A-594-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-594-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00808-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. M., uždarajai akcinei bendrovei „Žemės matavimų grupė“, L. O. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. A. padavė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, prašydama panaikinti 2012 m. kovo 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-417 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas), žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), suderinto 2012 m. lapkričio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriuje, planą ir jo 2012 m. lapkričio 9 d. suderinimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriuje.

Pareiškėja paaiškino, kad yra žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini) savininkė. Pareiškėja į jai priklausantį žemės sklypą patekdavo per valstybei priklausantį bendro naudojimo kelią. Šios aplinkybės atsispindi iš pareiškėjos žemės sklypo plano. Pareiškėjos sklypas yra įsiterpęs į trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. šiuo metu priklausantį žemės sklypą. 2013 m. birželio 21 d. vyko A. M. priklausančio žemės sklypo patikrinimas vietoje. Patikrinimo metu paaiškėjo, jog valstybei priklausęs kelias, kuriuo pareiškėja patekdavo į jai priklausantį žemės sklypą, šiuo metu yra įtrauktas į A.

M. priklausantį žemės sklypą. Nurodė, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 9-6793 atkurtos nuosavybės teisės J. V. grąžinant natūra 11,40 ha žemės (duomenys neskelbtini). Iš J. V. žemės sklypo abriso, taip pat iš 1996 m. sausio 19 d. laikino žemės sklypo plano matyti, kad per žemės sklypą, projekto Nr. 150, eina 5 m pločio kelias. 1995 m. spalio 11 d. žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte taip pat nurodyta, kad žemės sklypo ribose yra 5 m pločio kelias.

J. V. iniciatyva 1998 metais buvo parengtas 11,4 ha ploto žemės sklypo padalijimo projektas, kuris patvirtintas 1998 m. birželio 16 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 043590, kuriuo žemės sklypas buvo padalintas į du 7,75 ha ir 3,65 ha žemės sklypus. Iš žemės sklypo padalijimo projekto, suderinto 1998 m. gegužės 20 d. Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo, matyti, kad per abu naujai suformuotus sklypus eina 5 m pločio kelias. Iki 2008 m. veiksmai su A. M. priklausančio žemės sklypo matavimais nebuvo atliekami. 2008 m. buvo atliekami šiuo metu pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie patvirtinti ir 2009 m. rugpjūčio 13 d.

Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-04-8308 suformuojamas šiuo metu pareiškėjai priklausantis žemės sklypas. Atliekant kadastrinius matavimus šiuo metu pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribos buvo parodytos ir paženklintos 2008 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktu, kuriame kaip žemės sklypo gretimybės buvo nurodyti Palomenės seniūnijos 4 m. ir 3 m. keliai. Paženklinant ir parodant žemės sklypo ribas dalyvavo ir A. M., kuris taip pat pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte.

Pareiškėja pažymėjo, kad buvo parengtas pareiškėjai priklausančio žemės sklypo planas, suderintas 2009 m. gegužės 19 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje. Šiame plane taip pat matosi pareiškėjai priklausančio žemės sklypo gretimybės, t. y. kelias, taip pat A. M. priklausančio žemės sklypo ribos. 2011 metais atlikti A. M. priklausančio 7,75 ha žemės sklypo kadastriniai matavimai. Šių matavimų metu, atitinkamas kelias buvo įtrauktas į A. M. priklausančio žemės sklypo plotą.

Šios aplinkybės atsispindi tiek iš paties plano, tiek iš žemės sklypo kadastro duomenų, kuriuose nurodoma, kad į žemės sklypo plotą įtraukti ir 0,1330 ha ploto keliai. Šiuo metu nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 2012 m. spalio 10 d. žemės sklypo planas, kuris 2012 m. lapkričio 9 d. raštu suderintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriuje. Tokiu būdu, ginčijamu įsakymu ir vėliau sudarytu žemės sklypo planu yra patikslinami ir nekilnojamojo turto registre įregistruojami A.

M. priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys, ko pasekmėje A. M. perduodamas valstybei priklausęs kelias, per kurį yra patenkama į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą. Dėl to pareiškėja šiuo metu gali patekti į jai priklausantį žemės sklypą tik per A. M. priklausantį žemės sklypą, tačiau atitinkamas patekimas nėra užtikrintas nei servitutu, nei kita teise, todėl A. M. bet kada gali riboti pareiškėjai galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą. Taigi yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės, kadangi apribojama galimybė patekti į žemės sklypą.

Pareiškėja pažymėjo, kad kadastrinių duomenų nustatymu ar patikslinimu negali būti perduodama nuosavybėn valstybei priklausančios žemės dalis, šiuo atveju kelias. Aplinkybę, kad kadastriniais matavimais negali būti keičiamos jau suformuoto žemės sklypo charakteristikos, patvirtina ir Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, kurių 14 punkte nustatyta, kad kadastriniams matavimams atlikti be kita ko naudojama ši medžiaga: išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai;

žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos; žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos; žemės sklypų planų kopijos; ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai; valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, krokiai (abrisai); gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos; nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla.

Todėl kadastriniai matavimai atliekami pirminių duomenų bei dokumentų pagrindu, ir negali keisti paties sklypo ribų. Be to, remiantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Nurodė, kad nei Žemės įstatyme, nei Žemės reformos įstatyme nėra numatyta, jog valstybei priklausanti nuosavybė būtų perduota kitiems asmenims atliekant tik kadastrinius matavimus. Todėl ir dėl šios priežasties atitinkami įsakymas, derinimas ir žemės sklypo planas yra naikintini.

Atsakovas atsiliepime (I t., b. l. 78-81) paaiškino, kad Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 02-04-8308 buvo nustatyti 0,3031 ha valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Minėtas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2009 m. gruodžio 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-6862 parduotas L. A., kaip žemės sklype esančių statinių savininkei. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 9-6793 atkurtos nuosavybės teisės J.

V. grąžinant natūra 11,40 ha žemės (duomenys neskelbtini). Iš J. V. žemės sklypo abriso, taip pat iš 1996 m. sausio 19 d. laikino žemės sklypo plano matyti, kad per žemės sklypą, projekto Nr. 150, eina 5 m pločio kelias. 1995 m. spalio 11 d. žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte taip pat nurodyta, kad žemės sklypo ribose yra 5 m pločio kelias. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 04-3590 patvirtintas J. V. žemės ūkio paskirties 11,40 ha žemės sklypo Nr. 150 padalijimo projektas, pagal kurį žemės sklypas padalintas į du sklypus: 7,75 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, projektinis Nr. 150 ir 3,65 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, projektinis Nr. 150-1.

Iš žemės sklypo padalijimo projekto, suderinto 1998 m. gegužės 20 d. Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo, matyti, kad per abu naujai suformuotus sklypus eina 5 m pločio kelias. 2000 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 12182 pagrindu A. M. įsigijo iš J. V. 7,75 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-417 patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys.

Žemės sklypo plane yra pažymėtas 5 m pločio kelias, kuris buvo nurodytas ir ankstesniuose dokumentuose. Taip pat nustatytas 0,1170 ha ploto kelio servitutas suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) palei Neries upę. Pažymėjo, kad pareiškėjos žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2009 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu, o A. M. - 2012 m. kovo 28 d., t y. ženkliai vėliau nei pareiškėjos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 41-1539) 32.1.1.1 punkte įtvirtinta, kad, kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius.

Remdamasis minėta teisės akto nuostata, nurodė, kad pareiškėja, kaip anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuoto žemės sklypo savininkė, neturėjo būti kviečiama į A. M. Žemės sklypo matavimus, kadangi sunaikinti riboženkliai nebuvo atstatomi. Atlikus kadastrinius matavimus, padidėjo žemės sklypo plotas nuo 7,75 ha iki 7,7526 ha, tačiau toks ploto padidėjimas yra leistinas pagal Kadastro nuostatų 1 priedą. Šį teiginį patvirtina 2011 m. spalio 17 d. UAB „Žemės matavimų grupė“ raštas „Leistinos žemės sklypo ploto paklaidos paskaičiavimas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. spalio 26 d.

žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas Nr. 06KAM-72362 (2 priedas). Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalį žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 522 (Žin., 2003, Nr. 18-790) 2 punkte, taip pat Kadastro nuostatų 15 punkte. Atkreiptas dėmesys, kad priimant skundžiamą 2012 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-417, žemės sklypo ribos nebuvo keičiamos ir pareiškėja nepateikė žemės sklypo ribų pakitimą patvirtinančių dokumentų, todėl teiginiai dėl žemės sklypo ribų pakeitimo atmestini, kaip nepagrįsti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 3 d. sprendimu (I t., b. l. 177-184) pareiškėjos skundą tenkino. Panaikino 2012 m. kovo 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-417 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo“. Panaikino žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) suderinto 2012 m. lapkričio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriuje, planą ir jo 2012 m. lapkričio 9 d. suderinimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriuje.

Teismas pažymėjo, kad žemės sklypo abrisas ir laikinasis žemės sklypo planas nėra tie dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, jog nuosavybės teisių atkūrimo momentu de jure egzistavo tam tikras kelias ar jis buvo projektuojamas/suprojektuotas. Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų (Žin., 1992, Nr. 33-1017) 7 punkte pateiktu apibrėžimu („III kategorijos vietiniams keliams priskiriami keliai, jungiantys vienkiemius ar jų grupes tarpusavyje arba su aukštesnės kategorijos keliais, taip pat keliai, skirti privažiuoti prie mažiau lankomų gamtos ir kultūros paminklų, kapinių, sąvartynų, miškų, pievų, dirbamos žemės sklypų ir kitų objektų“) vertino, kad byloje aptariamas kelias, kuris, kaip teigia pareiškėja, de facto kaip kelias egzistavo iki ginčijimu įsakymu kadastrinių duomenų patikslinimo (t. y. atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą kelias egzistavo), galėtų būti laikomas III kategorijos vietiniu keliu.

Nurodymų 9 punkte numatyta, kad perspektyvinis vietinių kelių tinklas nurodomas rajonų kraštotvarkos ir melioracijos schemose bei žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Pagal Kelių įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą vietinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis yra III kategorijos kelių - 10 metrų. Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad ginčo kelio juosta pažymėta – 5 m., todėl toks kelias skirtas privažiuoti prie tam tikro žemės sklypo, kaip matyti, yra pažymėtas žemės reformos projekte ir visuose dokumentuose atkuriant nuosavybės teises, tačiau į savivaldybės apskaitą atskirai neįtraukiamas.

Pažymėjo, kad pagal bylos dokumentus 1996 m. sausio 19 d. laikino žemės sklypo plane per ginčo žemės sklypą, projekto Nr. 150, eina 5 m pločio kelias. 1995 m. spalio 11 d. žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte taip pat nurodyta, kad žemės sklypo ribose yra 5 m pločio kelias. Iš žemės sklypo padalijimo projekto, suderinto 1998 m. gegužės 20 d. Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo, nustatyta, kad per abu naujai suformuotus sklypus eina 5 m pločio kelias.

Atliekant kadastrinius matavimus šiuo metu pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribos buvo parodytos ir paženklintos 2008 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktu, kuriame kaip žemės sklypo gretimybės buvo nurodyti Palomenės seniūnijos 4 m. ir 3 m. keliai. 2011 metais atliekami A. M. priklausančio 7,75 ha žemės sklypo kadastriniai matavimai. Šių matavimu metu atitinkamas kelias yra įtraukiamas į A. M. priklausančio žemės sklypo plotą. Šios aplinkybės atsispindi tiek iš paties plano, tiek iš žemės sklypo kadastro duomenų, kuriuose nurodoma, kad į žemės sklypo plotą įtraukti ir 0,1330 ha ploto keliai.

Teismas nurodė, kad iš 2000 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukos matyti, jog per A. M. šiuo metu priklausantį žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias (pažymėta spalviškai). 2011 (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukoje taip pat pažymėtas kelias.

Teismas nurodė, kad VĮ Registrų centras 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu atsisakė įregistruoti patikslintus duomenis, kadangi parengtas planas ir duomenys neatitinka anksčiau įregistruoto sklypo ribos. 2012 m. spalio mėn. buvo parengtas naujas A. M. priklausančio žemės sklypo planas, kurį suderina atsakovas, atitinkamai jo ribos parodomos vietoje, į šiuos parodymus pareiškėja ir vėl nėra kviečiama, kuris ištaisius VĮ Registrų centro nurodytus trūkumus, yra įregistruojamas nekilnojamojo turto registre. Šiuo metu nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 2012 m. spalio 10 d. žemės sklypo planas, kuris raštu suderintas 2012 m. lapkričio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriuje. Skundžiamu įsakymu ir vėliau sudarytu žemės sklypo planu yra patikslinami ir nekilnojamojo turto registre įregistruojami A. M. priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys, ko pasekmėje A. M. perduodamas bendro naudojimo kelias, per kurį yra patenkama į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą. Tokiu būdu, šiuo metu pareiškėja gali patekti į jai priklausantį žemės sklypą tik per A. M. priklausantį žemės sklypą, tačiau atitinkamas patekimas nėra užtikrintas nei servitutu, nei kita teise, todėl A. M. bet kada gali riboti pareiškėjai galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą. Teismo vertinimu tai pažeidžia pareiškėjos teises, kadangi apribojama galimybė patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Įvertinęs Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo normas teismas darė išvadą, kad kadastro duomenų nustatymo tikslas yra konkretaus nekilnojamojo daikto identifikavimas, apibrėžiant nekilnojamojo daikto buvimo vietą, jo matmenis, techninius parametrus, naudojimo sąlygas. Tačiau kadastrinių duomenų nustatymu ar patikslinimu negali būti perduodama nuosavybėn, kaip šiuo atveju – bendro naudojimo kelias.

Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 189-195), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliantas nurodo, kad pareiškėja skundžia įsakymą, priimtą žemės tvarkymo klausimu, t. y. dėl žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo, todėl vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, įsakymas turėjo būti skundžiamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Apeliantas taip pat mano, kad pareiškėja praleido ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą skundo padavimo terminą, kadangi apie ginčijamus aktus sužinojo dar 2013 m. birželio 21 d. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad byloje aptariamas kelias galėtų būti laikomas III kategorijos vietiniu keliu, kadangi šis kelias yra 5 metrų pločio, o vietinės reikšmės kelio minimalus plotis pagal Kelių įstatymą turi būti 10 metrų, kaip numatyta.

Be to, nurodoma, kad iš teismo sprendimo nėra aišku, kokį konkrečiai kelią teismas turėjo omenyje, kadangi į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą veda du keliai. Tvirtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog išperkamos žemės plotui būtų priskirti abu keliai, taip pat nėra duomenų, kad visas kelias būtų įtrauktas į žemėtvarkos projektą, ar išskirtas iš J. V. žemėvaldos. Nurodo, kad kelias atsirado tik tada, kai pareiškėja pradėjo statybos darbus, o iki tol buvo tik natūraliai susiformavęs privažiavimas prie sodybos.

Apeliantui liko neaišku, koks plotas priskirtas kelių tinklui pagal žemėtvarkos projektą, kadangi skirtinguose dokumentuose nurodomas skirtingas plotas, o 2000 m. projekte buvo suprojektuota tik vieno privažiavimo galimybė, o ne dvi atšakos. Apeliantas pažymi, kad prašė teismo išreikalauti paminėtus duomenis iš atsakovo, tačiau teismas prašymo netenkino. Apeliantas nurodo, kad byloje iš esmės buvo sprendžiamas ginčas dėl jam priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimo, kartu vertinant, ar tokiais matavimais yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės, todėl vadovautinasi nekilnojamojo turto registravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

Akcentuoja, kad atsakovas 2011 m. spalio 26 d. patikrino kameraliai ginčo žemės sklypus, surašė kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus, kuriais jokių pažeidimų nenustatė, ir priėmė sprendimą bylas derinti, todėl vertina, kad jokių pažeidimų tikrinant kadastrinę bylą nebuvo padaryta, dėl to nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ginčijamą įsakymą. Apelianto manymu, bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad jokio kelio tarp jo ir pareiškėjos žemės sklypo niekada nebuvo, o tai, kad žemės sklypų planuose buvo pavaizduotas privažiavimas savaime nereiškia kelio suformavimo.

Apeliantas pažymi, kad skundžiamas aktas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukėlė, kadangi juo nebuvo keičiamos žemė sklypų ribos, ar į žemės sklypą įtrauktas kelias.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą tenkinti (II t., b. l. 1-4).

Atsakovas laiko nepagrįstu teismo sprendimo motyvą, kad VĮ Registrų centras atsisakė registruoti patikslintus apelianto žemės sklypo duomenis, kadangi parengtas planas neatitinka anksčiau įregistruoto sklypo ribos. Nurodo, kad VĮ Registrų centras 2012 m. balandžio 6 d. sprendime pažymėjo, jog prašomo įregistruoti žemės sklypo ribos neatitinka įregistruoto gretimo žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio ne pareiškėjai, o į bylą neįtrauktam asmeniui, todėl šiuo argumentu teismas priimdamas sprendimą apskritai negalėjo remtis. Pritaria apelianto argumentui, kad ginčijamu įsakymu žemės sklypo ribos nebuvo keičiamos, todėl pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos. Atsakovas taip pat pritaria apelianto teiginiui, kad pareiškėja praleido skundo padavimo teismui terminą.

Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 6-11).

Pareiškėja mano, kad šiam ginčui netaikytina Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje numatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, kadangi ginčijamas įsakymas priimtas ne vykdant žemės reformą ar privatizuojant žemę. Pareiškėja tvirtina pateikusi teismui skundą nepraleisdama ABTĮ 33 straipsnyje nustatyto termino. Pareiškėja mano, kad šiam ginčui neturi reikšmės kelio kategorija ar jo plotis. Be to, nesutinka su apelianto pateiktu Kelių įstatymo nuostatų aiškinimu ir tvirtina, kad vien ta aplinkybė, jog iki šių nuostatų priėmimo egzistavęs kelias, kurio juosta yra mažesnė nei 10 metrų, nereiškia, kad šis kelias išnyksta ar nelaikytinas keliu. Pažymi, kad ginčijamu įsakymu nuo seno egzistuojantis kelias, kuris nebuvo įtrauktas į apelianto žemės sklypo plotą, buvo į jį įtrauktas, taip pat pakeičiant apeliantui priklausančio žemė sklypo ribas ir apribojant pareiškėjos galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų paneigiančių kelio egzistavimą, tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių kelio egzistavimo faktą yra ne vienas. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamu įsakymu buvo pakeistos žemės sklypų ribos, kadangi į apelianto žemės sklypą buvo įtrauktas kelias.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo esmė

Administracinės bylos ginčo dalyką sudaro patikslintų žemės sklypo kadastro duomenų atitikimas dokumentams, kurių pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas.

Apeliantas A. M. 7,75 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) įsigijo 2000 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 12182 pagrindu iš J. V. (b. l. 36). Šis žemės sklypas buvo suformuotas Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 04-3590 patvirtinus (b. l. 33) J. V. žemės ūkio paskirties 11,40 ha žemės sklypo Nr. 150 padalijimo projektą, pagal kurį žemės sklypas padalintas į du sklypus: 7,75 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, projektinis Nr. 150, ir 3,65 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, projektinis Nr. 150-1. J. V. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 9-6793 buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 11,40 ha žemės (duomenys neskelbtini) (b. l. 30).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek J. V. žemės sklypo abrise, tiek 1996 m. sausio 19 d. laikiname žemės sklypo plane pažymėta, kad per žemės sklypą, projekto Nr. 150, eina 5 m pločio kelias (b. l. 25-26). 1995 m. spalio 11 d. sudarytame žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte taip pat nurodyta, kad žemės sklypo ribose yra 5 m pločio kelias (b. l. 27-28).

Žemės sklypo padalijimo projekte, Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo suderintame 1998 m. gegužės 20 d., matyti, kad per abu naujai suformuotus sklypus eina 5 m pločio kelias (b. l. 32). Šio kelio plotas niekuomet nebuvo įtrauktas į žemės sklypo savininkui priklausančios žemės plotą, tai patvirtina minėto projekto duomenys, kuriuose kelių užimta žemė nėra įtraukta į savininkui priklausančios žemės plotą, žemės sklype esančių kelių plotai (0,12 + 0,03 ha) priskirti įsiterpusių kontūrų plotui (žiniaraštis, sudarytas 1998 m. gegužės 18 d.). 2000 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukoje (b. l. 101) taip pat matyti, kad per A. M. šiuo metu priklausantį žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias. Įrodymų, paneigiančių tokius duomenis, į bylą nepateikė nei atsakovas, nei apeliantas.

Dėl kadastro duomenų patikslinimo

Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-417, kuriuo patikslinti A. M. priklausančio žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys pagal priedą (b. l. 38-39). Žemės sklypo plane yra pažymėtas 5 m pločio kelias, kuris buvo nurodytas ir ankstesniuose dokumentuose, ir skirtingai negu iki to, 0,1330 ha kelių plotas įtrauktas į savininkui priklausančios žemės sklypo plotą. Taip pat nustatytas 0,1170 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku palei Neries upę.

Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (Įstatymo 1 str.).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnyje yra pateikti šiame įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžimai. Nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus įstatymas apibrėžia kaip veiksmus, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibudinantys kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys - tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas - tai nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 2 d.).

Taigi nustatant konkretaus nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, turi būti surenkama išsami tą daiktą identifikuojanti informacija apie nekilnojamojo daikto buvimo vietą, jo matmenis, techninius parametrus, naudojimo sąlygas. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad kadastriniams matavimams atlikti be kita ko naudojama ši medžiaga: išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai; žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos; žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos; žemės sklypų planų kopijos; ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai; valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, krokiai (abrisai); gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos; nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Todėl kadastriniai matavimai atliekami pirminių duomenų bei dokumentų pagrindu, ir turi juos atitikti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja, būdama žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.) ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini) savininkė, į jai priklausantį žemės sklypą patekdavo per bendro naudojimo kelią. Pareiškėjos sklypas yra įsiterpęs į trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. šiuo metu priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.).

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-417 „Dėl žemės sklypo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo“ patikslinus A. M. priklausančio žemės sklypo kadastrinius duomenis, bendro naudojimo kelio plotas, kuriuo pareiškėja patenka į jai priklausantį žemės sklypą, be teisės aktuose numatyto pagrindo, nepaisant duomenų dokumentuose, kuriais remiantis turi būti renkami ir tikslinami kadastro duomenys, buvo neteisėtai įtrauktas į A.

M. priklausantį žemės sklypo plotą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamu administraciniu aktu buvo pažeistos pareiškėjos teisės, susijusios su jos galimybėmis patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą dėl kadastro duomenų patikslinimo metu neteisėtai pakeistų apeliantui priklausančio žemės sklypo charakteristikų, t. y. panaikinant įsiterpusių bendro naudojimo kelių ribas ir įtraukiant šių kelių plotus į apeliantui priklausančio žemės sklypo plotą, atitinka byloje surinktus duomenis, gi apeliantas neįrodė aplinkybių, patvirtinančių jo teisę įtraukti bendro naudojimo kelių plotą į jam priklausančios nuosavybės teise žemės sklypo plotą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-417 teismas panaikino pagrįstai kaip administracinį aktą, kuris neteisėtas iš esmės, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, reglamentuojantiems kadastro duomenų nustatymą ir tikslinimą (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p., VAĮ 3 str. 1 p.). Teismo sprendime pagrįstai pažymėta, kad nustatant ir tikslinant kadastro duomenis negalėjo būti perduodami objektai (bendro naudojimo vietinės reikšmės keliai) į kito asmens nuosavybę, t. y. be teisės aktuose numatyto pagrindo apeliantui negalėjo atsirasti nuosavybės teisė į bendro naudojimo kelius.

Aplinkybė, kad ginčo kelias iki šiol nėra įregistruotas, neturi įtakos sprendžiant dėl jo ploto įtraukimo į apeliantui priklausančio žemės sklypo plotą teisėtumo, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad formuojant žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, rengiant žemės sklypo padalijimo projektą, bendro naudojimo kelių plotai nebuvo įtraukiami į privačios nuosavybės teise valdomų sklypų plotus.

Apelianto argumentai, kad ginčui turėjo būti taikoma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje, yra nepagrįsti, nes ginčai dėl nuosavybės teise valdomų žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo nepatenka į šio straipsnio reglamentuojamų teisinių santykių sritį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė aktualias nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė