti, pagal kurią planuojama apie 0,2 ha teritorija šalia (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniuje (t. II, b. l. 188). Nustatytas planavimo terminas – 3 metai nuo planavimo sąlygų detaliajam planui rengti patvirtinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog pareiškėjos prašomo sklypo Nr. 3 formavimo darbai yra prasidėję. Iš planavimo užduoties nėra aiškus galutinis sklypo dydis – nurodytas planuojamas sklypas apie 0,2 ha. Atsakovas savo pozicijos dėl sklypo dydžio atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarties argumentus neišreiškė. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos atstovė teismo posėdyje dėl šio sklypo dydžio nepasisakė, prašė šį pareiškėjos reikalavimą nagrinėti teismo nuožiūra. Planavimo užduotis nėra nuginčyta, tačiau iš ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 3 d. atsisakymo Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8), nėra, aišku, kaip bus sprendžiamas pareiškėjos prašomo atkurti sklypo ploto klausimas.

Teismas analizavo Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 1 dalies nuostatas. Pabrėžė, jog žemės reformos žemėtvarkos projektai ir jiems prilyginami žemės sklypų planai rengiami ir įgyvendinami vadovaujantis Žemės reformos įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatomis, apžvelgė Metodikos 4 punkte įtvirtintą reglamentavimą.

Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 3 d. atsisakyme Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8) nėra atskirai aptariamas kiekvienas iš pareiškėjos prašomų formuoti žemės sklypų, nėra pasisakyta dėl pareiškėjos pateiktų sklypų formavimo planų bei galimybės suprojektuoti sklypus pagal konkrečius pareiškėjos pateiktus planus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-440/2013 dėl pareiškėjos įvardijamo žemės sklypo Nr. 2 pasisakė, kad Administracija 2011 m. lapkričio 3 d. atsakyme nenurodė, kuo grindžiamas ginčo žemės sklypo priskyrimas valstybės išperkamai žemei, atsisakymo formuoti sklypą nepagrindė galiojančiomis teisės aktų nuostatomis.

Teismas sprendė, jog Administracijos 2011 m. lapkričio 3 d. atsakymo Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8) atžvilgiu dėl pareiškėjos įvardijamų sklypų Nr. 1 ir Nr. 3 taikytina ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėtini nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Teismas pažymėjo, jog atsakovas NŽT ginčijamame 2011 m. gruodžio 28 d. sprendime Nr. 1T-(7.5)-144 taip pat nepasisakė atskirai dėl visų pareiškėjos prašomų suformuoti žemės sklypų bei jų planų, todėl šio sprendimo atžvilgiu taip pat taikytina ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostata.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kas konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-440/2013, vertino, jog nepagrįstu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis laikytinas ne tik atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 3 d. atsisakymas Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8) formuoti sklypą Nr. 2, bet ir sklypus Nr. 1 bei Nr. 3, taip pat NŽT 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. 1T-(7.5)-144, kuriame pasisakyta dėl sklypo, pareiškėjos įvardinto sklypu Nr. 1 ir sklypu Nr. 3.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (t. V, b. l. 113–118) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos J. S. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo suformuoti laisvus žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti.

Prie šio apeliacinio skundo prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo TEO LT, AB (t. V, b. l. 158–159).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Spręsdamas ginčą administracinis teismas gali įpareigoti administravimo subjektą atlikti konkretų veiksmą, priskirtą jo kompetencijai, jei jis nepagrįstai neatlieka jam priskirtų funkcijų. Vilniaus apygardos administracinis teismas, įpareigodamas Administraciją priimti naują sprendimą dėl galimybės suformuoti žemės sklypus grąžinimui natūra, nepateikė tokio sprendimo priėmimo motyvų, o pats įpareigojimas nepagrįstas, kadangi tiek procesiniuose dokumentuose, tiek visos bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto savivaldybė nurodė priežastis, dėl kurių atsisakyta pradėti žemės sklypų formavimo veiksmus, remdamasi konkrečiomis teisės normomis ir rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, jog nuosavybės teisių atkūrimas natūra šiuo konkrečiu atveju nėra galimas.

Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Vilniaus miesto savivaldybė laiko žemės sklypą Nr. 1 nelaisvu, dėl to nuosavybės teisių į šį sklypą atkurti jį grąžinant natūra nėra galimybės. Žemės sklypas Nr. 3, naudojamas bendroms gyventojų reikmėms, pagal minėtą reglamentavimą priskirtinas valstybės išperkamai žemei, dėl to šio žemės sklypo formuoti grąžinimui natūra Vilniaus miesto savivaldybės požiūriu taip pat negalima.

Dėl žemės sklypo, pareiškėjos nurodyto kaip sklypas Nr. 1 Vilniaus apygardos administracinis teismas klaidingai aiškina aplinkybę, jog Vilniaus miesto savivaldybė 2011 m. lapkričio 3 d. sprendime nenurodė, kokiu pagrindu žemės sklypas Nr. 1 priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Minėtame Vilniaus miesto savivaldybės sprendime nurodyta, jog žemės sklypas natūra negali būti grąžinamas, kadangi buvo ir šiuo metu yra užstatytas (duomenys neskelbtini) ir kitus kvartalo gyvenamuosius namus aptarnaujančiais inžineriniais tinklais (taigi de facto nėra laisvas).

Todėl pareiga grąžinamus natūra turėtoje vietoje žemės sklypus formuoti tik laisvoje (neužstatytoje) žemėje šiuo konkrečiu atveju užkerta kelią priimti sprendimą dėl grąžinamo sklypo formavimo, kadangi faktiškai šis žemės sklypas nėra laisvas. Be to, nuosavybės teisių į šį žemės sklypą atkūrimas prieštarauja racionalios žemėnaudos formavimo principui, kadangi žemės sklypas yra tik 0,0479 ha dydžio, šiame žemės sklype yra įrengti lauko inžineriniai tinklai, nutiesti aptarnauti aplinkinius gyvenamuosius namus.

Sklype suformavus atitinkamas apsaugos zonas bei servitutus, iš esmės nebus galimybės naudoti šį žemės sklypą pagal paskirtį. Dėl šių aplinkybių Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikosi nekintančios pozicijos, jog žemės sklypo Nr. 1 formavimas grąžinimui natūra nėra galimas.

2. Dėl žemės sklypo, pareiškėjos nurodyto kaip sklypas Nr. 3, atsakovas pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 29 d. konstatavo šiame žemės sklype nesant visuomenės poreikio ir bylą šioje dalyje grąžino nagrinėti iš naujo tik dėl žemės sklypo Nr. 3 dydžio nustatymo. Bylos nagrinėjimo iš naujo metu paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms bei pateikus šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus teismas turėjo jomis vadovautis, tačiau to nepadarė. Bylos nagrinėjimo metu visuomenės poreikis žemės sklype Nr. 3 buvo pagrįstas tiek naujai į bylą pateiktu 1989 m. Generaliniu planu, tiek į bylą įtrauktų trečiųjų asmenų paaiškinimais. Minėtame Generaliniame plane žemės sklypo Nr. 3 teritorija yra pažymėta kaip sporto aikštelės. Tretieji asmenys bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ši teritorija sutvarkyta, išlyginta ir yra naudojama šeimoms leisti laisvalaikį bei vaikams žaisti, teritorijoje įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, sporto inventorius, suoliukai ir kt. Toks poreikis sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant bylos aplinkybes, atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas bendrąsias gyventojų reikmes. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktos vaizdo fiksacijos, patvirtinančios šiuos trečiųjų asmenų paaiškinimus. Visuomenės poreikis žemės sklypui Nr. 3 yra akivaizdus ir žemės sklypo formuoti grąžinimui natūra negalima.

3. Vilniaus miesto savivaldybės pozicija dėl sklypo Nr. 3 šioje byloje keitėsi dėl to, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo naujos aplinkybės. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi konstatavus, jog sklype Nr. 3 visuomenės poreikio nėra, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 30-1652 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano rengimą” buvo pavesta organizuoti 0,2 ha teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. detaliojo plano rengimą. Tačiau, kaip minėta, nagrinėjant bylą iš naujo paaiškėjo nauja aplinkybė – į bylą pateiktame 1989 m. Generaliniame plane žemės sklypo Nr. 3 teritorija pažymėta kaip sporto aikštelės ir šis Generalinis planas patvirtina egzistuojantį visuomenės poreikį minėtame žemės sklype. Todėl faktiškai veiksmai 2013 m. liepos 12 d. įsakymo pagrindu nebuvo pradėti atlikti, kol nebus priimtas teismo sprendimas byloje ir teismas aiškiai pasisakys dėl to, ar žemės sklypų grąžinimas natūra pareiškėjai apskritai yra galimas, ar toks grąžinimas būtų teisėtas ir nepažeistų šalių interesų pusiausvyros principo. Remiantis tuo, klaidingas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimas, jog priėmus minėtą įsakymą pradėti sklypo formavimo darbai ir tai patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta pareiškėjos teises į šio žemės sklypo grąžinimą natūra.

Tretieji suinteresuotieji asmenys A. K., R. R., L. J., R. B. ir J. P. apeliaciniu skundu (t. V, b. l. 122–132) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir grąžinti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pareiškėjos J. S. skundą atmesti. Taip pat prašo iš pareiškėjos priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Prie šio apeliacinio skundo prisidėjo tretieji suinteresuotieji asmenys V. K., E. S. R., R. M. ir D. P. (t. V, b. l. 156–157) bei tretieji suinteresuotieji asmenys G. M. Š., G. T., I. K., M. B., L. B., G. A., V. G. (pasirašė už V. G.), L. J. (pasirašė už D. J.), D. L. ir K. L..

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra nepagrįstas ir be motyvų (ABTĮ 87 str. 4 d.), priimtas netinkamai aiškinant ir taikant procesinės teisės normas (ABTĮ 142 str. 1 d.).

2. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nustatyti prejudicinę ir res judicata galią turintys faktai ir ginčo ribos yra aiškiai apibrėžtos yra nulemti neteisėto ir neteisingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2013 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-507/2013, nors įsiteisėjęs teismo sprendimas yra visiems privalomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 18 straipsnis), tačiau tai neužkerta galimybės tiems, kurie nebuvo byloje dalyvaujančiais asmenimis, kreiptis į teismą ginant pažeistas teises pareiškiant tapatų reikalavimą analogišku pagrindu tam, kuris jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje jie nedalyvavo, taip pat ginčytis dėl faktų ir teisinių santykių, nors jie buvo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje šie asmenys nedalyvavo.

Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje nedalyvavusiems asmenims neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios. Sprendimo visuotinio privalomumo principas; įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje ir ABTĮ 14 straipsnio 1 dalyje, nevaržo byloje nedalyvavusių asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos tapačioje faktinėje ir teisinėje situacijoje dėl ko jau įsiteisėjo sprendimas kitoje byloje. Juolab kad šis principas neriboja tiek ankstesnėje byloje dalyvavusių, tiek nedalyvavusių asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos pareiškiant tapatų reikalavimą, nurodant tapatų dalyką, tačiau ne tapatų pagrindą, taip pat kitoje byloje įrodinėti ir peržengiančius įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus, ankstesnėje byloje netirtus faktus bei teisinius santykius.

Teismo išvada, jog dėl visuomenės poreikio (ne) egzistavimo ginčas yra išspręstas, yra nepagrįsta, kadangi: byla pirmąja ir apeliacine instancija išnagrinėta neįtraukus trečiųjų suinteresuotų asmenų, kurių teisėms ir teisėtiems interesams turi įtakos sprendimas byloje ir tai konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje; nagrinėjant civilinę bylą iš naujo pirmąja instancija pateikti nauji įrodymai dėl Žemės sklypo Nr. 3 suplanavimo detaliuoju planu (Generalinis planas); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje netirtas visuomenės poreikio egzistavimo į ginčo teritoriją klausimas.

Įtraukus trečiuosius suinteresuotus asmenis į bylos nagrinėjimą, jų nurodytos teisinės ir faktinės aplinkybės privalėjo būti ištirtos, ištirti anktesnėje byloje netirti įrodymai ir per se sprendžiama dėl visuomenės poreikio į žemės sklypą Nr. 3 egzsistavimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nustatė bylos nagrinėjimo ribas nepagrįstos ir padarytos netinkamai aiškinant ir taikant proceso teisės normas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis neturi prejudicinės, res judicata galios ir joje nustatytos aplinkybės dėl visuomenės poreikio egzsistavimo nebuvo privalomos nagrinėjant bylą iš naujo.

3. Administracijos 2011 m. lapkričio 3 d. atsakymas Nr. A51-42598-92.14.2.12-MP8 ir NŽT 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. lT-(7.5)-144 yra teisėti ir pagrįsti. Tiek atsakovų sprendimuose dėl pareiškėjos skundų, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nuosavybės teisių atkūrimas į pareiškėjos nurodytas teritorijas yra negalimas: pareiškėjos pageidaujama atkurti teritorija suformuota detaliuoju planu ir naudojama pagal detaliojo plano sprendinius; Generalinis planas patvirtina žemės sklypo Nr. 3 suplanavimą sporto aikštelėms, t. y. visuomeninės paskirties teritorijai; pateikti įrodymai, kad visuomeninės paskirties teritorija naudojama pagal detaliojo sprendinius – sporto aikštelėse įrengti futbolo vartai, vaikų žaidimo namelis su sūpynėmis ir čiuožykla, smėlio dėžė, teritorija yra apsodinta želdynais ir kt.; visuomenės poreikį į žemės sklypą Nr. 3 įrodė 2013 m. liepos 5 d. gyventojų pareiškimas Administracijai, pasirašytas 102 gyventojų iš 46 gyvenamųjų namų, kuriuo prašoma ginti bendruomenės interesą išlaikyti laisvalaikio erdvę gyvenvietėje; individualių namų kvartalo (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu, Generaliniu planu, (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu žemės sklypo Nr. 3 teritorijoje suformuoti privažiavimo keliai, automobilių stovėjimo vietos, taip pat apsisukimo aikštelė; Teritorijų planavimo suvestinis skaitmeninis žemėlapis įrodė, jog visas kelias prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims, V. K., E. S. R., R. M., ir D. P. priklausančių gyvenamųjų namų yra apibrėžtas atsakovo patvirtintomis gatvės raudonosiomis linijomis; (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu teritorija suplanuota privažiavimams ir automobilių stovėjimo vietoms, apsisukimo aikštelei. Žemės sklype Nr. 3 pastatytos dvi elektros pastotės; per sklypą eina aukšto įtampos požeminių kabelių linijos. Ginčo žemės sklypas Nr. 3 priskirtinas valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nenagrinėjo visuomenės poreikio egzistavimo į ginčo teritoriją klausimo. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis neturi prejudicinės, res judicata galios ir ja nebuvo apibrėžtos ginčo ribos, Vilniaus apygardos administracinis teismas, turėjo bylą nagrinėti iš esmės ir spręsti dėl visuomenės poreikio į žemės sklypą Nr. 3 egzistavimo.

5. Ginčo teritorija buvo suplanuota dar iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo ir 2002 m. balandžio 2 d. Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo. Taigi tam, kad pareiškėja galėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą natūra Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, ji turėjo nuginčyti Individualių namų kvartalo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius. Šiuo atveju, detalusis planas nebuvo ginčijamas, todėl atsižvelgiant į tai bei į tai, kad egzistuoja poreikis išsaugoti teritoriją visuomenei, nuosavybės teisės negali būti atkuriamos.

6. Žemės sklypo Nr. 3 landšaftas, jo užstatymas inžineriniais statiniais ir požeminiais inžineriniais tinklais suponuoja poreikį įvertinti žemės sklypo formavimo galimybes, o tokiam įvertinimui reikalingos specialiosios žinios ir atitinkamų specialistų pasitelkimas, kas nagrinėjant bylą nebuvo padaryta. Administracinėje byloje yra pateikti įrodymai, jog žemės sklypas Nr. 3 nėra laisvas, atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas negalėjo būti tenkinamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. apeliaciniu skundu (t. V, b. l. 138–143) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir pareiškėjos J. S. skundą atmesti.

Apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kokius nurodė atsiliepime į pareiškėjos skundą. Taip pat akcentuoja, jog teismas iš esmės neanalizavo Individualių namų kvartalo (duomenys neskelbtini) plano, patvirtinančio gyvenamojo namo kvartalą, kaip vientisą teritoriją ir tai nulėmė neteisėtas teismo išvadas. Pareiškėjos prašomas formuoti sklypas ne tik pažeis R. S. teises bei galiojančio detalaus teritorijos plano nuostatas, bet ir teritorijų formavimo principines nuostatas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Vilniaus miesto skyriaus, atsiliepime į apeliacinis skundus (t. V, b. l. 172–174) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atsiliepime nurodo, jog su apeliaciniuose skunduose išdėstytais reikalavimais sutinka, jie yra teisėti ir pagrįsti, todėl turėtų būti patenkinti. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nemotyvavo, kodėl atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų pateikti įrodymai, naujai paaiškėjusios aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, nėra svarbūs bylai.

Tretieji suinteresuotieji asmenys A. K., V. K., E. S. R., R. R., L. J., R. M., R. B., D. P. ir J. P. taip pat prašo (t. V, b. l. 177–181) prijungti prie bylos trečiųjų suinteresuotų asmenų 2014 m. gruodžio 9 d. skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 12 d. įsakymo dėl pavedimo organizuoti teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano rengimą Nr. 30-1652 ir įsakymu patvirtintą Planavimo užduotį detaliojo planavimo dokumentui rengti panaikinimo bei Administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. sausio 7 d. atsakymą A63-14(60740).(3.2.1)-E) į šį skundą.

Tretieji suinteresuotieji asmenys A. K., V. K., E. S. R., R. R., L. J., R. M., R. B., D. P. ir J. P. taip pat 2014 m. balandžio 13 d. pateikė prašymą administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teigia, jog tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme dėl ginčo sklypo Nr. 3 nebuvo, todėl būtina sudaryti sąlygas bylos šalims išsamiai tiesiogiai pasisakyti ir pakomentuoti bylai svarbias aplinkybes bei su jomis susijusius įrodymus. Mano, jog visuomenės poreikio pripažinimas į žemės sklypą Nr. 3 neatsiejamai susijęs su bylos šalių tiesioginiais paaiškinimais žodinio bylos nagrinėjimo metu. Be to, pareiškėjai nepateikus atsiliepimo į apeliacinius skundus nėra žinoma, ar pareiškėja palaiko savo skundo reikalavimus, ar nepasikeitė pareiškėjos pozicija dėl administracinės bylos nagrinėjimo ribų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Prieš pasisakant dėl bylos esmės kolegija išspręs trečiųjų suinteresuotųjų asmenų prašymus dėl naujų įrodymų prijungimo bei dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

Kolegijos vertinimu, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų prašomi prijungti prie bylos 2014 m. gruodžio 9 d. skundas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui bei Administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. sausio 7 d. atsakymas A63-14(60740).(3.2.1)-E) nagrinėjamai bylai nėra aktualūs, todėl prie bylos šie dokumentai neprijungiami.

Sprendžiant dėl žodinio bylos nagrinėjimo kolegija pažymi, kad byloje yra trečiųjų suinteresuotųjų asmenų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisė pateikti tokį motyvuotą prašymą proceso šalims nustatyta ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje, tačiau minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju, prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo nemotyvuotas, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šis prašymas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, t. y. buvusio savininko turėtos nuosavybės vietoje, miesto teritorijoje, kai atsakovas atsisako vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą tuo pagrindu, jog žemė, į kurią pretenduojama atkurti nuosavybės teises, priskirtina valstybės išperkamai.

Žemės priskyrimą valstybės išperkamai ar grąžintinai reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnis.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pretenduoja į du žemės sklypus – 0,0479 ha ploto žemės sklypą Nr. 1 ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir 0,3062 ha ploto žemės sklypą Nr. 3 ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ginčo žemė yra Vilniaus miesto teritorijoje, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka buvo priskirta miesto teritorijai. Todėl ginčui aktualiu aspektu ginčo santykius (žemės priskyrimą valstybės išperkamai) reglamentuoja Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, numatančios, kad žemė priskiriama valstybės išperkamai ir už ją atlyginama pagal Įstatymo 16 straipsnį jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Kaip minėta, ginčo žemė yra Vilniaus mieste, ties (duomenys neskelbtini) gatve. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčo teritorijoje yra pastatytas individualių gyvenamųjų namų kvartalas. Visa gyvenamųjų namų kvartalo teritorija suplanuota individualių gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) generaliniu planu. Šis generalinis planas Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtintas kaip detalusis planas ir įtraukas į duomenų registrą (t. 2 b.l. 58-59, 60-61, t. 4 b.l. 67). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis aptariamas planas yra įregistruotas TPD registre kaip kompleksinis detalusis planas, dokumento registravimo numeris Nr. T00056085 ( https://map.tpdr.lt/tpdr-gis/index.jsp?action=tpdrPortal ).

Šie duomenys suponuoja vienareikšmišką išvadą, jog individualių gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) generalinis planas (kompleksinis detalusis planas) yra galiojantis, todėl jo sprendiniais, iki jie nėra pakeisti, privalu vadovautis, tame tarpe ir nuosavybės teisių atkūrimo procese.

Įvertinus generalinio plano sprendinius ties (duomenys neskelbtini) (t. 4 b.l. 67) bei pareiškėjos reikalavimą dėl žemės sklypo Nr. 1 (t. 1 b.l. 20) kolegija pažymi, kad generaliniame plane yra numatytas įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Faktinė vietos situacija patvirtina, jog įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra įrengtas būtent iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Šis įvažiavimas iš esmės per pusę kerta pareiškėjos pageidaujamą susigrąžinti 0,0479 ha ploto žemės sklypą Nr. 1 (t. 1 b.l. 20), todėl jo racionalus suplanavimas, pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos nuostatas, negalimas. Be to byloje pateikti ginčo vietos topografinės planuotės nuorašas bei suvestinis skaitmeninis žemėlapis tvirtina, jog per pareiškėjos pageidaujamą susigrąžinti žemės sklypą Nr. 1 yra nutiestos komunikacijos – elektros, dujų, vandentiekio, kanalizacijos, kurios aptarnauja tiek pastatą (duomenys neskelbtini), tiek kitus greta esančius pastatus (t. 2 b.l. 185, t. 4 b.l. 68). Ši faktinė vietos situacija kolegijai leidžia padaryti išvadą, jog pareiškėjos pageidaujama susigrąžinti žemė (žemės sklypas Nr. 1) nėra laisva ir yra priskirtina valstybės išperkamai, nes ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintame detaliajame plane yra užimta pastatui (privažiavimui prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti reikalingo žemės sklypo, taip pat kitų naudojamų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių (energetikos, dujotiekio, vandentiekio, kanalizacijos), aptarnaujančių gyventojus, komplekso.

Įvertinus generalinio plano sprendinius ties (duomenys neskelbtini) (t. 4 b.l.

67) bei pareiškėjos reikalavimą dėl žemės sklypo Nr. 3 (t. 1 b.l. 22), kolegija pažymi, kad pagal generalinio plano sprendinius teritorijoje, kuri iš esmės sutampa su pareiškėjos nurodomu žemės sklypu Nr. 3, yra numatyta įrengti sporto aikšteles bei perimetru apsodinti želdiniais (t. 4 b.l. 67). Tokios generalinio plano nuostatos leidžia teigti, jos ši teritorija skirta gyventojų poilsiui bei rekreacijai, t. y. aiškiai išreikštas visuomeninis poreikis. Faktinė vietos situacija, kurią patvirtina žemės sklypo situacijos planas (t. 1 b.l. 22), teritorijos šalia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) fotofiksacija (t. 4 b.l. 42), suvestinis skaitmeninis žemėlapis (t. 4 b.l. 68), komunikacijų planas (t. 4 b.l. 69), yra ta, jog ginčo teritorija iš dalies naudojama privažiavimui prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), per teritoriją nutiestos elektros ir ryšių komunikacijos bei pastatytos dvi elektros ir viena ryšių pastotės, dalyje teritorijos įrengta vaikų žaidimų aikštelė, dalis teritorijos užimta želdiniais.

Ši faktinė vietos situacija kolegijai leidžia padaryti išvadą, jog ginčo teritorija naudojama iš dalies nukrypstant nuo generalinio plano sprendinių, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia visuomeninio poreikio į ginčo žemę, nes faktinis ginčo žemės naudojimo būdas turi aiškiai išreikštą visuomeninį poreikį. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjos pageidaujama susigrąžinti žemė (žemės sklypas Nr.

3) nėra laisva ir yra priskirtina valstybės išperkamai, nes ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintame detaliajame plane užimta pastatams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų (privažiavimui prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), elektros ir ryšių pastotėms eksploatuoti), taip pat užimta naudojamų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių (ryšiai, energetika, rekreacija), aptarnaujančių gyventojus, komplekso (ryšių bei elektros linijos, vaikų žaidimų aikštelė bei želdiniai).

Atsižvelgiant į tai, kad kolegijos vertinimu žemė, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėja (sklypas Nr. 1 ir Nr. 3), priskirtina valstybės išperkamai žemei ir į ją nuosavybės teisės negali būti atkuriamos, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8) dalis, be pagrindo panaikino Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-144 dalis bei be pagrindo įpareigojo Administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įteisėjimo dienos priimti objektyviais duomenimis pagrįstą ir motyvuotą (nurodant teisinį pagrindą) sprendimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą, kuris keičiamas.

Kartu kolegija pastebi, kad atsižvelgiant į ginčo teritorijos (žemės sklypo Nr. 3) dydį, jos faktinį naudojimą, byloje pateiktus duomenis apie valstybinės žemės savavalį užėmimą ginčo teritorijoje (t. 4 b.l. 51-65, t. 5 b.l. 80-84), taip pat atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013m. liepos 12 d. įsakymą Nr. 30-1652, kuriuo inicijuotas detalaus plano rengimas ginčo teritorijoje (iš esmės žemės sklypo Nr. 3 dislokacijoje), darytina išvada, jog rengiamu detaliuoju planu atlikus generalinio plano korekciją galimas ginčo žemės statuso pasikeitimas, t. y. visa ginčo žemė arba jos dalis gali būti pripažinta neturinti visuomeninio poreikio, kas leistų formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3. punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiojo suinteresuoto asmens R. S. (R. S.) ir trečiųjų suinteresuotų asmenų A. K., R. R., L. J., R. B., J. P. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą 2014 m. gruodžio 15 d. pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš dalies ir buvo panaikinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. A51-42598-(2.14.2.12-MP8) dalis, buvo panaikinta Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-144 dalis bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įteisėjimo dienos priimti objektyviais duomenimis pagrįstą ir motyvuotą (nurodant teisinį pagrindą) sprendimą, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas