AS-502-637-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-637/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01915-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ ir V. D. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Callida“ ir V. D. Vilniaus apygardos administraciniam teismui per Elektroninių paslaugų portalą 2014 m. kovo 26 d. pateikė skundą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą priimti sprendimą pagal pareiškėjų 2014 m. vasario 21 d. pateiktus „Prašymą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo“ registracijos Nr. A647-371/14 ir A647-370/14 dėl sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

2014 m. balandžio 1 d. teisme buvo gautas pareiškėjų atsisakymas nuo skundo, kuriuo prašoma nutraukti bylą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į tai, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjų reikalavimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi patenkino UAB „Callida“ prašymą dėl skundo atsiėmimo ir laikė jį nepaduotu. Priteisė UAB „Callida“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsniu, nurodė, jog kadangi pareiškėjo skundo priėmimo klausimas dar nėra išspręstas, jis turi teisę atsiimti skundą, todėl prašymą dėl skundo atsiėmimo tenkino.

Teismas taip pat pažymėjo, kad ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą po skundo padavimo teismui.

Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo atsisakymas yra susijęs būtent su jo pareikšto reikalavimo patenkinimu, teismas, remdamasis ABTĮ 44 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisine pagalba rengiant skundą, atlyginimu tenkino – remiantis byloje pateiktu 2014 m. kovo 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 03271043, patvirtinančiu, kad pareiškėjas už skundo parengimą advokatui sumokėjo 500 Lt, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos), 7, 8.2 punktais, iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisė 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

III. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos UAB „Callida“ naudai priteisimo kaip nepagrįstą, o netenkinus pirmojo prašymo, sumažinti pareiškėjo prašomą atlyginimą vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija paaiškina, kad ABTĮ 52 straipsnis pareiškėjams suteikia teisę atsiimti skundą iki jo priėmimo arba atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį, išlaidos pareiškėjams atlyginamos tais atvejais, kai atsakovas pareiškėjo reikalavimą patenkina padavus prašymą (skundą) teismui ir pareiškėjas skundo atsisako, t. y. ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatos sietinos su skundo atsisakymu, bet ne jo atsiėmimu. Vien skundo padavimo faktas, neišsprendus jo priėmimo klausimo, negali būti pagrindu suinteresuotai šaliai atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kitoks vertinimas prieštarautų bylinėjimosi išlaidų instituto paskirčiai – užtikrinti sąžiningai dėl savo teisių teisme besibylinėjančių asmenų interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju pareiškėjų skundo priėmimo klausimas dar nebuvo išspręstas, atsakovas negalėjo žinoti apie pareiškėjų jo atžvilgiu paduotą skundą, skundo padavimas nedarė įtakos atsakovo veiksmams ir valiai, nes pareiškėjų prašymas, paduotas atsakovui, buvo išspręstas nustatyta tvarka, kuriai neturėjo reikšmės skundo teismui padavimas. Pareiškėjas skundą atsiėmė, teismas jį laikė nepaduotu. Teismui nusprendus tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turėtų būti įvertinta tai, kad skunde keltas teisinis ginčas nebuvo sudėtingas, nereikalavo specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, tad iš pareiškėjų atstovo nereikalavo didelės teisės normų analizės, advokato darbo ir laiko sąnaudos neturėjo būti didelės.

Pareiškėjas UAB „Callida“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti jo naudai 200 Lt išlaidas už šio atsiliepimo parengimą.

Atsakovo pateikiamas ABTĮ 52 straipsnio ir 44 straipsnio 3 dalies aiškinimas apriboja pareiškėjų teisę atsisakyti skundo reikalavimų ir jį atsiimti bet kurioje proceso stadijoje, grasinant neigiamomis pasekmėmis – patirtų išlaidų praradimu. Teigia, kad ABTĮ 44 straipsnyje 3 dalyje skundo padavimo sąvoka vartojama plačiąja prasme, apimančia ir fizinį skundo padavimą teismui. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas atsakovui geruoju tenkinus jo reikalavimus nesiejamas su skundo priėmimo data, jo priėmimo faktu ar su atsakovo žinojimu apie skundo padavimą. Kitu atveju pareiškėjų teisės būtų neproporcingai apribojamos, nes pareiškėjai nežino tikslios datos, kada teismas priims jų skundą, negali jos prognozuoti, nežino, ar atsakovas jau susipažino su skundo turiniu. Šiuo atveju svarbus skundo padavimo teismui faktas, o kitos aplinkybės nepriklauso nuo pareiškėjų valios, todėl negali sukelti jiems neigiamų pasekmių. Atsikirsdamas į argumentus, susijusius su priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 44 patvirtintas naujas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas. Abu šie aktai savo turiniu ir apimtimi yra visiškai nauji, juos reikėjo perskaityti, analizuoti, susivokti naujuose terminuose, sąvokose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties dalies, kuria teismas priteisė UAB „Callida“ iš atsakovo 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai UAB „Callida“ ir V. D. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2014 m. kovo 26 d. pateikė skundą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą priimti sprendimą pagal pareiškėjų 2014 m. vasario 21 d. atsakovui pateiktus „Prašymą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo“ registracijos Nr. A647-371/14 ir A647-370/14 dėl sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2014 m. balandžio 1 d. teisme gautas pareiškėjų prašymas dėl skundo atsisakymo, bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjų reikalavimus.

ABTĮ 52 straipsnis nustato, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį.

Pastarosios nuostatos analizė leidžia tvirtinti, kad pareiškėjas, pirmiau pateikęs skundą teismui, o vėliau dėl tam tikrų priežasčių pakeitęs nuomonę dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo teisme, manydamas, kad teisminis ginčo sprendimas nereikalingas, priklausomai nuo to, ar jau buvo išspręstas skundo priėmimo klausimas, gali pasinaudoti atitinkamai skundo atsiėmimo (kai skundo priėmimo klausimas dar neišspręstas) arba skundo atsisakymo (kai skundo priėmimo klausimas jau išspręstas) institutais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nuomonę dėl skundo nagrinėjimo teisme pakeitė ir prašymą remiantis ABTĮ 52 straipsniu pateikė 2014 m. balandžio 1 d., kai jų 2014 m. kovo 26 d. paduoto skundo priėmimo klausimas dar nebuvo išspręstas (pagal ABTĮ 37 str. 1 d., skundo priėmimo klausimas turi būti išspręstas ne vėliau kaip per septynias dienas). Atsižvelgdama į šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Callida“ ir V. D. vardu paduotą dokumentą laikė prašymu leisti atsiimti skundą, bet ne atsisakymu nuo skundo. Pažymėtina, jog tikrinama nutartimi 2014 m. balandžio 1 d. prašymas išspręstas tik UAB „Callida“ atžvilgiu.

Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su teismo sprendimu vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 3 dalimi priteisti pareiškėjui UAB „Callida“ 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, teigia, jog ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatos sietinos su skundo atsisakymu, bet ne su jo atsiėmimu.

Teisėjų kolegija nurodytiems argumentams pritaria.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį: „Šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.“.

Teisėjų kolegija, aiškindama minėtą nuostatą, pažymi, kad jos turinys negali būti interpretuojamas plečiamai. Teisė reikalauti išlaidų atlyginimo, atsakovui geruoju patenkinus reikalavimą, pareiškėjui išlieka tik tuomet, kai pareiškėjas atsisako teisme nagrinėjamo skundo (prašymo). Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracija teisingai nurodo, jog ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis neįtvirtina teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jei pareiškėjas skundą atsiima iki jo priėmimo teismo žinion, nes esant ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams teismas atsisako priimti skundą (prašymą) ir šių pagrindų buvimas nagrinėjamu atveju nebuvo patikrintas. Be to, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 101 str. 3 p., 102 str. 3 d.), o pareiškėjui skundą (prašymą) atsiėmus tokių teisinių padarinių nekyla, t. y. pareiškėjas išsaugo galimybę ateityje kelti tapatų ginčą paduodamas anksčiau surašytą skundą, todėl pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 2 punktą jam yra grąžinamas tik sumokėtas žyminis mokestis.

Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismas išlaidų atlyginimo UAB „Callida“ klausimu, kurį reglamentuoja ABTĮ 44 ir 45 straipsnių normos, iš esmės nepasisako. Remiantis išdėstytais motyvais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pripažintina neteisėta ir nepagrįsta, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas ir nutartis keičiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Callida“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteista 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas