AS-438-385-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-385/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06592-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. P. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Robinta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Robinta“ skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje) dėl išvadų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. P. B. ir UAB „Robinta“ (toliau abu pareiškėjai kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–18), prašydami panaikinti atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2013 m. rugsėjo 20 d. išvadas „Dėl UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaitos <...> atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams“ Nr. T-27(13)-I, Nr. T-28(13)-I, Nr. T-29(13)-I, Nr. T‑30(13)-I, Nr. T-31(13)-I (toliau – ir išvados).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi (III t. , b. l. 77–78) pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų atskirąjį skundą, 2014 m. sausio 15 d. nutartimi (III t., b. l. 88–92) pareiškėjų atskirąjį skundą iš dalies tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikino ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 22 d. nutartimi (III t., b. l. 94‑95) pareiškėjų skundą priimti atsisakė kaip nenagrinėtiną teisme.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartyje buvo konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad skundžiamos išvados negali būti administracinės bylos dalyku, taip pat pažymėta, kad „pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS444-882/2013 pateiktais išaiškinimais, kadangi bylų aplinkybės yra skirtingos. Nagrinėjamu atveju, be kita ko, nėra pateikta duomenų apie turto vertintojams pradėtas drausmės bylas.“

Vilniaus apygardos administracinio teismo nuomone, tiek šioje byloje, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS444‑882/2013, Turto vertinimo priežiūros tarnybos priimtos išvados tiek vienu, tiek kitu atveju savo esme nėra laikytinos administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, jos tėra tarpiniai dokumentai, nesukeliantys konkrečių materialinių teisinių pasekmių pareiškėjams.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-4163-331/2014 pagal pareiškėjo A. P. B. skundą atsakovui Turto arba verslo vertintojų garbės teismui dėl paskirtos drausminės nuobaudos pareiškėjui panaikinimo. Drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. GT-68(13)-S, kuris buvo priimtas išimtinai vadovaujantis Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. spalio 3 d. išvadomis Nr. T-27(13)-I, Nr. T-28(13)-I, Nr. T‑29(13)-I, Nr. T-30(13)-I ir Nr. T-31(13)-I. Pareiškėjas su skundu dėl drausminės nuobaudos panaikinimo į teismą kreipėsi netrukus po skundo dėl Turto vertinimo priežiūros tarnybos priimtų išvadų panaikinimo pateikimo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS444-882/2013 išdėstytais argumentais, jog „<...> pareiškėjų nurodomas aktas (sprendimas) tėra tik tarpinis D. P. iškeltos drausmės bylos procedūras fiksuojantis dokumentas. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju ginčo objektu galėtų būti tik galutinis sprendimas D. P. iškeltoje drausmės byloje, o argumentai dėl šio sprendimo priėmimą sąlygojusio tarpinio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo bei jo poveikio galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui galėtų būti išdėstyti būtent skunde dėl drausmės bylos nagrinėjimo administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo“. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjui buvo iškelta drausmės byla, kurioje buvo priimtas sprendimas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ir dėl to yra nagrinėjama administracinė byla teisme, kurioje pareiškėjas dėl drausminės nuobaudos panaikinimo nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir dėl šioje byloje ginčijamų išvadų panaikinimo, darytina išvada, kad pareiškėjų ginčijamos išvados nelaikytinos administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, o yra tik tarpiniai procedūriniai aktai, pagal savo pobūdį nepriskirtini prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui.

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarties (III t., b. l. 102–106) ir prašo šią nutartį panaikinti bei išspręsti klausimą iš esmės – skundą priimti.

Nurodo, kad į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo galėjo keiptis tik A. P. B., tuo tarpu UAB „Robinta“ atžvilgiu priimtos skundžiamos išvados yra ne tarpinės, bet galutinės, sukeliančios teisines pasekmes – turto vertinimo ataskaitų negaliojimą, iš ko gali būti kildinami kaltinimai juridiniam asmeniui ar civiliniai ieškiniai dėl žalos. Be to, A. P. B. 2013 m. lapkričio 18 d. skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui suformuluotas tik prašymas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. GT-68(13)-S dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Prašymo panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. spalio 3 d. išvadas Nr. T-27(13)-T, Nr. T‑28(13)-I, Nr. T-29(13)-I, Nr. T-30(13)-I ir Nr. T-31(13)-I jis nepateikė, atsižvelgęs į tai, kad dėl to pradėta atskira administracinė byla, taip pat ir į tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodė, kad ginčo objektu galėtų būti tik galutinis sprendimas A. P. B. iškeltoje drausmės byloje. Taigi tuo atveju, jei administracinėje byloje dėl drausminės nuobaudos A. P. B. skyrimo būtų priimtas jam palankus teismo sprendimas, ginčijamos Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvados liktų galioti, ir jam iškiltų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

Akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytų argumentų apie Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvadų sukeliamas teisines pasekmes.

Mano, kad nagrinėjamu atveju būtų galima diskutuoti dėl galimo šių dviejų administracinių bylų sujungimo, tačiau ginčo dėl skundo priėmimo kilti neturėtų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą su reikalavimu panaikinti atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. rugsėjo 20 d. išvadas „Dėl UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaitos <...> atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams“ Nr. T-27(13)-I, Nr. T-28(13)-I, Nr. T-29(13)-I, Nr. T‑30(13)-I, Nr. T-31(13)-I.

Skundžiamą 2014 m. sausio 22 d. nutartį Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė motyvuodamas tuo, kad minėtos išvados nelaikytinos administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, yra tik tarpiniai procedūriniai aktai, pagal savo pobūdį nepriskirtini prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662‑2003/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 24; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011). Tad skundo dėl teisinių pasekmių nesukeliančio akto ar veiksmo nenagrinėjimas nepažeistų veiksmingos teisminės gynybos ir ubi ius, ibi remedium principų, nes jis spręstų klausimą, kuris nelemia asmens pažeistos teisės gynimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-162/2014, nagrinėdama klausimą, ar Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvada, kurioje konstatuota, kad tam tikro turto vertintojo parengta ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimų, gali būti ginčo administraciniame teisme objektu, pabrėžė, jog „Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos nepaneigia šios ataskaitos, o tik išreiškia Tarnybos nuomonę dėl ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsniui. Todėl, kilus ginčui dėl ataskaitos, būtent teismas, atsižvelgdamas į Įstatymo 23 straipsnio 1 bei 2 dalį (Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip), turėtų kompetenciją pateikti turto arba verslo vertinimo ataskaitos analizę, susijusią ir su jos atitiktimi Įstatymo 22 straipsniui“.

Iš to seka išvada, kad ir šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjų teisinio suinteresuotumo, nes byloje ginčijamos išvados nesukelia jiems jokių teisinių pasekmių. Išvados dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų galėtų būti kvestionuojamos, jei būtų skundžiami jų iš dalies nulemti, teisines pasekmes sukeliantys administraciniai aktai, tačiau savaime šios išvados, atsižvelgiant į šios bylos kontekstą, nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjams, nes yra tik Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuomonę dėl pareiškėjų ataskaitos išreiškiantys dokumentai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. P. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Robinta“ atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas