A-1582-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1582-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00553-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gretai Maselskienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. M.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl susirinkimo protokolo dalies, įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjas R. M. skundu (b. l. 9) ir patikslintais skundais (b. l. 42-48, 62–68, 78) kreipėsi į teismą, prašydamas (teismo priimti nagrinėti reikalavimai):

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 6 d. protokolo (toliau – ir Protokolas) 4 punkto 4.8 eilutę;

2) panaikinti Tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-886 (toliau – ir Įsakymas) antro punkto 1 priedo 8 eilutę;

3) įpareigoti Tarnybą B. M. įrašyti į piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę, patvirtintą Tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2)-886.

Paaiškino, kad 1991 m. gegužės mėnesį jo motina B. M. pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybei atkurti nuosavybės teises į 37,30 aro žemės sklypą Kauno mieste, dabartinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuris iki nacionalizacijos priklausė jos tėvui J. N.. Pažymėjo, kad prašymu B. M. prašė atkurti nuosavybę natūra į visą įmanomą žemės dalį turėtoje vietoje, už likusią žemę suteikiant kitą sklypą ekvivalentine natūra kitoje Kauno miesto vietoje. Pareiškėjo motina B. M. mirė (duomenys neskelbtini) 1993 m. gruodžio 14 d.

Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 1532-v buvo atkurtos nuosavybės teisės į 994,7 kv. m plotą. 1994 m. spalio 25 d. potvarkiu Nr. 1423-v šis plotas buvo sumažintas iki 812 kv. m, tačiau 1995 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto apylinkės teismas panaikino antrąjį potvarkį, o šio teismo sprendimą 1996 m. vasario 12 d. patvirtino Kauno apygardos teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – buvo nustatyta, kad pareiškėjo žemės sklypo dydis – 9,78 aro. Pažymėjo, kad iki šiol jam nėra atkurtos nuosavybės teisės į likusį 27,52 aro žemės plotą.

Teigė, kad buvo delsiama paskirti naują sklypą, nebuvo žinomas jo tikslus dydis, jis negalėjo gauti ir kompensacijos. 2011 m. birželio 16 d. gavo Tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 8SD-1965 su 2011 m. birželio 6 d. protokolo ištrauka, kuria buvo informuotas, kad jam nebenumatoma skirti naujo žemės sklypo Kaune. 2011 m. liepos 29 d. Tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius informavo, kad nenumatoma jam išmokėti jokios piniginės kompensacijos. Šiame rašte buvo nurodyta, kad vienintelė įmanoma kompensacijos forma už likusią negrąžintą J.

N. iki 1940 m. turėtą žemę gali būti atlyginta tik perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą kituose miestuose bei kaimuose, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus. Be to, buvo informuotas, kad nominali 1 ha valstybės išperkamos žemės kaina – 48 000 Lt (lygiaverčio žemės sklypo gavimui kaimo vietovėje), t. y. 480 Lt už vieną arą. Teigė, kad tokiu būdu yra pažeidžiami jo, kaip B. M. įpėdinio, teisės ir teisėti interesai, nes jis, dvidešimt metų laukęs, neteko teisės neatlygintinai gauti naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste.

Teigė, jog 1991 m. birželio mėnesį jo motinai B. M. pateikus prašymą Kauno miesto savivaldybei, ji buvo įtraukta į eilę, po pusės metų ji buvo iškviesta į Kauno savivaldybę, kur nurodė, jog jai reikia perrašyti prašymą. Pažymėjo, kad naujajam prašymui jau buvo suteiktas naujas, vėlesnės eilės, numeris. Aiškino, kad jam 20 metų buvo pripažįstama teisė į iki 20 arų kompensacinį sklypą, todėl mano, kad atsakovas, taikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 920) pakeitimą, kuriuo sumažintas maksimalus kompensuojamos žemės sklypo dydis nuo 20 iki 12 arų, pažeidžia bendrąjį teisės principą, kad įstatymas negalioja atgal, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principus, konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1-ojo Protokolo 1 straipsnį.

Teigė, kad atsakovo siūlomas atlyginimo būdas – perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą kituose miestuose bei kaimuose, bet ne Kaune, yra neteisingas, nes pareiškėjas nenori išsikelti iš Kauno. Pažymėjo, kad kompensacijos nominalus dydis – 480 Lt už vieną arą – yra apie 104 kartus mažesnis už realią jo nacionalizuotos žemės rinkos kainą, todėl toks kompensacijos dydis yra neteisingas. Nurodė, kad 2009 metais jam buvo pateiktas pasiūlymas, tačiau siūlomi sklypai buvo vos po 5 arus, beverčiai, todėl jis pasinaudojo savo teise laukti normalesnio pasiūlymo.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimuose į skundus (b. l. 73–76, 83–85) nurodė, kad su pareiškėjo skundais nesutinka ir prašė jų netenkinti.

Paaiškino, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2009 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. S1-1863(1.10) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui buvo pasiūlyta pasirinkti iki 1 022 kv. m naują žemės sklypą pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintus detaliuosius planus, savo sprendimą pateikiant iki 2009 m. lapkričio 30 d. (vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2009 m. gruodžio 10 d.). Iki nurodyto termino pabaigos pareiškėjas nepasirinko naujo žemės sklypo iš jam siūlomų naujų žemės sklypų.

Nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog atsakovas, taikydamas aktualią teisės akto redakciją, pažeidžia teisės principus, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojančiais įstatymais. Aiškino, kad konstitucinė įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga nereiškia, kad įstatymu nustatyta nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sistema negali būti pertvarkoma, taip pat nereiškia, kad teisės aktų nuostatos negali būti keičiamos.

Paaiškino, kad Protokolo, kurio 4 punkto 4.8 eilutę prašo panaikinti pareiškėjas, surašymo metu ir ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusi Nutarimo Nr. 920 redakcija, kuri galioja ir šiuo metu, numatė, kad Kauno mieste naujo žemės sklypo dydis yra nuo 0,04 ha iki 0,12 ha. Vadinasi bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už 0,12 ha. Akcentavo, kad atsižvelgus į tai, jog B. M. perduoto neatlygintinai nuosavybėn naudojamo žemės sklypo plotas yra 0,0978 ha (sklypo plotas bus tikslinamas atlikus kadastrinius matavimus), o galimas bendras plotas kartu su naujo žemės sklypo plotu gali būti ne didesnis kaip 0,12 ha, taip pat į tai, kad mažiausias galimas suformuoti naujas žemės sklypas yra 0,04 ha, šiuo atveju liekantis žemės plotas yra mažesnis kaip 0,04 ha (0,12 ha – 0,0978 ha = 0,0222 ha).

Teigė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Protokolo 4 punkto 4.8 eilutę akivaizdžiai jokių materialinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl tai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pažymėjo, kad B. M. buvo išbraukta iš Kauno apskrities viršininko 2010 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. Ž8-512 „Dėl piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės pakeitimo ir patvirtinimo“ patvirtintos Piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės Įsakymo 1 priedo 8 numeriu.

Aiškino, kad pareiškėjas nepagrindė, kodėl Įsakymas turi būti panaikintas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu (b. l. 104–109) pareiškėjo skundo dalį dėl Tarnybos Kauno žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 6 d. protokolo 4 punkto, 4.8 eilutės panaikinimo nutraukė; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Įsakymo priėmimo metu galiojusi Nutarimo Nr. 920 redakcija (2011 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 344 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. kovo 27 d.), kuri galioja ir šiuo metu, numato, kad Kauno mieste naujo žemės sklypo dydis yra nuo 0,04 ha iki 0,12 ha. Vadinasi, bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už 0,12 ha. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad B. M. perduoto neatlygintinai nuosavybėn naudojamo žemės sklypo plotas yra 0,0978 ha (nustatė, kad B. M. įpėdiniai nesikreipė dėl žemės sklypo planų parengimo atliekant kadastrinius matavimus, todėl Kauno miesto valdybos 1993 m. gruodžio 14 d. potvarkis Nr. 1532-v tikslintinas atsižvelgiant į Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. rugsėjo 28 d. sprendimą tik atlikus sklypo kadastrinius matavimus), o galimas bendras plotas kartu su naujo žemės sklypo plotu gali būti ne didesnis kaip 0,12 ha, taip pat į tai, kad mažiausias galimas suformuoti naujas žemės sklypas yra 0,04 ha, o šiuo atveju liekantis žemės plotas yra mažesnis kaip 0,04 ha (0,12 ha – 0,0978 ha = 0,0222 ha), padarė išvadą, kad Įsakymu B. M. buvo teisėtai išbraukta iš Piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės pagal 1 priedą (eil. Nr. sąraše 8, eilės Nr. 2010 m. gruodžio 17 d. eilėje 199). Teismas taip pat nutarė nutraukti administracinės bylos dalį dėl Protokolo 4 punkto 4.8 eilutės panaikinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes konstatavo, kad šiuo protokolu nėra nuspręsta dėl pareiškėjo arba kitų asmenų teisių ar pareigų, o konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė Įsakymas, todėl Protokolas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

III. Pareiškėjas R. M. padavė apeliacinį skundą (b. l. 120), kurį patikslino (b. l. 125–129) ir prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

1) panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarties 3 punktą ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą Tarnybos, laikyti proceso šalimi. Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Tarnybos, pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinimui naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 redakciją, kurioje piliečiams, turėjusiems žemę Kauno mieste, atstatomas neatlygintinai skiriamo žemės sklypo plotas būtų iki 20 arų dydžio, o Lietuvos Respublikos Vyriausybę įpareigoti šį dokumentą patvirtinti.

2) panaikinti Tarnybos Kauno žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-886 1 priedo 8 eilutę, įpareigojant vadovaujantis galiojančia eilės sudarymo tvarka B. M. įrašyti į pretendentų eilę.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

1. Paaiškina, kad pirminiu skundu jis taip pat prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę atšaukti naują Nutarimo Nr. 920 redakciją arba įpareigoti nustatyti kompensacijas, atitinkančias realiai nacionalizuotos žemės rinkos vertę, tačiau šio reikalavimo teismas nepriėmė ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, į bylą neįtraukė atsakovu, ir taip, pareiškėjo vertinimu, iš jo atėmė galimybę tinkamai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą, nes mano, kad neskundžiant Nutarimo Nr. 920, pareiškėjui palankus sprendimas yra mažai tikėtinas.

2. Pažymi, kad Vyriausybė nepagrįstai pakeitė Nutarimą Nr. 920, sumažindama naujų žemės sklypų Kauno mieste dydį nuo 20 iki 12 arų. Akcentuoja, kad nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios valstybė laikėsi principo (tai buvo patvirtinusi Vyriausybės nutarimu), kad piliečiams, kurių žemės plotas Kaune buvo ne mažesnis negu 20 arų, bus suteikiami nauji sklypai iki 0,20 ha dydžio. Aiškino, kad paveldėjo 37 arų žemės sklypą ir, nors viso jo atgauti tikėtis negalėjo, tačiau jam buvo žadama suteikti neatlygintinai naują sklypą kitoje Kauno miesto vietoje iki 20 arų, tačiau pasikeitus teisiniam reguliavimui jam nebebus perduodamas joks žemės sklypas. Teigia, kad taip buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas.

3. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi principu, jog priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojančiais įstatymais ir juos įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, nes, pareiškėjo vertinimu, nurodytas principas taikytinas tik tada, jei naujesnis teisinis aktas nepablogina asmens padėties ar situacijos ankščiau galiojusio teisinio akto atžvilgiu.

4. Teigia, kad atėmus galimybę neatlygintinai gauti žemės sklypą, valstybė neturi kitų priemonių teisingai atlyginti už nacionalizuotą žemę.

5. Pažymi, kad nesutinka su siūlymu nuosavybės teises atkurti perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą kituose miestuose bei kaimuose, bet ne Kauno mieste.

6. Apeliacinės instancijos teismui papildomai nurodo, kad Kauno miesto valdybos 1993 m. gruodžio 14 d. potvarkiu Nr. 1532-v faktiškai buvo B. M. ne suteiktas naudojamas žemės sklypas neatlygintinai, bet atkurtos nuosavybės teisės natūra į žemę, todėl laikytina, kad iki šiol už negrąžintą žemės sklypo dalį iki šiol nėra suteikta neatlygintinai joks žemės sklypas, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose A-525-1017/2010, A-146-395/2011 suformuota praktika, taip pat prašo įpareigoti atsakovą už likusį negrąžintą plotą teisingai atlyginti pinigais įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 105–106) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

1. Pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 130 straipsnio 5 dalimi, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėjas iš esmės nekėlė klausimo ir neįrodinėjo aplinkybių dėl pirmojo apeliacinio skundo reikalavimo, t. y. dėl reikalavimo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Tarnybos, laikyti proceso šalimi bei įpareigoti ją pateikti Vyriausybei tvirtinti naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 redakciją, kurioje piliečiams, turėjusiems žemę Kauno mieste, atstatomas neatlygintinai skiriamo žemės sklypo plotas būtų iki 20 arų dydžio, o Vyriausybę – šį dokumentą patvirtinti.

2. Paaiškina, kad antrąjį reikalavimą (jo antrąją dalį), kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Įsakymo 1 priedo 8 eilutę, kaip nepagrįstą ir atgaline data pabloginančią realią B. M. nuosavybės atstatymo situaciją, įpareigojant ją vėl įrašyti į pretendentų eilę, vadovaujantis galiojančia eilės sudarymo tvarka, pareiškėjas formuluoja peržengdamas skundo ribas. Pažymi, kad taip pat nėra aišku, apie kokią galiojančią eilės sudarymo tvarką kalba pareiškėjas.

3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

4. Apeliacinės instancijos teismui atsakovo atstovas papildomai nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-53 buvo patikslinta piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai, eilė, ir pretendentė B. M. buvo įrašyta į piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai, eilę, atsižvelgiant į jos prašymo padavimo (gavimo institucijoje) datą, septyniasdešimt šeštuoju numeriu. Įsakymas buvo priimtas įvertinus, kad B. M. žemės sklypas buvo perduotas neatlygintinai buvusio savininko turėtos žemės valdoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė, be kita ko, panaikinti atsakovo įsakymo dalį, kuria B. M. (pareiškėjo motina) buvo išbraukta iš piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės, bei įpareigoti atsakovą įrašyti B. M. į piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę.

Administracinėje byloje nustatyta, jog buvęs savininkas J. N. iki 1940 metų nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) turėjo 0,3730 ha dydžio žemės sklypą. Prašymus atkurti nuosavybės teises į J. N. nuosavybės teise turėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) padavė mirusio savininko J. N. duktė B. M. (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 21), jos vyras T. A. M. (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 8) ir jos sūnus R. M. (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 5). Kauno miesto valdybos 1993 m. gruodžio 14 d. potvarkiu Nr. 1532-v buvo nutarta atstatyti nuosavybės teises B. M., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdiniams – į žemę ir suteikti neatlygintinai 994,7 kv. m (Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pripažinta, jog paskirta naudoti žemės sklypo dalis – 978 kv. m) žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (T. A. M. ir R. M. nutarta neatstatyti nuosavybės teisių) (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 26-28).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-886 „Dėl piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės pakeitimo ir patvirtinimo (Kauno m.)“ 1 punktu buvo patvirtinta Piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilė, o 2 punktu buvo nutarta pagal šio įsakymo 1 priedą išbraukti piliečius iš Kauno apskrities viršininko 2010 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. Ž8-512 patvirtintos Piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės (toliau – ir Eilė) – kaip matyti iš pastarojo priedo, iš Piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės buvo išbraukta B. M. (iki išbraukimo šioje eilėje buvusi įrašyta 199 eilės numeriu).

Vėlesniu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-53 buvo patikslinta piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai, eilė, ir pretendentė B. M. buvo įrašyta į piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai, eilę, atsižvelgiant į jos prašymo padavimo (gavimo institucijoje) datą, septyniasdešimt šeštuoju numeriu. Įsakymas buvo priimtas įvertinus tai, kad Kauno miesto valdybos 1993 m. gruodžio 14 d. potvarkiu Nr. 1532-v faktiškai B. M. žemės sklypas buvo perduotas neatlygintinai buvusio savininko turėtos žemės valdoje, tai atitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-359) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą – grąžinimą natūra laisvos (neužstatytos) žemės turėtoje vietoje piliečiui nuosavybės teise. Tokiais atvejais piliečiams, gavusiems laisvą žemės sklypą natūra turėtoje vietoje nuosavybės teise, ir esant neatkurtoms nuosavybės teisėms į dalį turėto žemės sklypo, išlieka teisė gauti neatlygintinai naują žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p., 3 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pasikeitusias faktines aplinkybes byloje, daro išvadą, kad byloje ginčijamas administracinis aktas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-886 „Dėl piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės pakeitimo ir patvirtinimo (Kauno m.)“ 2 punkto 1 priedo 8 eilutė – t. y. dalis dėl B. M. išbraukimo iš Kauno apskrities viršininko 2010 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. Ž8-512 patvirtintos Piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės, nebesukelia teisinių pasekmių, nes vėlesniu administraciniu aktu asmuo buvo įtrauktas į piliečių eilę, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, asmens pažeista teisinė padėtis buvo atkurta. Tai reiškia, kad neliko ginčo dalyko byloje, ir nėra faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-886 dalies (2 punkto 1 priedo 8 eilutės) panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą dėl Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-886 dalies panaikinimo, nurodė ydingus motyvus, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės nesutinka, nes jie neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panašiose bylose suformuotos praktikos (A-146-395/2011, A-444-2169/2011, A-438-1899/2012 bei kt.). Tačiau, atsižvelgiant į pasikeitusias faktines aplinkybes, tai, kad vėlesniu administraciniu aktu pretendentė B. M. yra įrašyta į piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai, eilę pagal jos prašymo padavimo (gavimo institucijoje) datą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-886 dalies (2 punkto 1 priedo 8 eilutės) panaikinimo bei sprendimo dalies dėl administracinės bylos nutraukimo dėl Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 6 d. protokolo 4 punkto 4.8 eilutės panaikinimo keisti nėra pagrindo.

V. Pareiškėjas, tiek reikšdamas reikalavimus pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde akcentavo, kad jam turėtų būti formuojamas neatlygintinai perduotinas ne didesnis kaip 0,2 ha dydžio žemės sklypas Kauno miesto teritorijoje, prašė atsakovą už negrąžinamą žemės sklypo plotą teisingai atlyginti pinigais įstatymų nustatyta tvarka; taip pat prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarties 3 punktą, proceso šalimi laikyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos, ir įpareigoti ją pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinimui naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo 1057 redakciją, kuri numatytų piliečiams, turėjusiems žemę Kauno mieste, neatlygintinai skiriamo sklypo dydį iki 0,2 ha, bei įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę šį dokumentą patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismą prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 345 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo pakeitimo“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 36 punktu, nustatančiu, jog bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą. Šis nutarimas – ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi Vyriausybės 2010 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 345 redakcija – nustatė, jog Kauno mieste naujo žemės sklypo, numatomo perduoti individualiai statybai, dydis yra nuo 0,04 ha ir gali būti ne didesnis kaip 0,12 ha. Šiuo nutarimu padaryti Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 920 pakeitimai dalyje dėl naujų žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai, dydžių Kauno mieste nustatymo, panaikinus galimybę skirti naujus žemės sklypus individualiai statybai „kitose teritorijose“, kuriose žemės sklypų dydžių apribojimai iki tol galiojusiu teisiniu reguliavimu buvo nustatyti – nuo 0,12 iki 0,2 ha, – lėmė, jog po šių pakeitimų maksimali perduotino neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai Kauno mieste dydžio riba tapo 0,12 ha (teritorijose su neišplėtota infrastruktūra), taigi iš esmės buvo sumažinta nuo 0,2 ha iki 0,12 ha.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ patvirtinti Savivaldybių nustatomų naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžiai (2010 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 345 redakcija) ta apimtimi, kad maksimalus naujų žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai Kauno mieste, dydis nustatytas 0,12 ha, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, inter alia iš jo kylantiems teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo reikalavimams bei proporcingumo principui, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907 redakcija) 5 straipsnio 3 daliai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą Nr. 17/2012 pagal pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo (2010 m. kovo 31 d. redakcija) tiek, kiek juo patvirtintas maksimalus 0,12 ha naujų žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai Kauno mieste dydis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 daliai, 2015 m. birželio 16 d. nutarime Nr. KT19-N12/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo (2010 m. kovo 31 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui, pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 31 d. nutarimas Nr. 345 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010,Nr. 40-1904) tiek, kiek juo nebenustatyta, kad Kauno mieste kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti naujus, nuo 0,12 ha iki 0,2 ha dydžio, žemės sklypus individualiai statybai kitose teritorijose, pagal priėmimo tvarką prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 daliai.

Nutarime šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėta, kad nors Kauno miesto savivaldybė neteikė Vyriausybei siūlymų keisti piliečiams neatlygintinai perduotinų nuosavybės naujų žemės sklypų individualiai statybai Kauno mieste dydžius, tačiau, kaip matyti iš pateikto Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 27 d. rašto, ji pati ir negalėjo planuoti didesnių nei 0,12 ha piliečiams neatlygintinai perduotinų nuosavybės žemės sklypų, nes Kauno miesto teritorijoje nepakako žemės, kurioje būtų galima suplanuoti reikalingą kiekį naujų, didesnių kaip 0,12 ha, žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą įstatyme nurodytą nekilnojamąjį turtą būtų galima numatyti perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai Kauno miesto teritorijoje.

Minėtoje konstitucinės justicijos byloje konstatuota, kad, nors Vyriausybė, priėmusi 2010 m. kovo 31 d. nutarimą, nesilaikė įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos naujų žemės sklypų, kuriuos numatoma perduoti piliečiams kaip atlyginimą už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, dydžių tvirtinimo tvarkos, šiuo nutarimu patvirtinti piliečiams neatlygintinai perduotinų nuosavybės naujų žemės sklypų dydžių tvirtinimo tvarkos, šiuo nutarimu patvirtinti piliečiams neatlygintinai perduotinų nuosavybės naujų žemės sklypų dydžiai atitiko realią Kauno miesto savivaldybės padėtį, taip pat tokiu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos šiai savivaldybei, atsižvelgiant į valstybės politiką teritorijų planavimo srityje, suformuoti tam tikrą kiekį nuosavybės teisėms atkurti reikalingų naujų žemės sklypų (kaip minėta, Kauno mieste nebuvo galimybės planuoti didesnių nei 0,12 ha naujų žemės sklypų). Nutarime pabrėžta, kad minėtas Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos naujų žemės sklypų dydžių tvirtinimo tvarkos pažeidimas neturėjo tiesioginės įtakos ginčijamo teisės akto turiniui – iš byloje (konstitucinės justicijos) esančios medžiagos matyti, kad to teisės akto turinys ir negalėjo būti kitoks.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į konstitucinės justicijos byloje padarytas išvadas, kad Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos naujų žemės sklypų dydžių tvirtinimo tvarkos pažeidimas neturėjo tiesioginės įtakos ginčijamo teisės akto turiniui, ir šiuo nutarimu patvirtinti piliečiams neatlygintinai perduotinų nuosavybės naujų žemės sklypų dydžiai atitiko realią Kauno miesto savivaldybės padėtį, nes Kauno mieste nebuvo galimybės planuoti didesnių nei 0,12 ha naujų žemės sklypų, konstatuoja, kad ginčo teisiniam santykiui reglamentuoti yra taikytina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo (2010 m. kovo 31 d. redakcija) nuostata, įtvirtinanti, kad, numatomų perduoti individualiai statybai Kauno mieste naujų žemės sklypų maksimalus dydis yra 0,12 ha, ir pareiškėjo reikalavimą suformuoti didesnio ploto negu 0,12 ha neatlygintinai perduotiną naują žemės sklypą Kauno mieste pripažįsta nepagrįstu.

Pareiškėjo prašymas apeliacinės instancijos teismą panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 345 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo pakeitimo“ negali būti sprendžiamas administracinėje byloje, nes, remiantis ABTĮ 15 straipsnio nuostatomis, administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl Vyriausybės priimtų nutarimų teisėtumo, jų galiojimo, remiantis ABTĮ 16 straipsnio 1 dalimi, nesprendžia bylų, priskirtų Konstitucinio Teismo kompetencijai; jei administracinėje byloje kyla abejonių dėl taikytino Vyriausybės akto atitikimo įstatymams ar Konstitucijai, remiantis ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, yra kreipiamasi su atitinkamu prašymu į Konstitucinį teismą. Kaip jau buvo minėta, dėl abejones kėlusių Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 920 nuostatų yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, dėl to priimtame Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarime yra išaiškinta, kad kvestionuojamas Vyriausybės nutarimas pagal priėmimo tvarką nors ir prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Įstatymo 5 straipsnio 3 daliai, toks pažeidimas neturėjo tiesioginės įtakos ginčijamo teisės akto turiniui. Tai reiškia, kad teisės akte įtvirtintos nuostatos galioja ir taikytinos visa apimtimi, ir pareiškėjas nepagrįstai iš naujo kelia abejones dėl Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 įtvirtintų nuostatų dėl planuojamų neatlygintinai perduoti piliečiams žemės sklypų iki 0,12 ha dydžio teisėtumo.

Pareiškėjo reikalavimas už likusį negrąžinamą žemės sklypo plotą teisingai atlyginti pinigais įstatymų nustatyta tvarka nepatenka į nagrinėjamo administracinėje byloje ginčo ribas, nes nebuvo priimtas nagrinėti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teisme, be to, byloje nėra duomenų, kad būtų priimti konkretūs administraciniai sprendimai dėl kompensavimo pareiškėjui pinigais už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, todėl teisėjų kolegija minėto reikalavimo apskritai nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.

Pareiškėjo reikalavimai panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarties 3 punktą, kuria nutarta nelaikyti proceso šalimi Tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, ir nagrinėjamoje byloje proceso šalimi laikyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos, bei įpareigoti pastarąją pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinimui naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo 1057 redakciją, kuri numatytų piliečiams, turėjusiems žemę Kauno mieste, neatlygintinai skiriamo sklypo dydį iki 0,2 ha, bei įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę šį dokumentą patvirtinti taip pat negali būti nagrinėjami administracinėje byloje. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme negali būti keičiama šalių procesinė padėtis, nes remiantis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi, dėl dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties sprendžiama pirmosios instancijos teisme. Be to, administraciniai teismai nėra kompetentingi spręsti dėl valstybės vykdomajai valdžiai (Vyriausybei) priskiriamų funkcijų įgyvendino – t. y. konkrečias įstatymo nuostatas įtvirtinančių teisės aktų (nutarimų) priėmimo, tai neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto valdžių padalijimo principo, kurio esmė – teisminės valdžios nepriklausomumas ir nešališkumas, kartu tai reiškia, kad teismai negali vykdyti funkcijų, Konstitucijos priskiriamų kitai – įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžiai. Konstitucijos 94 straipsnyje įtvirtinta, kad Vyriausybė vykdo įstatymus ir nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, gi teismų konstitucinė funkcija – teisingumo vykdymas (Konstitucijos 109 str.) Konstitucinis Teismas nutarimuose (1995 m. spalio 26 d., 2001 m. balandžio 26 d., 2004 m. gruodžio 13 d. ir kt.) nuosekliai yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas valdžių padalijimas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžia turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu tarp jų turi būti pusiausvyra; kad kiekvienai valdžios institucijai yra nustatyta jos paskirtį atitinkanti kompetencija, <...>; kad Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ir išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų apeliacinį skundą tenkinti. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti motyvai nėra pagrįsti tinkamu faktų vertinimu bei aktualia teismų praktika, teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi faktines aplinkybes byloje bei atsižvelgdama į aktualias ginčui spręsti teisės nuostatas bei teismų praktiką, nenustatė pagrindų pareiškėjo skundui tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė