A-502-1685-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1685/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00646-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pagal jos 2012 m. gegužės 15 d. prašymą registracijos Nr. A50-140547;

2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (toliau – ir Administracijos departamentas) 2013 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. A51-12306(2.14.2.12-MP8) atsisakyti formuoti žemės sklypą.

Skunde (I t., b. l. 1–5, 64–69, 182–185) pareiškėja paaiškino, jog 2012 m. gegužės 15 d., 2012 m. gegužės 28 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau šie prašymai neišnagrinėti ir sprendimas nepriimtas. Administracijos 2012 m. birželio 4 d. raštu Nr. A51-34625(2.14.12-MP8) bei 2012 m. gegužės 23 d. raštu Nr. A51-31954(2.14.212-MP8) pateikti atsakymai, vadovaujantis Seimo kontrolieriaus 2012 m. rugpjūčio 24 d. pažyma Nr. 4D-2012/4-921, vertintini kaip vengimas priimti sprendimą. Administracija tik 2013 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. A51-12306(2.14.212-MP8) atsisakė rengti (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo detalųjį planą, kuriuo būtų suprojektuotas naujas valstybinės žemės sklypas, skirtas parduoti (išnuomoti) aukcione. Šį sprendimą Administracija motyvavo tuo, kad Vilniaus mieste yra daugiau negu 4 000 piliečių, kuriems neatkurtos nuosavybės teisės, tačiau tokie motyvai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes pateikiami dokumentai liudija, jog ruošiamasi įteisinti šiame sklype vykdomas neteisėtas statybas. Pažymėjo, jog Seimo kontrolierius 2012 m. rugpjūčio 24 d. pažymoje rekomendavo Administracijai iki 2012 m. rugsėjo 30 d. priimti sprendimą dėl pareiškėjos prašymo ir atlikti administracinę paslaugą, tačiau pareiškėja sprendimo dėl pateiktų prašymų negavo, taip pat negavo duomenų apie administracinės procedūros termino pratęsimą ar jo sustabdymą.

Pabrėžė, jog nesuformavus atskiro sklypo ir neįregistravus teisių į jį viešajame registre nei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), nei Žemės ūkio ministerija, nei VĮ „Turto bankas“ negali priimti sprendimo dėl sklypo pardavimo, nuomos ar neatlygintino perdavimo piliečiams pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas).

Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 31–36, 189–196) su skundu nesutiko.

Paaiškino, jog atsakovas nagrinėdamas pareiškėjos 2012 m. gegužės 15 d. pateiktą prašymą atliko visus jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Suformuoti pareiškėjos pageidaujamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsisakė pagrįstai ir teisėtai. Rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.4 punktu ir nurodė, jog galiojantis teisinis reguliavimas suteikia prioritetą nuosavybės atkūrimo teisiniams santykiams ir šių imperatyvų Vilniaus miesto savivaldybė privalo paisyti. Žemės sklypai pardavimui aukciono tvarka gali būti formuojami tik tuo atveju, jeigu atkūrus nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymą lieka laisvos žemės. Nagrinėdamas pareiškėjos prašymą atsakovas kreipėsi išaiškinimo į Tarnybą ir Žemės ūkio ministeriją. Abi institucijos savo išaiškinimus grindė Nutarimo 2.4 punkto nuostatomis. Atkreipė dėmesį, jog dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos teisę ginčo žemės sklype atkurti nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymą, nei atsakovui, nei teismui nebuvo pateikti.

Nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu Tarnyba patikėjimo tvarka valdo valstybinę žemę, ją naudoja ir disponuoja, todėl be jos atitinkamo sutikimo negalimi valstybinės žemės formavimo veiksmai. Valstybinės žemės sklypo planavimo procesas be valstybinės žemės sklypo patikėtinės sutikimo nėra galimas, todėl Tarnybos pozicija nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę.

Pažymėjo, jog, vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 6 punktu ir Nutarimo 2 punktu, naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus skelbia, organizuoja ir vykdo VĮ Valstybės žemės fondas. Atitinkamai, nagrinėjant pareiškėjos prašymą pagrįstai buvo kreiptasi į VĮ Valstybės žemės fondą, kaip į aukcionų organizatorių, su prašymu informuoti, ar yra poreikis teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini) (buvo pridėta sklypo vietos schema) projektuoti naują kitos paskirties žemės sklypą pardavimui (nuomai) aukciono būdu. VĮ Valstybės žemės fondas 2012 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. V5-813 Administracijos departamentą informavo, kad šį paklausimą pagal kompetenciją nagrinėti persiuntė Tarnybai.

Atsakovo nuomone, jis veikė vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, atsakymus pareiškėjai teikdavo laiku, o vien tai, kad pareiškėjos netenkina priimti sprendimai, nėra pagrindas teigti, jog buvo pažeisti prašymų nagrinėjimo reikalavimai. Nurodė, jog Seimo kontrolierius neturi įgaliojimų spręsti dėl valstybinės žemės sklypų Vilniaus mieste formavimo, be to, jis netyrė žemės sklypo suformavimo pareiškėjos pageidaujamoje vietoje pagal teisės aktus galimybės.

Nurodė, jog sprendimas neformuoti žemės sklypo priimtas atsakovo pareiškėjai išsiųstais 2012 m. gegužės 23 d. raštu Nr. A51-31954(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo suformavimo“ bei 2012 m. birželio 4 d. raštu Nr. A51-34625(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo suformavimo“ (išnagrinėjus pareiškėjos atitinkamai 2012 m. gegužės 15 d., 2012 m. gegužės 28 d. pateiktus prašymus), kuriems skųsti yra praėjęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas, tačiau pareiškėja reikalavimų panaikinti minėtus sprendimus nereiškia.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyrius (toliau – ir Vilniaus skyrius) atsiliepimu į pareiškėjos skundą (II t., b. l. 1–2) prašė ginčą spęsti teismo nuožiūra.

Paaiškino, jog Vilniaus skyriaus specialistas 2012 m. rugpjūčio 28 d. patikrino faktinius duomenis vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK (23.31)-2575. Patikrinimo metu nustatyta, kad ginčo žemės sklype pastatyti statiniai, kurių statytojas yra UAB „Norbu“. Pakartotinai patikrinus duomenis nustatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai nebuvo išduoti, todėl buvo surašyti 2012 m. spalio 23 d. savavališkos statybos aktai Nr. SSA-00-121023-00310 (dėl aikštelės), Nr. SSA-00-121023-00314 (dėl atraminės sienutės), Nr. SSA-00-121023-00312 (dėl teniso aikštutės), SSA-00-121024-00315 (dėl tvoros) ir reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-121023-00321 (dėl teniso aikštutės), Nr. REI-00-121023-00322 (dėl atraminės sienutės), Nr. REI-00-121023-00313 (dėl aikštutės), Nr. REI-00-121024-00323 (dėl tvoros). Šiuo atveju tinkamai buvo įvertintos faktinės aplinkybės, tačiau netinkamai pritaikytos teisės normos, todėl pakartotinai įvertinus visas aplinkybes buvo pradėta savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra.

Pabrėžė, kad Inspekcijos 2013 m. gruodžio 19 d. viršininkės įsakymu Nr. 1V-19, nustačius, jog administraciniuose aktuose netinkamai nurodytas subjektas, vykdęs savavališkos statybos darbus, buvo pripažinti negaliojančiais minėti savavališkos statybos ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius aktai ir 2013 m. gruodžio 19 d. surašyti nauji savavališkos statybos aktai statytojui UAB „Norbu“ (Nr. SSA-00-131219-00197, Nr. SSA-00-131219-00198, Nr. SSA-00-131219-0019, Nr. SSA-00-131219-00200, Nr. SSA-00-131219-00200) ir reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-131219-000195, Nr. REI-00-131219-000196, Nr. REI-00-131219-000198, Nr. REI-00-131219-000199 iki 2014 m. birželio 19 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu (II t., b. l. 31–36) pareiškėjos A. R. skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovo pozicija sprendžiant pareiškėjos pateiktą prašymą nebuvo nuosekli – Administracijos departamento 2012 m. birželio 4 d. raštu pareiškėjai išaiškinta, kad ginčo žemėje sklypai gali būti formuojami tik nuosavybės teisių atkūrimui, tuo tarpu 2012 m. liepos 10 d. raštu pareiškėja informuojama, jog prašomas suformuoti sklypas nepatenka į buvusio Gvazdikų rėžinio kaimo teritorijos ribas, Administracijos departamentas toliau nagrinėja klausimą dėl šios teritorijos detaliojo plano rengimo, taip pat atsiprašoma pareiškėjos dėl klaidingos informacijos pateikimo. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, jog Administracijos departamento 2012 m. gegužės 23 d. ir 2012 m. birželio 4 d. raštais pareiškėjos prašymo nagrinėjimo procedūra, priešingai negu teigia atsakovas, nebuvo baigta. Be to, Administracija 2012 m. liepos 10 d. raštu pripažino, kad pareiškėjos prašymas dėl detaliojo plano rengimo yra nagrinėjamas. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, jog galutinis sprendimas, kuriuo buvo baigta pareiškėjos 2012 m. gegužės 15 d. prašymo nagrinėjimo procedūra, laikytinas skundžiamas Administracijos departamento 2013 m. sausio 30 d. sprendimas. Minėtame sprendime atsakovas paaiškino, kad atliko visus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, taip pat nurodė, jog pareiškėjos prašomas aukciono būdu parduotinas ar išnuomotinas žemės sklypas negali būti suprojektuotas, t. y. prašymas atmetamas.

Teismas nurodė, jog žemės sklypą patikėjimo teise valdo Tarnyba, todėl pripažintina, kad ji įgyvendina visas žemės sklypo savininkės teises. Teismas, remdamasis Nutarimo 6 punktu, Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės), galiojusių skundžiamo Administracijos departamento 2013 m. sausio 30 d. sprendimo priėmimo metu, 12 punktu, žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 3D-265/D1-308 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės) 13 punktu, nurodė, jog Administracijos direktorius naujų valstybinės žemės sklypų detaliųjų planų rengimą gali organizuoti tik gavęs žemės savininko patikėtinio, t. y. Tarnybos, leidimą. Atitinkamai, Administracijos departamentas nagrinėdamas pareiškėjos pateiktą prašymą kreipėsi į Tarnybą su prašymu išreikšti savo poziciją, ar gali būti rengiamas ginčo žemės sklypo planas, tačiau Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2013 m. sausio 15 d. sprendimu minėtam prašymui nepritarė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog Administracijos direktorius, negavęs Tarnybos pritarimo (leidimo), negalėjo atlikti ginčo žemės sklypo planavimo procedūrų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-425/2013). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. sausio 15 d. sprendimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, nurodė, jog Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. sausio 15 d. sprendime nurodytų motyvų, kurie buvo pažymėti ir skundžiamame Departamento 2013 m. sausio 30 d. sprendime, nagrinėjamas ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingas. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, jog Administracija, negavusi Tarnybos pritarimo atlikti (organizuoti) žemės sklypo planavimo procedūrų, 2013 m. sausio 30 d. sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos 2012 m. gegužės 15 d. pateiktą prašymą, nurodė tokio sprendimo motyvus, taip pat išsamiai paaiškino, kokie veiksmai buvo atlikti prašymo nagrinėjimo metu.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nenaikino skundžiamo sprendimo, netenkino ir pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Administraciją suformuoti pareiškėjos prašomą žemės sklypą.

III. Pareiškėja A. R. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 39–44) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą ir jos skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Remiamasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 13 punktu ir nurodoma, jog pareiškėjai nėra pagrindo kreiptis į žemės patikėtinį pritarimo pakartotinai dėl žemės sklypo formavimo procedūrų, nes tai padarė Administracija. Atsakovas negavo iš žemės patikėtinio nepritarimo žemės sklypo formavimui, valstybinės žemės patikėtinis iš esmės nurodė tik būsimo suformuoto sklypo galimą teisinį likimą. Toks žemės patikėtinio sprendimas neužkerta kelio žemės sklypo formavimui, ko ir prašė pareiškėja. Be to, Administracija priimdama neigiamą sprendimą, nepasidomėjo, ar pareiškėjai atkurtinos nuosavybės teisės pagal Atkūrimo įstatymą.

2. Pareiškėjai buvo nepagrįstai atsisakyta suformuoti žemės sklypą ar perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises kaip tai numato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas). Administracija nutylėjo, kad savo sprendimu iš esmės pažeidžia pareiškėjos teisę į nuosavybę, nes neleidžia suformuoti žemės sklypo ir jį pirkti iš valstybės, kuris būtinas pareiškėjai priklausančio statinio eksploatacijai ir priešgaisriniams atstumams užtikrinti. Teismas priimtu sprendimu taip pat apribojo pareiškėjai konstitucines teises į nuosavybės apsaugą ir teisėtą jos naudojimą. Be to, teismas nepagrįstai nevertino žemės sklypo plano, pridėto prie 2014 m. sausio 27 d. prašymo.

3. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai laisvoje valstybinėje žemėje rengiami ir nauji žemės sklypai formuojami tais atvejais, kai ši teritorija nėra įtraukta į rengiamus detaliuosius planus, žemės reformos žemėtvarkos, kaimo plėtros žemėtvarkos ir kitus žemėvaldų projektus (planus). Atsakovas neįrodė, kad norimas formuoti žemės sklypas įtrauktas į rengiamus detaliuosius planus, žemės reformos žemėtvarkos, kaimo plėtros žemėtvarkos ir kitus žemėvaldų projektus (planus).

Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 47–52) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Duomenų, patvirtinančių pareiškėjos teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Atkūrimo įstatymą, pareiškėja nei atsakovui, nei su skundu teismui nepateikė, todėl atsakovas pagrįstai, negavęs žemės patikėtinio pritarimo, kuris nagrinėjamu atveju yra būtinas, 2013 m. sausio 30 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos 2012 m. gegužės 15 d. pateiktą prašymą.

2. Atsakovui neaišku, kokiais norminiais aktais remdamasi pareiškėja grindžia savo reikalavimus, teisės aktai nenustato pareiškėjai teisės inicijuoti (organizuoti) naujo žemės sklypo formavimo proceso (t. y. detalaus plano rengimo) bei žemės sklypo pardavimo aukciono tvarka. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsniu ir nurodo, jog detalaus plano rengimo procesą gali inicijuoti tik savivaldybės administracijos direktorius ir žemės valdytojai, kurie yra nurodyti Detaliųjų planų rengimo taisyklių 11 punkte. Pareiškėja nėra ginčo žemės sklypo valdytoja, todėl ji negali inicijuoti (organizuoti) ginčo žemės sklypo detalaus plano rengimo procedūrų. Inicijuoti (organizuoti) ginčo žemės sklypo detalaus plano rengimą gali tik jo valdytoja – Tarnyba, kuriai valstybinė žemė, t. y. ginčo žemės sklypas, yra perduotas patikėjimo teise. Tokį aiškinimą pagrindžia ir Nutarimo 2, 6 punktai.

3. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir argumentuotai nustatė, kad Tarnybos 2013 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 499Dž-(14.49.22)-l pagrįstumo bei teisėtumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, šis sprendimas nėra panaikintas teisės aktų nustatyta tvarka, o jo skundimo tvarka jame buvo nurodyta.

4. Pareiškėja nei prašymais dėl ginčo sklypo suformavimo atsakovui, nei skundu teismui neprašė perduoti jai detaliojo planavimo organizatoriaus teisių, tokiai procedūrai teisės aktai nustato specialią tvarką, todėl su tai susiję pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra nereikšmingi.

5. Pareiškėja nepateikė nei atsakovui, nei teismui įrodymų, kad ginčo sklype yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių pastatų. Pareiškėja nekėlė šio klausimo bylos nagrinėjimo metu pirmoje instancijoje. Pareiškėja nereikalavo atsakovo suformuoti sklypą jai nuosavybės teise priklausančių statinių valdymui. Pareiškėja nenurodo, kokio jai nuosavybės teise priklausančio pastato eksploatacijai būtinas žemės sklypo formavimas, nepateikia įrodymų, kad turi nuosavybės teise priklausančių pastatų ginčo sklype.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 56–58) prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi Nutarimo 6 punktu, Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 13 punktu ir nurodo, jog savivaldybių administracijos direktorius naujų valstybinės žemės sklypų detaliųjų planų rengimą gali organizuoti tik gavęs žemės savininko patikėtinio leidimą. Tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinis, tokio leidimo nėra davusi, todėl Administracijos direktorius negali atlikti ginčo žemės sklypo planavimo procedūrų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigos pareiškėjos nurodytoje vietoje suformuoti naują valstybinės žemės sklypą, kuris ateityje būtų jai parduotas arba išnuomotas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies reguliavimą yra konstatavęs, kad šios proceso normos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Be to, nurodytos nuostatos reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs išvardytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) pagal ABTĮ 88 straipsnio 1 punktą (pvz.: 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-939/2014, 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m.). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013, 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012).

Šiuo atveju A. R., kreipdamasi į atsakovą, 2012 m. gegužės 15 d. prašyme pageidavo, kad būtų suformuotas konkretaus valstybinės žemės sklypas, tačiau nenurodė jokių teisinių ir faktinių pagrindų, iš kurių būtų kildinama ši jos reikalavimo teisė. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 32 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktais valstybinės žemės sklypus įstatymų nustatyta tvarka išnuomoja bei sprendimus dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo priima ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaro Nacionalinė žemės tarnyba. Iš valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos, kuriai Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu yra pavestas ir žemės reformos vykdymas, 2013 m. sausio 15 d. rašte Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-1 išreikštos pozicijos matyti, jog (duomenys neskelbtini) bus formuojami žemės sklypai nuosavybės teisių į žemę atkūrimui pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (b. l. 57–58). Pažymėtina, jog duomenų, kad pareiškėja dalyvautų iki nacionalizacijos buvusių savininkų valdytos žemės dalies atkūrimo procese, teismui nebuvo pateikta. Taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog A. R. yra su (duomenys neskelbtini) besiribojančio žemės sklypo savininkė (nuomininkė) ar ginčo teritorijoje turi nuosavybės teise jai priklausančių statinių. Todėl nenustačiusi pareiškėjos materialinio teisinio suinteresuotumo dėl pareikšto prašymo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Administracijos atsisakymas atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus viešojo administravimo srityje nesukūrė pareiškėjai realių teisinių padarinių, t. y. pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų nepažeidė.

Atsižvelgiant į tai, kad teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimas, kuriuo A. R. skundas atmestas, pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas