AS-146-194-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-194/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02962-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 42.1, 42.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo, neišmokėtos socialinio draudimo pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su 2013 m. lapkričio 26 d. skundu (skundas paštu išsiųstas 2013m.lapkričio 27 d.), kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2013 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (10.1) S-72714; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (6.5) I-7761; 3) priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus neišmokėtą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. valstybinio socialinio draudimo pensijos dalį - 8 988,35 Lt; 4) jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėjas yra praleidęs 3 metų terminą skundui paduoti, atnaujinti jį, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-9).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi (b. l. 22-23) atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 3 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi bei 35 straipsniu ir nurodė, kad apygardų administraciniai teismai yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6, 7, 11 ir 12 punktuose (ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis).Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas (ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis). Centriniai valstybinio administravimo subjektai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija (ABTĮ 2 straipsnio 7 dalis).

Sprendžiant bylų dėl VSDFV priimtų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų VSDFV priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai VSDFV išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teisme dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, o atsakovas tokiose bylose yra teritoriniai skyriai, ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams. Tais atvejais, kai pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes sukelia ir yra skundžiami teismui tiek teritorinio, tiek centrinio viešojo administravimo subjektų sprendimai, nagrinėjamu atveju – VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV sprendimai, taikytina taisyklė, nustatyta ABTĮ 17 straipsnio 3 dalyje: kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. lapkričio 6 d. su skundu kreipėsi į VSDFV, kuri 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (6.5) I-7761 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi jis praleido 3 metų terminą kreiptis dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnį. Šiame sprendime VSDFV nurodė, kad jeigu pareiškėjas pateiks iki 2013 m. gruodžio 5 d. įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nenagrinėjo pareiškėjo 2013 m. lapkričio 6 d. skundo ir VSDFV Kauno skyriaus sprendimo teisėtumo t. y. nenagrinėjo ginčo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka iš esmės, atsisakydama jį nagrinėti dėl praleisto termino. Toks VSDFV sprendimas sukelia pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes ir, vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsniu, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šiuo atveju pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas yra ir centrinio viešojo administravimo subjekto, t. y. VSDFV, priimtas administracinis aktas. Teisė apskųsti VSDFV sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra išaiškinta ir VSDFV 2013 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. (6.5) I-7761. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 20 str. 3 d.), yra išaiškinęs, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo atsisakoma nagrinėti skundą, sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui, todėl toks sprendimas turi būti ginčijamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. AS552-708/2013, Nr. AS552-717/2013, Nr. AS756-692/2013).

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas nepriskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl atsisakė priimti skundą ir išaiškino pareiškėjui, kad jis dėl savo pažeistų teisių gynimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).

III. Pareiškėjas R. P. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 25-29), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Administracinių teismų praktikoje iš esmės analogiško pobūdžio bylose neišmokėtos pensijos dalis yra priteisiama iš atitinkamo VSDFV teritorinio skyriaus, mokančio pensiją. Pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį ir 13 straipsnio 1 dalį VSDFV yra privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, nagrinėjanti draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundus dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas įpareigoti išmokėti susidariusią valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį turi būti reiškiamas ne VSDFV, o VSDFV Kauno skyriui.

2. Reikalavimas dėl neišmokėtos pensijos dalies nepriemokos teismui gali būti reiškiamas ir tiesiogiai (LVAT 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-709/2013).

3. Pagal ABTĮ 35 straipsnį, skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai yra skundžiami, buveinė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti jo skundą kaip nepriskirtiną nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pareiškėjas skunde reiškė šiuos reikalavimus: 1) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (10.1) S-72714; 2) panaikinti VSDFV 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (6.5) I-7761; 3) priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus neišmokėtą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. senatvės pensijos dalį – 8 988,35 Lt.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio nuostatas, spęsdamas skundo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar skundas atitinka ABTĮ 23-24, 39 straipsnių reikalavimus, ar nėra praleistas skundo padavimo terminas, taip pat nustatyti, ar nėra ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodytų aplinkybių, kurias nustatęs teismas turi atsisakyti priimti skundą. Viena iš aplinkybių, kurią nustatęs teismas turi atsisakyti priimti skundą – byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo, kuris yra siejamas su pareiškėjui paskirtos senatvės pensijų sumažinimu pagal Laikinąjį įstatymą 2010-2011 metais, iš esmės pagrįstai nusprendė, kad byla pagal pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus Kauno apygardos administraciniam teismui nepriskirtina, kad pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį, skundo priėmimo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes įvertino tinkamai, teisės normas taikė teisingai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, todėl iš naujo šiais aspektais nepasisako ir konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos nutartį, remiantis pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos bei terminų. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, jog privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka būtų aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta įstatyme, kad teisės subjektai neprivalo laikytis ne įstatyme įtvirtintos išankstinės administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (žr.

LVAT 2006 m. spalio 27 d. nutartį Nr. AS5-434/2006, 2007 m. spalio 11 d. nutartį Nr. AS11-296/2007, 2010 m. kovo 26 d. nutartį Nr. AS858-209/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 sistemiškai išanalizavusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatas, dar kartą konstatavo, kad VSDFV administravimo įstaigų priimtų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Minėtoje nutartyje taip pat išaiškinta, kad jei asmuo kreipėsi į Fondo valdybos teritorinį skyrių dėl neišmokėtos pritaikius Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensijos dalies, šis kreipimasis gali būti pripažintas kreipimusi į Fondo valdybą Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme, t. y. ginčo dėl VSDFV teritorinio skyriaus veiksmų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka inicijavimu. Be to, minėtoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pažymėta, kad esant tokiai situacijai Fondo valdybos konstatavimas, jog pareiškėjas skundą padavė praleidęs terminą ir atsisakymas nagrinėti skundą laikytinas išreiškimu pozicijos ir valios dėl pareiškėjo keliamo ginčo, kas leidžia konstatuoti, kad Fondo valdyba iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta.

Šie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pateikti išaiškinimai Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartyje padarytoms išvadoms, kad byla pagal pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus nepriskirtina Kauno apygardos administraciniam teismui, įtakos neturi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas