A-438-720-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-720/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01755-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) su prašymu (I t., b. l. 1–6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2013 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 460-ĮVK(T)-12 (toliau – ir kanclerio įsakymas, ginčijamas įsakymas).

Pareiškėja skunde nurodė, kad dirba Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (toliau – ir atsakovas, Seimo kanceliarija, Kanceliarija) Komisijų biuro patarėja. Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio (toliau – ir Seimo kancleris, kancleris) 2010 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 460-P-SK-44 ji buvo paskirta dirbti į Atominės energetikos komisiją. 2013 m. kovo 13 d. ir 2013 m. kovo 21 d. Seimo Ryšių su visuomene skyriui (toliau – ir Skyrius) el. paštu išsiuntė išplatinimui spaudai 2013 m. kovo 13 d. ir 2013 m. kovo 21 d. Energetikos komisijos posėdžių metu priimtus sprendimus, kaip to reikalaujama 2007 m. gegužės 16 d. Seimo valdybos sprendimu Nr. 1608 patvirtintame Oficialių pranešimų apie Seimo, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, komitetų ir komisijų darbą rengimo ir skelbimo tvarkos aprašo 12 punkte. Išsiųsdama informaciją Skyriui elektroninio pašto „parašo“ dalyje nurodė „R. B. Energetikos komisijos patarėja“. 2013 m. kovo 18 d. Komisijų biuro vedėja J. Š. el. paštu informavo pareiškėją, kad tarnybinio susirašinėjimo metu, taip pat teikdama informaciją Seimo Ryšių su visuomene skyriui, neteisingai nurodo savo pareigas, nes ji yra ne Energetikos komisijos patarėja, o Seimo kanceliarijos Komisijų biuro patarėja ir, atsižvelgiant į tai, paprašė teisingai nurodyti savo pareigas. Po šio reikalavimo pareiškėja vėl ruošė pranešimą ir 2013 m. kovo 21 d. vėl nurodė, kad ji yra Energetikos komisijos patarėja. Buvo sudaryta komisija tarnybiniam nusižengimui tirti, kuri 2013 m. balandžio 24 d. pateikė išvadą, jog pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus bei Dokumentų rengimo taisyklių 30 punktą; buvo siūloma skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą, kuri ir buvo paskirta ginčijamu Seimo kanclerio įsakymu.

Teigė, kad Seimo kanclerio 2007 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 460-PA-20 patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos komisijų biuro patarėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Patarėjo pareigybės aprašymas) 4 punkte nurodyta, jog Seimo kanceliarijos Komisijų biuro patarėjo pareigybė reikalinga padėti vykdyti komisijos, kuriai yra priskirtas patarėjas, uždavinius ir funkcijas; patarėjas turi vykdyti ir nenuolatinio pobūdžio Komisijų biuro vedėjo pavedimus, reikalingus Kanceliarijos strateginiams tikslams pasiekti (22 punktas).

Pareiškėjos nuomone, ji yra pavaldi Komisijų biuro vedėjai, o už teisės aktais pavestų funkcijų vykdymą turi atsiskaityti tik komisijos pirmininkui (Patarėjo pareigybės aprašymo 23 ir 24 punktai). Seimo valdybos 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1961 patvirtinto Seimo kanceliarijos reglamento 187 punkte nustatyta, kad pavedimai turi būti įvykdyti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pavedimo gavimo dienos, jei pačiame pavedime nenurodytas konkretus įvykdymo terminas. Seimo kanclerio 2013 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-113 patvirtintame Seimo kanceliarijos 2013–2015-ųjų metų strateginiame veiklos plane nustatyta, kad institucijos strateginis tikslas – sudaryti sąlygas Seimui įgyvendinti Konstitucijoje nustatytas funkcijas, Seimo nariams – atstovauti Tautos ir Lietuvos valstybės interesus.

Pareiškėjos teigimu, Komisijų biuro vedėjos J. Š. 2013 m. kovo 18 d. pavedimas nebuvo susietas su minėtu Kanceliarijos strateginiu tikslu, neatsispindėjo suformuluotos užduoties tikslas, nebuvo nustatytas įpareigojimo įvykdymo terminas. Be to, nuo Komisijų biuro vedėjos pavedimo gavimo dienos (2013 m. kovo 18 d.) iki jos Seimo kancleriui pateikto rašto „Dėl komisijų biuro patarėjos R. B. atsisakymo vykdyti pavedimą“ Nr. V-2013-1928 dienos (2013 m. kovo 21 d.) nebuvo praėjęs 10 darbo dienų terminas. Pažymėjo, kad el. laiškai, išsiųsti Seimo Ryšių su visuomene skyriui, nėra įstaigos oficialus dokumentas, o jos el. laiško „parašas“ nėra el. parašas, kurio paskirtį, kūrimą ir tikrinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas.

Pagal Seimo kanclerio 2007 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 400ĮVK-198 patvirtintus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komisijų biuro nuostatus, šio biuro uždavinys – aptarnauti Seimo nuolatines ir laikinąsias komisijas. Komisijų biuro vedėjo teikimu Seimo kancleris Komisijų biuro valstybės tarnautojus ir darbuotojus paskiria į konkrečias komisijas, nurodydamas „biuro vedėjo“, „patarėjo“ ir „padėjėjo“ pareigas. Seimo kanclerio 2010 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 460-P-SK-44 pareiškėja buvo priskirta dirbti Atominės energetikos komisijoje patarėja.

Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. XII-33 buvo sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisija, į kurią Komisijos biuro vedėjos teikimu pareiškėja turėjo būti paskirta Seimo kanclerio įsakymu (Energetikos komisijoje ėjo patarėjo pareigas nuo pirmos jos sudarymo dienos). Komisijų biuras yra Seimo kanceliarijos padalinys, nedalyvaujantis teisėkūros procese. Patarėjo pareigybė yra įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatyme, Komisijų biuro nuostatuose. Pareigybės aprašymas ar paskyrimas dirbti į komisiją yra tvirtinami Seimo kanclerio įsakymu, kurių nuostatos neprieštarauja viena kitai, bet viena kitą papildo ir paaiškina.

Atsakovas Seimo kanceliarija atsiliepimu į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 28–34) prašė jo netenkinti.

Nurodė, kad Seimo kanceliarija yra valstybės biudžetinė įstaiga, padedanti Seimui vykdyti teisėkūros, parlamentinės kontrolės ir kitus Konstitucijoje įtvirtintus įgaliojimus, vykdanti Seimo statute ir Seimo valdybos sprendimu patvirtintuose Seimo kanceliarijos nuostatuose jai apibrėžtus uždavinius. Biuro vedėjo pavedimas buvo tiesiogiai susijęs su padaliniui nustatytu uždaviniu – užtikrinti reikiamą Komisijų biuro darbo organizavimą bei Komisijų biurui pavestų uždavinių įgyvendinimą, o tai reiškia ir ginčijamos funkcijos – teikti oficialią informaciją apie Seimo komisijos veiklą – įgyvendinimą.

Atsakovo teigimu, pareiškėjos paaiškinimas, kad Biuro vedėja reikalauja atlikti pavedimą, nesusijusį su Seimo kanceliarijos strateginiu tikslu, patvirtina, jog patarėja netinkamai suvokia struktūrinio padalinio ir savo, kaip valstybės tarnautojos, uždavinius. Biuro vedėja J. Š., siekdama užtikrinti Komisijų biuro darbo organizavimą bei jam pavestų uždavinių įgyvendinimą, t. y. aptarnauti Seimo komisijas (Komisijų biuro vedėjo pareigybės aprašymo 4 punktas), pavedė pareiškėjai ištaisyti pareigų pavadinimą jos rengiamuose dokumentuose, o pareiškėja, būdama tiesiogiai pavaldi Komisijų biuro vedėjai (Patarėjo pareigybės aprašymo 22 punktas), šį pavedimą turėjo vykdyti.

Komisijų biuro vedėja J. Š. pastebėjo, kad pareiškėja tarnybinio susirašinėjimo dokumentuose, tarnybiniuose el. laiškuose neteisingai nurodo savo pareigas, todėl, gavusi pastabų dėl šio netikslumo ir iš kitų Seimo kanceliarijos darbuotojų, 2013 m. kovo 18 d. el. būdu kreipėsi į jai tiesiogiai pavaldžią pareiškėją, reikalaudama, kad ji rengiamuose dokumentuose teisingai nurodytų savo pareigas. Šio pavedimo pareiškėja neįvykdė ir 2013 m. kovo 21 d. jos rengtame Seimo energetikos komisijos pranešime, kuris skirtas vidaus ir išorės informacijos vartotojams, vėl neteisingai nurodė savo pareigas.

Pavedimo tikslas – pasiekti, kad pavaldus valstybės tarnautojas, vykdydamas funkcijas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nes jų nesilaikant klaidinami vidaus ir išorės vartotojai. Pats teisės aktų nesilaikymo fakto pobūdis sąlygojo pavedimo turinį – pareigą nuo pavedimo gavimo momento savo pareigų pavadinimą nurodyti teisingai, laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau pareiškėja neįvykdė pavedimo, po pavedimo gavimo rengdama informaciją vėl neteisingai nurodė pareigų pavadinimą, be to, paaiškinime Tarnybinio nusižengimo komisijai nurodė, kad jo iš viso nevykdys.

Pareiškėjos paskyrimas aptarnauti Seimo komisiją, siekiant padėti vykdyti šios komisijos uždavinius ir funkcijas (Patarėjo pareigybės aprašymo 4 punktas), nelaikytinas jos paskyrimu eiti kitas valstybės tarnautojo pareigas Seimo kanceliarijoje. Pareiškėjos traktavimas, kad ji ėjo Seimo energetikos komisijos patarėjo pareigas, laikytinas tam tikro kompetencijos lygio išraiška. Seimo kanceliarijos struktūroje, patvirtintoje Seimo valdybos 2006 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 1001, padalinio „Energetikos komisija“ nėra numatyta, Seimo kanceliarijos personalo pareigybių sąraše, patvirtintame Seimo kanclerio 2012 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 460-ĮVK(P)-128, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 straipsniu, pareigybės „Energetikos komisijos patarėjas“ taip pat nėra numatyta. Komisijų biuro patarėjai skiriami aptarnauti Seimo nuolatines ir laikinąsias komisijas, ir visi jie privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis Seimo kanceliarijos reglamento nuostatų, vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų. Be to, pats akto, reglamentuojančio pranešimų apie Seimo, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, komitetų ir komisijų darbą rengimo ir skelbimo tvarką, pavadinimas rodo, kad tokie pranešimai yra oficialūs, tokiu būdu institucija informuoja visuomenę apie savo darbą.

Be to, Kanceliarijoje įdiegta personalo apskaitos programa funkcionuoja taip, kad, Seimo kancleriui priėmus valstybės tarnautoją į konkrečias pareigas, kanceliarijoje ir Personalo skyriaus darbuotojui įvedus pareigybės duomenis į apskaitos sistemą, nurodyto valstybės tarnautojo vardas, pavardė, pareigų pavadinimas automatiškai sugeneruojamas į kanceliarijos tinklapį rubrikoje „Paieška“. Ši rubrika leidžia vartotojui surasti bet kurio kanceliarijoje dirbančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo kontaktinius duomenis. Paieškos langelyje įvedus pavardę „Bėčiūtė“, vartotojui pateikiami pareiškėjos kontaktiniai duomenys ir nurodomas tikslus jos pareigų pavadinimas „Komisijų biuras, patarėja“.

Dėl Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V‑117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių nurodė, kad Seimo kanclerio įsakymu pareiškėja paskirta aptarnauti Seimo energetikos komisiją. Rengdama oficialią informaciją apie Energetikos komisijos veiklą, pareiškėja turi nurodyti ir oficialų savo pareigų pavadinimą. Pareiškėjos el. laiškuose naudojamas parašo rekvizitas yra neetiškas ir neatitinkantis tikrovės. Nurodydama, kad yra Seimo energetikos komisijos patarėja, ji klaidina tiek vidaus, tiek išorės informacijos gavėjus ir vartotojus, nes Seimo statuto 71 straipsnis nustato, kad Seimo komisijos sudaromos Seimo nutarimu tik iš Seimo narių.

Todėl klaidinantis yra pareiškėjos teiginys, kad Seimo kanclerio 2010 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 460-P-SK-44 ji paskirta dirbti Seimo atominės energetikos komisijoje. Pareigybės pavadinimas „Komisijų biuro patarėjas“ yra nustatytas pagal nurodytos metodikos 13 ir 14.3 punktą, nurodant įstaigos, kurioje yra pareigybė, struktūrinio padalinio pavadinimą ir pareigybę pagal valstybės tarnautojų suvienodintą pareigybių sąrašą (Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedas). Tarnybinio nusižengimo padarymo priežastimi laikytinas Komisijų biuro patarėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Seimo kanclerio 2007 m. liepos 20 d.

įsakymu Nr. 460-PA-20, 22 punkto bei Dokumentų rengimo taisyklių 30 punkto netinkamas taikymas. Padarytos tarnybinio nusižengimo pasekmės – netinkamai atliktos Komisijų biuro patarėjo pareigos, t. y. nevykdymas tiesioginio vadovo pavedimo, teikiant ir rengiant informaciją Seimo Ryšių su visuomene skyriui bei informaciją visuomenei, laikytis teisės aktų reikalavimų, t. y. teisingai nurodyti savo pareigų pavadinimą; suklaidinti Seimo ir Kanceliarijos teikiamos oficialios informacijos vartotojai. Tarp pareiškėjos veikos ir pasekmių yra priežastinis ryšys, nes jei pareiškėja būtų ėmusis aktyvių veiksmų, t. y. tinkamai nurodžiusi savo pareigas, nebūtų suklaidinti Seimo ir Kanceliarijos teikiamos oficialios informacijos vartotojai, tiesioginis vadovas būtų galėjęs tinkamai organizuoti Komisijų biuro darbą.

Tarnybinis tyrimas atliktas laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų. Tarnybinio tyrimo komisijos išvados pagrindu Seimo kancleris pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu (II t., b. l. 88‑95) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatyta, jog valstybės tarnautojas turi laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių 30 punkte nustatyta, kad parašo rekvizitą sudaro dokumentą pasirašančio asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė. Parašo rekvizitas išdėstomas po dokumento tekstu pagal šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Teismas nustatė, kad pareiškėja nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. buvo perkelta į Komisijų biuro patarėjos pareigas. Taip pat pareiškėja Seimo kanclerio 2010 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 460‑P‑SK-44 buvo paskirta dirbti Atominės energetikos komisijoje. Patarėjo pareigybės aprašymo 4 punkte nustatyta, kad Komisijų biuro patarėjo pareigybė reikalinga padėti vykdyti Komisijos, kuriai yra priskirtas patarėjas, uždavinius ir funkcijas. Iš to darytina išvada, kad asmuo, einantis Komisijų biuro patarėjo pareigas, yra priskiriamas tik aptarnauti tam tikrą Komisiją, t. y. padėti vykdyti Komisijai savo funkcijas, bet ne perkeliamas dirbti į tam tikrą Komisiją. Paskirtas aptarnauti Seimo komisiją valstybės tarnautojas nepakeičia savo statuso, t. y. jis kaitumo būdu nėra perkeliamas į kitas valstybės tarnautojo pareigas. Atsižvelgiant į tai, atmestinas pareiškėjos argumentas, kad Atominės energetikos komisijoje ji ėjo patarėjo pareigas.

Teismas nurodė, kad pranešimų rengimo tvarka reglamentuota Seimo valdybos 2007 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 1608 patvirtintame Oficialių pranešimų apie Seimo, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, komitetų ir komisijų darbą rengimo ir skelbimo tvarkos apraše. Šio aprašo 10.3 punkte nustatyta, kad po pranešimo tekstu nurodomas pranešimo rengėjas: pareigos, vardas ir pavardė, kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas). Šis nurodymas yra imperatyvus ir skirtas tam, kad, kilus klausimų dėl parengto pranešimo, būtų galimybė tiesiogiai susisiekti su pranešimą rengusiu asmeniu. Patarėjo pareigybės aprašymo 23 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas yra tiesiogiai pavaldus Komisijų biuro vedėjui, o pagal 24 punktą už teisės aktais pavestų funkcijų vykdymą atsiskaito Komisijos pirmininkui. Taigi pareiškėja, kaip Komisijų biuro patarėja, yra tiesiogiai pavaldi Komisijos biuro vedėjai.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2013 m. kovo 13 d. ir 2013 m. kovo 21 d. pranešimuose nurodyta, jog juos ruošė „R. B., Energetikos komisijos patarėja“. Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėja atsiųsdavo paruoštus pranešimus, tačiau jie nebūdavo pasirašyti pačiame pranešime, o tik atsiųstoje el. žinutėje. A. M. taip pat patvirtino, kad pareiškėja pasirašydavo kaip Energetikos komisijos patarėja, o nuo 2013 m. balandžio mėn. pasikeitė jos pasirašymo forma. Iš to teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, eidama Komisijų biuro patarėjos pareigas, save pristatydavo kaip Energetikos komisijos patarėją, nors pagal Seimo statuto 71 straipsnio nuostatas Komisija sudaroma tik iš Seimo narių.

Komisijų biuro vedėja J. Š., siekdama užtikrinti tinkamą Komisijų biuro darbo organizavimą bei uždavinių įgyvendinimą, tinkamai aptarnauti Seimo komisijas, pagrįstai 2013 m. kovo 18 d. raštu pavedė Komisijų biuro patarėjai ištaisyti pareigų pavadinimą jos rengiamuose dokumentuose, o pareiškėja, būdama tiesiogiai pavaldi Komisijų biuro vedėjai pagal Patarėjo pareigybės aprašymo 22 punktą, šį pavedimą privalėjo vykdyti. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pavedimo tikslas – pasiekti, jog pavaldus valstybės tarnautojas, vykdydamas funkcijas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nes jų nesilaikant klaidinami vidaus ir išorės vartotojai, neįgyvendinama oficialios informacijos apie Seimo komisijos veiklą teikimo funkcija.

Pats teisės aktų nesilaikymo fakto pobūdis sąlygojo pavedimo turinį – pareigą nuo pavedimo gavimo momento savo pareigų pavadinimą nurodyti teisingai, laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau pareiškėja neįvykdė pavedimo, po pavedimo gavimo rengdama informaciją 2013 m. kovo 21 d. vėl neteisingai nurodė pareigų pavadinimą. Teismas Komisijų biuro vedėjos J. Š. nurodymą pareiškėjai teisingai nurodyti savo pareigas vertino kaip reikalavimą pašalinti pažeidimą, kuris turi būti vykdomas iš karto, todėl pareiškėjos argumentą dėl 10 dienų termino pavedimui įvykdyti pripažino nepagrįstu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai skirta nuobauda už tai, jog ji atsisakė vykdyti tiesioginio viršininko darbinį reikalavimą, todėl pranešimo, kuriame ji nurodė neteisingą užimamų pareigų pavadinimą, pobūdis (oficialus ar neoficialus tai buvo dokumentas) neturi reikšmės kvalifikuojant padarytą veiką. Taigi ginčijamas Seimo kanclerio įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti remiantis skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

III. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 100–106), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, aiškino tarnybinę atsakomybę plečiamai (nurodė daugiau įvairių teisės aktų pažeidimų, nei kad buvo kaltinama), taip pat netinkamai nustatė tarnybinio nusižengimo sudėtį. Iš tiesų pareiškėja buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn už tai, kad ji, rengdama informaciją Seimo Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriui bei informaciją visuomenei, savo pareigų pavadinimą nurodė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų ir nevykdė tiesioginio vadovo pavedimo šį neatitikimą ištaisyti, tuo pažeisdama Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Dokumentų rengimo taisyklių 30 punktą. Tačiau Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatantis valstybės tarnautojų bendrąją pareigą laikytis Konstitucijos ir įstatymų, yra blanketinė norma, todėl pagal teismų praktiką ši įstatymo norma gali būti pažeista valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą tarnybinį nusižengimą, kuris tarnybinio patikrinimo motyvuotoje išvadoje kvalifikuojamas pagal atitinkamą (pažeisto) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą) – nagrinėjamu atveju pagal Dokumentų rengimo taisyklių 30 punktą. Šių taisyklių 1 punktas apibrėžia, kad dokumentų rengimo taisyklės nustato valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, valstybės įgaliotų asmenų oficialių dokumentų (toliau – dokumentai) įforminimo ir rengimo bendruosius reikalavimus. Taisyklių 30 punktas nurodo, kad dokumento parašo rekvizitą sudaro dokumentą pasirašančio asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė. Parašo rekvizitas išdėstomas po dokumento tekstu pagal reikalavimus. Tačiau el. laiškai, kurie buvo išsiųsti el. paštu Seimo Ryšių su visuomene skyriui išplatinti spaudai apie priimtus Energetikos komisijos sprendimus, nėra įstaigos oficialus dokumentas, o pareiškėjos el. laiško „parašas“ nėra el. parašas.

Pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje yra konstatuota, jog tarnybinio nusižengimo padarymo priežastimi laikytinas Patarėjo pareigybės aprašymo 22 punkto netinkamas taikymas. Pagal Komisijų biuro nuostatus, Komisijų biuro uždavinys – aptarnauti Seimo nuolatines ir laikinąsias komisijas. Patarėjo pareigybės aprašymo 22 punkte nurodoma, kad patarėjas turi vykdyti ir nenuolatinio pobūdžio Biuro vedėjo pavedimus, reikalingus Kanceliarijos strateginiams tikslams pasiekti. Nagrinėjamu atveju teismas neįvertino aplinkybės, kad Komisijų biuro vedėjos pavedimas nurodyti teisingai pareigas el. laiško „parašo“ dalyje nebuvo susietas su Kanceliarijos strateginių tikslų įgyvendinimu. Seimo kanceliarijos 2012–2014-ųjų ir 2013–2015-ųjų metų strateginiuose veiklos planuose yra nurodoma, kad Institucijos strateginis tikslas – sudaryti sąlygas Seimui įgyvendinti Konstitucijoje nustatytas funkcijas, Seimo nariams – atstovauti Tautos ir Lietuvos valstybės interesams.

Teigia, kad teismas nepatikrino, ar motyvuojamoje išvadoje teisingai nustatyta pareiškėjos kaltė, nes teisingai nurodyti jos pareigas skelbiant pranešimus viešosios informacijos rengėjams turėjo liudytoja A. M..

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 114–117) prašo jį atmesti.

Nurodo, kad pareiškėja rašė tarnybinį el. laišką savo kolegai, naudojo tarnybinio el. pašto adresą. Pareigų pavadinimas, neteisingai nurodytas tarnybiniame el. laiške, buvo perkeltas ir po pranešimo tekstu, nes skelbiantis informaciją valstybės tarnautojas nėra įpareigotas tikslinti parengusio informaciją valstybės tarnautojo pareigų pavadinimo.

Teigia, kad Patarėjo pareigybės aprašyme nustatytas patarėjo pavaldumas Komisijų biuro vedėjui suponuoja ir pavaldaus subjekto atskaitingumą jo tiesioginiam vadovui. Į Teismo vertinimo ribas neįeina Seimo kanceliarijos vidaus struktūros optimalumo vertinimo klausimai. Tai, kad pareiškėja, skirtingai negu kiti Komisijų biuro patarėjai, nederino rengiamos informacijos turinio su tiesioginiu vadovu, nors tokią pareigą nustato vidaus teisės aktai, nerodo, jog nustatytas teisinis reguliavimas yra ydingas. Teismas padarė teisingą išvadą konstatuodamas, kad pareiškėjai skirta nuobauda už tai, jog ji atsisakė vykdyti tiesioginio vadovo darbinį reikalavimą, todėl pranešimo, kuriame ji nurodė neteisingą užimamų pareigų pavadinimą, pobūdis (oficialus ar neoficialus tai buvo dokumentas) neturi reikšmės. Pareiškėja nepagrįstai savo atsakomybę (numatytą Seimo valdybos sprendimu Nr. 1608 patvirtintame apraše) dėl rengiamos informacijos formos ir turinio siekia perkelti Seimo Ryšių su visuomene skyriaus valstybės tarnautojai. Nepasirašydama po tekstu, o tik el. laiške, pareiškėja iš esmės save identifikavo kaip informacijos rengėją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje sprendžiamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2013 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 460-ĮVK(T)-12 teisėtumo, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Ši tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už tai, kad ji, būdama Komisijų biuro patarėja, po to, kai 2013 m. kovo 18 d. tiesioginis jos vadovas jai buvo įsakęs teisingai nurodyti savo pareigybės pavadinimą po rengiamais dokumentais, 2013 m. kovo 21 d. parengė informaciją, kurioje nurodė neteisingą savo pareigybės pavadinimą (Energetikos komisijos patarėja), tuo atsisakydama vykdyti minėtą tiesioginio vadovo paliepimą bei pažeisdama Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1; 4 punktus ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių 30 punktą.

Iš šio pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo pobūdžio matyti, kad ji iš esmės yra kaltinama tuo, jog rengdama atitinkamą informaciją, kurią jai rengti priklausė pagal jos pareigybei priskirtas funkcijas, joje nurodė neteisingus duomenis apie užimamas savo pareigas, t. y., nurodė ne Komisijų biuro patarėjos pareigybes, kurias iš tikrųjų užėmė, o kitas - Energetikos komisijos patarėjos pareigybes. Ji taip pat kaltinama ir tuo, kad nevykdė savo tiesioginio vadovo patvarkymų šiais klausimais.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. dirba Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komisijų biuro patarėjos darbą. Jai nuo 2010 m. pavesta padėti Atominės energetikos komisijai vykdyti pastarajai priskirtus uždavinius ir funkcijas, t.y., jai nuo 2010 m. pavesta atlikti organizacinį – tvarkomąjį darbą, kuriuo turi būti užtikrinama sklandi Atominės energetikos komisijos veikla.

Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos pareigybė yra Seimo kanceliarijos Komisijų biuro patarėja, o veiklos sritis, kurioje jai pavesta atlikti Seimo kanceliarijos Komisijų biuro patarėjai priskirtas funkcijas, yra Atominės energetikos komisija (šiuo metu Energetikos komisija).

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja valstybės tarnautoją tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos tiesioginė vadovė J. Š. 2013 m. kovo 18 d. nurodė pareiškėjai, kad ji teikdama atitinkamą informaciją apie Energetikos komisijos veiklą, neteisingai nurodo savo pareigas bei įpareigojo pareiškėją ateityje savo pareigas nurodyti teisingai, o būtent, kad ji yra Seimo kanceliarijos Komisijų biuro patarėja, o ne Energetikos komisijos patarėja. Pareiškėja 2013 m. kovo 21 d. parengė informaciją apie Energetikos komisijos veiklą, kurioje vėl nurodė neteisingą savo pareigybės pavadinimą - Energetikos komisijos patarėja.

Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nevykdė minėto tiesioginės vadovės J. Š. 2013 m. kovo 18 d. patvarkymo.

Paprastai atsisakymas vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus yra ta priešinga teisei veika, kuria pažeidžiami valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Tačiau atsisakymas vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus nebus laikomas priešinga teisei veika tais atvejais, kai valstybės tarnautojas nevykdys neteisėtų tiesioginio vadovo nurodymų, arba jų nevykdys (negalės įvykdyti) dėl objektyvių priežasčių nepriklausančių nuo jo valios.

Byloje nagrinėjamu atveju, pareiškėjos atsisakymas vykdyti tiesioginės vadovės J. Š. 2013 m. kovo 18 d. patvarkymą prieštaravo Seimo kanceliarijos Komisijų biuro patarėjos, t. y., pareiškėjos užimamos pareigybės aprašymo 22 punkto reikalavimams.

Byloje aplinkybių, kurios patvirtintų, kad pareiškėja 2013 m. kovo 21 d. rengdama informaciją dėl objektyvių priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, būtų negalėjusi nurodyti teisingą savo pareigybės pavadinimą, nenustatyta. Tokių aplinkybių nenurodo ir pati pareiškėja.

Vertinant Seimo kanceliarijos Komisijų biuro vadovės J. Š. 2013 m. kovo 18 d. pareiškėjai duotą patvarkymą jo teisėtumo aspektu, tai iš šio patvarkymo turinio matyti, kad jis yra susijęs su reikalavimu pareiškėjai, vykdant pastarajai priskirtas funkcijas, teikti teisingą ir tikslią informaciją apie pareiškėjos užimamas pareigas.

Šiuo atveju pažymėtina, kad reikalavimas teikti teisingą ir tikslią informaciją, yra pripažįstamas teisiniu gėriu, kurio turi būti laikomasi visose valstybės valdymo ir visuomenės informavimo srityse (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str.; Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.; Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3d.).

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad Seimo kanceliarijos Komisijų biuro vadovės J. Š. 2013 m. kovo 18 d. pareiškėjai duotas patvarkymas teikiant viešą informaciją apie Energetikos komisijos veiklą, nurodyti teisingai savo pareigybes, jog ji yra Seimo kanceliarijos Komisijų biuro, o ne Energetikos komisijos patarėja, yra atitinkantis teisingos ir tikslios informacijos reikalavimus, o tuo pačiu ir teisėtas.

Tai savo ruožtu lemia, kad pareiškėja atsisakydama vykdyti šį patvarkymą pažeidė Seimo kanceliarijos Komisijų biuro patarėjos pareigybės aprašymo 22 punkto reikalavimus, o tuo pačiu ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Iš bylos taip pat matyti, kad atsisakymas vykdyti minėtą tiesioginio vadovo patvarkymą pasireiškė tuo, jog pareiškėja nepaisė šio patvarkymo ir toliau teikė neteisingą informaciją apie savo užimamas pareigas. Ši aplinkybė įrodo, kad pareiškėja tokia veikla pažeidė ir minėtą reikalavimą, įpareigojantį valstybinio valdymo institucijas bei jos tarnautojus teikti teisingą ir tikslią viešąją informaciją. Šiuo atveju pareiškėjai inkriminuotas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių 30 punkto pažeidimas ir yra susijęs būtent su šio reikalavimo, teikti teisingą ir tikslią viešąją informaciją, nepaisymu.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias byloje nagrinėjamus teisinius santykius.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas