A-1058-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1058-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00106-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. R. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas B. R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2000 m. spalio 26 d. išvados Nr. 16877 jam skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą 6 straipsnį ir įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją iš naujo perskaičiuoti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą įtraukiant į 6 straipsnį koeficientą už pulkininko leitenanto laipsnį.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Vidaus reikalų ministerijos 2000 m. spalio 1 d. jam buvo paskirta 1 057,19 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir padidinta iki 1 157,82 Lt. Nuo 2013 m. birželio mėnesio Vidaus reikalų ministerija jam moka sumažintą valstybinę pensiją – 963,42 Lt. 2013 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu pateikti pažymą apie paskirtos pensijos apskaičiavimą, nurodant, kokie koeficientai taikomi už ištarnautus metus, karinį laipsnį ir užimamas pareigas. 2013 m. lapkričio 6 d. gautame atsakyme Nr. ID-9936(11) pareiškėjas gavo išvados Nr. 16877 skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą patvirtintą kopiją su pateikta pensijos apskaičiavimo formule, nurodytais koeficientais už karinį laipsnį ir ištarnautus metus. Pareiškėjas nurodė, jog 1992 m. sausio 16 d. vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 12t/c jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis, tačiau Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus patvirtintoje išvadoje karinio pulkininko leitenanto laipsnio atitinkamo koeficiento nėra. Pareiškėjo manymu, 2000 m. spalio 26 d. išvados skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą 6 straipsnis yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi į ištarnautą laiką kaip pagrindas nėra įtrauktas esminis dalykas pensijai skaičiuoti, o būtent, tas faktas, kad nuo 1991 m. spalio 28 d. iki 1994 m. kovo 21 d. ėjo pulkininko leitenanto pareigas.

Atsakovas Vidaus reikalų ministerija atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka.

Atsakovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) 7 straipsnio redakciją teisės į pensiją įgijimo metu pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą apskaičiuojama ir mokama pagal pensijos mokėjimo mėnesį galiojantį pareigūnų arba karių darbo užmokestį už tas pareigas, kurias išeidamas iš tarnybos turėjo pareigūnas ar karys. Į šį užmokestį įskaitomas pareiginis atlyginimas, taip pat priedai už laipsnį, stažą ir kategoriją, kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Pagal to meto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 31 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakciją ir vėlesnes Valstybės tarnybos įstatymo redakcijas priedas už laipsnį yra darbo užmokesčio dalis. Todėl pensija paskirta pagal tą darbo užmokestį (su tuo priedu už laipsnį), kuris buvo pareiškėją atleidžiant iš tarnybos 2000 m. rugsėjo 30 d.

Atsakovas taip pat nurodė, jog 2009 m. balandžio 23 d. įstatymu Nr. XI-229 nustatyta, kad 7 straipsnio 1 dalies naujos nuostatos taikomos pareigūnams ir kariams, atleistiems nuo 2009 m. gegužės 1 d. Pareigūnams ir kariams, atleistiems iki 2009 m. gegužės 1 d., pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą bei pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos skiriamos pagal paskutinio mėnesio, kurį pareigūnas ar karys nustoja eiti pareigas, jam nustatytą darbo užmokestį. Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovo teigimu, dėl nurodyto teisinio reguliavimo nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas laipsnį imti iš ankstesnio laikotarpio tarnybos santykio, o kitus darbo užmokesčio elementus – iš atleidimo momentu buvusio tarnybos santykio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Vidaus reikalų ministerijos Finansų ir kontrolės valdyboje 1994 m. gegužės 5 d. buvo gauti pareiškėjo – Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko vado pavaduotojo ūkio reikalams, pulkininko leitenanto, dokumentai pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Vidaus reikalų ministro pavaduotojo 1994 m. gegužės 13 d. išvada Nr. 12309 pareiškėjui nuo 1994 m. balandžio 1 d. neterminuotai buvo paskirta valstybinė pensija – 321,10 Lt. Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko vado 2000 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 21 „Dėl tarnybos eigos“ pareiškėjas nuo 2000 m. kovo mėnesio grąžintas į vidaus tarnybą, paskiriant Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko šaudyklos sargybos viršininku, suteikiant viršilos laipsnį, todėl nuo šios datos nutrauktas pensijos mokėjimas, nes pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį tarnaujantiems pareigūnams ir kariams valstybinės pensijos nemokamos.

Tarnyba paaiškino, jog pakartotinai pareiškėjo dokumentai pensijai skirti gauti 2000 m. spalio 4 d. Vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento finansų skyriuje. Vidaus reikalų sekretoriaus 2004 m. spalio 26 d. išvada Nr. 16877 pareiškėjui paskirta pensija už tarnybą – 1 057,85 Lt. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. pareiškėjui mokama padidinta 1 157,85 Lt pensija. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį (iki 2009 m. gegužės 1 d. galiojusi redakcija) pensija už tarnybą buvo skiriama pagal paskutinio mėnesio, kurį pareigūnas ar karys nustoja eiti pareigas, jam nustatytą darbo užmokestį, į kurį buvo įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai jie mokami įstatymų nustatyta tvarka. Tarnyba nurodė, kad pakartotino atleidimo iš vidaus tarnybos metu (2000 m. rugsėjo 30 d., Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko vado 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. 102 „Dėl tarnybos eigos“) pareiškėjas turėjo viršilos karinį laipsnį, pensija buvo paskirta pagal tuo metu buvusį darbo užmokestį, įskaitant viršilos karinį laipsnį. Pareiškėjas dar 2000 m. rugsėjo 30 d. žinojo apie šį faktą, nes buvo pasirašytinai supažindintas su savo tarnybos apskaitos lapu, kuriame buvo nurodyta, kad atleidimo pareiškėjo iš vidaus tarnybos dieną, jis turi viršilos karinį laipsnį. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas neįrodė, jog tarnyba ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius įstatymus privalėjo veikti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo B. R. B. skundą atmetė.

Teismas analizavo faktines bylos aplinkybes, vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2009 m. gegužės 1 d.) bei nustatė, jog pensija pareiškėjui paskirta pagal tą darbo užmokestį (su tuo priedu už laipsnį), kuris buvo pareiškėją atleidžiant iš tarnybos 2000 m. rugsėjo 30 d. Teismas pažymėjo, jog, kadangi pareiškėjas pakartotino atleidimo iš vidaus tarnybos metu (pagrindas – Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko vado 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. 102 „Dėl tarnybos eigos“) turėjo viršilos karinį laipsnį, pensija jam buvo paskirta pagal tuo metu buvusį darbo užmokestį, įskaitant viršilos karinį laipsnį, kurį turėjo pareiškėjas, atleidžiant jį iš vidaus tarnybos. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas dar 2000 m. rugsėjo 30 d. žinojo apie šį faktą, nes buvo pasirašytinai supažindintas su savo tarnybos apskaitos lapu, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dieną jis turi viršilos karinį laipsnį. Dėl nurodyto teisinio reguliavimo teismas nepagrįstu pripažino pareiškėjo reikalavimą laipsnį imti iš ankstesnio laikotarpio tarnybos santykio, o kitus darbo užmokesčio elementus – iš atleidimo momentu buvusio tarnybos santykio. Teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, kadangi pareiškėjas neįrodė, jog Tarnyba ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius įstatymus privalėjo veikti.

III. Pareiškėjas B. R. B. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimu, prašo atkurti teisingumą ir įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją iš naujo perskaičiuoti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą įtraukiant į 6 straipsnį koeficientą už pulkininko leitenanto laipsnį.

Pareiškėjas nurodo, jog teismas neįvertino, kad nuo 2000 m. kovo mėnesio pareiškėjas buvo grąžintas tęsti tarnybą Vidaus reikalų ministerijoje, buvo paskirtas Vidaus tarnybos 1-ojo pulko šaudyklos sargybos viršininku. Pareiškėjo teigimu, Vidaus reikalų ministerija pareiškėjo turimą pulkininko leitenanto laipsnį pažemino net per kelias pakopas – iki viršilos laipsnio. Pareiškėjo manymu, buvo pažeistos Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 15 punkto nuostatos dėl laipsnio pažeminimo. Pareiškėjas paaiškina, kad pakartotinio atleidimo iš tarnybos Vidaus reikalų ministerijoje metu apskaičiuojant pensiją už tarnybą buvo įskaitytas tarnybos valstybei stažas iš ankstesnio laikotarpio tarnybos santykio, kurį pareiškėjas turėjo atleidžiant iš tarnybos 1994 m. balandžio 1 d., tačiau tuo laikotarpiu turėtas pulkininko leitenanto laipsnis buvo neįskaitytas, ignoruojant Vidaus tarnybos statuto 13 straipsnio 16 punktą. Pareiškėjo teigimu, pareigūnas gali netekti laipsnio tik netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės.

Atsakovas Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėsto analogiškus argumentus kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo tik dėl to, ar pagrįstai Vidaus reikalų ministerija, apskaičiuodama pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, neįtraukė koeficiento už pulkininko leitenanto laipsnį. Pareiškėjas kitų aspektų nagrinėjamu atveju neginčijo.

Byloje nustatyta, kad 1992 m. sausio 16 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 12 t/e pareiškėjui suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis (b. l. 20). Vidaus reikalų ministerijos Finansų ir kontrolės valdyboje 1994 m. gegužės 5 d. gauti pareiškėjo – Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko vado pavaduotojo ūkio reikalams, pulkininko leitenanto B. R. B. dokumentai pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti (b. l. 46–49). Vidaus reikalų ministro pavaduotojo 1994 m. gegužės 13 d. išvada Nr. 12309 pareiškėjui nuo 1994 m. balandžio 1 d. neterminuotai buvo paskirta pensija už ištarnautus metus – 321,10 Lt (b. l. 44). Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko vado 2000 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 21 „Dėl tarnybos eigos“ pareiškėjas nuo 2000 m. kovo 2 d. paskirtas Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko šaudyklos sargybos viršininku, suteikiant viršilos laipsnį (b. l. 43). Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko vado 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 102 pareiškėjas iš šaudyklos viršininko pareigų atleistas nuo 2000 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 41). Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2000 m. spalio 26 d. išvada Nr. 16877 pareiškėjui nuo 2000 m. spalio 1 d. buvo paskirta pensija už tarnybą – 1 057,19 Lt (b. l. 34). Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2004 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 2/17-1351 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinių invalidumo ir pensijų už tarnybą perskaičiavimo“ nuo 2004 m. gegužės 1 d. pareiškėjui mokama 1 157,85 Lt pensija (b. l. 33).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo argumentų, pareiškėjas iš esmės siekia, jog jam nuo 2000 m. spalio 1 d. paskirta pareigūno valstybinė pensija, į kurios dydį įtrauktas koeficientas už viršilos laipsnį, būtų perskaičiuota, įtraukiant į pensijos dydį koeficientą už pulkininko leitenanto laipsnį.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2000 m. spalio 26 d. išvada Nr. 16877 pareiškėjui nuo 2000 m. spalio 1 d. pensija už tarnybą buvo paskirta, vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu. Pareiškėjui pensijos skyrimo metu galiojusi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis įtvirtino, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą apskaičiuojama ir mokama pagal pensijos mokėjimo mėnesį galiojantį pareigūnų arba karių darbo užmokestį už tas pareigas, kurias išeidamas iš tarnybos turėjo pareigūnas ar karys. Į šį užmokestį įskaitomas pareiginis atlyginimas, taip pat priedai už laipsnį, stažą ir kategoriją, kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, analizuodama šias įstatymo nuostatas, pažymi, jog jose imperatyviai nurodyta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą apskaičiuojama ir mokama pagal pensijos mokėjimo mėnesį galiojantį pareigūnų arba karių darbo užmokestį būtent už tas pareigas, kurias išeidamas iš tarnybos turėjo pareigūnas ar karys (įskaitant pareiginį atlyginimą, taip pat priedus už laipsnį, stažą ir kategoriją).

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas, išeidamas iš tarnybos, turėjo Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko šaudyklos sargybos viršininko pareigas ir jam buvo suteiktas viršilos laipsnis. Taigi pagal nurodytas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjui pagrįstai apskaičiuotas pensijos dydis, į jį įskaičiuojant atleidimo iš tarnybos metu turėtų pareigų pareiginį atlyginimą bei priedą už suteiktą viršilos laipsnį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentas, kad į pensijos dydį turėjo būti įskaičiuojamas priedas už pulkininko leitenanto laipsnį, nepagrįstas, kadangi pareiškėjas nuo 2000 m. rugsėjo 30 d. išeidamas iš tarnybos šio laipsnio neturėjo, o, kaip jau buvo minėta, pagal pareiškėjui pensijos skyrimo metu galiojusią Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai už tarnybą apskaičiuoti ir mokėti aktualios tik tos pareigos, kurias išeidamas iš tarnybos turėjo pareigūnas ar karys (įskaitant pareiginį atlyginimą, taip pat priedus už laipsnį, stažą ir kategoriją). Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad pareiškėjui iki jo atleidimo iš tarnybos 2000 m. rugsėjo 30 d. buvo mokamas priedas už pulkininko leitenanto laipsnį. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo pulkininko leitenanto laipsnį jį atleidžiant iš tarnybos 1994 m. balandžio 1 d., galėjo būti svarbi pareiškėjui skiriant pensiją nuo 1994 m. balandžio 1 d., tačiau, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nuo 2000 m. kovo 2 d. grįžo į tarnybą ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko šaudyklos sargybos viršininku, suteikiant viršilos laipsnį, nagrinėjamu atveju aktualus tik pareiškėjo atleidimas būtent iš šių pareigų, kuriose jam buvo suteiktas viršilos laipsnis, o ne pulkininko leitenanto.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą laipsnį imti iš ankstesnio laikotarpio tarnybos santykio, o kitus darbo užmokesčio elementus – iš atleidimo momentu buvusio tarnybos santykio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją, įtraukiant koeficientą už pulkininko leitenanto laipsnį bei paliekant pareiginį atlyginimą už Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko šaudyklos sargybos viršininko pareigas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pareiškėjui po išėjimo į pensiją grįžus į tarnybą Vidaus reikalų ministerija neteisėtai, pažeisdama Vidaus tarnybos statuto nuostatas, pareiškėjo turimą pulkininko leitenanto laipsnį pažemino per kelias pakopas – iki viršilos laipsnio. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog pareiškėjas po išėjimo į pensiją savo noru grįžo į tarnybą Vidaus reikalų ministerijoje ir ėjo Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko šaudyklos sargybos viršininko pareigas, suteikiant viršilos laipsnį. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas dar 2000 m. rugsėjo 30 d. žinojo apie tai, jog pareiškėjui grįžus į tarnybą Vidaus reikalų ministerijoje buvo suteiktas viršilos laipsnis, nes pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su savo tarnybos apskaitos lapu, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dieną jis turi viršilos karinį laipsnį. Pareiškėjui nesutikus su viršilos laipsnio suteikimu, jis šią aplinkybę galėjo ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. inicijuoti tarnybinį ginčą. Kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka buvo užginčijęs viršilos laipsnio suteikimą, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi teisinio ar faktinio pagrindo šios aplinkybės nevertinti. Šiuo atveju nagrinėjama byla dėl to, ar pagrįstai Vidaus reikalų ministerija, apskaičiuodama pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, neįtraukė koeficiento už pulkininko leitenanto laipsnį, t. y. dėl pensijos pareiškėjui skyrimo ir mokėjimo, o ne tarnybinis ginčas, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio ir faktinio pagrindo kvestionuoti viršilos laipsnio suteikimo pareiškėjui teisėtumo.

Kaip jau buvo minėta, nustačius, kad pareiškėjas, išeidamas iš tarnybos, turėjo Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko šaudyklos sargybos viršininko pareigas ir jam buvo suteiktas viršilos laipsnis, pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjui pagrįstai apskaičiuotas pensijos dydis, į jį įskaičiuojant atleidimo iš tarnybos metu turėtų pareigų pareiginį atlyginimą bei priedą už suteiktą viršilos laipsnį, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją, įtraukiant koeficientą už pulkininko leitenanto laipsnį, nesant tam teisinio pagrindo.

Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes ir jas įvertino, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nepripažintini pagrįstais, todėl apeliacinis skundas yra netenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo B. R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė