A-736-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-736-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02781-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) 2012 m. spalio 18 d. specializuotos medicininės ekspertizės akte Nr. 5746 ir jo sudedamojoje dalyje – 2012 m. spalio 18 d. posėdžio dėl ekspertinio sprendimo priėmimo ir ekspertinio sprendimo pagrindimo protokole – išdėstyto ekspertinio sprendimo 2 punktą ir įpareigoti Ministerijos Medicinos centrą šio ekspertinio sprendimo 2 punktą išdėstyti taip: „Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2012-04-28, priskiriamas prie sunkaus laipsnio sveikatos sutrikdymo. Taikomi sąrašo 1.4, 3.1 ir 3.11 p.“; 2) panaikinti 2012 m. spalio 18 d. Specializuotos medicininės ekspertizės pažymos (toliau – ir Pažyma) Nr. 5746 4 punkte išdėstyto Medicinos centro CMEK ekspertinio sprendimo 2 punktą ir įpareigoti Medicinos centrą 2012 m. spalio 18 d. Pažymos Nr. 5746 4 punkte išdėstyto Medicinos centro CMEK ekspertinio sprendimo 2 punktą išdėstyti taip: „Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2012-04-28, priskiriamas prie sunkaus laipsnio sveikatos sutrikdymo. (Taikomi sąrašo 1.4; 3.1; 3.11 p.)“; 3) panaikinti 2012 m. spalio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) viršininko įsakymo „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vyresniajam policininkui M. K. ir vyresniajam policininkui D. J.“ Nr. 10-TE-698 2.2 punktą ir įpareigoti Komisariatą 2012 m. spalio 25 d. Komisariato viršininko įsakymo „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vyresniajam policininkui M. K. ir vyresniajam policininkui D. J.“ Nr. 10-TE-698 2.2 punktą išdėstyti taip: „Vilniaus aps. VPK (duomenys neskelbtini) patruliui D. J. 55 797,84 Lt (dvidešimt keturių mėnesių darbo užmokesčio dydžio) kompensaciją“.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra Komisariato (duomenys neskelbtini) patrulis. Atliekamos tarnybos metu 2012 m. balandžio 28 d. nukentėjo nuo neblaivaus asmens sukelto eismo įvykio, kurio metu patyrė galvos smegenų sukrėtimą, muštinę galvos žaizdą, nosikaulio lūžį bei 7 kaklo slankstelio lūžį. Šios aplinkybės buvo patvirtintos Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės 2012 m. gegužės 10 d. pažymoje apie traumos sunkumą Nr. 1649 ir Komisariato Vidaus tyrimų skyriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 107-IS6-66 (toliau – ir Išvada), kurią tą pačią dieną patvirtino ir Komisariato viršininkas.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Išvados 2-4 punktus ir teigė, kad CMEK be pagrindo netaikė sąrašo 1.4 punkto, nepagrįstai slankstelio keterinės ataugos nelaikė paties slankstelio anatomine dalimi. Pareiškėjo manymu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 1V-299 „Dėl specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 66 punktu pagal Tarptautinį statistinių ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikatorių (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau – ir Klasifikatorius) CMEK privalo nurodyti nustatytos diagnozės keturženklį kodą.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad CMEK pažymos 3 punkte teisingai identifikavo keturženkliu kodu S 12.25 pareiškėjo patirtą kaklo slankstelio lūžį, tačiau CMEK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintais Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu (toliau – ir Sąrašas) nepagrįstai šiam sveikatos sutrikdymui pritaikė Sąrašo 2.3 punktą, priskirdama jį prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymų, nors turėjo taikyti Sąrašo 1.4 punktą ir patirtą sužalojimą kvalifikuoti kaip sunkų.

Pareiškėjo teigimu, priimtos specializuotosios medicininės ekspertizės pažymos Nr. 5746 4 punkte išdėstyto sprendimo 3 punkte nurodytas septintojo kaklo slankstelio keterinės ataugos lūžis laikytinas paties slankstelio lūžiu, nes keterinė slankstelio atauga anatomiškai yra slankstelio dalis. Be to, klasifikatorius nenumato jokio atskiro keturženklio ligos kodo septintojo kaklo slankstelio keterinės ataugos lūžiui, todėl patirtam slankstelio lūžiui ir tegali būti taikomas tik S 12.25 kodas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sąrašo 1.4 punktas, kvalifikuojant slankstelio lūžį kaip sunkų sužeidimą, nereikalauja jokių kitų padarinių (pasekmių), kaip tik paties kaklo slankstelio lūžio.

Pareiškėjas darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai netaikė Sąrašo 1.4 punkto. Pareiškėjo teigimu, Komisariatas, gavęs Specializuotos medicininės ekspertizės pažymą Nr. 5746, kurioje buvo išdėstytas, pareiškėjo vertinimu, neteisėtas ir nepagrįstas ekspertinis sprendimas dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio, nepatikrino šio ekspertinio sprendimo dalies atitikimo teisės normoms, rėmėsi šio neteisėto ir nepagrįsto ekspertinio sprendimo dalimi ir taip priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą 2012 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 10-TE-698.

Pareiškėjo manymu, ginčijamo įsakymo dalyje turėjo būti remiamasi ne Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 40 straipsnio 3 dalies 6 punktu, o 40 straipsnio 3 dalies 5 punktu ir pareiškėjui turėjo būti nuspręsta išmokėti ne 18 mėnesių darbo užmokesčio dydžio, o 24 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad atliko tarnybinį patikrinimą ir 2012 m. rugsėjo 27 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS6-66 dėl 2012 m. balandžio 28 d. Komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulių D. J., M. K., J. K. sužalojimų tarnybos metu. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad CMEK specializuotosios medicininės ekspertizės 2012 m. spalio 18 d. pažymos Nr. 5746 2 punkte nurodyta, jog D. J. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2012 m. balandžio 28 d., priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo (Sąrašo 2.3; 3.1; 3.11 p.). Atsakovas rėmėsi Taisyklių 7, 9 punktais, vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinto Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo aprašo (toliau – ir Aprašas) 10.5, 49 punktais ir pažymėjo, kad Komisariato viršininkas įsakymą dėl kompensacijos išmokėjimo pareiškėjui priėmė tik po to, kai gavo CMEK 2012 m. spalio 18 d. pažymą Nr. 5746. Atsakovas pabrėžė, kad Komisariatas nėra kompetentingas ir neturi jokių įgaliojimų spręsti klausimų dėl pareigūno sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad CMEK savo ekspertinius sprendimus priima vadovaudamasi Taisyklių reikalavimais, pažymėjo, kad Sąrašo 1 punkte nurodytas baigtinis sunkių sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašas. Atsakovas paaiškino, kad nors Sąrašo 1.4 punkte yra nustatyta, kad sunkiems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams, priskiriamas kaklo slankstelio lūžis, tačiau D. J. dėl jo patirtos traumos – stuburo kaklinės dalies C7 slankstelio keterinės ataugos nesuaugęs lūžimas, yra taikomas Sąrašo 2.3 punktas, nes D. J. dėl šios traumos nepatyrė didelių negrįžtamų anatominių pakitimų ar negrįžtamų funkcinių sutrikimų, kurie lemtų jo tarnybinį kaltumą arba netinkamumą vidaus tarnybai dėl sveikatos būklės. Atsakovo teigimu, būtent šie požymiai padeda atriboti apysunkius sveikatos sutrikdymus nuo kitų (sunkių ir lengvų) sveikatos sutrikdymų. D. J. specializuotosios medicininės ekspertizės akto klausimyne pasirašytinai nurodė, kad yra tinkamas tolesnei vidaus tarnybai, ekspertizės metu skundų neišsakė, funkcijos sutrikimų konstatuota nebuvo, todėl atsakovas darė išvadą, kad D. J. po patirtos traumos yra pasveikęs. Atsakovas pažymėjo, kad anatomiškai ir kliniškai yra reikšminga kuri slankstelio dalis yra pažeidžiama, ir darė išvadą, kad D. J. patirta trauma – stuburo kaklinės dalies C7 slankstelio keterinės ataugos nesuaugęs lūžimas, priskiriama prie apysunkių sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad CMEK sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį nustato pagal Taisyklių 7 punktą. Atsakovas rėmėsi Taisyklių 11, 10.3 punktais ir pažymėjo, kad CMEK priimtas ekspertinis sprendimas dėl pareiškėjo sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šio ekspertinio sprendimo pagrindu priimtas Komisariato viršininko 2012 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 10-TE-698 yra taip pat teisėtas ir pagrįstas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu nutraukė administracinę bylą dalyje, kurioje prašoma panaikinti Ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotos medicininės ekspertizės 2012 m. spalio 18 d. akte Nr. 5746 ir jo sudedamojoje dalyje – 2012 m. spalio 18 d. posėdžio dėl ekspertinio sprendimo priėmimo ir ekspertinio sprendimo pagrindimo protokole – išdėstyto ekspertinio sprendimo 2 punktą ir įpareigoti Medicinos centrą šio ekspertinio sprendimo 2 punktą išdėstyti taip: „Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2012-04-28, priskiriamas prie sunkaus laipsnio sveikatos sutrikdymo. Taikomi sąrašo 1.4, 3.1 ir 3.11 p.“ bei panaikinti 2012 m. spalio 18 d. Specializuotos medicininės ekspertizės pažymos Nr. 5746 4 punkte išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertinio sprendimo 2 punktą ir įpareigoti Medicinos centrą 2012 m. spalio 18 d. pažymos Nr. 5746 4 punkte išdėstyto Medicinos centro CMEK ekspertinio sprendimo 2 punktą išdėstyti taip: „Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2012-04-28, priskiriamas prie sunkaus laipsnio sveikatos sutrikdymo. (Taikomi sąrašo 1.4; 3.1; 3.11 p.)“. Kitoje dalyje teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi Statuto 40 straipsnio 3, 8 dalimis, Taisyklių 1-3 punktais, Sąrašo 1.1-1.29, 2.1-2.4, 3.1-3.11 punktais ir pažymėjo, kad, lyginant Sąrašo 1.1-1.23 punktuose numatytus sveikatos sutrikdymus su jau nebegaliojančias Sunkių traumų klasifikaciniais požymiais arba šiuo metu galiojančiu Sunkių pakenkimų sveikatai kvalifikacinių požymių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 397 ir 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-455, matyti, jog jie patenka į šiais įsakymais patvirtintų sveikatos pakenkimų, kurie yra pavojingi gyvybei tarpą, todėl, teismo teigimu, Sąraše yra implicitiškai įtvirtintas kriterijus, būdingas visiems Sąrašo 1.1-1.23 punktų sveikatos pakenkimams, t. y. pavojingumas gyvybei. Teismo vertinimu, tam, kad Sąrašo 1.1-1.23 punktuose numatytas sveikatos sutrikdymas būtų priskiriamas sunkiems, jis, be to, kad yra nurodytas šiame sąraše, turi būti dar ir pavojingas gyvybei. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjo D. J. autoįvykio metu patirta traumos diagnozė pagal Klasifikatorių klasifikuojama kodu S 12.25 (septintojo kaklo slankstelio lūžis) – formaliai atitinka Sąrašo 1.4 punkte numatytą traumos aprašymą – kaklo slankstelio lūžis, ši pareiškėjo trauma nėra pavojinga gyvybei, t. y. objektyviai nekėlė pavojaus pareiškėjo D. J. gyvybei, taip pat nėra tokia, kad nesuteikus medicinos pagalbos, nuo jos būtų mirštama, todėl teismas darė išvadą, kad ji pagrįstai priskirta Sąrašo 2.3 punkte numatytam sveikatos sutrikdymui.

Atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjo 2012 m. balandžio 28 d. eismo įvykio metu patirta sunkiausia trauma nepagrįstai priskirta apysunkiams sveikatos sutrikdymas, nėra pagrindo teigti, kad skundas dalyje dėl ginčijamo Komisariato įsakymo dalyje, kurioje nustatytas pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį išmokamos kompensacijos dydis, yra pagrįsta.

Teismas bylą kitoje dalyje nutraukė, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad CMEK ekspertinis sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindas (vada) įstaigos vadovui (kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamąjį (galutinį) viešojo administravimo procedūros aktą, t. y. CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas tik priėmimo į tarnybą procedūros dalimi ir šiuo aspektu nesukelia savarankiškų pasekmių. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012 taip pat yra konstatavęs, jog CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir dėl tos priežasties, kad tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas.

III. Pareiškėjas D. J. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – panaikinti Komisariato viršininko 2012 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 10-TE-698 2.2 punktą ir įpareigoti Komisariatą šio įsakymo 2.2 punktą išdėstyti taip: „Vilniaus apsk. VPK (duomenys neskelbtini) patruliui D. J. 55 797,84 Lt (dvidešimt keturių mėnesių darbo užmokesčio dydžio) kompensaciją“.

Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai taikė Sunkių pakenkimų sveikatai kvalifikacinių požymių sąrašą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 397 ir 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-455. Pareiškėjas pabrėžia, kad Sąraše aiškiai įtvirtinta, jog bet koks kaklo slankstelio lūžimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl teismas nepagrįstai taikė žemesnės teisinės galios Sunkių pakenkimų sveikatai kvalifikacinių požymių sąrašą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 397 ir 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-455, o ne Sąrašą. Pareiškėjo manymu, teismui kilo klausimų dėl Sąrašo konstitucingumo, todėl turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjas remiasi Statuto 3 straipsnio 7, 8 dalimis ir daro išvadą, kad teismas, pažeisdamas jo teisėtus lūkesčius gauti Statute suteiktas garantijas nustatant sužalojimo laipsnį pagal Taisykles ir Sąrašą, nepagrįstai pritaikė Sunkių pakenkimų sveikatai kvalifikacinių požymių sąrašą, skirtą civiliams. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo privalomus nurodymus.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad teismas taikė Sunkių pakenkimų sveikatai kvalifikacinių požymių sąrašą, ir nurodo, kad teismas taikė Sąrašą ir Taisykles, taip pat taikė analogiją su Sąrašo 1.1-1.23 punktuose numatytų sveikatos sutrikdymų sąrašą su Sunkių pakenkimų sveikatai kvalifikacinių požymių sąrašu įtvirtintu sveikatos sutrikdymų (pakenkimų) sąrašu ir vertino reikšmingas ginčo sprendimui nuostatas. Atsakovas remiasi Taisyklių 2, 3, 7-11 punktais, Sąrašo 1.2.4 punktu ir daro išvadą, kad galimi atvejai, kai pareigūno sveikatos sutrikimas priskiriamas vienam iš Taisyklių 2 punkte išvardytų sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnių įvertinant tiek sužeidimų, sveikatos sutrikdymų priskyrimą Atsakovo teigimu, vien tai, kad pareiškėjo tinkamumas tarnybai po sveikatos sutrikdymo yra nepasikeitęs, yra kriterijus, kad sunkaus sveikatos sutrikdymo pareiškėjas nėra patyręs. Atsakovo manymu, teismui nekilo abejonių dėl taikomų teisės aktų konstitucingumo.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas pažymi, kad esant sunkiam sveikatos sutrikdymui preziumuojama, jog dėl patirtų sveikatos sužalojimų pareigūnas negali vykdyti pareigų dėl patirtų sužalojimų. Sunkus sveikatos sutrikdymas negali turėti lengvesnių pasekmių nei apysunkis sveikatos sutrikdymas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas iki šiol dirba vidaus tarnyboje pagal 1 skiltį (pati aukščiausia) dėl keliamų sveikatos reikalavimų. Atsakovas pažymi, kad teismas analogijos būdu palygino Sąrašo 1.1-1.23 punktuose numatytus sveikatos sutrikdymus su sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 397 patvirtintu Sunkių pakenkimų sveikatai kvalifikacinių požymių sąrašu. Atsakovo manymu, teismui nekilo abejonių dėl teisės akto konstitucingumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl statutinio pareigūno tarnybos metu patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo masto.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas su pareiškėjo sveikatos sutrikdymu susijusias aplinkybes, pripažino, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi CMEK ekspertų, įvertinusių pareiškėjo patirtą traumą kaip apysunkį sveikatos sutrikdymą, išvadomis, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

Apeliantas siekia, kad jo kūno sužalojimas būtų kvalifikuojamas pagal minėto Sveikatos sutrikdymų sąrašo 1.4 punktą, pagal kurį sunkiems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams priskiriamas kaklo slankstelio lūžis. Apelianto manymu, šis Sąrašas turi būti aiškinamas tik lingvistiškai ir taikomas tiesiogiai.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu taip pat nutraukė bylą dėl Ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotos medicininės ekspertizės 2012 m. spalio 18 d. akte Nr. 5746 ir jo sudedamojoje dalyje – 2012 m. spalio 18 d. posėdžio dėl ekspertinio sprendimo priėmimo ir ekspertinio sprendimo pagrindimo protokole – išdėstyto ekspertinio sprendimo 2 punkto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Ši teismo sprendimo dalis apeliaciniu skundu nėra apskųsta. Teisėjų kolegija, patikrinusi teismo sprendimą ABTĮ 136 straipsnyje nurodyta apimtimi, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, susijusias su CMEK ekspertinio sprendimo ginčijimu teisme.

Lietuvos vyriausiasis teismas panašiose bylose yra pažymėjęs, kad CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas viena iš pareiškėjo reikalavimų pagrindą sudarančia aplinkybe – tam tikros asmens sveikatos būklės, reikalingos ginamai teisei įgyti, patvirtinimu. Teismui įvertinus ekspertinio sprendimo pagrįstumą, o tam tikrais atvejais jį nuginčijus kitais įrodymais, pvz., teismo paskirta ekspertize, realizuojama asmens teisė kvestionuoti CMEK ekspertinius sprendimus teisme, neginčijant jų kaip atskirų administracinių aktų.

Ši teismo sprendimo dalis, kuria buvo nutraukta byla dėl ekspertinio sprendimo panaikinimo, yra pagrįsta, teisėta ir dėl jos plačiau nepasisakytina.

Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 8 dalimi nustatyta, kad pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1130 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo patvirtinimo“ (bylai aktualiu metu galiojusi Nutarimo redakcija) 2 punktu nustatyta, kad sužeidimo (suluošinimo) sunkumo laipsnį, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamu vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu, nustato atitinkamai pagal veiklos sritį Centrinė medicinos ekspertizės komisija (Vidaus reikalų ministerijos, Karinė medicinos ekspertizės ar kita) arba Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaudamasi ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta instrukcija. To paties nutarimo 9 punktas numato, kad Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį Centrinė medicinos ekspertizės komisija nustato naudodamasi Lietuvos Respublikoje nustatytąja tvarka aprobuotomis, licencijuotomis ir (ar) sertifikuotomis asmens sveikatos priežiūros, psichologinės diagnostikos technologijomis, laikydamasi sveikatos sutrikdymo sunkumui nustatyti būtinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų saugumo ir tinkamumo reikalavimų. Šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių 7 punkte sakoma, kad sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį Centrinė medicinos ekspertizės komisija nustato vadovaudamasi įvykio tarnyboje tyrimo dokumentais, analizuodama medicininius dokumentus, atlikdama fizinės ir psichikos sveikatos būklės medicininį, psichologinį tyrimą, o prireikus - pagal kitus dokumentus.

Iš šių teisės aktų darytina išvada, kad sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymas yra CMEK diskrecija, nes naudodamiesi specialiomis žiniomis, medicinos ekspertai turi įvertinti, kokio sunkumo yra padarytas sužalojimas, trauma ar kitoks sveikatos sutrikdymas. Ekspertinis sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas faktiniais duomenimis, nes tampa tarpiniu kompensacijos skyrimo procedūros dokumentu ir vidaus tarnybos sistemos įstaigos sprendimo skirti atitinkamo dydžio kompensaciją sudedamaja dalimi.

Nors pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas – stuburo kaklinės dalies C7 slankstelio keterinės ataugos nesuaugęs lūžimas (TLK-10-AM kodas – S12.25) ir atitinka Vidaus sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo 1.4 punktą, tačiau CMEK, atlikdama specializuotąją medicininę ekspertizę dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo, privalo ne tik formaliai taikyti Sąrašo nuostatas, bet išanalizuoti medicininius dokumentus, atlikti sveikatos būklės medicininį tyrimą. Nagrinėjamu atveju CMEK pareiškėjo sveikatos sužalojimą įvertino ne formaliai, o atliko medicininę ekspertizę ir nustatė, kad jo sveikatos sutrikdymas atitinka apysunkį sveikatos sutrikdymą. Šis CMEK ekspertinis sprendimas yra motyvuotas tiek anatominiu, tiek klinikiniu, tiek ir teisiniu aspektu, įvertintas ne tik sveikatos sutrikdymo faktas, bet ir kilę padariniai – anatominiai pakitimai, funkciniai sutrikimai ir kt. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino CMEK išvadą kaip teisingą, atitinkančią ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Nors lingvistinis teisės aiškinimo metodas yra vienas svarbiausių, tačiau tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, jog apsiribojant vien šiuo metodu tikroji teisės prasmė gali likti neatskleista. Todėl aiškinant ginčijamas Sąrašo 1.4 ir 2.3 punkto nuostatas, reikia atsižvelgti ne tik į jų formuluotes, bet ir kontekstą bei reglamentavimo, kurio dalis jos yra, tikslus. Iš Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio nuostatų matyti, kad pagrindinis kompensacijos pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais tikslas yra kuo adekvačiau asmeniui kompensuoti patirtą žalą, kuri kyla dėl rizikos, atliekant tarnybines pareigas. Ši kompensacija ir atitinkamas jos dydis priklauso ne vien nuo sveikatos sutrikdymo fakto, bet ir nuo jo pobūdžio, kuris sukelia atitinkamus konkrečiose teisės normose numatytus sveikatos sutrikdymo padarinius.

Tokį ginčijamos nuostatos aiškinimą formuoja ir ankstesnė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Administracinėje byloje Nr. A146-431/2010 teisėjų kolegija konstatavo, kad traumos kvalifikavimas pagal Sąrašo 2.3 punktą vien dėl laikinojo nedarbingumo trukmės negalimas, nes < ...> kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta sveikatos sutrikdymo priskyrimą atitinkamam sveikatos sutrikdymo laipsniui lemianti Sveikatos sutrikdymų sąraše numatytų sąlygų visuma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-431/2010).

Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netaikė kitų, bylai neaktualių teisės aktų, tačiau, prieš taikydamas Sąrašą bei Taisykles, atsižvelgė į visus Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymą, siekdamas tinkamai išaiškinti aktualias teisės normas teleologiniu aspektu.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismui kilus abejonėms dėl taikomų aktų konstitucingumo, jis privalėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Su tokia apelianto pozicija nesutiktina.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu nuspręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai ( LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas neabejojo taikytinų byloje teisės aktų atitikimu Konstitucijai, tik, argumentuodamas savo poziciją dėl pareiškėjo siūlomo teisės aiškinimo ydingumo, nurodė, kad būtent toks teisės akto aiškinimas ir taikymas keltų abejonių jo atitikimu aukštesnėms galios teisės aktams. Paties pirmosios instancijos teismo byloje atliktas aktualių teisės normų aiškinimas nekelia abejonių jų konstitucingumu, apeliacinės instancijos teismui tokių abejonių taip pat nekyla, todėl nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas