AS-556-316-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-316/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00284-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 70.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl sprendimo panaikinimo (pareiškėjas UAB „Baltija-SLT“, trečiasis suinteresuotasis asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM, atsakovas) 2013 m. sausio 28 d. su skundu (1 t., b. l. 1–4) ir 2013 m. lapkričio 27 d. patikslintu skundu (2 t., b. l. 13–17) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. S-222 (7-211/2012) ir priimti naują sprendimą – VMI prie FM 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 69-163 palikti nepakeistą. Taip pat prašė teismo laikyti, jog terminas skundui ir patikslintam skundui paduoti nepraleistas, o tuo atveju, jeigu teismas pripažins, jog terminas skundui ir patikslintam skundui paduoti yra praleistas, prašė atnaujinti praleistą terminą skundui ir patikslintam skundui dėl Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. S-222(7-211/2012) panaikinimo padavimo terminą kaip praleistą dėl objektyvių priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis ir gyvenimiškai išskirtinėmis.

Atsakovas dėl termino skundui paduoti pažymėjo, kad 2013 m. sausio 25 d. teismui pateikdamas pirminį skundą buvo įsitikinęs, jog nėra praleidęs įstatymo nustatyto termino skundui paduoti ir veikia sąžiningai. Ginčijamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas Nr. S-222 (7-211/2012) atsakovo įstaigoje pažymėtas gautu 2013 m. sausio 7 d., o skundas teismui pateiktas 2013 m. sausio 25 d., t. y. nepraleidus skundui paduoti teisės aktuose nustatyto 20 dienų termino. Atkreipė dėmesį į tai, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 163 straipsnio 1 dalį dokumentų įteikimo mokesčių administratoriui data laikoma ta data, kurią mokesčių administratorius pažymi, kad dokumentas gautas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas pažymėjo, jog Mokestinių ginčų komisijos sprendimas Nr. S-222(7-211/2012) gautas 2013 m. sausio 7 d. bei užregistruotas numeriu MGS-30. Pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) su popietiniu paštu gauta 2013 m. sausio 4 d., tačiau atsakovas minėta pašto siunta siųstą Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pažymėjo kaip gautą 2013 m. sausio 7 d. Atsakovas savo įstaigoje naudojasi dvejomis gautų dokumentų tvarkymo sistemomis – Dokumentų tvarkymo informacine sistema (DTIS) ir Darbo organizavimo ir dokumentų valdymo informacine sistema (DODVS).

Vadovaujantis Dokumentų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis VMI prie FM viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. V-239 (toliau – ir DT taisyklės), iš Mokestinių ginčų komisijos gauta pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. sausio 7 d. buvo registruojama DTS sistemoje. Minėta registracija atlikta vadovaujantis DT taisyklių 21 punkte numatytu pagrindu, kuriame nurodoma, jog dokumentus registruojantis padalinys gaunamuosius dokumentus DTIS turi perduoti jų gavimo dieną, o gautuosius darbo dienos pabaigoje – ne vėliau kaip kitą darbo dieną.

Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, kai atsakovo Bendrųjų reikalų departamento Kanceliarijos skyrius darbuotojai iš Mokestinių ginčų komisijos 2013 m. sausio 3 d. išsiųstą pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 2013 m. sausio 4 d. (penktadienį) su popietiniu paštu, tačiau gautus dokumentus DTIS sistemoje užregistravo kitą darbo dieną, t. y. 2013 m. sausio 7 d. (pirmadienį). Tokia situacija yra leidžiama DT taisyklių 21 punkto pagrindu, taip pat neprieštarauja MAĮ 163 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl ginčijamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas Nr. S-222(7-211/2012) atsakovo įstaigoje pažymėtas gautu 2013 m. sausio 7 d.

– laikantis teisės aktų reikalavimų. 2013 m. sausio 4 d. buvo trečioji naujųjų metų darbo diena, penktadienis, todėl atsakovo įstaigos darbuotojai dirbo viena valanda trumpiau, t. y. iki 15 val. 45 min. Taip pat dėl Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų švenčių, atsakovo Kanceliarijos skyriuje (su gautų dokumentų registracija) dirbo viena darbuotoja, kuri 2013 m. sausio 4 d. užregistravo 107 gautus dokumentus, o dalis dokumentų gautų sausio 4 d. ir sausio 7 d. (viso 80) buvo užregistruoti 2013 m. sausio 7 d. Didelis dokumentų srautas buvo pagrindinė priežastis, jog pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) gauta su popietiniu paštu, kurioje buvo atsiųstas ginčijamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas Nr. S-222(7-211/2012), buvo pažymėtas gautu 2013 m. sausio 7 d., o ne 2013 m. sausio 4 d.

Tokia situacija atsakovo įstaigoje įvyko pirmą kartą. Siekiant užtikrinti, kad tokia situacija nebepasikartotų, šiuo metu imtasi visų būtiniausių priemonių, t. y. panašaus pobūdžio dokumentai (dokumentai gauti iš teismų, teisėsaugos institucijų ir pan.) registruojami pirmumo tvarka. Atsakovo veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo, nesąžiningumo, neapsisprendimo, patiklumo ir neryžtingumo požymių, t. y. jis veikė sąžiningai ir teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. S-222(7-211/2012) pagrįstumo paaiškino, kad pagrindinis Mokestinių ginčų komisijos argumentas buvo tai, jog mokesčių administratorius taikydamas MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatą nevertino jokių pareiškėjo sudarytų sandorių draudimo piktnaudžiauti teise principo aspektu. Nagrinėjamu atveju Mokestinių ginčų komisija klaidingai aiškino MAĮ 10 straipsnio ir 69 straipsnio 1 dalies taikymo nuostatas. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas ir Mokestinių ginčų komisija dėl fakto klausimų sutinka, tačiau skirtingai interpretuoja teisės aktų nuostatas. Nesutiko su Mokestinių ginčų komisijos išvada, jog šiame mokestiniame ginče iš esmės buvo taikyta MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje įtvirtintas draudimo piktnaudžiauti teise principo taikymo būdas. Šioje mokestinėje byloje mokesčių administratorius taikė MAĮ 10 straipsnio nuostatas. Mokestinių ginčų komisija neteisingai interpretuoja MAĮ 10 straipsnio taikymą, nes, jos nuomone, norint pritaikyti MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą būtina taikyti MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teigė, kad, nors Mokestinių ginčų komisija sprendime nurodė, jog mokesčių administratorius nagrinėjamo mokestinio ginčo atveju apskritai nevertino jokių pareiškėjo sudarytų sandorių draudimo piktnaudžiauti teise principo aspektu, nors privalėjo tai atlikti, pripažindamas, kad mokesčius turi mokėti pareiškėjas, tačiau šiuo atveju yra nagrinėjama pareiškėjo vykdoma veikla, t. y. jos aktyvumas mokestiniuose teisiniuose santykiuose, o ne sudaromos ūkinės operacijos ar sandoriai, todėl mokesčių administratoriui nebuvo pareigos vertinti pareiškėjo sudarytų sandorių. Tikrinamoje administracinėje byloje mokesčių administratorius turėjo įrodinėti, kad naujai įsteigtas teisinis vienetas iš esmės yra tas pats buvęs savarankiškas teisinis vienetas, vėl aktyviai veikiantis rinkoje tik kitu vardu, bet iš principo teikiantis tas pačias paslaugas, bendradarbiaujantis su tais pačiais partneriais, dirbantis su tais pačiais klientais (arba beveik), o naujai įsteigta įmonė administruojama buvusios bankrutavusios įmonės savininkų ar su tais asmenimis giminystės ar kitais artimais ryšiais susijusių asmenų.

Pareiškėjas UAB „Baltija-SLT“ atsiliepimu į atsakovo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas dėl praleisto termino skundui paduoti pažymėjo, kad, pagal Lietuvos pašto duomenis, Mokestinių ginčų komisijos skundžiamas sprendimas registruotu paštu buvo išsiųstas atsakovui 2013 m. sausio 3 d., o pristatytas gavėjui – 2013 m. sausio 4 d. 12 val. MAĮ 159 straipsnyje numatytas kreipimosi su skundu į teismą terminas bei jo skaičiavimo tvarka tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui nustatyta vienoda, t. y. 20 dienų nuo įteikimo dienos. MAĮ 163 straipsnio 1 dalis negali būti laikoma išimtimi iš bendrosios nuostatos, nes taip galėtų būti pažeisti mokestinių ginčų nagrinėjime taikomi principai ir pamatinės nuostatos, tarp jų ir operatyvumo principas.

Teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, kad mokestinio ginčo šalys negali piktnaudžiauti savo teisėmis ir turi siekti, jog jos būtų įgyvendinamos neprieštaraujant mokestinių ginčų nagrinėjimo proceso tikslams ir pamatiniams principams. Pareiga sąžiningai naudotis priklausančiomis procesinėmis teisėmis, reiškia ir šalies pareigą rūpintis proceso skatinimu. Būtent šios pareigos pažeidimas taptų nuolatine praktika, jeigu MAĮ 163 straipsnio 1 dalis būtų taikoma taip, kaip ją interpretuoja VMI prie FM – kaip leidimą mokesčių administratoriui terminą skundui į administracinį teismą pateikti pradėti skaičiuoti nuo tos dienos, kada jis pažymi, jog dokumentai gauti.

Taip būtų piktnaudžiaujama įstatymu bei jame apibrėžiamais procesiniais terminais, dėl ko mokestinio ginčo šalys atsidurtų ne lygiavertėje padėtyje, nors jų procesinės teisės turi būti lygios. MAĮ 165 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad tais atvejais, kai skaičiuojamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminas, vadovaujamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, į teismą kreipiasi per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2013 m. sausio 4 d., kuomet siunta buvo pristatyta ir įteikta VMI prie FM. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, jog Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo pareiškėjui diena turi būti nustatoma pagal bendrąsias taisykles, t. y. pagal faktinį sprendimo įteikimą (LVAT 2010 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-22/2010), o lydraštis ir vokas yra būtent tie dokumentai, kuriais remiantis nustatoma Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo diena ir nuo šios datos yra skaičiuojamas apskundimo terminas.

VMI prie FM neteisingai taikė MAĮ, ABTĮ nuostatas bei savo vidaus teisės aktus, dėl ko praleido terminą skundui paduoti. Taip pat pažymėjo, kad LVAT savo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laiko tokias aplinkybes, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar priešingai – savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Laikyti svarbiomis VMI prie FM nurodytas aplinkybes, tokias kaip šventinis laikotarpis, kurio metu dirbo mažiau darbuotojų nei įprasta, sutrumpinta darbo diena ar didelis gautas dokumentų srautas, nėra pagrindo. Pašto siunta gauta 12 val. dienos, todėl iki darbo pabaigos dar buvo likusios daugiau nei keturios valandos, t. y. pusė darbo dienos, ir per šį laiko tarpą buvo galima užregistruoti gautą korespondenciją tą pačią 2013 m. sausio 4 d. ABTĮ atskiros dokumentų gavimo datos nustatymo mokesčių administratoriui nereglamentuoja, todėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimas laikomas gautu 2013 m. sausio 4 d. be atskiro atžymėjimo apie dokumento gavimą.

VMI prie FM netinkamai taikė MAĮ nuostatas dėl dokumentų įteikimo datos nustatymo ir dėl to praleido terminą. Tokio pobūdžio klaida laikoma subjektyvia ir negali būti laikoma svarbia aplinkybe, leidžiančia atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. VMI prie FM, kuriai, kaip mokesčių administratoriui ir valstybės institucijai, taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai nei mokesčių mokėtojui, veikė aplaidžiai ir dėl savo nerūpestingumo bei neatidumo praleido įstatymų reglamentuojamą terminą skundui pateikti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 17 d. nutartimi administracinę bylą pagal atsakovo VMI prie FM skundą nutraukė (ABTĮ 101 str. 7 p.).

Teismas konstatavo, jog byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. S-222 (7-211/2012) pagrįstumo ir dėl šio sprendimo apskundimo termino praleidimo. Nesutikdamas su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu Nr. S-222 (7-211/2012), atsakovas teismui 2013 m. sausio 28 d. pateikė skundą. MAĮ 159 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos.

MAĮ 163 straipsnyje nurodyta, jog dokumentų įteikimo mokesčių administratoriui data laikoma ta data, kurią mokesčių administratorius pažymi, kad dokumentai gauti. Jeigu mokesčių mokėtojas dokumentus siunčia paštu, dokumento išsiuntimo data nustatoma pagal oficialų pašto spaudą, uždėtą pašto įstaigos, turinčios tam teisę. MAĮ 165 straipsnio 3 dalis numato, kad dokumentų įteikimui Mokestinių ginčų komisijai ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimų bei kitų dokumentų, kuriais įforminami Mokestinių ginčų komisijos veiksmai, įteikimui mutatis mutandis taikomos MAĮ X skyriuje nustatytos taisyklės, reglamentuojančios mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dokumentų įteikimą, išskyrus atvejus, kai skaičiuojamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimo apskundimo teismui terminas.

Tais atvejais, kai skaičiuojamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimo apskundimo teismui terminas, vadovaujamasi ABTĮ. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu.

Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Atsižvelgus į aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, atsakovas skundą teismui dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo galėjo paduoti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo jo gavimo dienos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skundžiamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas atsakovui buvo išsiųstas registruotu laišku 2013 m. sausio 3 d. voke (pašto siuntos numeris (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 52, 86). Atsakovui pašto siunta buvo pristatyta ir įteikta 2013 m. sausio 4 d. 12:00 val., ką įrodo vokas ir akcinės bendrovės Lietuvos paštas siuntų paieškos duomenys (1 t., b. l. 53-55, 86).

Šių aplinkybių neneigia ir atsakovas. Teisme skundas gautas 2013 m. sausio 28 d., nors skunde ir pažymėta, kad jis surašytas 2013 m. sausio 25 d. Skundo gavimo datą patvirtina ir įrašas teisminėje sistemoje „Liteko“. Voko ar kitų duomenų, kurie rodytų skundo išsiuntimą ankščiau nei 2013 m. sausio 28 d., teismui nėra pateikta, atsakovo patikslintame skunde bei prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsakovo atstovės paaiškinimuose teismo posėdyje nėra nurodyta, kad skundas būtų siunčiamas anksčiau nei 2013 m. sausio 28 d., o tik nurodoma, jog skundas teismui pateiktas 2013 m. sausio 25 d.

Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad skundas teismui paduotas tik 2013 m. sausio 28 d., t. y. praleidus įstatymais numatytą 20 dienų apskundimo terminą. Teismas pažymėjo, kad administracinių bylų procesas vykdomas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą. Pagal analogiją teisės normos gali būti taikomos tada, kai yra konstatuojama teisės spraga, tačiau nėra priežasčių, dėl kurių ABTĮ 32 straipsnyje išdėstytos teisės normos, pagal kurias skaičiuojami skundo padavimo terminai, galėtų būti laikomos nevisapusiškai sureguliavusiomis teisinius santykius.

Iš byloje esančių aplinkybių nustatyta, kad VMI prie FM pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) su skundžiamu Mokestinių ginčų komisijos sprendimu pristatyta ir įteikta 2013 m. sausio 4 d. 12:00 val., kas, teismo vertinimu, nėra darbo dienos pabaiga, todėl ši siunta galėjo būti pažymėta kaip gauta dar tą pačią darbo dieną. Teismo vertinimu, tos aplinkybės, kad VMI prie FM kanceliarijoje dirbo tik viena darbuotoja ir nespėjo visų 2013 m. sausio 4 d. gautų dokumentų suregistruoti tą pačią darbo dieną, nelaikytinos svarbiomis aplinkybėmis.

Šiuo atveju atsakovas privalėjo taip organizuoti darbą, kad ir pošventinėmis dienomis jos funkcijos būtų vykdomos tinkamai. Teismo vertinimu, jei dėl didelio darbo krūvio Mokestinių ginčų komisijos sprendimas realiai buvo užregistruotas 2013 m. sausio 7 d., tai atsakovas privalėjo atsižvelgti į šią aplinkybę ir turėjo galimybę skundą teismui pateikti operatyviau, dar iki 20 dienų termino pabaigos. Atsakovas pats pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, kuris jam sukėlė neigiamas pasekmes. Teismas pažymėjo, kad asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai.

Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Objektyvios priežastys, kurios atsakovui sutrukdė paduoti teismui skundą per maksimaliai protingą laiką, prašyme nenurodytos. Atsakovo nurodytos aplinkybės pačios savaime nepateisina termino praleidimo priežasčių, jos laikytinomis priklausančiomis nuo atsakovo valios. Teigiant priešingai, būtų sudaroma galimybė piktnaudžiauti asmens teise į teisminę gynybą ir būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai.

Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovui atnaujinti skundo padavimo teismui terminą nėra teisinio pagrindo, todėl jo prašymą atmetė. Skundo (prašymo) padavimo termino praleidimas sudaro teisinį pagrindą teismo procesą nutraukti (ABTĮ 101 str. 7 p.). Šiuo aspektu teismas taip pat pažymėjo, jog nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka.

Griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę galbūt pažeistų teisių gynybą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, bei, vadovaudamasis teismų praktika, konstatavo, kad atsakovo skundas ir patikslintas skundas teismui buvo pateiktas praleidus jo padavimo terminą, o, nesant aplinkybių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujinamas, byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto pagrindu.

III. Atsakovas VMI prie FM atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį ir išspęsti klausimą iš esmės.

Atsakovas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog 2013 m. sausio 25 d. skundas dėl Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. S-222(7-211/2012) buvo paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto termino skundui paduoti. Atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas 2013 m. sausio 25 d. teismui pateikęs skundą (skundas teismui buvo pateiktas 2013 m. sausio 28 d.) buvo įsitikinęs, jog jis nėra praleidęs įstatymo nustatyto termino skundui paduoti ir veikia sąžiningai. Tai, kad galbūt terminas skundui paduoti praleistas, teismo posėdžio metu nurodė UAB „Baltija-SLT“ atstovas advokatas Milvydas Pūkas. Ginčijamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas Nr. S-222(7-211/2012) atsakovo įstaigoje pažymėtas gautu 2013 m. sausio 7 d., o skundas teismui pateiktas 2013 m. sausio 28 d., t. y. nepraleidus skundui paduoti nustatyto termino. Pagal MAĮ 163 straipsnio 1 dalį, dokumentų įteikimo mokesčių administratoriui data laikoma ta data, kurią mokesčių administratorius pažymi, kad dokumentas gautas. Nagrinėjamu atveju pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) su popietiniu paštu gauta 2013 m. sausio 4 d., tačiau atsakovas minėta pašto siunta siųstą Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pažymėjo kaip gautą 2013 m. sausio 7 d.

Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo VMI prie FM atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas negali vadovautis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dokumentų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis VMI prie FM viršininko įsakymu. Jos, kaip poįstatyminis teisės aktas, negali prieštarauti minėtoms MAĮ ir ABTĮ normoms, nes hierarchinėje teisės aktų sistemoje poįstatyminiai teisės aktai laikomi turinčiais žemesnę juridinę galią. Taigi VMI prie FM pateiktos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma atnaujinti terminą skundo padavimui, negali būti laikomos kliūtimis pradėti skaičiuoti skundo padavimo terminą nuo jo gavimo datos, t. y. nuo 2013 m. sausio 4 d. Šiuo atveju VMI prie FM netinkamai taikė MAĮ nuostatas dėl dokumentų įteikimo datos nustatymo ir dėl to praleido terminą. Pagal minėtą teismų praktiką tokio pobūdžio klaida laikoma subjektyvia ir negali būti laikoma svarbia aplinkybe, leidžiančia atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pabrėžtina, kad šis teismo išaiškinimas, kurio pagrindu atmestas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti, buvo taikomas mokesčių mokėtojui. Šiuo atveju subjektas, kuris neteisingai taikė MAĮ ir ABTĮ nuostatas, yra VMI prie FM, kuriai, kaip mokesčių administratoriui ir valstybės institucijai, taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai nei mokesčių mokėtojui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad VMI prie FM pateiktos aplinkybės terminui atnaujinti negali būti pripažįstamos svarbiomis ar gyvenimiškai išskirtinėmis, nes ji veikė aplaidžiai ir dėl savo nerūpestingumo bei neatidumo praleido įstatymų reglamentuojamą terminą skundui pateikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipdamasis į teismą prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. S-222 (7-211/2012).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 17 d. nutartimi administracinę bylą pagal atsakovo VMI prie FM skundą nutraukė, paaiškėjus, kad atsakovo skundas buvo priimtas praleidus nustatytą padavimo terminą ir teismui atmetus pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (ABTĮ 101 str. 7 p.).

Atsakovas VMI prie FM ginčija pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį.

Pabrėžtina, kad Mokesčių administravimo įstatymo 165 straipsnio 3 dalis numato, jog tais atvejais, kai skaičiuojamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimo apskundimo teismui terminas, vadovaujamasi ABTĮ nuostatomis, t. y. ir nuostata, numatančia įteikimo ginčo šaliai termino pradžią. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, skundą teismui dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo galima paduoti per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos.

Atsakovo nurodyta vidinė gautų dokumentų tvarkymo sistema negali pakeisti įstatymo nustatytos Mokestinių ginčų komisijos sprendimų apskundimo teismui tvarkos.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad skundžiamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas atsakovui buvo įteiktas 2013 m. sausio 4 d. Šios aplinkybės neneigia ir atsakovas. Būtent nuo šios dienos nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas 20 dienų atsakovo skundo padavimo terminas, numatytas Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalyje. Atsakovas skundą teismui padavė 2013 m. sausio 28 d., t. y. praleidęs įstatymo numatytą 20 dienų apskundimo terminą.

Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui pateikti atnaujinimo yra įvertinama kiekviena konkreti situacija byloje, tačiau šiuo atveju atsižvelgus į atsakovo atskirajame nurodytus argumentus negalima daryti išvadą, kad atsakovo praleistas terminas skundui pateikti turėtų būti atnaujintas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Kaip pagrįstai nurodo pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą, mokesčių administratoriui taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai nei mokesčių mokėtojui. Šiuo atveju atsakovas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino atsakovo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis. Teismas išsamiai ginčijamoje nutartyje nurodė, kodėl atsakovo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos objektyviomis priežastimis, kurios atsakovui sutrukdė laiku paduoti teismui skundą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis. Taigi konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 17 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė patenkinti atsakovo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir bylą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktą nutraukė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius