2K-378/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-378/2014

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00172-2009-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.6.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

nukentėjusiojo R. D. atstovui advokatui Nerijui Katiliui,

išteisintajam R. K.,

išteisintojo gynėjui Vainiui Girdučiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. D. atstovo advokato Nerijaus Katiliaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio išteisintojo R. K. baudžiamojoje byloje.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu R. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendis ir R. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, nukentėjusiojo atstovo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

R. K. buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad turėdamas Vilniaus miesto 6-ajame notarų biure 2009 m. rugpjūčio 10 d. patvirtintą R. D. įgaliojimą, pagal kurį turėjo nupirkti R. D. vardu 0,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir jame esančius pastatus, tam gavęs iš viso 228 548,60 Lt (100 000 Lt R. D. sužadėtinės K. M. 2009 m. rugpjūčio 12 d. banko pavedimu R. K.; 68 003,60 Lt (28 000 USD) 2009 m. rugpjūčio 21 d. perduotus V. D.; 60 545 Lt (25 000 USD) 2009 m. rugpjūčio 30 d. perduotus J. K.), šį žemės sklypą su pastatais pagal 2009 m. rugsėjo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį nupirko ne R. D., o savo dukters I. K. vardu, gautų pinigų negrąžino, taip tyčia pasisavino jam R. D. patikėtus 228 548,60 Lt.

Kasaciniu skundu nukentėjusiojo R. D. atstovas advokatas N. Katilius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, klaidingai aiškino kasacinės instancijos teismo praktiką. Šio teismo išvada, kad nukentėjusysis išdavė R. K. įgaliojimą, dėl to tarp jų susiklostė civiliniai santykiai, kurie neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius, teisiškai nepagrįsta.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog R. D. išdavė R. K. įgaliojimą nupirkti nekilnojamąjį turtą R. D. vardu. R. K. per trečiuosius asmenis ir R. D. bei jo sužadėtinės banko pavedimais buvo patikėti 228 548,60 Lt, bet R. K. už jam perduotus R. D. pinigus nupirko nekilnojamąjį turtą savo dukters I. K. vardu, o už tai, kad šis turtas būtų perleistas R. D., pareikalavo papildomų pinigų. Taigi R. K. jam suteiktame įgaliojime nurodytų veiksmų neatliko. Šioje byloje pagal baudžiamąjį įstatymą vertintinas iš R. D. gautų pinigų panaudojimas, t. y. veiksmai, kurie nebuvo vykdomi pagal įgaliojimą ir neturi ryšio su įgaliotojo ir įgaliotinio santykiais. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog R. K. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai, nes R. K. sąmoningai jam patikėtus svetimus pinigus neteisėtai pavertė savo dukters turtu, numatė, kad dėl tokio veikimo bus padaryta žala R. D. ir būtent tokių padarinių norėjo. Net vertinant R. K. veiksmus pagal jam išduotą įgaliojimą, jo veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas, nes jo veiksmai padarė įgaliojime aptartų veiksmų įvykdymą neįmanomą, dėl šių priešingų teisei R. K. veiksmų R. D. prarado didelės vertės turtą, jo pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis tapo problemiškas ir reikėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl svetimo turto pasisavinimo atribojimo nuo civilinių teisinių santykių

R. K. pareikšto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį esmė yra ta, kad jis turėdamas R. D. įgaliojimą nupirkti jam žemės sklypą ir jame esančius pastatus, tam gavęs iš jo pinigus, šį žemės sklypą su pastatais nupirko ne įgaliotojo R. D., bet savo dukters vardu, o gautų pinigų negrąžino, taigi juos pasisavino. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad R. K. pareikštas kaltinimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir kad jis neturėjo tyčios pasisavinti jam patikėto turto, R. K. inkriminuotus veiksmus vertino kaip neperžengiančius civilinių teisinių santykių su R. D. ribų. Tokiam vertinimui pritartina.

Pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011 ir kt). Nagrinėjant baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo klausimą turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylose, teismų praktikoje (žr. pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013) ne kartą konstatuota, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms sąlygoms. Tos sąlygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, vienos iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sutarties vykdymui. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikaltimo (turto pasisavinimo) požymius, ar turi būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės perleido savo turtą kitiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, ir pan.).

Pažymėtina, kad kaltinimas R. K. jam patikėto turto pasisavinimu buvo siejamas su veikimu pagal R. D. 2009 m. rugpjūčio 10 d. surašytą įgaliojimą, pagal kurį jis turėjo nupirkti R. D. vardu 0,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir jame esančius pastatus, ir šio nekilnojamojo turto savavališku įforminimu ne įgaliotojo, bet savo dukters vardu, taip pat paimtų pinigų negrąžinimu. Kita vertus, kaip teisingai pastebėjo apeliacinės instancijos teismas, taip suformuluotas kaltinimas neatitinka bylos aplinkybių.

Pirma, iš tikrųjų minėtu įgaliojimu R. K. suteikta teisė R. D. vardu sudarinėti įvairius sandorius, bet konkrečiai nėra aptartas pavedimas pirkti 0,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir jame esančius pastatus. Dėl šio konkretaus sandorio ir pinigų tam tikslui gavimo buvo susitarta žodžiu. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad įgaliotojo (R. D.) ir įgaliotinio (R. K.) civiliniai teisiniai santykiai neapsiribojo vien tik minėto nekilnojamojo turto pirkimu, jie turėjo turtinių reikalų ir anksčiau, tvarkė juos pasitikėdami vienas kitu, o kilus nesutarimui – sprendė ginčą teisme (Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės 2010 m. gruodžio 14 d. teismo sprendimu iš R. D. priteista R. K. 79 037,76 Lt).

Antra, byloje nustatyta, kad sprendimas pirkti sodybą ne R. D., bet savo dukters I. K. vardu priimtas ne savavališkais R. K., bet abipusiu R. K. ir R. D. sutarimu, nes reikėjo palaukti, kol R. D. gaus ištuoką patvirtinančius dokumentus.

Trečia, 2010 m. gruodžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nesutarimo objektu esantis nekilnojamasis turtas perleistas R. D. – parduotas už 120 000 Lt. Kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, nesutarimo tarp civilinių santykių dalyvių pagrindu tapo tai, kad R. K. daugiau nei metus delsė perleisti sodybą R. D. ir tai padarė tik po to, kai šis sutiko pirkti sodybą už 120 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad R. K. taip bandė spręsti savo ir R. D. turtinius ginčus, bet nesiekė pasisavinti jam patikėtą turtą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtos sodybos ir joje esančių pastatų pirkimo–pardavimo sutartyje, kurią pasirašė ir R. D., nurodyta, kad ji sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių, atitinka šalių valią ir kad visi tarp šalių kylantys ginčai sprendžiami derybų keliu, o taip nepavykus jų išspręsti – nagrinėjami teismuose (T. 3, b. l. 153). Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad R. K. kaip nors būtų apsunkinęs R. D. galimybes civilinio proceso tvarka reikalauti grąžinti R. K. duotus pinigus sodybai pirkti.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pritartina apeliacinės instancijos teismo padarytai išvadai, kad bylos aplinkybės liudija ne apie nusikalstamą svetimo turto pasisavinimą, o apie civilinius teisinius santykius, su kuriais susiję ginčai ir pretenzijos turi būti sprendžiami civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo R. D. atstovo advokato Nerijaus Katiliaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas