A-1423-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1423-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00001-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. N. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 5–8) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės AVPK) viršininko 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. 85-TE-677 „Dėl E. N. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir įsakymas, ginčijamas įsakymas);

2) grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) pareigas;

3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 5 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis Tauragės AVPK viršininko 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 85-TE-677 buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu, nes Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1V-841 jam buvo panaikintas turėtas 2008 m. sausio 11 d. leidimas Nr. 57 dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

Nurodė, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2011 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 30-V-503 patvirtintame Klaipėdos AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, tinkančio atlikti operatyvinę veiklą, pareigybės aprašyme numatyta, jog pareiškėjas turi atitikti specialiuosius reikalavimus, tačiau pareigybės aprašymo 6.3 punkte nėra numatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija „Visiškai slaptai“ yra specialioji teisė. Leidimo panaikinimas neatima galimybės atlikti kitų pareigybės aprašyme numatytų funkcijų, kurios yra nesusijusios su valstybės ir tarnybos paslaptimis.

Teigė, jog Klaipėdos AVPK viršininko 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 30-TE-594 jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, o Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1V-841 jam buvo panaikintas turėtas 2008 m. sausio 11 d. leidimas Nr. 57 dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, remiantis ta pačia Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IL(S)-20(VS), pagal kurią pareiškėjas jau buvo vieną kartą nubaustas. Tokios sankcijos pritaikytos neteisėtai, nes niekas už tą pačią veiką negali būti baudžiamas du kartus. Atleidimas iš vidaus tarnybos pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatose, bei asmens teises, įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Be to, procedūra dėl 2008 m. sausio 11 d. leidimo Nr. 57 dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo vyko pareiškėjui nežinant, taip pažeidžiant jo konstitucinę teisę gauti informaciją apie save.

Remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 129 straipsniu pažymėjo, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai jį įspėjęs šio kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Pabrėžė, kad pagal DK 129 straipsnio 4 dalį darbo sutartis su darbuotojais, auginančiais vaikus iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Pareiškėjas augina tris vaikus, iš kurių du mokosi mokykloje (vienas iki 14 metų) ir vieną mažametį (1 metų), todėl sprendimas neįspėjant atleisti iš darbo sukėlė finansinių problemų. Leidimo susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas negali būti laikoma svarbia atleidimo priežastimi, nes didžioji dauguma policijos pareigūnų neturi jokių leidimų dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija.

Nesutiko ir su tuo, kad iš pareiškėjo reikalaujama grąžinti 3 363,34 Lt permoką už kasmetines atostogas, nes per 2012 metus pareiškėjas nepadarė jokio nusižengimo, t. y. nėra pareiškėjo kaltės, dėl kurios pareiškėjas skubos tvarka turėjo būti atleistas iš tarnybos.

Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (b. l. 22–24, 119–121) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, nes 2012 m. gruodžio 3 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 1V-841 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“. Leidimo panaikinimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktas ir 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 2 dalis, atsižvelgiant į Policijos departamento 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IL(S)-20(VS) ir Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. spalio 30 d. protokolu Nr. 1-8RN-2(KF) priimtą sprendimą, t. y. leidimas panaikintas dėl visumos faktinių aplinkybių ir netinkamų asmeninių bei dalykinių pareiškėjo savybių.

Pareiškėjo pareigybei reikalingas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Specialiosios teisės reikalavimas pareiškėjo pareigybei buvo nustatytas Klaipėdos AVPK viršininko 2011 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 30-V-503 patvirtintame Klaipėdos AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.3 punkte. Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija „Visiškai slaptai“ Nr. 57 pareiškėjui buvo išduotas 2008 m. sausio 11 d., jo galiojimas numatytas iki 2013 m. sausio 8 d.

Po policijos komisariato struktūrinių pertvarkymų, Tauragės AVPK viršininko 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 85-TE-119 „Dėl darbuotojų skyrimo į pareigas“ pareiškėjas buvo paskirtas į Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas, t. y. pareiškėjas paskirtas į analogiškas pareigas ir jo pagrindinės darbo funkcijos išliko tos pačios, todėl išliko ir pareigybės aprašyme numatyti specialieji reikalavimai dėl slaptumo žymos: nustatyta, kad šias pareigas užimantis asmuo turi turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1V-841 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ pareiškėjui panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl jis atleistas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsakovas gavo minėtą informaciją.

Teigė, kad pareiškėjo reikalavimai dėl leidimo panaikinimo procedūros vykdymo ar tokio sprendimo neteisėtumo Tauragės AVPK atžvilgiu šioje byloje negali būti keliami, nes sprendimą dėl leidimo dirbti su valstybės paslaptimis panaikinimo priėmė Centrinė specialioji ekspertų komisija. Pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą ir 56 straipsnį pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas, dėl kurio pareigūnas negali tęsti tarnybos. Statute nenumatyta galimybė perkelti pareigūną į kitas pareigas, kai panaikinama jo specialioji teisė, todėl pareiškėjui nebuvo siūloma užimti kitas pareigas. Statutui reglamentuojant atleidimo klausimą, DK nuostatos netaikomos.

Pažymėjo, kad pareiškėjui kasmetinės atostogos už 2012 m. buvo suteiktos nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2012 m. vasario 10 d. (40 kalendorinių dienų). Pagal Klaipėdos AVPK viršininko 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 30-V-630 patvirtinto Darbo reglamento 103 punktą, kasmetinės atostogos suteikiamos parengiant kasmetinių atostogų grafiką ir jį patvirtinant Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu. Laikantis šios tvarkos, pareiškėjui buvo suteiktos kasmetinės atostogos už 2012 m. Pagal minėto Darbo reglamento 103 punktą, kuris šiuo metu negalioja, darbuotojai teikdavo prašymus dėl kasmetinių atostogų suteikimo, tačiau, priėmus įsakymo pakeitimą, šio reikalavimo nebeliko. Pareiškėjo kasmetinės atostogos suteiktos su jo žinia bei jo sutikimu, nes visų padalinių vadovai asmeniškai derina su savo padalinio darbuotojais atostogų suteikimą. Pareiškėjas teigdamas, jog priverstinai turėjo išeiti kasmetinių atostogų, kurios yra darbuotojo teisė, o ne pareiga, privalo šį teiginį pagrįsti, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus. Vadovaujantis pareiškėjo 2012 m. vasario 7 d. prašymu, Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 30-TE-72 „Dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo vyresniajam inspektoriui E. N.“ pareiškėjas buvo išleistas atostogų vaikui prižiūrėti nuo 2012 m. vasario 11 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d. Vadovaujantis DK 170 straipsnio 1 dalies 3 punktu, į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, neįskaitomas laikas, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų. Pareiškėjui už 2012 m. kasmetinių atostogų priklausė ne 40 kalendorinių dienų, o tik 5,135 kalendorinės dienos. Pareiškėjui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikintas dėl visumos faktinių aplinkybių ir netinkamų asmeninių bei dalykinių savybių, t. y. visumos sąlygų, rodančių paties pareiškėjo kaltę, todėl 3 363,34 Lt išskaitos už kasmetines atostogas reikalaujama pagrįstai, vadovaujantis DK 224 straipsnio 2 dalimi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 30–32) nurodė analogiškus, kaip ir atsakovas, argumentus.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu (b. l. 147–156) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1V-841 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2013 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I‑1828‑473/2013 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261‑1804/2013 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nustatęs prejudicinį ryšį tarp šios bylos ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos bylos, 2013 m. vasario 19 d. nutartimi šios bylos nagrinėjimą buvo sustabdęs iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1828-473/2013. Minėtame sprendime konstatuota, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 1V-841 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodyti argumentai, kad procedūra dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo vyko pareiškėjui nežinant, tuo pažeidžiant pareiškėjo konstitucines teises, šioje byloje nenagrinėjami.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Atsakovas, vadovaudamasis paminėta nuostata, atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos, atsižvelgdamas į šios įstatymo normos taikymui teisiškai reikšmingą faktą, t. y. kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1V-841 pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

Klaipėdos AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtino Klaipėdos AVPK viršininko 2011 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 30-V-503, 6 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus: <...> 6.3. atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Klaipėdos AVPK viršininko 2011 m. rugpjūčio 18 d.

įsakymu Nr. 30-TE-432 „Dėl pareigūnų laimėjusių atrankas perkėlimo“ pareiškėjas iš Klaipėdos AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigų nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. buvo perkeltas į Klaipėdos AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas (b. l. 135). Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. 5-V-157 „Dėl kai kurių apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų perkeltų ir pervardytų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ 1.2 punktu, nuo 2012 m. balandžio 1 d.

Klaipėdos AVPK Šilutės rajono policijos komisariato pareigybės perkeltos į Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariatą (b. l. 128–129). Tuo metu, kai pareiškėjas buvo vaiko priežiūros atostogose (nuo 2012 m. vasario 11 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d.), įvyko paminėti struktūriniai pertvarkymai. Tauragės AVPK viršininko 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 85-TE-119 „Dėl darbuotojų skyrimo į pareigas“ nuo 2012 m. balandžio 1 d. pareiškėjas paskirtas į Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas (b.l. 136).

Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Tauragės AVPK viršininko 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 85-V-259, 6 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus: <...> 6.3. gerai išmanyti kriminalinės policijos darbo specifiką, turėti ne mažiau 2 metų darbo kriminalinėje policijoje patirtį, atitikti teisės aktuose numatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (b.l. 139–142).

Teismas rėmėsi minėtomis faktinėmis aplinkybėmis ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimo ir nustatė, kad ir po struktūrinių pertvarkymų pareigoms, kurias ėjo pareiškėjas, išliko reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Nors informacijos slaptumo žyma iš „Visiškai slaptai“ pasikeitė į „Slaptai“, tačiau tokios informacijos naudojimui reikalavimas turėti leidimą išliko. Pareiškėjo argumentas, kad pareigybės aprašymo 6.3 punkte numatytas reikalavimas turėti leidimą susipažinti ar dirbti su įslaptinta informacija nėra specialioji teisė, laikytas nepagrįstu.

Nors Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigoms, į kurias pareiškėjas yra paskirtas nuo 2012 m. balandžio 1 d., ir nustatyta žemesnė informacijos slaptumo žyma, nei kad buvo nustatyta Klaipėdos AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymu, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atitinka pareigybės, į kurias jis paskirtas Tauragės AVPK viršininko 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 85-TE-119, aprašymo 6.3 punkte nustatytus specialiuosius reikalavimus ir gali susipažinti bei dirbti su slapta informacija.

Pareiškėjas, netekęs valstybės pasitikėjimo, apskritai neteko teisės su tokia informacija susipažinti ir dirbti. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 3 ir 4 dalis yra akivaizdu, jog pareiškėjui nebeturint leidimo susipažinti ir dirbti su įslaptina informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, jis neteko galimybės susipažinti ir su informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Tam, kad pareiškėjas galėtų susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija, jam privaloma turėti tokį leidimą.

Taigi atsakovas turėjo pagrindą pareiškėją atleisti vien dėl to, kad jam panaikintas leidimas susipažinti su įslaptinta informacija, todėl pareiškėjo argumentas, kad leidimo susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas negali būti laikoma svarbia atleidimo priežastimi, laikytas nepagrįstu.

Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju tarnybos teisiniams santykiams DK (lex generalis) taikomas tiek, kiek Statutas (lex specialis) ir kiti specialūs įstatymai nereglamentuoja tarnybos teisinių santykių. Kaip minėta, Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu ir 56 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog pareigūnui atėmus specialiąją teisę, pareigūnas nebegali tinkamai atlikti savo pareigų, todėl atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad galiojantys įstatymai (Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalis, 53, 56–58 straipsniai, Vidaus tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis ir kt.) vidaus tarnybos pareigūnui, kuris atleidžiamas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą, nenumato jokių garantijų, susijusių su teise užimti kitas pareigas, o vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, nenustato pareigos prieš taikant minėtą Statuto normą, siūlyti kitas pareigas, teismas pareiškėjo argumentus, esą atsakovas, prieš atleisdamas jį iš tarnybos, privalėjo pasiūlyti kitas pareigas, atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas taip pat sprendė, jog pareiškėjas buvo nubaustas tik vieną kartą, t. y. paskyrus tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, tuo tarpu leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas nelaikytinas pareiškėjo nubaudimu. Leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija pareiškėjui buvo panaikintas ne dėl to, kad jam buvo pritaikyta tokia sankcijos rūšis, o dėl to, kad, padarius atitinkamus pažeidimus, jis nebeatitiko teisės aktų reikalavimų dėl tokių leidimų išdavimo, todėl leidimas privalėjo būti panaikintas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakyme Nr. IV-841, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, buvo vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, atsakingumas bei patikimumas ir pripažinta, kad dėl jų stokos pareiškėjas netinka darbui su įslaptinta informacija. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus dėl dvigubo nubaudimo laikė nepagrįstais.

Teismas vadovavosi DK 224 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, taip pat nustatė, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-AK-555 „Dėl kasmetinių atostogų už 2012 metus grafiko patvirtinimo ir kasmetinių atostogų suteikimo“ 1 punktu buvo patvirtintas Klaipėdos AVPK darbuotojų kasmetinių atostogų už 2012 metus grafikas (b. l. 122). To paties įsakymo 2 punktu Klaipėdos AVPK darbuotojams suteiktos kasmetinės atostogos už 2012 metus grafike nustatytu laiku, tame tarpe ir vyriausiajam tyrėjui (pareiškėjui).

Jam kasmetinės 40 kalendorinių dienų atostogos suteiktos nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2012 m. vasario 10 d. (b. l. 123). Pareiškėjo teiginys, kad kasmetinės atostogos jam suteiktos nesant jo rašytinio prašymo, pripažintas teisiškai nereikšmingu, nes Klaipėdos AVPK viršininko 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 30-V-630 buvo pakeistas Klaipėdos AVPK viršininko 2008 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 30-V-111 patvirtinto Klaipėdos AVPK darbo reglamento 103 punktas tokiu būdu, jog jame nebeliko reikalavimo darbuotojui teikti prašymus dėl atostogų suteikimo (b. l. 124, 125–126), nes padalinių vadovai su savo padalinio darbuotojais asmeniškai derina atostogų suteikimą.

Pareiškėjas 2012 m. vasario 7 d. Klaipėdos AVPK viršininkui pateikė prašymą nuo 2012 m. vasario 11 d. jį išleisti vaiko priežiūros atostogų iki kol vaikui sueis 1 metai (b. l. 127). Klaipėdos AVPK viršininkas 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 30-TE-72 „Dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo vyresniajam inspektoriui E. N.“ pareiškėjui nuo 2012 m. vasario 11 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d. suteikė vaiko priežiūros atostogas iki kol vaikui sueis vieneri metai (b. l. 110). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d.

įsakyme Nr. IV‑841 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ nurodyta, kad pareiškėjui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikintas dėl visumos faktinių aplinkybių ir netinkamų asmeninių savybių (nesąžiningumo, nepatikimumo, neatsakingumo), o tai ir yra visuma sąlygų, įrodančių pareiškėjo kaltę, todėl DK 224 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju yra taikomos. Atsižvelgiant į tai, jog pagal DK 170 straipsnio 1 dalies 3 punktą į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, neįskaitomas laikas, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, spręsta, jog atsakovas turėjo teisę iš pareiškėjo išskaičiuoti pinigų sumą, sumokėtą už laikotarpį, neįskaitomą į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos.

Taigi atsakovas skundžiamame įsakyme teisėtai nurodė pareiškėjui grąžinti Tauragės AVPK 3 363,34 Lt permoką už išnaudotas 34,865 atostogų dienas.

Teismas pažymėjo, jog išvestinių reikalavimų išsprendimui turi įtakos tai, kaip yra išsprendžiamas pagrindinis reikalavimas, t. y. nepatenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo dėl įsakymo panaikinimo, negali būti tenkinami ir išvestiniai reikalavimai.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 158–164), kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Teigia, kad, nors pareiškėjas ir buvo atleistas iš Tauragės AVPK Šilutės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų, tačiau atsakovas, grįsdamas savo veiksmų, atleidžiant pareiškėją iš darbo, teisėtumą, pateikė visiškai kito juridinio asmens, t. y. Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu patvirtintą pareigybės aprašymą. Pareiškėjui teismo posėdžio metu išreiškus abejones, ar tokiomis ne atsakovo priimtomis pareigybės instrukcijomis galima grįsti pareiškėjo atleidimo iš tarnybos teisėtumą, ir teismui nutartimi įpareigojus atsakovą pateikti (jeigu tokios yra) pareiškėjo Tauragės AVPK užimtų pareigybių aprašymą, teismui buvo pateiktos Tauragės AVPK viršininko 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 85-V-259 patvirtintas pareigybės aprašymas. Nurodytos aplinkybės rodo, kad, atleidžiant pareiškėją iš tarnybos, atsakovas jokio pareigybės aprašymo priėmęs bei patvirtinęs nebuvo, nes tik tuo galima paaiškinti tokius atsakovo veiksmus. Be to, su šiuo naujai priimtu pareigybės aprašymu pareiškėjas nebuvo supažindintas ar apie jį informuotas, jam apie tokius naujo darbdavio keliamus reikalavimus nebuvo žinoma. Juo labiau, kad abu pareigybių aprašymai skiriasi, kaip ir faktiškai atliekamas darbas. Pažymi, kad pareiškėjui panaikinus leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, žemesnio slaptumo lygio leidimą turėjo teisę suteikti ir pats atsakovas. Tai paneigia skundžiamame Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime padarytą išvadą, jog pareiškėjas naujoje darbovietėje buvo paskirtas į analogiškas pareigas, o jo pagrindinės darbo funkcijos išliko tos pačios. Taigi pareiškėjo atostogų laikotarpiu, jam to nežinant ir jo apie tai neinformavus, buvo sukurtos naujos pareigybės, o šiam grįžus į darbą, iš jo buvo atimtas leidimas dirbti su informacija „Visiškai slaptai“ (ko naujai užimamos pareigos nereikalavo) ir pareiškėjas nedelsiant buvo atleistas iš tarnybos.

Pažymi, kad pareiškėjas tėvystės atostogų buvo išleistas Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu, o jam grįžus iš atostogų po reorganizacijos, jis jau buvo priskirtas dirbti Tauragės AVPK. Atvykus į naują darbovietę, jo buvusios pareigos buvo užimtos, naujojoje darbovietėje po reorganizacijos per jo atostogų laiką buvo sukurtos naujos pareigybės, su kuriomis jis nebuvo supažindintas, šiose naujose pareigose nustačius specialius reikalavimus, kurių pareiškėjas po leidimo dirbti su slapta informacija panaikinimo, nebeatitiko, jis buvo atleistas iš tarnybos. Nustatęs šias aplinkybes, teismas turėjo patikrinti, ar darbdavys tinkamai atliko įstatyme numatytą pareigą pasiūlyti pareiškėjui kitas to paties lygio ir kategorijos ar žemesnes pareigas.

Nurodo skunde pirmosios instancijos teismui suformuluotus argumentus dėl jo dvigubo nubaudimo už tą patį pažeidimą. Šiuo aspektu papildomai pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendime konstatuota, kad yra nustatytas prejudicinis ryšys su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėta administracine byla Nr. I-1828-473/2013 ir kad šis sprendimas negali būti kvestionuojamas ar aiškinamas kitaip. Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendime konstatavo, kad yra prejudicinis ryšys su Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėta administracine byla Nr. 1-164-162/2012. Taigi visos šios trys administracinės bylos yra tarpusavyje susijusios. Kiekvienoje iš šių bylų tos pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu pareiškėjui kilo savarankiškos teisinės pasekmės, kas dar kartą patvirtina pamatinių tiek Konvencijoje, tiek ir Lietuvos teisėje įtvirtintų žmogaus teisių pažeidimą. Teismas klaidingai aiškino, kad už tą pačią veiką skirtas griežtas papeikimas, leidimo panaikinimas ir atleidimas iš darbo yra viena ir ta pati pasekmė, nes tai aiškiai prieštarauja Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 6 punktui „Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą“. Remdamasis tarnybinio patikrinimo išvada, darbdavys turėjo iš karto nuspręsti, kokią nuobaudą skirti. Tuometinis darbdavys priėmė sprendimą paskirti griežtą papeikimą, nors turėjo galimybę priimti ir kitokį sprendimą – perkelti į kitas pareigas; atleisti iš darbo; sustabdyti nuobaudos skyrimą bei spręsti dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo (po ko numatomas atleidimas). Todėl laikytina, kad padarytas pažeidimas nebuvo toks pavojingas įstatymų saugomoms vertybėms. Be to, pareiškėjui nežinant, buvo sukurti kiti aktai jo atžvilgiu, o jo teisinė gynyba tik nuo vieno akto pakenkė jam pačiam dėl prejudicinio ryšio atsiradimo, nes pirmame teisme neturėjo galimybės gintis nuo naujų aktų, apie kuriuos nieko nežinojo. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-437/2013 jo buvęs viršininkas A. R. (kuris, remiantis ta pačia tarnybinio patikrinimo išvada už analogiškus bei kitus pažeidimus buvo nubaustas tarnybine nuobauda – atleidimu iš vidaus reikalų sistemos) buvo išteisintas ir grąžintas į darbą.

Nurodo, kad teismo sprendime minimame Klaipėdos AVPK viršininko įsakyme, nors ir nebeliko reikalavimo darbuotojams teikti prašymus, tačiau liko reikalavimas su darbuotojais derinti atostogų grafikus. Toks suderinimas, ar informavimas apie darbuotojui suteikiamas atostogas, patvirtintas pareiškėjo parašu, byloje turėjo būti. Tačiau šiuo atveju su pareiškėju jo atostogos nebuvo derinamos, be to, ir jo buvęs tiesioginis darbdavys jo išleidimo atostogų laikotarpiu jau nedirbo.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 170–176) prašo jį atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą.

Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-164-162/2012 nustatyta, jog pareiškėjas, būdamas atsakingas už darbo su slaptai bendradarbiaujančiais asmenimis organizavimą, neužtikrino bendradarbiavimo konfidencialumo, nenutraukė bendradarbiavimo su išsislaptinusiu informatoriumi, neužtikrino tarnybos metu gautos ir disponuojamos informacijos konfidencialumo, įslaptintą informaciją pateikė tretiesiems asmenims, nevykdantiems operatyvinės veiklos. Šie pareiškėjo padaryti darbo su įslaptinta informacija teisės pažeidimai yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo asmenines ir dalykines savybes: nesąžiningumą, neatsakingumą, nepatikimumą, dėl kurių jis, kaip praradęs valstybės pasitikėjimą, nebetinka dirbti su įslaptinta informacija. Šiame sprendime taip pat nustatyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2266/2012, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjas elgėsi netinkamai, priešingai tarnybos interesams, ir tokie veiksmai akivaizdžiai kirtosi su visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-1828-473/2013 nustatė, kad atsakovas, panaikindamas pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, pagrįstai vadovavosi Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. spalio 30 d. protokolu Nr. 1‑8RN‑2(KF) ir tarnybinio patikrinimo išvada. Taigi pareigūnas nebegalėjo tęsti tarnybos, nes Vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1V-841 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, t. y. atimta specialioji teisė, susijusi su tiesioginių pareigų atlikimu.

Teigia, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 30-TE-432 „Dėl pareigūnų laimėjusių atrankas perkėlimo“ pareiškėjas nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. buvo perkeltas į Klaipėdos AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo (A pareigybės lygio 11 kategorijos) pareigas. Klaipėdos AVPK viršininko 2011 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 30-V-503 buvo patvirtintas Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymas, su kuriuo pareiškėjas susipažino 2011 m. rugpjūčio 22 d. (perkėlimo į naujas pareigas dieną).

Pareiškėjo teiginiai, kad jis nežinojo, į kokias pareigas jis grįžo ir kokį darbą dirbo po vaiko priežiūros atostogų, nepagrįsti ir klaidinantys, nes vadovaujantis DK 180 straipsnio 4 dalimi, per vaiko priežiūros atostogų laikotarpį paliekama darbo vieta (pareigos). Tauragės AVPK viršininko 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 85‑TE-119 „Dėl darbuotojų skyrimo į pareigas“ pareiškėjas paskirtas į Tauragės AVPK Šilutės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas (statutinis valstybės tarnautojas, A lygis, 11 kategorija).

Pareiškėjas buvo paskirtas į analogiškas pareigas, kokias jis ėjo dar būdamas Klaipėdos AVPK sudėtyje, jo pagrindinės darbo funkcijos išliko tos pačios, pareiškėjas grįžo į tą patį Šilutės rajono PK, į tą patį kabinetą ir į tas pačias pareigas. Nors Tauragės AVPK Šilutės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigoms, į kurias pareiškėjas paskirtas nuo 2012 m. balandžio 1 d., ir nustatyta žemesnė informacijos slaptumo žyma, nei kad buvo nustatyta Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymu, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atitinka naujos pareigybės aprašymo 6.3 punkte nustatytus specialiuosius reikalavimus ir gali susipažinti bei dirbti su slapta informacija.

Pareiškėjas, netekęs valstybės pasitikėjimo, apskritai neteko teisės su tokia informacija susipažinti ir dirbti. Pareiškėjo teiginys, kad naujas pareigybės aprašymas buvo sukurtas atgaline data, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės, nes Tauragės AVPK viršininko 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 85-V-259 „Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“ po reorganizacijos buvo patvirtinti visi Tauragės AVPK Šilutės rajono PK darbuotojų pareigybių aprašymai.

Nurodo, kad pareiškėją supažindinti su nauju pareigybės aprašymu per vaiko priežiūros atostogas nebuvo tikslinga; grįžęs iš atostogų pareiškėjas su šiuo pareigybės aprašymu nebuvo supažindintas porą dienų, trečią dieną buvo gautas Vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 1V-841 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“, o ketvirtą dieną pareiškėjas atleistas iš pareigų. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato, per kokį laikotarpį darbuotoją, grįžusį iš vaiko priežiūros atostogų, kurio pareigybės aprašymas keitėsi, o darbo funkcijos išliko tos pačios, privaloma supažindinti su pareigybės aprašymu. Aplinkybė, kad pareiškėjas porą dienų nebuvo supažindintas su pareigybės aprašymu, nėra pagrindinis procedūros pažeidimas, nes kelias dienas trunkanti procedūra, atsižvelgiant į darbų mastą ir darbuotojų kaitą, laikytina protingu laikotarpiu darbuotojui supažindinti su pareigybės aprašymu.

Pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl dvigubo nubaudimo už tą patį pažeidimą yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Leidimo panaikinimas ir atleidimas iš tarnybos dėl leidimo panaikinimo nėra atsakomybės taikymas. Tokiu būdu buvo konstatuotas faktas, kad asmuo yra netinkamas dirbti su įslaptinta informacija, nes dėl asmeninių ir dalykinių savybių prarado valstybės pasitikėjimą, todėl netinkamas ir tarnybai. Šiuo pagrindu tarnybiniai santykiai buvo nutraukti.

Teigia, kad pareiškėjo kasmetinės atostogos suteiktos su jo žinia bei jo sutikimu, nes visų padalinių vadovai asmeniškai derina su savo padalinio darbuotojais atostogų suteikimą. Pareiškėjo teiginys, kad įsakymo rengimo metu jis nedirbo, kaip ir jo tiesioginis viršininkas, yra klaidinantis, nes padalinio vadovai su darbuotojais asmeniškai derina kasmetinių atostogų laiką ne įsakymo rengimo dieną, o mėnesį ar du mėnesius prieš šio įsakymo parengimą. Pareiškėjas šiuo derinimo laikotarpiu dirbo, taip pat dirbo ir jo padalinio viršininkas A. R., atleistas tik 2011 m. lapkričio 15 d., po jo atleidimo vadovo pareigas laikinai ėjo kiti padalinio darbuotojai iki 2012 m. sausio 16 d., kai į Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK Kriminalinės policijos skyrius viršininko pareigas buvo priimtas V. P..

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilo ginčas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 85-TE-677, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu.

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu.

Nagrinėjamu atveju atsakovas 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 85-TE-677 taikė apeliantui Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą ir atleido jį iš pareigų atsižvelgdamas į šios įstatymo normos taikymui teisiškai reikšmingą faktą, kad Vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1V-841 buvo panaikintas 2008 m. sausio 11 d. leidimas Nr. 57 leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slapumo žyma „Visiškai slaptai“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1804/2013 pripažino pagrįsta vidaus reikalų ministro išvadą, kad dėl sąžiningumo, atsakingumo bei patikimumo stokos pareiškėjas netinka darbui su įslaptinta informacija, todėl sprendė, kad pareiškėjui pagrįstai buvo panaikintas leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slapumo žyma „Visiškai slaptai“ (b. l. 74-83).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal eitas pareigas jam nebuvo keliamas reikalavimas dirbti su informacija, žymima slapumo žyma „Visiškai slaptai“ ir tvirtina, kad atsakovas turėjo teisę suteikti pareiškėjui žemesnio slaptumo lygio leidimą. Mano, kad teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog atsakovas buvo pateikęs į bylą kito juridinio asmens, t. y. Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu patvirtintą pareigybės aprašymą ir tik teismui įpareigojus buvo pateiktas Tauragės AVPK viršininko įsakymu patvirtintas pareigybės aprašymas, kuris skyrėsi nuo Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu patvirtinto pareigybės aprašymo, o pareiškėjas su juo nebuvo supažindintas. Apelianto manymu, teismas taip pat turėjo patikrinti aplinkybę, ar darbdavys tinkamai atliko įstatyme numatytą pareigą pasiūlyti kitą to paties lygio ir kategorijos ar žemesnes pareigas, kadangi pareiškėjo pareigos buvo panaikintos įvykdžius reorganizaciją.

Statutiniam valstybės tarnautojui, kuriam taikomas Vidaus tarnybos statutas, paslapčių subjekto vadovo priimtas administracinis aktas, kuriuo panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sukelia reikšmingas teisines pasekmes, nes specialiosios teisės, susijusios su tiesioginių pareigų atlikimu, atėmimas lemia tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovas tokio pareigūno atžvilgiu turi taikyti Statuto 56 straipsnio 1 dalies ir 53 straipsnio 1 dalies 17 punktų nuostatas ir atleisti iš tarnybos. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas yra imperatyvi įstatymo norma. Atėmimas įstatymų nustatyta tvarka specialiosios teisės, kuri reikalinga tam, kad statutinis valstybės tarnautojas galėtų vykdyti atitinkamai pareigybei priskirtas funkcijas, reiškia, kad atėmus specialiąją teisę, pareigūnas nebegali tinkamai vykdyti savo tiesioginių pareigų. Susidarius teisinei situacijai, kai pareigūnui nustatyta tvarka atimama specialioji teisė, Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu ir 56 straipsnio 1 dalimi nustatytas teisinis reguliavimas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus numatytą Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte. Priešingai, įstatymų leidėjas nustatė terminą per kurį turi būti pritaikyta ši Statuto norma. Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu.

Pagal Statuto 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto taikymo sąlyga – atsiradimas ar nustatymas fakto (aplinkybės), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiuo atveju atsakovui pagrindas taikyti Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą buvo aplinkybė, kad Vidaus reikalų ministras 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1V-841 panaikino 2008 m. sausio 11 d. leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slapumo žyma „Visiškai slaptai“, t. y. atėmė specialiąją teisę.

Pagal Tauragės AVPK Šilutės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Tauragės AVPK 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 85-V-259, specialiuosius reikalavimus, valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, be kita ko, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (Pareigybės aprašymo 6.3 punktas).

Nagrinėdamas ginčą dėl administracinio akto, kuriuo statutinis valstybės tarnautojas atleistas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą, teismas neturi pagrindo revizuoti specialiojo reikalavimo pagal kurį atitinkamų statutinio valstybės tarnautojo pareigų užėmimas yra siejamas su tam tikros specialiosios teisės turėjimu, nustatymo pagrįstumo. Atitinkamų specialiųjų reikalavimų nustatymo pareigybės aprašyme pagrįstumas gali būti tikrinamas nagrinėjant administracinį ginčą dėl akto, kuriuo patvirtintas pareigybės aprašymas, taip pat sprendžiant tarnybinius ginčus, susijusius su karjeros valstybės tarnautojo pareigybės (-ių) panaikinimu dėl įstaigos (tarnybos) ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar veiklos organizavimo pakeitimų, kai yra būtina įvertinti, ar atitinkama pareigybė buvo realiai panaikinta (žr., pvz., 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-540/2014). Dėl išvardytų priežasčių pagal šioje byloje nagrinėjamo ginčo dalyką ir jo ribas nėra pagrindo revizuoti 2012 m. Pareigybės aprašymo 6.3 punkte įtvirtinto specialiojo reikalavimo nustatymo pagrįstumą, taip pat vertinti pareiškėjo argumentus, susijusius su jo supažindinimu su pareigybės aprašymu. Specialiosios teisės, kuri susijusi su pareigybei priskirtų tiesioginių pareigų atlikimu, panaikinimas lemia tai, kad valstybės tarnautojas negali atlikti jam priskirtų funkcijų, todėl atsiranda pagrindas taikyti Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą. Esant minėtam teisiniam reguliavimui (Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas, 56 straipsnio 1 dalis) atleidimas iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatytu pagrindu galėtų būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad specialiosios teisės, susijusios su atitinkamai pareigybei priskirtų tiesioginių pareigų atlikimu, panaikinimas yra neteisėtas.

Šiuo aspektu svarbu pažymėti tai, kad administracinę bylą Nr. A261-1804/2013 nagrinėjęs teismas nustatė, kad leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slapumo žyma „Visiškai slaptai“, pareiškėjui buvo panaikintas remiantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktu, kuris numatė, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija (originali straipsnio redakcija). Ši teisės norma neišskiria įslaptintos informacijos slaptumo žymos, tai reiškia, kad nustačius Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodytas aplinkybes asmuo pripažintinas netinkamas darbui su įslaptinta informacija apskritai, nepaisant to, kokia slaptumo žyma ji bebūtų žymima.

Šiuo atveju nustačius faktą, kad pagal pareiškėjo pareigybės aprašymą, jo tarnybos funkcijoms atlikti yra būtinas specialiosios teisės – leidimo dirbti su įslaptinta informacija turėjimas, darytina išvada, kad netekus šios specialiosios teisės buvo pagrindas jį atleisti vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu.

Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad teismas turėjo patikrinti aplinkybę, ar darbdavys tinkamai atliko įstatyme numatytą pareigą pasiūlyti pareiškėjui kitas to paties lygio ir kategorijos ar žemesnes pareigas, kadangi pareiškėjo pareigos buvo panaikintos įvykdžius reorganizaciją. Byloje yra nustatyta, kad pareiškėjas yra atleistas iš tarnybos dėl to, kad jam įstatymų nustatyta tvarka atimta specialioji teisės, susijusi su jo tiesioginių pareigų atlikimu, o ne dėl įstaigos reorganizavimo. Galiojantys įstatymai (Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalis, 53, 56-58 straipsniai, Vidaus tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis ir kt.) vidaus tarnybos pareigūnui, kuris atleidžiamas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą, nenumato jokių garantijų, susijusių su teise užimti kitas pareigas, o vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, nenustato pareigos prieš taikant minėtą Statuto normą, siūlyti kitas pareigas.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Pažymėtina, kad teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, atėmimas nėra tarnybinė nuobauda (Vidaus tarnybos statuto 26 str.). Atleidimas iš tarnybos šiuo atveju taip pat nebuvo tarnybinė nuobauda (Vidaus tarnybos statuto 26 str. 3 d.), todėl pareiškėjo argumentas, jog jis už tą patį pažeidimą buvo nubaustas kelis kartus, t. y. paskyrus jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, panaikinus leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir atleidus pareiškėją iš tarnybos ginčijamu įsakymu, yra nepagrįstas.

Dėl minėtų priežasčių nėra pagrindo pareiškėjo atleidimą iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą pripažinti neteisėtu.

Apeliantas taip pat nesutinka su sprendimu atlikti išskaitą iš jo darbo užmokesčio.

Pareiškėjo ginčijamu įsakymu jam nurodoma grąžinti Tauragės AVPK 3 363,34 Lt už permokėtas 34,865 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad kasmetinės atostogos pareiškėjui buvo suteiktos, taip pat nėra ginčo dėl jų trukmės ir apmokėjimo dydžio, tačiau pareiškėjas tvirtina, kad atostogos nebuvo su juo suderintos, taip pat mano, kad ne dėl jo kaltės atsiradus darbdavio iniciatyva sudarytoms sąlygoms jis neturi grąžinti teisėtai gautų lėšų.

Statuto 32 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareigūnui kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos visos iš karto arba, suderinus su vadovu, turinčiu teisę skirti į pareigas, dalimis, iš kurių viena negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Detaliau kasmetinių atostogų suteikimo tvarka įstatyme nereglamentuojama. Klaipėdos AVPK viršininko 2008 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 30-V-111 patvirtinto Klaipėdos AVPK darbo reglamento 103 punkte, kuris buvo pakeistas Klaipėdos AVPK viršininko 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 30-V-630, numatyta, kad Vyriausiojo policijos komisariato padalinių vadovai sudarytus ir pasirašytus padalinio darbuotojų kasmetinių atostogų grafikus pateikia vyriausiojo policijos komisariato personalo skyriui; sausio ir vasario mėnesių iki gruodžio 1 dienos, o likusių mėnesių iki sausio 15 dienos; vyriausiojo policijos komisariato personalo skyrius per 10 darbo dienų parengia įsakymo dėl vyriausiojo policijos komisariato padalinių darbuotojų kasmetinių atostogų grafikų patvirtinimo projektus ir juos teikia pasirašyti vyriausiojo policijos komisariato viršininkui.

Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-AK-555 buvo patvirtintas Klaipėdos AVPK darbuotojų kasmetinių atostogų už 2012 metus grafikas, pagal kurį E. N. suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2012 m. vasario 10 d. (b. l. 122, 123). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas pasinaudojo kasmetinėmis atostogomis grafike nustatytu laiku, todėl šiuo atveju jo argumentas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių apie atostogų suderinimą su pareiškėju neturi teisinės reikšmės.

Kadangi Vidaus tarnybos statutas nereglamentuoja išskaitų iš darbo užmokesčio, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju taikytinas Darbo kodeksas. Darbo kodekso 224 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas, išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas; išskaita už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės.

Teismų praktikoje nurodoma, kad sistemiškai aiškinant DK 224 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir DK ketvirtojo skirsnio „Darbo sutarties pasibaigimas“ normas, darytina išvada, kad išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas darbdavio administracijos nurodymu gali būti daroma šiais atvejais: 1) kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo tokiais įstatymuose numatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais, į kurių sudėtį įeina juridinio fakto - darbuotojo kaltės - buvimas (pavyzdžiui, DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais); 2) kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo tokiais įstatymuose numatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais, kuriems esant darbo sutartis turi būti nutraukta nepriklausomai nuo jos šalių valios, o dėl priežasčių, kuriomis grindžiamas būtinumas nutraukti darbo sutartį, atsiradimo yra darbuotojo kaltė (pavyzdžiui, DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios jis negali tęsti darbo) (LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-990/2009). Remdamasi paminėtu teisiniu reglamentavimu ir nurodytu išaiškinimu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikintas dėl visumos faktinių aplinkybių ir netinkamų asmeninių savybių (nesąžiningumo, nepatikimumo, neatsakingumo), yra pagrindas tvirtinti, kad dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos yra jo kaltė.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas turėjo pagrindą nurodyti pareiškėjui grąžinti Tauragės AVPK permoką už panaudotas atostogas yra pagrįsta.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė iš esmės teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. N. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė