AS-261-10-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS261-10/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03469-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydama: panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) sprendimą „Dėl A. B. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ dalies susigrąžinimo“ dėl 3 498,36 Lt susigrąžinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (b. l. 17) atsisakė priimti A. B. skundą, išaiškino pareiškėjai teisę skundą paduoti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ir nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja atsakovais nurodo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir Žemės ūkio ministerija) ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą, tačiau Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu jokio reikalavimo nereiškia. Iš skundo turinio ir pateiktų dokumentų matyti, kad skundžiamą sprendimą priėmė Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Tauragės paramos administravimo skyrius (toliau – ir Tauragės skyrius), su kuriuo nesutikdama pareiškėja išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją. 2013 m. rugpjūčio 8 d. Žemės ūkio ministerija sprendimu Nr. 3IN-B-1098-864 pripažino teisėtu ir pagrįstu 2013 m. birželio 21 d. Tauragės skyriaus sprendimą Nr. KT_06_04. Tuo remiantis laikytina, kad pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukelia būtent minėtas teritorinio skyriaus sprendimas, todėl atsakovu byloje turi būti laikytinas Tauragės skyrius, kurio buveinė yra Prezidento g. 7, Tauragėje. Tauragės rajonas priskirtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo veiklos teritorijai, todėl A. B. skundas teismingas Klaipėdos, o ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškėjos skundą atsisakytina priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-480/2011.

III. Pareiškėja A. B. atskiruoju skundu (b. l. 21–24) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjos manymu, ginčo teismingumas turėjo būti sprendžiamas pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros būvimo vietą (Blindžių g. 17, Vilnius). Ant visų vokų, kuriuose pareiškėja gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros raštus (taip pat ir šioje byloje skundžiamą sprendimą) buvo nurodytas adresas, esantis Vilniuje. Be to, Nacionalinė mokėjimo agentūra 2013 m. birželio 28 d. rašte Nr. BRk-(3.144.)-4846 nurodė, kad būtent Nacionalinė mokėjimo agentūra (o ne Tauragės skyrius) priėmė 2013 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. KT_06_04. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad sprendimas skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkinamas.

Nagrinėjamo ginčo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria teismas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjos A. B. skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Tauragės paramos administravimo skyrius) 2013 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą „Dėl A. B. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ dalies susigrąžinimo“ Nr. KT_06_04 (toliau – ir Sprendimas Nr. KT_06_04, b. l. 4–5), kuriuo nusprendė susigrąžinti 2012 m. išmokėtos paramos dalį (50 procentų) už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą bei prarastas pajamas, t. y. 3 498,36 Lt. Pareiškėja Sprendimą Nr. KT_06_04 apskundė Žemės ūkio ministerijai, kuri 2013 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 3IN-B-1098-864 (b. l. 7) jį pripažino teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėja su 2013 m. rugsėjo 2 d. skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Sprendimą Nr. KT_06_04 priėmė Nacionalinės mokėjimo agentūros Tauragės skyrius, t. y. Nacionalinės mokėjimo agentūros teritorinis skyrius, esantis Prezidento g. 7, Tauragėje, todėl skundas dėl šio akto panaikinimo turėtų būti paduodamas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka (ABTĮ 136 str.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-59 (ginčui aktuali įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. gegužės 10 d.) patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 4 punktas nustato, kad „paramos paraiška“ – tai šių taisyklių 1 priede nustatytos formos dokumentas arba, jei paraiška teikiama internetu, elektroninės formos dokumentas, kurį užpildyti ir pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai turi pareiškėjas, siekiantis gauti miško įveisimo išmoką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 69.14 punktą, Nacionalinė mokėjimo agentūra turi teisę inicijuoti paramos teikimo sustabdymą ir (arba) reikalauti grąžinti visą ar dalį suteiktos paramos.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (ginčui aktuali įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 27 d.) patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisykles (toliau – ir Administravimo taisyklės), kurių 5 punktas Nacionalinės mokėjimo agentūros kompetencijai priskiria, be kita ko, ir šias funkcijas: valdymo institucijos nustatyta tvarka skelbti kvietimus teikti paramos paraiškas, teikti potencialiems pareiškėjams informaciją, kurios reikia paramos paraiškoms parengti ir pateikti, priimti ir registruoti pateiktas pramos paraiškas (5.6 p.); atlikti pateiktų paramos paraiškų vertinimą, tikrinti, ar pareiškėjas atitinka nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas bei nustatytus paramos paraiškų tinkamumo kriterijus, atlikti paramos paraiškų pirmumo vertinimą, patikras vietoje, rengti projektų vertinimo ataskaitas ir, atsižvelgdama į Programos priemonių įgyvendinimo taisykles, teikti jas valdymo institucijai, kai ji atlieka pramos paraiškų atranką arba pati atrenka paramos paraiškas (5.7 p.); rengti ir pasirašyti paramos sutartis (5.8 p.); atlikti projektų, kuriems buvo skiriama parama, priežiūrą, atlikti patikras vietoje, tikrinti paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos tinkamumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tirti pažeidimus, esant poreikiui taikyti priemones (5.9 p.). Pagal Administravimo taisyklių 5.14 punktą, Nacionalinė mokėjimo agentūra turi kompetenciją priimti sprendimą dėl išmokėtų paramos lėšų ar jų dalies susigrąžinimo iš paramos gavėjo, taip pat atlikti visus įmanomus veiksmus susigrąžinti šias lėšas. Be to, pagal Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (Žin., 2009, Nr. 52-2058; 2013, Nr. 44-2188), 4 punktą, kompetencija taikyti sankcijas už valdymo reikalavimų ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų pažeidimus, taip pat priskiriama Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad ginčo sprendimą priėmė ne Nacionalinės mokėjimo agentūros teritorinis skyrius, o Nacionalinė mokėjimo agentūra, kurios buveinė yra Vilniuje, Blindžių g. 17 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 6 punktas). Taigi, vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjama byla priskiriama Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros priimtas sprendimas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka buvo skundžiamas Žemės ūkio ministerijai, kurią pagal kompetenciją nagrinėti skundus, susijusius su Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėmis, įgalioja Administravimo taisyklių 4.6.2 punktas. Be to, Administravimo taisyklių 216 punktas nustato, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutikdami su Nacionalinės mokėjimo agentūros ir (arba) ministerijos sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą. Analogiška ginčo sprendimo apskundimo tvarka nurodyta tiek pačiame sprendime, tiek Nacionalinės mokėjimo agentūros 2013 m. birželio 28 d. rašte Nr. BRK-(3.144.)-4846, kuriuo pareiškėja A. B. buvo informuota apie jos atžvilgiu priimtą Sprendimą Nr. KT_06_04.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis nepagrįsta, todėl naikinama , o pareiškėjos A. B. atskirasis skundas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas