A-438-1083-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-1083/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00815-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 4–26) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės apskrities VPK) l.e. pareigas viršininko 2013 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 85-TE-485 „Dėl V. M. tarnybos Lietuvos valstybei stažo“ (toliau – ir Įsakymas);

2) įpareigoti atsakovą į pareiškėjos turimą tarnybos stažą įskaityti laikotarpį nuo 1992 m. sausio 8 d. iki 2005 m. kovo 20 d.;

3) sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) prašant ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 33 straipsnio 2 dalis, 33 straipsnio 3 dalis (Žin. 2000, Nr. 75-2270) neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsniui, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių (Žin. 2002, Nr. 60-2471) (toliau – ir Taisyklės) 5 ir 6 punktai neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai.

Paaiškino, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 1992 m. sausio 8 d. iki kovo 20 d. dirbo Šilalės rajono policijos komisariato pasų poskyryje/Migracijos tarnyboje: laikotarpiu nuo 1992 m. sausio 8 d. iki 1994 m. liepos 10 d. pasininke (darbo sutarties pagrindu), nuo 1994 m. liepos 11 d. iki 2001 m. vasario 6 d. inspektore (darbo sutarties pagrindu), nuo 2001 m. vasario 7 d. iki 2005 m. kovo 20 d. specialiste (darbo sutarties pagrindu). Visi šie minėti laikotarpiai nebuvo įskaityti į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Pareiškėja 2013 m. gegužės 22 d. su prašymu kreipėsi į Tauragės apskrities VPK viršininką, prašydama įskaityti laikotarpį nuo 1992 m. sausio 8 d. iki 2005 m. kovo 20 d. į tarnybos Lietuvos valstybei stažą bei perskaičiuoti ir išmokėti negauto priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dalį. Skundžiamu Tauragės apskrities VPK Įsakymu nuspręsta laikotarpio nuo 1992 m. sausio 8 d. iki 2005 m. kovo 20 d. neįskaityti į pareiškėjos tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Ginčijamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos valstybei stažo ir vidaus tarnybos stažo skaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. birželio 20 d. posėdžio protokole Nr. 85-6-IL-1131 išdėstytais motyvais (toliau – ir Protokolas).

Pareiškėja su Įsakymu nesutiko ir paaiškino, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalį tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas metų skaičius, to paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. Taisyklėse numatyta, kad laikotarpis nuo 1990 m. kovo 11 d. iki Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo (1999 m. liepos 30 d.) ir/arba iki 2002 m. Valstybės tarnybos pakeitimo įstatymo yra įskaitomi į tarnybos stažą.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo (toliau – ir Valdininkų įstatymas), galiojusio nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1999 m. liepos 30 d., 23 straipsnio 2 dalis teigė, jog valdininkų stažas skaičiuojamas nuo 1990 m. kovo 11 d., 3 straipsnio 1 dalis numatė, kad įstaigų ir organizacijų darbuotojai (išskyrus valstybės ir savivaldybės politikus), kuriems atlyginimas mokamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, laikomi valstybės ar savivaldybių tarnautojais. To paties įstatymo 5 straipsnis reglamentavo, kad valdininkų sąraše nurodytų pareigybių tarnautojai valstybės valdymo institucijose yra valstybės valdininkai, o valdininkais nelaikomi tie tarnautojai, kurie atlieka ūkines–technines funkcijas, t. y. aptarnauja darbovietės vidaus ūkį ir kurių veikla neturi įtakos institucijos veiklai pagal šios institucijos kompetenciją. Minėtų nuostatų pagrindu pareiškėja teigė, kad ji atitiko minėtus reikalavimus, todėl nuo Valdininkų įstatymo įsigaliojimo dienos savaime turėjo būti laikoma valstybės tarnautoja, nes jos darbo užmokestis buvo mokamas iš valstybės biudžeto, pareiškėja vykdė ne ūkines–technines funkcijas, į 1995 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos nutarimą Nr. 1080 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės valdymo tarnybos „B“ lygio valdininkų sąrašą“ buvo įtraukta inspektoriaus pareigybė, o pareiškėja laikotarpiu nuo 1994 m. liepos 11 d. iki 2001 m. vasario 6 d. būtent ir užėmė šias pareigas.

Pareiškėja teigė, kad konkrečioms pareigoms užimti keliami išsilavinimo reikalavimai, kurie numatyti 1999 m. liepos 8 d. priėmus Valstybės tarnybos įstatymą, nėra objektyvus kriterijus, sudarantis pakankamą pagrindą diferencijuotai reglamentuoti darbo užmokestį. Pažymėjo, kad 2000 m. rugpjūčio 29 d. Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 75-2270) 33 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytas darbo užmokesčio ir kasmetinių atostogų trukmės diferencijavimas pagal konkrečioms paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms užimti keliamus reikalavimus laikytinas nepagrįstu, pažeidžiančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą, 23 straipsnio 1 bei 2 dalyse įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą bei Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę lygiomis dalimis stoti į Lietuvos valstybinę tarnybą. Pareiškėja taip pat manė, kad Taisyklių 5 ir 6 punktai, kuriuose nustatyta, jog į tarnybos stažą įskaitomi laikotarpiai, einant viešojo administravimo bei A ir B paslaugų valstybės tarnautojo pareigas, bet neįskaitomi laikotarpiai, einant C ir D paslaugų valstybės tarnautojo pareigas, laikytini pažeidžiantys Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 33 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjos vertinimu, 1999 m. liepos 30 d. įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymui ji per 5 darbo dienas automatiškai turėjo būti pripažinta viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautoja, o per 6 mėnesius nuo minėto įstatymo įsigaliojimo turėjo būti priimtas sprendimas dėl pareiškėjos pareigybės priskyrimo viešojo administravimo arba paslaugų valstybės tarnautojo pareigybei. Akcentavo, kad laikotarpiu iki Valstybės tarnybos įstatymo ir 2000 m. rugpjūčio 29 d. įstatymo (kuriuo Valstybės tarnybos įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija) pareiškėjos vykdytos funkcijos iš esmės nekito. Nuo pat darbo Šilalės rajono policijos komisariato Pasų poskyryje pradžios, t. y. nuo 1992 m. sausio 8 d., pareiškėjos užimtos pareigos galimai atitiko viešojo administravimo valstybės tarnautojo kriterijus ir todėl į tarnybos Lietuvos valstybei stažą turėjo būti įskaitomas visas pareiškėjos darbo Šilalės rajono policijos komisariato Pasų poskyryje/Migracijos tarnyboje/Migracijos poskyryje laikotarpis nuo 1992 m. sausio 8 d. iki 2005 m. kovo 20 d.

Atsakovas Tauragės apskrities VPK atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 48–50) nesutiko su pareiškėjos išdėstytais reikalavimais.

Paaiškino, jog Komisijai svarstant pareiškėjos prašymą perskaičiuoti tarnybos Lietuvos valstybei stažą, įskaičiuojant laikotarpį nuo 1992 m. sausio 8 d. iki 2005 m. kovo 20 d., buvo vadovaujamasi Tauragės apskrities VPK gautu Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. spalio 4 d. raštu Nr. 5-3-S-689, kuriuo pateikta Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. 27D-2277 „Dėl tarnybos stažo Lietuvos valstybei perskaičiavimo“ kopija. Minėtame rašte nustatyta, kad valstybės tarnautojams einant A ir B paslaugų valstybės tarnautojų pareigas laikotarpiai nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d. turi būti įskaitomi į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Komisija nustatė, kad pasininko pareigybė yra įtvirtinta valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktą 1997 m. gegužės 1 d. darbo sutartį Nr. 6, pareiginę instrukciją, patvirtintą 1999 m. birželio 30 d., spręstina, kad pasininko pareigybė patenka ne į specialistų (kurių stažas einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas gali būti įskaičiuojamas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą), bet tarnautojų skiltį. Be to, pareiškėja neatitinka Taisyklių reikalavimų (pareiškėja priimant į darbą turėjo vidurinį išsilavinimą, aukštąjį neuniversitetinį įgijo 2003 m.).

Pažymėjo, kad nors pasininko pareigybė yra įtvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 195, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjos 1997 m. gegužės 1 d. darbo sutartyje Nr. 6 (su 2001 m. vasario 7 d. pakeitimu) nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą (7) konstatuotina, kad pasininko pareigybė patenka ne į specialistų (kurių koeficientas yra virš 7,5), bet tarnautojų skiltį, įtvirtintą Biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų tarnybinių atlyginimų lentelėje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511. Be to, Komisijos manymu, migracijos tarnybos pasininko ar inspektoriaus darbo pobūdis apibrėžiamas kaip techninis ir tokių tarnautojų veikla neturi įtakos institucijos veiklai pagal šios institucijos kompetenciją kaip tai buvo reglamentuota Valdininkų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu (b. l. 70–77) pareiškėjos V. M. prašymą tenkino iš dalies ir panaikino Įsakymo dalį, kuria pareiškėjai laikotarpis nuo 2003 m. birželio 18 d. iki 2005 m. kovo 20 d. neįskaičiuotas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, bei įpareigojo Tauragės apskrities VPK į pareiškėjos tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaičiuoti laikotarpį nuo 2003 m. birželio 18 d. iki 2005 m. kovo 20 d., kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas iš esmės kilęs dėl atsakovo pareigos į pareiškėjos turimą tarnybos stažą įskaityti laikotarpį nuo 1992 m. sausio 8 d. iki 2005 m. kovo 20 d. Pabrėžė, jog nurodytas ginčijamas laikotarpis apima 13 metų, todėl aktualu yra išanalizuoti skirtingu laiku galiojusius ir taikytus teisės aktus. Šioje byloje buvo tikslinga išskirti du laikotarpius, t. y. nuo 1992 m. sausio 8 d. iki Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo (1999 m. liepos 8 d., 2000 m. rugpjūčio 29 d. ir 2001 m. rugsėjo 27 d. redakcijos) ir nuo Valstybės tarnybos įstatymo 2002 m. balandžio 23 d. redakcijos įsigaliojimo iki ginčijamo Įsakymo priėmimo dienos.

Teismas rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 5, 6.1, 6.2 punktais ir nurodė, jog pagal minėtas teisinio reguliavimo nuostatas byloje aptariamas pareiškėjos darbo laikas į valstybės tarnybos stažą gali būti įskaitytas, jei jos tuo laikotarpiu eitos pareigos gali būti priskirtos viešojo administravimo valstybės tarnautojo pareigoms, kurias einant už darbą buvo mokama (rekomenduojama mokėti) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“ (toliau – ir Laikinoji apmokėjimo tvarka) arba jei šios pareigos gali būti priskirtos A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

Pabrėžė, jog nagrinėjamam ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 1992 m. sausio 8 d. iki 2005 m. kovo 20 d., taip pat turi būti nagrinėjamas minėtu laikotarpiu galiojęs teisinis reguliavimas. Nurodė, jog 1995 m. balandžio 4 d. buvo priimtas Valdininkų įstatymas, kuris įsigaliojo gegužės 1 d. Pareiškėja dirbo Šilalės rajono policijos komisariato pasų poskyryje/Migracijos tarnyboje nuo 1992 m. sausio 8 d. iki 1994 m. liepos 10 d. pasininke, nuo 1994 m. liepos 11 d. iki 2001 m. vasario 6 d. inspektore, nuo 2001 m. vasario 7 d. iki 2005 m. kovo 20 d. specialiste. Taigi įsigaliojus Valdininkų įstatymui pareiškėjai buvo taikomos jo nuostatos. Minėto įstatymo 3 straipsnis apibrėžė, kad įstaigų ir organizacijų darbuotojai (išskyrus minimus 2 straipsnyje), kuriems atlyginimas mokamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, laikomi valstybės ar savivaldybių tarnautojais. To paties įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad valdininkais nelaikomi tie tarnautojai, kurie atlieka ūkines–technines funkcijas, t. y. kurie aptarnauja darbovietės vidaus ūkį ir kurių veikla neturi įtakos institucijos veiklai pagal šios institucijos kompetenciją, o 6 straipsnis reglamentavo, jog valdininkai skirstomi į „A“ ir „B“ lygius. „A“ lygio valstybės valdininkai yra tarnautojai, paskirti Seimo, Prezidento, Vyriausybės ir kiti pareigybių sąraše nurodyti tarnautojai, padedantys valstybės politikams vykdyti savo funkcijas. Šių valdininkų tarnyba susieta su jų tiesioginių vadovų įgaliojimų trukme. „B“ lygio valstybės valdininkai yra tarnautojai, paskirti Seimo, Prezidento, Vyriausybės, jų struktūrinių padalinių, ministerijų, Vyriausybės įstaigų (departamentų, tarnybų, inspekcijų), prie ministerijų įsteigtų departamentų, tarnybų, inspekcijų, kitų valstybės valdymo institucijų, taip pat kiti pareigybių sąraše nurodyti tarnautojai. Šių valdininkų tarnyba nesusieta su juos paskyrusių institucijų įgaliojimų trukme.

Teismas akcentavo, jog pareiškėjos pareiginėse instrukcijose nurodyta, kad ji 1992 m. sausio 8 d. priimta į migracijos tarnybą. Pagrindinės pareiginės funkcijos yra tvarkyti lokalinę kompiuterinę gyventojų duomenų bazę, įvesti į ją atvykimo–išvykimo lapelių duomenis, nustatyta tvarka pateikti reikalingą informaciją, vykdyti kitus vadovo nurodymus ir pavedimus. Numatytas įgaliojimų lygis – atsako už lokalinės gyventojų kompiuterinės duomenų bazės atitikimą turimos kartotekos duomenims, taip pat nurodyti išsilavinimui keliami reikalavimai – turėti ne mažesnį kaip aukštesnįjį ar spec. vidurinį. Nors pareiškėjos išsilavinimas buvo vidurinis, tačiau ji laikotarpiu nuo 1992 m. sausio 8 d. užėmė pasininkės pareigas, nuo 1994 m. liepos 11 d. – inspektorės, o nuo 2001 m. vasario 7 d. – specialistės pareigas, kurioms buvo keliamas reikalavimas turėti aukštesnįjį išsilavinimą. Vadovaudamasis galiojusio Valdininkų įstatymo (nuo 1995 m. balandžio 4 d. iki 1999 m. liepos 8 d.) nuostatomis ir minėtomis pareiginėmis instrukcijomis teismas konstatavo, jog nors pareiškėjai atlyginimas buvo mokamas iš valstybės biudžeto, tačiau jos užimtos pareigos laikotarpiu nuo 1992 m. sausio 8 d. iki 1994 m. liepos 10 d., nuo 1994 m. liepos 11 d. iki 1999 m. liepos 8 d. laikytinos ūkinėmis–techninėmis, todėl pareiškėja negalėjo būti priskiriama valdininkams.

Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. liepos 8 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymą, kuriam įsigaliojus Valdininkų įstatymas neteko galios. Įstatymo 2 straipsnio 2 punkte buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, įgijęs šio ir kitų įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir valstybės (valstybinėse ir savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekantis viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias paslaugas visuomenei. Pagal minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojai buvo skirstomi į viešojo administravimo (tarp jų – statutinius valstybės tarnautojus) ir paslaugų tarnautojus. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 4 lygius: A lygis – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis magistro arba jam prilygintas išsilavinimas, B lygis – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas, C lygis – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir D lygis – pareigybės, kurioms nebūtinas vidurinis išsilavinimas. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjos darbo sutartys, t. y. nuo 1992 m. sausio 8 d. iki 1994 m. liepos 11 d., buvo sudarytos dar iki Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo ir galiojant Valdininkų įstatymui ir jos eitos pareigos pripažintos ūkinėmis–techninėmis. Tačiau įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymui (1999 m. liepos 8 d. redakcija), jo 62 straipsnio 7 dalis įtvirtino pereinamojo laikotarpio nuostatą, kuri numatė, kad valstybės institucijų, įstaigų ar savivaldybių administracijų bei savivaldybių įstaigų darbuotojai, atliekantys ūkines ar technines funkcijas arba teikiantys viešąsias paslaugas ir dirbantys pagal neterminuotas ar terminuotas darbo sutartis, tampa paslaugų valstybės tarnautojais. Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. rugpjūčio 29 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuriuo pakeistas Valstybės tarnybos 33 straipsnio „Priedai“ 1 dalies 1 punktas ir nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog priedas už tarnybos stažą mokamas viešojo administravimo valstybės tarnautojams bei A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojams.

Teismas, vadovaudamasis 2001 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1169 „Dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių ir kategorijų patvirtinimo“ (Žin. 2001, Nr. 83-2900) 21 dalimi, kurioje buvo numatytos inspektoriaus ir specialisto pareigybės, pažymėjo, jog į šį nutarimą pasininko pareigybė nebuvo įtraukta, tačiau 2002 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakyme Nr. 195 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinio sąrašo patirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 42-1575) pasininko pareigybė jau buvo įraukta į pavyzdinį valstybės tarnautojų sąrašą.

Teismas nurodė, jog, siekiant, kad asmeniui nuo 1990 m. kovo 11 d. ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas laikotarpis būtų įskaičiuotas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus, vienas iš jų – būti A ir B paslaugų valstybės tarnautoju ir turėti aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį) išsilavinimą. Pareiškėja iki 2003 m. birželio 17 d. turėjo vidurinį išsilavinimą, o aukštesnįjį teisininkės išsilavinimą įgijo 2003 m. birželio 18 d. Be to, 1999 m. birželio 30 d. pareiškėjos pareiginėse instrukcijose nustatyta, kad vienas iš kvalifikacinių reikalavimų yra turėti ne mažesnį kaip aukštesnįjį ar spec. vidurinį išsilavinimą, nors pareiškėjos išsilavinimas buvo vidurinis, tačiau ji laikotarpiu nuo 1992 m. sausio 8 d. užėmė pasininkės pareigas, nuo 1994 m. liepos 11 d. – inspektorės, o nuo 2001 m. vasario 7 d. – specialistės pareigas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog nors po Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo (1999 m. liepos 8 d. redakcija) pareiškėja turėjo būti priskiriama paslaugų valstybės tarnautojų grupei, tačiau aplinkybė, kad V. M. neturėjo reikalingo išsilavinimo (aukštesniojo ar spec. vidurinio), nurodyto pareiginėse instrukcijose, o vėliau ir pačiame Valstybės tarnybos įstatyme ir Taisyklėse, lemia tai, kad pareiškėjai į tarnybos Lietuvos valstybei stažą negali būti įskaičiuotas laikotarpis nuo 1992 m. sausio 8 d. iki 1994 m. liepos 10 d., 1994 m. liepos 11 d. iki 2001 m. vasario 6 d. iki 2003 m. birželio 17 d., t. y. kol pareiškėja įgijo aukštesniojo mokslo diplomą, todėl šioje dalyje prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo tos dienos, kai pareiškėja įgijo aukštesnįjį išsilavinimą, t. y. 2003 m. birželio 18 d., ji įgijo ir valstybės tarnautojos statusą. Laikotarpiu, kai pareiškėja įgijo aukštesnįjį išsilavinimą, galiojo 2002 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymo redakcija. 2002 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymą išdėsčius nauja redakcija paslaugų valstybės tarnautojų nebenumatyta, t. y. Valstybės tarnybos įstatyme (1999 m. liepos 8 d. redakcija) buvusios nustatytos paslaugų valstybės tarnautojų pareigos nebėra priskiriamos valstybės tarnybai; į tarnybos Lietuvos valstybei stažą nėra įskaičiuojamas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. redakcija) 33 straipsnio (2000 m. rugpjūčio 29 d., 2001 m. rugsėjo 27 d. redakcijos) 3 dalyje nustatytas A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymu Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2002 m. gegužės 4 d. Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, nustatyta, kad valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130, 2000, Nr.75-2270, Nr. 102-3213, 2001, Nr. 63-2278, Nr. 85-2972) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas. Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. redakcija) 33 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugpjūčio 29 d., 2001 m. rugsėjo 27 d. redakcijos) buvo nustatyta, kad į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaičiuojamas tarnybos Lietuvos valstybei nuo 1990 m. kovo 11 d. einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas laikotarpis.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir išanalizavęs taikytinus teisės aktus, nesutiko su pareiškėjos argumentais, jog jos visas darbas pasininke–inspektore (specialiste) Šilalės rajono policijos komisariate migracijos tarnyboje laikotarpiu nuo 1992 m. sausio 8 d. iki 2005 m. kovo 20 d. turi būti įskaitomas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2001 m. vasario 7 d. iki 2005 m. kovo 20 d. pareiškėja dirbo Šilalės rajono policijos komisariato viešosios policijos Migracijos poskyrio specialiste. Būdama šiose pareigose pareiškėja 2003 m. birželio 18 d. įgijo aukštesnįjį neuniversitetinį teisinį išsilavinimą, todėl, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 5–6 punktais, laikotarpis nuo tada, kai pareiškėja įgijo aukštesnįjį išsilavinimą, t. y. 2003 m. birželio 18 d. iki 2005 m. kovo 20 d., turi būti įskaitytas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Remdamasis nurodytais argumentais teismas sprendė, jog Tauragės apskrities VPK Įsakymo dalis, kuria pareiškėjai neįskaičiuotas tarnybos Lietuvos valstybei stažas laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 18 d. iki 2005 m. kovo 20 d., yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina ir Tauragės apskrities VPK įpareigotinas į pareiškėjos tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaičiuoti laikotarpį nuo 2003 m. birželio 18 d. iki 2005 m. kovo 20 d.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos reikalavimus ir išanalizavęs ginčijamus teisės aktus, taip pat sprendė, kad nėra objektyvaus pagrindo nagrinėjamos bylos sustabdymui ir kreipimuisi į Konstitucinį Teismą.

III. Atsakovas Tauragės apskrities VPK apeliaciniu skundu (b. l. 68–70) prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir neįskaityti laikotarpio nuo 2003 m. birželio 18 d. iki 2005 m. kovo 20 d. į pareiškėjos V. M. tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Komisija pareiškėjos tarnybos Lietuvos valstybei stažą skaičiavo griežtai vadovaudamasi Taisyklėmis, kurių 4 punkte nustatyta, kad į tarnybos stažą įskaitoma metų (mėnesių ir dienų), ištarnautų Lietuvos valstybei nuo 1990 m. kovo 11 d., skaičius einant valstybės tarnautojų pareigas.

Atsakovas remiasi Taisyklių 5, 6 punktais ir nurodo, jog pagal šį teisinį reglamentavimą matyti, kad 2002 m. liepos 1 d. yra maksimalus terminas, iki kurio tam tikros eitos pareigos gali būti prilyginamos valstybės tarnautojo pareigoms, ir laikotarpis, kai eitos tokios pareigos gali būti įskaitomos į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Atitinkamai, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, prilygindamas nuo 2003 m. birželio 18 d. iki 2005 m. kovo 20 d. V. M. eitas pareigas valstybės tarnautojos pareigoms ir nuspręsdamas šį laikotarpį įskaityti į V. M. tarnybos Lietuvos valstybei stažą, netinkamai taikė materialinės teisės normas.

Pabrėžia, jog Komisija pareiškėjai pateikė visus Komisijos posėdžių protokolų išrašus, susijusius su pareiškėjos stažo skaičiavimu. Minėtuose protokolų išrašuose buvo matyti, kad Komisija svarstydama klausimą dėl pareiškėjos tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo vadovavosi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. spalio 4 d. raštu Nr. 5-3-S-689 perduota Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. 27D-2277 kopija. Protokoluose pabrėžta, kad pagal minėtąjį Valstybės tarnybos departamento raštą valstybės tarnautojams laikotarpiai, einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., turi būti įskaičiuoti į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Taigi minimame Valstybės tarnybos departamento rašte akcentuotas maksimalus tokių valstybės tarnautojų stažo įskaitymo terminas iki 2002 m. liepos 1 d.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo argumentas, kad 2002 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymą išdėsčius nauja redakcija paslaugų valstybės tarnautojų nebenumatyta, t. y. Valstybės tarnybos įstatyme (1999 m. liepos 8 d. redakcija) buvusios nustatytos paslaugų valstybės tarnautojų pareigos nebėra priskiriamos valstybės tarnybai, pagrindžia, kodėl į tarnybos Lietuvos valstybei stažą gali būti įskaitomi laikotarpiai ėjus A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas tik iki 2002 m. liepos 1 d.

Pareiškėja V. M. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 77–79) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog, įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymui (1999 m. liepos 8 d. redakcija), jo 62 straipsnio 7 dalyje buvo įtvirtinta pereinamojo laikotarpio nuostata, kuri numatė, kad valstybės institucijų, įstaigų ar savivaldybių administracijų bei savivaldybių įstaigų darbuotojai, atliekantys ūkines ar technines funkcijas arba teikiantys viešąsias paslaugas ir dirbantys pagal neterminuotas ar terminuotas darbo sutartis, tampa paslaugų valstybės tarnautojais. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad po Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. redakcijos) pareiškėja turėjo įgyti valstybės tarnautojos teisinį statusą.

Pabrėžia, jog pareiškėjos 1999 m. birželio 30 d. pareiginėse instrukcijose buvo nustatytas reikalavimas jos pareigybei turėti ne mažesnį kaip aukštesnįjį ar spec. vidurinį išsilavinimą. Taigi darbdavys pareiškėją buvo paskyręs į pareigas, kur buvo keliamas aukštesnis išsilavinimo reikalavimas nei tuo metu ji faktiškai turėjo. Tokie tuometinio pareiškėjos darbdavio veiksmai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja buvo vertinama, kaip galinti atlikti pareigybei priskirtas funkcijas. Taigi atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos pareigybei buvo keliamas reikalavimas turėti ne mažesnį kaip aukštesnįjį ar spec. vidurinį išsilavinimą ir darbdavys de facto pareiškėją pripažino kaip atitinkančią pareigybei keliamus reikalavimus, pareiškėja įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymui turėjo tapti B lygio paslaugų valstybės tarnautoja ir dėl to turėjo būti priimami administraciniai aktai. Be to, nors pareiškėja ir nepateikė apeliacinio skundo nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, t. y. kad pareiškėjos teisinis statusas kaip valstybės tarnautojos pripažįstamas tik nuo 2003 m. birželio 17 d., tačiau atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir atsakovo elgesį per visą ginčijamą laikotarpį (de facto atsakovas pripažino, kad pareiškėja tinka užimamoms pareigoms) pareiškėja turėjo būti pripažinta valstybės tarnautoja nuo pat Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo.

Pareiškėjos nuomone, atsakovo nurodytas terminas (2002 m. liepos 1 d.), kuris tariamai yra naikinamasis pareigų prilyginimo klausimu, buvo skirtas pirmiausia valstybinėms įstaigoms, tarp jų ir atsakovui, iki kada jis turėjo pakeisti kai kurių darbuotojų teisinį statusą į valstybės tarnautojų. Nagrinėjamu atveju tai, kad atsakovas laiku neįgyvendino įstatyminių nuostatų ir pareiškėjos nepripažino valstybės tarnautoja, pažeisdamas tiek pareiškėjos tarnybinius, tiek ekonominius interesus, nepaneigia jos teisės kreiptis dėl laikotarpio į stažą įskaitymo. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą vykdyti teisingumą ir iš esmės išnagrinėti kilusį ginčą, pagrįstai pripažino atsakovo teisės aktų nuostatų nesilaikymo faktą ir pareiškėjos teisių dėl to pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjos darbo Šilalės rajono policijos komisariato pasų poskyryje/Migracijos tarnyboje, dirbto pagal darbo sutartį laikotarpiu nuo 1992 m. sausio 8 d. iki 2005 m. kovo 20 d., įskaitymo į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad į pareiškėjos tarnybos Lietuvos valstybei stažą turi būti įskaičiuotas laikotarpis nuo 2003 m. birželio 18 d. iki 2005 m. kovo 20 d., atsakovas šią teismo išvadą ginčija, teigdamas, jog į tarnybos Lietuvos valstybei stažą gali būti įskaityti tik tie darbo dirbto pagal darbo sutartį laikotarpiai, kurie truko neilgiau kaip nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d.. Su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl sąlygų, kurioms esant į tarnybos Lietuvos valstybei stažą gali būti įskaitytas asmens darbas dirbtas pagal darbo sutartį iki 2002 m. liepos 1 d., sutinka ir jų neginčija.

Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnis bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintina bendro pobūdžio taisyklė nustatanti, kad <...> „tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, <...> metų skaičius.“, kuris skaičiuojamas <...> „nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos.“ Šioje teisės normoje taip pat numatyta, kad „Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas.“

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių (toliau Taisyklės) 5-6 punktuose yra įtvirtintos nuostatos dėl pareigų (darbų), kurias užėmė (dirbo) asmuo iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708) įsigaliojimo (2002 m,. liepos 1 d.), priskyrimo (prilyginimo) valstybės tarnautojo pareigoms, kurios šiuo metu atitinka valstybės tarnautojo statusą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatyme (Žin., 2002, Nr. 45-1708).

Aiškinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių 5-6 punktų nuostatas, būtina įvertinti tai, kad kriterijai, kuriais remiantis atitinkamos pareigos ar dirbami darbai valstybės ir savivaldybių institucijose buvo priskiriami valstybės tarnybos kategorijai, laike nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d. kito, t. y., nebuvo vienodi.

Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas, nuo 2002 m. liepos 1 d. valstybės tarnybai priskiriama tik tokia asmens darbinė veikla valstybės ir savivaldybių institucijose, kuri yra susijusi su viešojo administravimo funkcijų vykdymu.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270, Nr. 92-2845, Nr. 102-3213, Nr. 105-3312; 2001, Nr. 37-1231, Nr. 111-4024; 2002, Nr. 38-1362) nuostatas, galiojusias nuo 1999 m. liepos 30 d. iki 2002 m. liepos 1 d., valstybės tarnybai be asmens darbinės veiklos valstybės ir savivaldybių institucijose, vykdant viešojo administravimo funkcijas, buvo priskiriama ir veikla, kuri buvo traktuojama, kaip viešųjų paslaugų visuomenei teikimas. Atitinkamai asmenys pagal šių atliekamų funkcijų pobūdį buvo skirstomi į viešojo administravimo ir paslaugų tarnautojus, užimančius tam tikro lygio pareigybes (A; B; C arba D), kurioms užimti buvo nustatytas ir atitinkamas išsilavinimo cenzas.

Savo ruožtu Valdininkų įstatymas, galiojęs nuo 1995 m. gegužės 1 d. iki 1999 m. liepos 30 d., valstybės tarnautojų kategorijai iš esmės priskyrė visus asmenis (išskyrus politikus ir asmenis atliekančius ūkines-technines funkcijas), dirbusius valstybės ir savivaldybių institucijose, kuriems iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų buvo mokamas atlyginimas.

Iš Taisyklių 5 ir 6 punktų matyti, kad valstybės tarnybos pareigoms, taip kaip jos apibrėžiamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas, priskiriamos (prilyginamos) pareigos, kurias asmuo laikotarpyje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d. užėmė, vykdydamas viešojo administravimo valstybės tarnautojo bei A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas.

Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra tos Taisyklių 5 ir 6 punktų nuostatos, kurios yra susijusios su A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigų, kurias pareiškėja galimai ėjo nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., priskyrimu valstybės tarnybos pareigoms, taip kaip jos apibrėžiamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą, nes byloje ginčo, jog pareiškėjos eitos pareigos tuo laikotarpiu neatitiko viešojo administravimo valstybės tarnautojo statuso, nėra.

Šiuo aspektu aiškinant Taisyklių 5 – 6 punktų nuostatas, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuose punktuose yra reguliuojami skirtingi valstybės tarnybos laikotarpiai.

Taisyklių 5 punkto atveju yra reguliuojamas laikotarpis nuo 1999 m. liepos 30 d. iki 2002 m. liepos 1 d., o 6 punkto atveju - nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1999 m. liepos 30 d..

Kiekvienam šiam laikotarpiui yra nustatytos skirtingos sąlygos, leidžiančios asmens dirbtą darbą valstybės ir savivaldybių institucijose priskirti valstybės tarnybai.

Taisyklių 5 punkto atveju, laikotarpyje nuo 1999 m. liepos 30 d. iki 2002 m. liepos 1 d., A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms, gali būti priskirtas toks asmens dirbtas darbas, kai jo einamos pareigos buvo nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270, Nr. 92-2845, Nr. 102-3213, Nr. 105-3312; 2001, Nr. 37-1231, Nr. 111-4024; 2002, Nr. 38-1362) 1, 2 priedėliuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 1169 „Dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių lygių ir kategorijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 83- 2900) ir Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 195 (Žin., 2002, Nr. 42-1575), taip pat pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270; 2001, Nr. 37-1231) 4 straipsnio 4 dalies 1-6 punktuose, t. y., tam, kad asmens dirbtas darbas valstybės ir savivaldybių institucijose, laikotarpyje nuo 1999 m. liepos 30 d. iki 2002 m. liepos 1 d., galėtų būti priskirtas valstybės tarnautojo pareigoms, pakanka nustatyti, jog asmens tuo metu eitos pareigos buvo įtrauktos į minėtą atitinkamą sąrašą, šioms pareigoms suteikiant A arba B lygį.

Taisyklių 6 punkto atveju, laikotarpyje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1999 m. liepos 30 d., A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms, gali būti priskirtas toks asmens dirbtas darbas, kai jo einamos pareigos buvo išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas, t.y., tam, kad asmens dirbtas darbas valstybės ir savivaldybių institucijose, laikotarpyje nuo1990 m. kovo 11 d. iki 1999 m. liepos 30 d., galėtų būti priskirtas valstybės tarnautojo pareigoms, pakanka nustatyti: pirma, jog asmens tuo metu eitos pareigos buvo išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų; antra, kad šioms pareigoms užimti buvo nustatytas reikalavimas dėl privalomo aukštojo arba aukštesniojo (specialaus vidurinio) išsilavinimo. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad reikalavimas dėl privalomo aukštojo arba aukštesniojo (specialaus vidurinio) išsilavinimo galėjo būti įtvirtintas tiek tuo metu galiojančiuose norminiuose teisės aktuose, tiek konkrečios įstaigos, kurioje dirbo asmuo vidaus dokumentuose.

Taikant Taisyklių 5 ir 6 punktus, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiose teisės normose įtvirtintas leidimas priskirti tuo metu eitas pareigas valstybės tarnautojo pareigoms, yra siejamas su faktinės aplinkybės nustatymu, - ar asmuo tuo metu faktiškai ėjo tokias pareigas, ar ne. Ir priešingai, nereikalauja nustatyti, - ar asmuo pagal savo išsilavinimą, amžių, fizinius duomenis bei kitus kriterijus turėjo teorinę galimybę užimti tokias pareigybes, ar ne, t.y., nereikalauja nustatyti, - ar asmuo į atitinkamas pareigas buvo paskirtas laikantis visų tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.

Dėl ko pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos dirbtas darbas Šilalės rajono policijos komisariato pasų poskyryje/Migracijos tarnyboje, laikotarpiu nuo 1992 m. sausio 8 d. iki 2002 m. liepos 1 d., negali būti įskaitytas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą dėl to, kad pareiškėja neturėjo reikiamo išsilavinimo A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigybėms užimti, yra neatitinkanti minėto teisinio reguliavimo.

Iš bylos matyti, kad pareiškėja nuo 1992 m. sausio 8 d. iki 2002 m. liepos 1 d. pas atsakovą ėjo pasininkės, inspektorės ir specialistės pareigas. Jos 1999 m. birželio 30 d. dirbtoms pareigybėms užimti buvo nustatytas reikalavimas dėl aukštesniojo ar specialaus vidurinio išsilavinimo (b. l. 51) . Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos tuo metu eitos pareigos (dirbtas darbas) atitiko Taisyklių 6.2. punkto sąlygas, leidžiančias šį jos darbą įskaityti į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Tačiau byloje duomenų apie reikalavimus dėl išsilavinimo cenzo kitoms pareigoms, kurias pareiškėja ėjo nuo 1992 m. sausio 8 d. iki 1999 m. birželio 30 d. nėra. Nors, kaip minėta, ši aplinkybė turėtų esminę reikšmę pareiškėjos subjektinėms teisėms tarnybos Lietuvos valstybei stažo nustatymo srityje.

Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėja nuo 1999 m. liepos 30 d. iki 2002 m. liepos 1 d. ėjo inspektorės bei specialistės pareigas, kurios buvo įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1169 patvirtintą viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių lygių ir kategorijų sąrašą (21 punktas). Pagal jį inspektoriaus pareigybei galėjo būti suteikiamas A arba B lygis, o specialisto pareigybei – B arba C lygis. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad pareiškėjos eitos pareigos tuo metu, iš esmės atitiko ir Taisyklių 5 punkto sąlygas.

Taip pat minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas, nuo 2002 m. liepos 1 d. valstybės tarnybai priskiriama tik tokia asmens darbinė veikla valstybės ir savivaldybių institucijose, kuri yra susijusi su viešojo administravimo funkcijų vykdymu. Tai savo ruožtu lemia, kad iki šio teisinio reguliavimo buvusios A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojų pareigos, nuo 2002 m. liepos 1 d. nebegali būti priskiriamos valstybės tarnybai, o tuo pačiu ir asmenų vykdyta pagal darbo sutartį tokio pobūdžio darbinė veikla po 2002 m. liepos 1 d. negali būti priskiriama (prilyginama) valstybės tarnybai .

Šiuo atveju pažymėtina, kad toks šių teisės normų nuostatų aiškinimas yra pateiktas ir Konstitucinio Teismo 2012 m. liepos d. nutarime (nutarimo 3.3.4. ir 4.3. punktai). Dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas, į pareiškėjos tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaityti laikotarpį nuo 2003 m. birželio 18 d. iki 2005 m. kovo 20 d., kai ji pagal darbo sutartį vykdė minėtą darbinę veiklą, yra neatitinkantis teisinio reguliavimo nuostatų.

Kolegija patikrinusi bylą visa apimtimi (ABTĮ 136 str.) daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškinęs bei pritaikęs materialines teisės normas, neteisingai išsprendė byloje kilusį ginčą.

Kadangi teisingas šio ginčo išsprendimas yra susijęs su papildomų aplinkybių nustatymu, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 141 str. 1d. 2 p.).

Iš naujo nagrinėjant bylą yra tikslinga surinkti duomenis apie reikalavimus pareigybėms, kurias pareiškėja ėjo nuo 1992 m. sausio 8 d. iki 1999 m. birželio 30 d., nustatant iš kokių lėšų šios pareigybės buvo finansuojamos, koks buvo nustatytas išsilavinimo cenzas šioms pareigybėms užimti ir pan..

Taip pat tikslinga išsiaiškinti kokiam, B ar C, lygiui buvo priskiriamas pareiškėjos darbas specialistės pareigose laikotarpyje nuo 2001 m. vasario 7 d. iki 2002 m. liepos 1 d..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys