A-492-425-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -425/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00369-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja) rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. J. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų Medicinos centrui ministerijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja 2013 m. balandžio 11 d. pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, prašydama panaikinti atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2013 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. P-143 (toliau – ir ginčijamas įsakyams); įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į eitas pareigas ir įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki grąžinimo į tarnybą dienos.

Pareiškėja paaiškino, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2013 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. P-143 ji buvo atleista iš tarnybos dėl sveikatos būklės, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) 2013 m. balandžio 2 d. medicininės ekspertizės ligos liudijimą Nr. 1039. Pažymėjo, kad tokiu pat pagrindu iš tarnybos pirmą kartą buvo atleista Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2012 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. P-40, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-552-769/2013 buvo panaikintas, o M. J. grąžinta į tarnybą. Po grąžinimo į tarnybą iki 2013 m. kovo 1 d. pareiškėja turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl ligos, tačiau 2013 m. balandžio 4 d. atvykus į tarnybą jai buvo įteiktas siuntimas į CMEK ištyrimui dėl sveikatos būklės tinkamumo tarnybai. Mano, kad pagrindine atleidimo priežastimi yra CMEK išvadoje įvardyta ligos diagnozė F43.2 (adaptacijos sutrikimai). Pareiškėja tvirtino, kad šiuo atveju buvo būtina vadovautis Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 (toliau – ir Sąvadas), 8.2 punkto nuostata, iš kurios darytina išvada, kad ekspertinis sprendimas nustatant netinkamumą tolesnei tarnybai ir atleidžiant iš tarnybos galėjo būti priimamas tik po galimai neefektyvaus 30 dienų gydymo psichiatrijos stacionare, kaip tai numato šio Sąvado taikymo paaiškinimo 8 punkto 3 dalis, kurio būtinumo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – ir LSMU) ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinika nenustatė.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjos skundo netenkinti (b. l. 16-20).

Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 10 straipsnio 4 dalimi, asmenims, priimamiems į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ir pareigūnams yra keliami sveikatos būklės reikalavimai. Tinkamumo tarnybai pagal sveikatos būklę patikrinimą atlieka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos siuntimu. Pažymėjo, kad grąžinus pareiškėją į tarnybą, atsakovas privalėjo išduoti pareiškėjai siuntimą į CMEK, kadangi 2012 m. CMEK išduotą ligos liudijimą, kad M. J. netinkama tarnybai dėl sveikatos būklės, teismas pripažino nepakankamai pagrįstu ir neteisėtu. Atsakovas 2013 m. balandžio 2 d. gavo CMEK ekspertizės ligos liudijimą Nr. 1039, pagal kurį M. J., vadovaujantis Sąvado 8.2 punktu netinkamas tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis, liga ar sveikatos problema, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Šiuo pagrindu atsakovas priėmė sprendimą atleisti M. J. iš tarnybos dėl sveikatos būklės. Pabrėžė, kad Statuto 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas imperatyviai nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai negali eiti savo kaip pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės (kai yra atitinkama Medicinos centro išvada), o perkelti pareigūną į kitas pareigas, kurias jis pagal sveikatos būklę ir kvalifikaciją galėtų eiti, nėra galimybės.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino. Panaikino Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2013 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. P-143 „D. M. J. atleidimo iš tarnybos dėl sveikatos būklės“; grąžino M. J. į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) pareigas; priteisė M. J. iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Teismas nustatė, kad ginčijamas įsakymas priimtas remiantis CMEK 2013 m. balandžio 2 d. ligos liudijimu Nr. 1039. Nurodė, kad M. J. 2013 m. kovo 5 d. į CMEK atvyko dėl specializuotosios medicininės ekspertizės atlikimo pagal Sąvado II skiltį (pagrindas: Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Personalo skyriaus 2013 m. vasario 21 d. išduotas siuntimas Nr. S-4119, ekspertizės uždavinys – 4.3, ekspertizės pagrindai – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-552-769/2013, papildoma informacija naktinis pamaininis darbas, leidimas turėti šaunamąjį ginklą, užkrečiamosios ligos).

Tiriamoji M. J. 2013 m. kovo 5 d. buvo apžiūrėta gydytojo psichiatro ir psichologo, esant pagrįstų abejonių dėl jos psichinės būklės, esant anamnezėje nustatytai diagnozei – adaptacijos sutrikimai (TLK-10-AM kodas F43.2) jai rekomenduota pakartotinai išsitirti Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (toliau – ir RVPL). Tiriamoji M. J. 2013 m. kovo 7 d. nuvyko į RVPL, kur buvo gydyta ir tirta RVPL stacionare tik vieną parą, nustatyta diagnozė: adaptacijos sutrikimai (TLK-10-AM F43.2). RVPL negalėjo tęsti tiriamosios M.

J. ištyrimo stacionare, nes tiriamo M. J. pradėjo konfliktuoti su gydytojais ir personalu, vėliau kategoriškai atsisakė bet kokio tolesnio ištyrimo bei gydymo, todėl jos raštišku reikalavimu buvo išrašyta į namus. Atsižvelgiant į tiriamosios M. J. 2013 m. kovo 12 d. raštišką prašymą išsitirti sveikatą kitoje medicinos įstaigoje, CMEK, tęsdama ekspertizę, nukreipė tiriamąją M. J. į LSMU ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos kliniką. 2013 m. balandžio 2 d. iš LSMU ligoninės Kauno klinikų Nervų sistemos ligų ambulatorijos skyriaus registratūros buvo gautas 2013 m. kovo 27 d. išrašas iš medicininių dokumentų A-2958303, iš kurio matyti, jog M.

J. nebuvo tirta ir gydyta. Apibendrinus visus turimus medicininius dokumentus, įvertinus 2013 m. kovo 18 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus V. C. pasirašytą M. J. charakteristiką, CMEK gydytojo psichiatro apžiūros duomenis, psichologinio tyrimo duomenis, tiriamosios M. J. sveikatos sutrikimai buvo traktuojami kaip liguista reakcija į sunkų ar užsitęsusį stresą, dėl kurio sutrinka prisitaikymo mechanizmai ir atsiranda socialinės veiklos problemos – pasikartojantys ir ilgalaikiai dezadaptacijos faktai ir periodai tiek tarnyboje, tiek kitose socialinėse sferose, ir kaip nesuderinami su tarnyboje keliamais reikalavimais, todėl tiriamajai M.

J. buvo palikta ir patvirtinta diagnozė: adaptacijos sutrikimai (TLK-10-AM kodas F43.2). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus buvo priimtas ekspertinis sprendimas – M. J. netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, IL III skiltis, liga ar sveikatos problema, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu.

Teismas pažymėjo, jog Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką reglamentuojančio Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 (toliau – ir Aprašas) 65 punktas numatė, jog ekspertiniai sprendimai priimami įvertinus ekspertines išvadas, Sąvade išdėstytus paaiškinimus ir atsižvelgus į šiame apraše išvardytų dokumentų turinį, vidaus tarnybos ypatybes. Sąvado taikymo 8 punktas (CMEK sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) numatė, jog pareigūnai dėl minėtų sutrikimų privalo gydytis, jiems turi būti taikomos psichologinės reabilitacijos priemonės. Ekspertinis sprendimas dėl tinkamumo tarnybai turi būti priimamas tik galutinai paaiškėjus gydymosi bei psichologinės reabilitacijos priemonių taikymo rezultatams bei efektyvumui. Ekspertinis sprendimas, kad pareigūnai netinkami tarnybai, priimami tik po neefektyvaus gydymosi psichiatrijos stacionare.

Teismas sprendė, jog dėl to, kad pareiškėja po vienos paros atsisakė bet kokio tolesnio ištyrimo bei gydymo RVPL, ji nebuvo efektyviai gydyta psichiatrijos stacionare, kaip numatė Sąvado taikymo 8 punkto (CMEK sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) turinys. Remdamasis teismo posėdžio metu liudytoja apklaustos gydytojos-psichiatrės V. S. parodymais (gydytoja teigė, jog pacientė nusiskundimų psichine sveikata nepareiškė, netinkamai buvo surašytas siuntimas, todėl ji negalėjo gydytis III lygio psichiatriniame stacionare) teismas sprendė, kad LSMU ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos klinikoje M. J. nebuvo tirta ir gydyta ne dėl jos kaltės, o formaliais, institucijų nesusikalbėjimo pagrindais. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjos 2013 m. kovo 18 d. prašyme buvo nurodyta, jog ji sutinka gydytis ir reabilituotis, jeigu be ištyrimo, gydymo ir reabilitacijos nėra galimybės tęsti tarnybą, prašė apie tai informuoti raštu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad po nepavykusio pareiškėjos ištyrimo ir gydymo LSMU ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos klinikoje, būtų imtasi kokių nors aktyvių veiksmų dėl pareiškėjos pakartotinio nukreipimo į LSMU ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos kliniką ir į kitą psichiatrijos stacionarą.

Teismas, įvertinęs 2013 m. balandžio 2 d. ekspertinio sprendimo pagrindimo medžiagą ir jos pagrindu surašytą pažymą Nr. 1039, sprendė, jog CMEK specializuotosios medicininės ekspertizės komisijos ekspertinis sprendimas buvo priimtas nesant neefektyvaus gydymo psichiatrijos stacionare, todėl konstatavo, kad CMEK šiuo atveju nesilaikė Sąvado taikymo 8 punkto (CMEK sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija), kur nurodyta, jog ekspertinis sprendimas, kad pareigūnai netinkami tarnybai, priimami tik po neefektyvaus gydymo psichiatrijos stacionare, todėl pripažino CMEK išvadą nepakankamai pagrįsta. Teismas nurodė, jog pripažinus neteisėta CMEK išvadą, tampa neteisėtu bei nepagrįstu ir ginčijamas įsakymas, kuris tiesiogiai grindžiamas minėta CMEK išvada, todėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2013 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. P-143, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš tarnybos dėl sveikatos būklės, panaikintas, pareiškėja grąžinta į anksčiau užimtas pareigas, jai iš atsakovo priteistas atlyginimas už priverstinės pravaikštos laikotarpį.

III. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Teigia, jog teismas neatsižvelgė į Sąvado 8 punkte įtvirtintą pareigūno pareigą gydytis nuo sutrikimų ir nepagrįstai nustatė, kad pareiškėja nebuvo gydyta ne dėl jos kaltės. Teismas neįvertino, to, kad pareiškėjos tarnyba susijusi su šaunamojo ginklo turėjimu, neįvertino galimų pareiškėjos grąžinimo į tarnybą pasekmių, CMEK išvadą pripažinęs nepagrįsta dėl galimo formalaus institucijų nesusikalbėjimo, netinkamai taikė teisės normas, nesivadovavo bendraisiais teisingumo ir protingumo principais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Pažymi, jog pareiškėja gydymo stacionare kategoriškai atsisakė, tai patvirtindama raštu, o suteikta vienkartinė gydytojo psichiatro konsultacija savaime negali paneigti du kartus stacionare nustatytos diagnozės, susijusios su psichinėmis ligomis, todėl tai iš esmės patvirtina, kad pareiškėjai pirmos ekspertizės metu buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas ekspertinis sprendimas, kuris yra patvirtintas ir šios ekspertizės metu. Nurodo, jog pareiškėjai psichologinė reabilitacija neskirta, nes tai yra sudėtinė gydymo dalis. LSMU Kauno VšĮ Kauno klinikos išraše iš medicininių dokumentų A-2958303 diagnozė – adaptacijos sutrikimai (TLK-10AM kodas F43.2) nepaneigta. Pažymi, kad CMEK išnaudojo visas gydymo ir ištyrimo galimybes ir tik po to priėmė ekspertinius sprendimus. Teigia, kad Lietuvoje yra tik du III lygio stacionarai ir į abu pareiškėja buvo nukreipta ištyrimui ir gydymui, o tai, kad skiriasi šių dviejų stacionarų išvados nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėją tinkama tarnybai, ypač, jei dėl jos veiksmų buvo iki galo neištirta ir negydyta Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės stacionare ir pažeidžiant CMEK siuntimą netirta ir negydyta LSMU VšĮ Kauno klinikos Psichiatrijos klinikoje. Mano, kad teisme liudijusi gydytoja melavo teismui, nenorėdama pripažinti savo klaidų, arba šias klaidas suprasdama bandė jas pateisinti. Tvirtina, jog esant netinkamai surašytam siuntimui pareiškėja turėjo būti grąžinta atgal į CMEK ir išreikalautas tinkamas siuntimas, o jokio atsakymo gydytoja V. S. negalėjo duoti, tačiau ji netyrusi pareiškėjos konstatavo, kad nusiskundimų psichine sveikata nepareikšta, indikacijų II lygio psichiatro konsultacijai ir indikacijų gydytis psichiatrijos stacionare nėra. Teigia, jog CMEK nesuteikta teisė taikyti priverstinio gydymo, o pati pareiškėja atsisakiusi gydymo, per visą laiką nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų panaikinta jai nustatyta diagnozė, pati nepradėjo jokio gydymo.

Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinius skundus (b. l. 137-140), prašydama jų netenkinti.

Teigia, jog siunčiant ją ekspertizei nebuvo pateikta charakteristika ir tokiu būdu pažeistas Aprašo 16 punkto reikalavimas. Nurodo, jog ji kaip pacientė turėjo teisę pasirinkti psichiatrą, psichiatrijos įstaigą ir sveikatos priežiūros rūšį. Teigia, jog nesutiko su ištyrimo ir gydymo metodais, todėl atsisakė tyrimo ir jos prašymu buvo nusiųsta ištyrimui ir esant būtinumui gydymui į Kauno klinikų Psichiatrijos kliniką, kur ją apžiūrėjusi gydytoja psichiatrė V. S. surašė išvadą, kad gydytis III lygio psichiatrijos klinikoje indikacijų nėra. Pareiškėja dar kartą pakartoja, kad ekspertinis sprendimas dėl netinkamumo tarnybai galėjo būti priimtas tik po neefektyvaus gydymo psichiatrijos stacionare, kurio būtinumo Kauno klinikų Psichiatrijos klinika nenustatė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 142-143), prašydamas šį skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2013 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. P-143 „Dėl M. J. atleidimo iš tarnybos dėl sveikatos būklės“ teisėtumas ir pagrįstumas. Įsakymas buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2013 m. balandžio 2 d. specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimu Nr. 1039, kuriuo pareiškėja buvo pripažinta netinkama statutinei tarnybai vadovaujantis Sąvado 8.2 punktu - netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir II skiltis, liga ar sveikatos problema, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu.

Pareiškėjos – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) (pataisos jaunesniojo pareigūno II rangas) – teisiniu atleidimo iš tarnybos pagrindu yra nurodytas Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas – kai negali eiti savo kaip pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės (kai yra atitinkama Medicinos centro išvada), o perkelti pareigūną į kitas pareigas, kurias jis pagal sveikatos būklę ir kvalifikaciją galėtų eiti, nėra galimybės.

Esmine aplinkybe, suponuojančia statutinio pareigūno atleidimą iš tarnybos minėtu pagrindu, yra atitinkama Medicinos centro išvada. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tokios išvados teisėtumo ir pagrįstumo. Aplinkybes, kad statutinis pareigūnas dėl sveikatos būklės negali tęsti tarnybos, privalo įrodyti atsakovas, jos turi būti grindžiamos objektyviomis, abejonių nekeliančiomis specialistų išvadomis.

Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką reglamentuoja Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299. Šio Aprašo 5 punktuose nurodyta, jog Ekspertizei tiriamuosius siunčia vidaus reikalų statutinė įstaiga, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga (toliau – vidaus reikalų įstaiga) ar VRM (toliau apraše vartojama sąvoka „vidaus reikalų įstaiga“, kiek tai yra susiję su apraše nustatytomis vidaus reikalų įstaigos funkcijomis, apima ir VRM). Vidaus reikalų įstaigų personalo tarnybos arba valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, atliekantys personalo administravimo funkcijas (toliau – vidaus reikalų įstaigų personalo tarnybos) nurodytiems asmenims išduoda užpildytus ir nustatyta tvarka registruotus siuntimus atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę (1 priedas) (toliau – siuntimas), kurį pasirašo vidaus reikalų ministras, vidaus reikalų įstaigos vadovas ar jų įgaliotas asmuo.

Pareiškėjai atsakovo Personalo skyrius 2013 m. vasario 21 d. išdavė siuntimą Nr. S-4119 atlikti specializuotą medicininę ekspertizę, ekspertizės uždavinys – Aprašo 4.3 punktas, numatantis pareigūno tinkamumo tolesnei tarnybai įvertinimą, ekspertizės pagrindai – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-552-769/2013, papildoma informacija (profesinės rizikos veiksniai ir funkcija, su kuria daugiausiai yra susijusi tarnyba) – naktinis pamaininis darbas, leidimas turėti šaunamąjį ginklą, užkrečiamosios ligos.

Pareiškėja 2013 m. kovo 5 d. buvo apžiūrėta gydytojo psichiatro ir psichologo, esant abejonių dėl tiriamosios psichinės būklės bei nustatytai diagnozei – adaptacijos sutrikimai (TLK-10-AM kodas F43.2) jai rekomenduota pakartotinai išsitirti Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės stacionare. Pareiškėja, 2013 m. kovo 7 d. nuvykusi į RVPL, gydėsi vieną parą, nustatyta diagnozė – adaptacijos sutrikimai. Tolesnio gydymo šioje ligoninėje pareiškėja atsisakė, tačiau 2013 m. kovo 12 d. ir 18 d. prašymais kreipėsi į CMEK pirmininką, kuriuose nurodė, kad nori ir sutinka išsitirti ir gydytis, tačiau kitoje medicinos įstaigoje. Atsižvelgiant į jos prašymus, CMEK nukreipė tiriamąją į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos Psichiatrijos kliniką. Šios gydymo įstaigos parengtame 2013 m. kovo 27 d. išraše iš medicininių dokumentų A-2958303, forma Nr. 027/a tiriamajai nustatyta diagnozė – bendras psichiatrinis ištyrimas, neklasifikuojamas kitur (TLK-10-AM kodas Z00.4), nurodoma, kad pacientė nusiskundimų psichine sveikata nepareiškė, indikacijų III lygio psichiatro konsultacijai nėra, indikacijų gydytis psichiatriniame stacionare nėra. Šalys šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, tačiau jas skirtingai vertina sprendžiant dėl pareiškėjos tinkamumo tolesnei statutinei tarnybai.

Apeliaciniuose skunduose nurodyta aplinkybė – kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos Psichiatrijos klinikoje nebuvo nustatyta indikacijų pareiškėjos gydymui psichiatriniame stacionare, nepagrįstai vertinama kaip pareiškėjos atsisakymas tirtis ir gydytis. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad pacientas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, 2 dalis – kad pacientas turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą, 4 dalis – kad pacientas turi teisę į kito tos pačios profesinės kvalifikacijos specialisto nuomonę. Pareiškėja savo teisę pasirinkti gydymo įstaigą realizavo, ta aplinkybė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui ištyrimo rezultatas kelia abejones, nepagrįstai vertinama kaip pakankamas pagrindas pareiškėją pripažinti netinkama statutinei tarnybai.

Aprašo 65 punktas numatė, jog ekspertiniai sprendimai priimami įvertinus ekspertines išvadas, Sąvade išdėstytus paaiškinimus ir atsižvelgus į šiame apraše išvardytų dokumentų turinį, vidaus tarnybos ypatybes. Sąvado taikymo 8 punktas (CMEK sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) numatė, jog pareigūnai dėl minėtų sutrikimų privalo gydytis, jiems turi būti taikomos psichologinės reabilitacijos priemonės. Ekspertinis sprendimas dėl tinkamumo tarnybai turi būti priimamas tik galutinai paaiškėjus gydymosi bei psichologinės reabilitacijos priemonių taikymo rezultatams bei efektyvumui. Ekspertinis sprendimas, kad pareigūnai netinkami tarnybai, priimami tik po neefektyvaus gydymosi psichiatrijos stacionare.

Minėtų teisės aktų nuostatos taikymas turi būti pagrįstas nerezultatyviu, neefektyviu gydymosi bei psichologinės reabilitacijos priemonių taikymu, tai gali būti nulemta tiek paties paciento elgesio, kai jis nesutinka gydytis, tiek objektyvios asmens sveikatos būklės. Pareigūnų tinkamumas tarnybai dėl Sąvado 8.2 papunktyje išvardytų psichikos sveikatos sutrikimų nustatomas individualiai, atsižvelgiant į šių sutrikimų sunkumą, socialinę adaptaciją bei profesinę readaptaciją tarnyboje. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad pareiškėja atsisakė tirtis ir gydytis, nėra nustatyta, kad jos pasirinkimas vykti į kitą to paties lygmens gydymo įstaigą prieštarautų teisės aktų reikalavimas. Priešingai, išvados, kurias pateikė kita gydymo įstaiga, iš esmės prieštarauja CMEK nustatytoms aplinkybėms, todėl sprendžiant dėl pareiškėjos tinkamumo tolesnei tarnybai turėjo būti sprendžiama tik pašalinus kilusius prieštaravimus. Apelianto argumentai dėl netinkamai parengto siuntimo atmestini, nes už tinkamą dokumento parengimą yra atsakinga ne pareiškėja, bet pats trečiasis suinteresuotas asmuo, ši aplinkybė negali lemti ekspertinio sprendimo, kuris grindžiamas specialiomis žiniomis, turinio. Be to, esant pagrindo manyti, kad dėl siuntimo trūkumų VšĮ Kauno klinikos Psichiatrijos klinikoje galėjo būti netinkamai suprastas siuntimo tikslas, bei dėl to galėjo būti netinkamai įvertinta pareiškėjos sveikatos būklė, nebuvo kliūčių tinkamai parengti dokumentus ir pakartotinai siųsti asmenį tirti ir gydytis. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į CMEK išvados, kuri nulemia galimybę toliau tęsti (arba ne) tarnybos santykius, pasekmes asmeniui, tokia išvada turi nekelti jokių abejonių dėl savo pagrįstumo. Nustačius aplinkybę, kad ekspertinis sprendimas priimtas nepašalinus esminių prieštaravimų dėl pareiškėjos sveikatos būklės, nesant pakankamų objektyvių duomenų dėl jos individualaus tinkamumo statutinei tarnybai, 2012 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. P-143, kuriuo pareiškėja atleista iš tarnybos, negali būti laikomas teisėtu.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai jas vertino, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

Trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nebuvo tenkinamas, nes bylos aplinkybės buvo nustatinėjamos remiantis pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais, proceso šalys teisėjų kolegijai prašymų atnaujinti įrodymų tyrimą byloje nepateikė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė