AS-1120-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1120-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00116-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 70.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. P. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai, A. J. ir uždarajai akcinei bendrovei „Eurometras“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. P. T. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo 2014 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-1210 „Dėl Telšių apskrities viršininko administracijos 1999 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1689 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Platelių kadastro vietovėje Plungės rajone“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir 2014 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 36SK-(14.36.110.)-688 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Plungės rajono savivaldybėje, Platelių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad Įsakymas ir Sprendimas priimti 2014 m. liepos 14 d. ir 2014 m. liepos 17 d., o pareiškėjas dėl šių aktų panaikinimo į teismą kreipėsi 2015 m. vasario 27 d., t. y. daugiau nei po septynių mėnesių nuo jų priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), 91 punktą, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymą (pakeitimą) patvirtinantys dokumentai (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir šių Nuostatų 106 punkte nurodytas išrašas) užsakovams įteikiami asmeniškai arba jų pageidavimu išsiunčiami paštu.

Apie ginčo sklypo ribų bei pravažiavimo nustatymą, t. y. skundžiamų aktų priėmimą, pareiškėjui galėjo būti žinoma ir dėl jau vykusio analogiško ginčo administracinėje byloje Nr. I-121-342/2013 (prijungta byla). Be to, nustatant ginčo sklypo ribas pareiškėjas asmeniškai dalyvavo ir parašė pastabas 2013 m. gruodžio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 261, nurodydamas dėl ko su parodytomis ribomis nesutinka. Pareiškėjas 2014 m. birželio 6 d. raštu „Dėl UAB „Eurometras“ matininko V. M. veiksmų“ kreipėsi į Skyrių ir UAB „Eurometras“ dėl kadastrinių matavimų bylos tikrinimo ir pats nurodė „<...>.

Susipažinęs su aukščiau minėta byla, turiu pastabų. <...>“. Pagal Nuostatų 701 punktą Žemėtvarkos skyrius registruoja vykdytojų teikiamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas ir informaciją apie pateiktas ir patikrintas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas skelbia Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Taigi pareiškėjui jau anksčiau, nei buvo priimti skundžiami aktai, turėjo būti žinoma apie kadastro duomenų bylos patikrinimo rezultatus ir kuo joje nustatytos ginčo sklypo ribos galimai pažeidžia jo interesus bei kad bus priimti skundžiami aktai.

Skundžiami aktai vėliau buvo priimti remiantis būtent tais duomenimis apie ginčo sklypo ribas, kurios buvo pareiškėjui parodytos 2013 m. gruodžio 19 d. procedūros metu. Nagrinėjamos bylos duomenimis, kitų analogiškų procedūrų vėliau nebuvo atlikta. Skyrius 2014 m. spalio 27 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.104.)-2928 informavo apie tai, kad ginčo sklypo kadastro duomenys patvirtinti, t. y. pareiškėjas sužinojo, kad tos ginčo sklypo ribos, kurios buvo jam parodytos 2013 m. gruodžio 19 d., atsakovo pripažintos teisingomis. Šį raštą pareiškėjas nurodo gavęs 2014 m. lapkričio 8 d., ką patvirtina ir AB Lietuvos pašto 2015 m. gegužės 19 d. pažyma Nr. 3-3271 apie registruotųjų korespondencijos siuntų išsiuntimą, įteikimą.

Skyrius 2014 m. gruodžio 1 d. raštu Nr.36SD-(14.36.104.)-3343 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“, kurį pareiškėjas nurodo gavęs 2014 m. gruodžio 16 d. (gavimo datos įrodymai nepateikti), pateikė pareiškėjui jo skundžiamus aktus bei kitus susijusius su šiuo ginču dokumentus.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo tvarka mutatis mutandis taikoma ir nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų teikimui. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro duomenys teikiami šio įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka pagal duomenų teikimo sutartis arba pagal asmenų prašymus.

Pagal Nuostatų 8.16 punktą, fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie neatlieka įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų funkcijų, turi teisę, be kita ko, sužinoti ir žemės sklypo kadastro duomenis. Taigi kadastro duomenys yra vieši ir pareiškėjas iš VĮ Registrų centro taip pat galėjo gauti jį dominantį planą, tačiau iš pareiškėjo pateikiamo susirašinėjimo su VĮ Registrų centru matyti, kad pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi į šią įmonę dėl įvairių duomenų ir dokumentų apie jo žemės sklypą pateikimo ir juos gavo, tačiau nė karto nepaprašė jokių dokumentų, susijusių su ginčo sklypu.

Pareiškėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja su Skyriaus 2015m. sausio 8 d. raštu Nr. 36SD-32-(14.36.104.) „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“, siųstu jo atstovui advokatui Mariui Venckui, kuriuo pateikti ginčo sklypo plano (su kuriuo pareiškėjas jau buvo susipažinęs) kopijos ir kiti dokumentai. Šis raštas Klaipėdos pašto skyriuje gautas 2015 m. sausio 13 d., tačiau pareiškėjo atstovas atsiėmė siuntą tik 2015 m. sausio 30 d., tuo dar labiau užvilkindamas skundo padavimą. Laikoma, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais.

Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011). Teismo vertinimu, skundo padavimo termino eiga prasidėjo 2014 m. gruodžio 16 d. pareiškėjui gavus Skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. 36SD-(14.36.104.)-3343 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“, su kuriuo pateikti skundžiami aktai bei kiti susiję su šiuo ginču dokumentai.

Nuo šio momento pareiškėjas turėjo sužinoti apie skundžiamus aktus (jų esmę) – jam tapo prieinama informacija apie esminius šių aktų turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktus priėmusią instituciją, priėmimo datą, aktais nustatomas teises ar pareigas.

Apibendrinant paminėtas aplinkybes padaryta išvada, kad pareiškėjas ir iki 2014 m. gruodžio 16 d. nebuvo aktyvus ir neatliko atitinkamų veiksmų, siekdamas išsiaiškinti skundžiamų aktų turinį, nors žinojo, kad tokie aktai turi būti priimti ir žinojo, kuo jie galimai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Be to, pareiškėjas ir po 2014 m. gruodžio 16 d. nebuvo aktyvus ir neatliko atitinkamų veiksmų siekdamas per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo. Vien tai, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 16 d. dar nebuvo gavęs iš atsakovo ginčo sklypo plano kopijos, neduoda pagrindo teigti, kad pareiškėjas neturėjo duomenų apie jo skundžiamų aktų esmę, todėl laikytina, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą. Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra pateikęs prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir į tai, kad aplinkybė, jog skundas buvo priimtas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu, administracinė byla nutraukta.

III. Pareiškėjas P. P. T. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Įsakymo ir Sprendimo tekstinių dalių be priedų (planinės medžiagos) gavimas yra pakankamas pagrindas termino skundui paduoti eigą skaičiuoti nuo 2014 m. gruodžio 16 d. Pagrindinis dokumentas, kuriame aiškiai ir informatyviai fiksuojami duomenys apie sklypą, yra planas. Įsakyme ir Sprendime nurodyta, kad priedai (planas) yra neatskiriama jų dalis. Akivaizdu, kad neturint viso dokumento su priedais kaip vientiso administracinio akto, be planinės medžiagos vien iš tekstinės dalies neįmanoma suprasti, kokias teises ir pareigas jis nustato (sklypo ribų, plotų, posūkio taškų koordinačių, kelių ir kt.). Apie žemėtvarkos projekto tikslinimo procedūras ir priimtą Įsakymą pareiškėjui nebuvo žinoma iki 2014 m. gruodžio 16 d., nes apie jį Skyrius savo 2014 m. spalio 27 d. rašte nieko nenurodė. Tas pats pasakytina ir apie Sprendimu patvirtintą planą, nes jis buvo parengtas ir patvirtintas jau po 2014 m. birželio 6 d.: planas parengtas 2014 m. birželio 16 d., o patvirtintas Sprendimu 2014 m. liepos 17 d. Taigi visiškai akivaizdu, kad 2014 m. birželio 6 d. pareiškėjas negalėjo susipažinti su dokumentais, kurie tuo metu dar neegzistavo. Be to, Įsakymas ir Sprendimas priimti ne pareiškėjo, o kito asmens atžvilgiu. Skyriaus veiksmai (neveikimas) lėmė tai, kad apie skundžiamus aktus (jų esmę) P. P. T. sužinojo 2015 m. sausio 30 d.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Eurometras“ ir A. J. atsiliepimuose prieštarauja pareiškėjo atskirojo skundo tenkinimui. A. J. taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė dėl atsiliepimo į P. P. T. atskirąjį skundą surašymo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemaitijos nacionalinio parko direkcija prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (pvz., 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Kiekvienu atveju sprendžiant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti konkretaus termino eigos pradžią (pvz., 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Atskiruoju skundu pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą Įsakymui ir Sprendimui, kuriais patikslintas trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J. priklausančio žemės sklypo plotas ir ribos bei patvirtinti kadastro duomenys, apskųsti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad minėti individualūs teisės aktai teisinę galią įgijo 2014 m. liepos mėnesį, netiria ir nevertina administracinės bylos proceso šalių elgesio šių aktų parengimo ir priėmimo procedūrų metu, kadangi tokios aplinkybės nėra reikšmingos asmens teisės kreiptis gynybos į teismą įgyvendinimo aspektu.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad procesinio termino skundui dėl Įsakymo ir Sprendimo paduoti eiga prasidėjo šių administracinių sprendimų įteikimo pareiškėjui momentu, t. y. 2014 m. gruodžio 16 d., kai pareiškėjas (jo atstovas) gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. 36SD-(14.36.104.)-3343 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“. Tačiau Skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. rašto ir jo priedų analizė patvirtina P. P. T. paaiškinimus, kad neatsiejamą Įsakymo ir Sprendimo dalį sudaranti grafinė medžiaga, nors ir nedidelės apimties, kartu su šiais tekstiniais dokumentais nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į tai, kad būtent brėžiniai su juose pažymėtomis žemės sklypo ribomis ir kadastro duomenimis atspindi svarbiausią informaciją, kurią išnagrinėjęs pareiškėjas būtų galėjęs spręsti apie savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, jis pagrįstai dar kartą (2014 m. gruodžio 22 d.) kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti visą būtiną dokumentaciją. Atsakydamas į pastarąjį prašymą, Skyrius 2015 m. sausio 8 d. raštu Nr. 36SD-32-(14.36.12) išsiuntė pareiškėjui ginčo planavimo medžiagą. Kaip rodo AB Lietuvos pašto 2015 m. vasario 10 d. pažyma Nr. 3-787 ir 2015 m. liepos 27 d. raštas Nr. 3-4715, ši korespondencija advokato Mariaus Venckaus kontoros adresu buvo pristatyta 2015 m. sausio 12 d., tačiau neradus gavėjo, iki 2015 m. sausio 30 d. saugoma pašto skyriuje.

Aptartų faktinių duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo veiksmai, susiję su 2014 m. gruodžio 22 d. prašymo pateikimu atsakovui, buvo sąžiningi bei objektyviai pateisinami. Nors per 2015 m. sausio 13 d. – 2015 m. sausio 30 d. laikotarpį pareiškėją atstovaujantis advokatas Marius Venckus neatsiėmė jam skirtos pašto siuntos, tačiau šis delsimas, nesant akivaizdžių pareiškėjo pasyvumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis įrodymų, negali būti aiškinamas pareiškėjo nenaudai. Todėl pripažinus, kad su Įsakymo ir Sprendimo (bei jų sudėtinių dalių) turiniu P. P. T. susipažino 2015 m. sausio 30 d., konstatuotina, kad 2015 m. vasario 27 d. paduodamas teismui skundą, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino jis nepraleido.

Vadovaujantis pirmiau išdėstytais argumentais Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo.

Kadangi proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas yra susijęs su teismo baigiamojo akto, galutinai nustatančio patenkintų ir atmestų skundo reikalavimų santykį, priėmimu, šioje proceso stadijoje teisėjų kolegija nepasisako dėl A. J. prašymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. P. T. atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė