A-662-1328-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1328/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03195-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Resolution valuations“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2013 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. GT-49(13)-S (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam buvo skirta drausminė nuobauda (papeikimas) ir priimti naują sprendimą (t. y. drausmės bylą nutraukti).

Nurodė, kad Garbės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, viršijo suteiktą kompetenciją, t. y. išnagrinėjęs drausmės bylą, jam skyrė drausminę nuobaudą ne už kompetentingos institucijos – Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – ir Tarnyba) – nustatytus pažeidimus, tačiau už pažeidimus, kuriuos Garbės teismas, veikdamas ultra vires, nustatė pats. Garbės teismas neturi teisės vertinti ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir (ar) Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – ir Metodika), reikalavimams, nes tokia teisė suteikta Tarnybai.

Pažymėjo, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Tarnyba nenustatė jos neatitikties Įstatymo 22 straipsnių reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Prieš priimdama sprendimą dėl ataskaitos teisingumo ar neteisingumo, Tarnyba gali teikti paklausimus turto vertinimo ataskaitą parengusiam turto vertintojui bei turto vertinimo įmonei, kurios vardu yra parengta ataskaita. Pažymėjo, kad Tarnyba jokių teisinę galią turinčių individualių teisės aktų dėl nagrinėjamų ataskaitų teisingumo ar neteisingumo nebuvo priėmusi. Tuo metu Tarnyba buvo parengusi tik procedūrinio pobūdžio Garbės teismui adresuotas išvadas, t. y. 2013 m. liepos 1 d. išvadą Nr. GT-54(13)-I-1 „Dėl turto vertintojo D. B. veiksmų, rengiant turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-12-11-23-5921“, 2013 m. liepos 1 d. išvadą Nr. GT-54(13)-I-2 „Dėl turto vertintojo D. B. veiksmų, rengiant turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-12-11-23-5929“ bei 2013 m. liepos 1 d. išvadą Nr. GT-54(13)-I-3 „Dėl turto vertintojo D. B. veiksmų, rengiant turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-12-11-23-5945“ (toliau – ir 2013 m. liepos 1 d. Išvados). Išvados, kuriomis remdamasis Garbės teismas nustatė turto vertinimo ataskaitų Nr. LT-12-11-23-5921 (toliau – ir Ataskaita Nr. 5921), Nr. LT-12-11-23-5929 (toliau – ir Ataskaita Nr. 5929) ir Nr. LT-12-11-23-5945 (toliau – ir Ataskaita Nr. 5945, toliau vadinamos Ataskaitomis) neatitiktį, tėra tik procedūrinio pobūdžio dokumentas, teikiamas Garbės teismui, siekiant iškelti drausmės bylą, o ne individualus administracinis aktas. Teigė, kad Išvada neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas šių Išvadų net neturėjo teisės skųsti, nes apie jas sužinojo pasinaudojęs Garbės teismo nuostatų 26 punkte nustatyta teise susipažinti su drausmės bylos medžiaga.

Garbės teismas viršijo jam suteiktą kompetenciją ir konstatavo Ataskaitų neteisingumą skundžiamame sprendime, kuriuo remdamasi Tarnyba vėliau priėmė 2013 m. liepos 25 d. išvadas dėl Ataskaitų negaliojimo. Garbės teismas neįvertino, kad drausminė nuobauda dėl Ataskaitų neatitikties Įstatymo ir Metodikos reikalavimams gali būti skiriama tik po to, kai ji Tarnybos ar teismo pripažįstama neatitinkančia minėtų teisės aktų reikalavimų. Turto vertintojas negalėjo būti nubaustas drausmine nuobauda už pažeidimą, kuris dar nebuvo nustatytas Įstatymų įtvirtinta tvarka. Taigi pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta konstitucinė teisė kreiptis į teismą.

Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Tarnyba, turėdama informacijos apie turto vertintojo padarytus teisės aktų pažeidimus, parengia Garbės teismui teikimą dėl drausmės bylos turto vertintojui iškėlimo, tačiau pažeidimus konstatuoja ir drausminę nuobaudą už juos turto vertintojui skiria Garbės teismas. Pažymėjo, kad Garbės teismas konstatavo turto vertintojo padarytus teisės aktų pažeidimus, bet ne Ataskaitų neatitiktį Įstatymo 22 straipsnio, Metodikos bei Europos vertinimo standarto (toliau – ir EVS) reikalavimams. Ataskaitų neatitiktis buvo konstatuota Tarnybos 2013 m. liepos 25 d. išvadose. Garbės teismas nustatė ne ataskaitos neatitiktį (neteisingumą), bet pareiškėjo padarytus teisės aktų pažeidimus rengiant Ataskaitą. Išvada dėl veiksmų nėra individualus administracinis teisės aktas pagal VAĮ.

Pabrėžė, kad nei Įstatyme, nei Garbės teismo nuostatuose nėra nustatytos pareigos informuoti turto arba verslo vertintoją apie teikiamą Garbės teismui teikimą ir išvadą dėl veiksmų iki parengiamojo Garbės teismo posėdžio. Garbės teismas iš karto po parengiamojo Garbės teismo posėdžio 2013 m. liepos 2 d. raštu Nr. T(1.13)A2-1161(13) informavo pareiškėją apie drausmės bylos iškėlimą, nagrinėjimo vietą ir laiką, pareiškėjo teisę susipažinti su drausmės bylos medžiaga. Pareiškėjo teisė į teisminę gynybą nebuvo pažeista. Be to, jis gali vienas arba kartu su atstovu (gynėju) dalyvauti posėdyje ir teikti paaiškinimus. Garbės teismui priėmus sprendimą dėl vertintojo padarytų teisės aktų pažeidimų ir paskyrus drausminę nuobaudą, turto vertintojui suteikta teisė skųsti šį sprendimą. Tiek pasirengimo Garbės teismui, tiek pati Garbės teismo procedūra vyko laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Garbės teismas nagrinėjo turto vertintojo veiksmus rengiant Ataskaitas ir sprendime konstatavo teisės aktų pažeidimus. Tarnyba 2013 m. liepos 25 d. išvadas dėl ataskaitos atitikties Įstatymo bei Metodikos reikalavimams priėmė Garbės teismui išnagrinėjus turto vertintojo drausmės bylą. Pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes nebuvo įrašytas į Išorės turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių teisę asmenų verstis sąrašą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Resolutions valuations“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame palaikė pareiškėjo skundą ir prašė jį tenkinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo D. B. skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl Garbės teismo 2013 m. liepos 16 sprendimo Nr. GT-49(13)-S, kuriuo pareiškėjui D. B., nustačius, kad Ataskaitą Nr. 5921 jis parengė nesilaikydamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 28, 77, 83.3 ir 83.3 punktų reikalavimų, Ataskaitą Nr. 5929 parengė nesilaikydamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 28, 62.2, 62.3, 62.4 ir 83.5 punktų reikalavimų, o Ataskaitą Nr. 5945 parengė nesilaikydamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 28, 57, 62.3, 84.4, 78.2, 83.5 punktų ir EVS 5 „Vertinimo ataskaita“ 4.1.5 paragrafo reikalavimų, skirta drausminė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Taip pat buvo nustatyta, kad 2013 m. balandžio 23 d. bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – ir BAB) bankas „Snoras“ kreipėsi į Tarnybą su prašymu įvertinti nepriklausomų turto vertintojų atliktas BAB bankui „Snoras“ priklausančio perimto turto vertinimo ataskaitas dėl atitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams. Prie prašymo buvo pridėtos ir UAB „Resolution valuations“ vardu turto vertintojo D. B. parengtos Ataskaitos. Ataskaitoje Nr. 5921 buvo vertintas nebaigtas statyti poilsio kompleksas ir žemės sklypo nuomos teisė, vertinamo turto adresas – (duomenys neskelbtini), Neringos m.; Ataskaitoje Nr. 5929 buvo vertintas 597,97 kv. m administracinis pastatas (unikalus Nr. 2192-0007-8010), inžineriniai tinklai, kiti statiniai, 426 kv. m žemės sklypo (unikalus Nr. 2101-0003-0214) nuomos teisės, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; Ataskaitoje Nr. 5945 buvo vertintas 212,04 kv. m gyvenamasis namas su verslo patalpomis, 16/100 dalis iš 240,59 kv. m gyvenamojo namo, 761 kv. m žemės sklypas ir 406/625 dalis iš 625 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Palangoje.

Tarnyba 2013 m. gegužės 7 d., 2013 m. gegužės 10 d. raštais kreipėsi į pareiškėją bei UAB „Resolution valuations“, prašydama pateikti informaciją ir paaiškinimus bei turimą informaciją ir dokumentus, susijusius su Ataskaitų rengimu. Pareiškėjas ir UAB „Resolution valuations“ pateikė Tarnybai prašomą informaciją ir paaiškinimus dėl Ataskaitų.

Tarnyba 2013 m. liepos 1 d. parengė išvadas ir 2013 m. liepos 1 d. teikimu Nr. GT-54-(13)-T kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos pareiškėjui iškėlimo. Tarnyba 2013 m. liepos 2 d. raštu Nr. T(1.13)A2-1191(13) informavo pareiškėją apie drausmės bylos iškėlimą ir nurodė, kada vyks Garbės teismo posėdis, o 2013 m. liepos 9 d. raštu Nr. T(1.13)A2-1199(13) informavo pareiškėją apie drausmės bylos nagrinėjimo laiko pakeitimą.

Garbės teismas 2013 m. liepos 16 d. posėdžio protokole Nr. GT-33(13)-P 5 klausimu nagrinėjo pareiškėjo drausmės bylą ir padarė išvadą, kad Ataskaitose nustatyti pažeidimai yra realūs, pareiškėjas, pateikdamas papildomus dokumentus, patvirtino, kad trūkumai egzistuoja, konstatavo, jog jis, rengdamas Ataskaitą, pažeidė turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo veikla ne pirmą kartą buvo svarstoma Garbės teisme, vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 2 punktu, vienbalsiai buvo nutarta skirti jam drausminę nuobaudą – papeikimą. Sprendimu Nr. GT-49(13)-S nustatyta, kokių teisės aktų pareiškėjas nesilaikė.

Tarnyba 2013 m. liepos 25 d. surašė išvadas Nr. T-11(13)-1, T-10(13)-1, T-9(13)-1, kuriose konstatavo Ataskaitų neatitiktį Įstatymo, Metodikos ir Europos vertinimo standarto 5 „Vertinimo ataskaita“ reikalavimams. Pareiškėjas nesutiko su jam paskirta nuobauda iš esmės dėl, jo nuomone, Garbės teismo padarytų procedūrinių pažeidimų. Jis neginčijo Ataskaitose nustatytų Įstatymo ir Metodikos pažeidimų, todėl teismas jų nevertino. Pareiškėjas teigė, kad Garbės teismas peržengė savo kompetencijos ribas.

Pareiškėjo teigimu, buvo pažeista Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą dėl Tarnybos 2013 m. liepos 1 d. išvadų ginčijimo teismine tvarka. Tai, kad Tarnybos išvados dėl turto vertintojo veiksmų rengiant ataskaitas pateikiamos tik Garbės teismui, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pažeidžiama asmenų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Tarnyba nurodė ir pareiškėjas iš esmės sutiko, kad Tarnybos 2013 m. liepos 5 d. išvada nėra administracinis aktas, kuris yra priedas prie Teikimo, ir tai tik tarpinis procedūrinis sprendimas. Šiuo atveju 2013 m. liepos 1 d. Tarnybos išvados buvo parengtos dėl vertintojo veiksmų rengiant Ataskaitas. Garbės teismui suteikta teisė priimti sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, kurį pareiškėjas ir ginčija teismui.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad Garbės teismas, laikydamasis Įstatymo, Garbės teismo nuostatų reikalavimų, nustatęs, jog turto vertintojas nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, turėjo teisę iškelti drausmės bylą bei, įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį, pagrįstai skyrė D. B. drausminę nuobaudą. Pareiškėjas neginčijo ir nepateikė teismui rašytinių įrodymų, paneigiančių nustatytus jo pažeidimus. Teismas nenustatė, kad Garbės teismas būtų viršijęs jam suteiktą kompetenciją ar padaręs procedūrinį pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad Garbės teismo 2013 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. GT-49(13)-S buvo priimtas nepažeidus teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, atlikdamas turto vertinimą, pažeidė teisės aktų nuostatas ir nėra kitų drausmės bylos nutraukimo pagrindų, jo išvestinis reikalavimas nutraukti drausmės bylą negali būti tenkinamas.

III. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 188-191) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir pagrįstas, nes teismas nevertino esminių apelianto argumentų, neatskleidė bylos esmės. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino, jog Tarnybos ir Garbės teismo funkcijos, vertinant ataskaitas, iš dalies sutampa, ir kad tiek Tarnyba, tiek Garbės teismas turi teisę atlikti ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams vertinimą. Garbės teismo sprendimo priėmimo dieną turto vertintojo veiksmų neteisėtumas nebuvo nustatytas (pareiškėjo parengtos ataskaitos buvo laikomos atitinkančiomis Įstatymo reikalavimus) įstatymo nustatyta tvarka, todėl pagrindo skirti drausminę nuobaudą nebuvo.

Apelianto manymu, šios aplinkybės ir motyvai paneigia teismo išvadą, jog Tarnybos ir Garbės teismo funkcijos, vertinant ataskaitas, iš dalies sutampa. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog Garbės teismo kompetencija nebuvo viršyta. Tokia išvada reiškia netinkamą Įstatymo ir kitų teisės aktų, kuriais nustatyta Garbės teismo kompetencija, aiškinimą ir taikymą. Kaip numatyta Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Tarnyba nėra nustačiusi jos neatitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

Teigia, kad Garbės teismo sprendimo priėmimas prieš priimant Tarnybos išvadą yra esminis procedūrinis pažeidimas. Nurodo, jog tuo atveju, jeigu Tarnybos išvada dėl ataskaitos atitikties būtų priimta prieš Garbės teismo sprendimą, jis būtų galėjęs paduoti skundą teismui dėl Garbės teismo sprendimo ir Tarnybos išvados dėl ataskaitos atitikties kartu, nes tokiu atveju Tarnybos išvada dėl ataskaitos atitikties būtų traktuojama kaip tarpinis dokumentas. Pareiškėjo teigimu, teismai laikosi pozicijos, kad Tarnybos išvados dėl ataskaitų atitikties yra tarpiniai teisinių padarinių nesukeliantys dokumentai, kurie negali būti ginčo dalyku administraciniame procese.

Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai nustatė, jog Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. B1-14 „Dėl Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 14 punktas neprieštarauja Įstatymo 23 straipsnio 1 daliai. Taigi bylą nagrinėjęs teismas neteisingai nustatė, jog priimant Garbės teismo sprendimą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros ir kad nėra prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams.

Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismų praktika nagrinėjamu klausimu yra nevienoda.

Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 2-9) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime išdėsto motyvus, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai ištyręs visas bylos aplinkybes priėmė motyvuotą, aiškų, objektyvų sprendimą ir nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Priešingai nei nurodo apeliantas, Garbės teismas savo kompetencijos ribose pareiškėjo veiksmuose rengiant ataskaitą nustatė akivaizdžius Įstatymo, Metodikos, Europos vertinimo standartų pažeidimus, todėl, esant Įstatyme nurodytam drausminės nuobaudos skyrimo pagrindui, vadovaudamasis proporcingumo principu, nusprendė skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą.

Šiuo atveju pagrindo neiškelti drausmės bylos arba nutraukti iškeltą drausmės bylą nebuvo, nes, vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, už Įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria drausminę nuobaudą; pagal Įstatymo 29 straipsnio 6 dalį, drausmės byla nutraukiama, jeigu nagrinėjant turto arba verslo vertintojo drausmės bylą nenustatoma Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų.

Pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta išsami tiek teisės normų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, tiek nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, tiek pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 16 d. skundo ir Tarnybos atsiliepimo į šį skundą argumentų analizė. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas galiojančiomis teisės normomis, todėl apeliacinio skundo deklaratyvaus pobūdžio argumentai, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas bei nėra atskleista bylos esmė, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Pažymi ir tai, kad Tarnyba vertino tai, ar ataskaitos atitinka Įstatymo 22 straipsnio reikalavimus, o Garbės teismas vertino tai, ar pareiškėjas laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Aplinkybė, jog Garbės teismas nustatė, kad pareiškėjas, rengdamas ataskaitas, savo veiksmais pažeidė Įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus, savaime nereiškia, jog Garbės teismas viršijo savo kompetenciją, nes Garbės teismui Įstatymo 29 straipsnyje yra suteikta teisė savarankiškai nustatyti, kokias teisės normas pažeidė turto vertintojas (įskaitant ir Įstatyme nustatytus reikalavimus) ir už nustatytus pažeidimus paskirti drausminę nuobaudą.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai išaiškinta, jog Garbės teismas neviršijo jam teisės aktais suteiktos kompetencijos, o Tarnybos ir Garbės teismo funkcijos nagrinėjamu atveju iš dalies sutapo. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentas, jog pagal esamą teisinį reglamentavimą Tarnybos išvadose dėl ataskaitų atitikties turi būti konstatuoti analogiški pažeidimai kaip ir Garbės teismo sprendime, tačiau galima hipotetinė situacija, jog gali skirtis Garbės teismo ir Tarnybos praktika, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas ir nesusijęs su nagrinėjama byla.

Papildomai Tarnyba prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra itin svarbūs ir sukeliantys teisines pasekmes Tarnybai, o nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka būtų sudaryta galimybė išklausyti proceso šalis ir teikti žodinius paaiškinimus dėl ginčui svarbių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. GT-49(13)-S, kuriuo pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Atsakovas prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodydamas, jog skundžiami teismo sprendimo motyvai yra labai svarbūs, sukeliantys atsakovui teisines pasekmes, todėl turėtų būti sudaryta galimybė pateikti žodinius paaiškinimus dėl ginčui svarbių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsakovo teisė būti išklausytam yra realizuota, kadangi jo atstovai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje. Nagrinėjant apeliacinį skundą nebus tiriami ir vertinami nauji įrodymai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra būtinybės nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjui Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimu 2013 m. liepos 16 d. Nr. GT-49(13)-S buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Garbės teismas, susipažinęs su Turto vertinimo tarnybos 2013 m. liepos 1 d. išvada Nr. GT-54(13)-I-1 „Dėl turto vertintojo D. B. veiksmų, rengiant turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-12-11-23-5921“, 2013 m. liepos 1 d. išvada Nr. GT-54(13)-I-2 „Dėl turto vertintojo D. B. veiksmų, rengiant turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-12-11-23-5929“ bei 2013 m. liepos 1 d. išvada Nr. GT-54(13)-I-3 „Dėl turto vertintojo D.

B. veiksmų, rengiant turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-12-11-23-5945“ bei vertintojo (pareiškėjo) paaiškinimais, konstatavo, kad vertintojas (pareiškėjas) Turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-12-11-23-5921 parengė nesilaikydamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 28, 77, 83.3, 83.5 punktų reikalavimų (ataskaitoje taikomas skaičiavimo būdas yra sudėtingas, o ataskaitoje pateikta informacija, susijusi su vertės nustatymo pagrindimu, yra paini ir klaidinanti, ataskaitoje nėra atlikta prielaidos dėl maksimalaus ir geriausio turto panaudojimo įgyvendinamumo teisinė analizė, pateikiamos teisiškai nepagrįstos prielaidos dėl maksimalaus ir geriausio vertinamo turto panaudojimo ir kt.), Turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-12-11-23-5929 parengė nesilaikydamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimų ir Metodikos 28, 62.2, 62.3, 62.4 ir 83.5 punktų reikalavimų (Ataskaitoje nėra pateikiami turto vertės skaičiavimai ir nenurodomos atliktų skaičiavimų sekos, kurios parodytų, kaip, taikant lyginamąjį metodą, buvo apskaičiuota vertinto turto rinkos vertė, nėra parodyta, kaip buvo nustatytas kiekvieno padarytos pataisos koeficiento dydis, nepaaiškinama, kokiais kriterijais remiantis buvo pasitrinkti konkretūs įvykę pirkimo–pardavimo sandoriai, nepagrįstai daromos išvados apie pasirinktų lyginamųjų objektų būklę, ataskaitoje taikant pajamų metodą nėra pateikiamos skaičiavimo sekos, parodančios, kokie matematiniai veiksmai buvo atlikti siekiant gauti ataskaitoje nurodomus skaičiavimų rezultatus ir kt.), Turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-12-11-23-5945 parengė nesilaikydamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto, Metodikos 28, 57, 62.3, 84.4, 78.2, 83.5 punktų ir ESV „Vertinimo ataskaita“ 4.1.5 paragrafo reikalavimų (nepagrindė nustatytos turto vertės, ne visi lyginamieji objektai atitinka analogiško ar panašaus turto sampratą, vertintojas neapžiūrėjęs lyginamųjų objektų taikė jų vertei pastatų būklės ir komunikacijų būklės pataisas, lyginamųjų objektų 0,25 vertės pataisa nėra pagrįsta, ploto pataisa taip pat nėra pagrįsta, nepagrįstos prognozuojamos išlaidos, susijusios su vertinamu turtu, ir kt.).

Garbės teismas pažymėjo, kad teisės normų nustatytų pareigų nevykdymas yra teisės pažeidimas.

Pareiškėjas, apeliaciniu skundu kvestionuodamas Garbės teismo sprendimą, teigia, kad jis nėra kompetentingas vertinti minėtų ataskaitų atitiktį Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams, be to, Garbės teismo sprendimo priėmimas prieš priimant Tarnybos išvadą yra esminis procedūrinis pažeidimas. Apeliantas, nesutikdamas su Garbės teismo sprendimu, teigia, kad Garbės teismas jam drausminę nuobaudą skyrė ne už kompetentingos institucijos nustatytus pažeidimus, tačiau už pažeidimus, kuriuos veikdamas ultra vires nustatė pats.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos Garbės teismo pareigos: nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas; kviesti turto arba verslo vertintojus dalyvauti Garbės teismo posėdžiuose nagrinėjant jų drausmės bylas; priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo. Už minėto įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš nustatytų drausminių nuobaudų (Įstatymo 29 str. 1 d.). Minėtos įstatymo nuostatos aiškiai apibrėžia Garbės teismo kompetenciją nustatyti paminėtų teisės aktų pažeidimus nagrinėjant turto arba verslo vertintojų drausmės bylas pagal gautus Priežiūros įstaigos teikimus (Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192). Pareiškėjo drausmės byla buvo nagrinėjama pagal Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. liepos 1 d. teikimą Nr. GT-54(13)-T. Kartu su minėtu teikimu Tarnyba pateikė ir 2013 m. liepos 1 d. Išvadas, kuriose buvo aptarti D. B. veiksmai, rengiant turto vertinimo ataskaitas (I t., b. l. 129-143).

Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. A556-2434/2013 akcentuojama, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, laikytina, jog Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams, o Garbės teismas vertina turto vertintojo galimai padarytus pažeidimus, t. y. tiria, ar vertinant turtą ir rengiant ataskaitą, nebuvo pažeisti Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai. Apelianto teiginys, kad tik Tarnybai nustačius, jog Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Garbės teismas būtų kompetentingas priimti sprendimą drausmės byloje, teisiškai nėra pagrįstas, nes įstatyme yra nustatyta savarankiška Garbės teismo kompetencija ir nėra nustatyta, kad jis gali spręsti dėl turto ar verslo vertintojo padarytų pažeidimų rengiant ataskaitą tik tokiu atveju, kai gauna Tarnybos išvadą dėl ataskaitos neatitikties. Garbės teismo sprendimo sukeliamos teisinės pasekmės yra orientuotos į paties vertintojo subjektines teises, o Tarnybos išvada, kad Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, reikšminga siekiant panaudoti pačią ataskaitą. Tokią išvadą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-821/2014.

Pagal Taisyklių 14 punktą, Garbės teismui išnagrinėjus turto arba verslo vertintojo drausmės bylą, Tarnyba parengia išvadą dėl turto arba verslo vertintojo parengtos turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, kurią pasirašo Tarnybos direktorius; pasirašyta Išvada registruojama Tarnybos Išvadų registre. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Kaip jau minėta anksčiau, Garbės teismas, skirtingai nei teigia pareiškėjas, turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams nevertina, jis, kaip pažymėta, vertina turto vertintojo galimai padarytus pažeidimus, t. y. tiria, ar vertinant turtą ir rengiant ataskaitą, nebuvo pažeisti Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai, o būtent Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nemato pagrindo laikyti pagrįstais pareiškėjo argumentus, jog Taisyklių 14 punktas prieštarauja Įstatymo 23 straipsnio 1 daliai. Be to, Taisyklių 14 punktas yra skirtas Turto vertinimo priežiūros tarnybai, Garbės teismas priimdamas Sprendimą minėta norma nesivadovavo ir jos netaikė, taigi nagrinėjamam ginčui ji netaikytina.

Bylos duomenys patvirtina, jog Garbės teismas, priimdamas Sprendimą, detaliai aptarė pareiškėjo rengtų turto vertinimo ataskaitų trūkumus, konstatuodamas, kokių konkrečiai turto vertintojų veiklai teisės aktuose keliamų reikalavimų D. B. nesilaikė (III t., b. l. 121-135), todėl nėra pagrindo laikyti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog Garbės teismas objektyviai ir nuodugniai ištyrė ir įvertino pareiškėjo paaiškinimus, pateiktą medžiagą, nėra pagrindo konstatuoti, jog jo drausmės byla išnagrinėta ir priimtas sprendimas nesilaikant Įstatymo ir Garbės teismo nuostatų reikalavimų. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo, pareiškėjas argumentų, kuriais nesutiktų su Garbės teismo Sprendime nustatytais teisės pažeidimais, t. y. tuo, jog rengdamas turto vertinimo ataskaitas nesilaikė atitinkamų teisės aktų reikalavimų, nepateikė, pareiškėjo teismui teikti argumentai buvo išimtinai susiję vien tik su Garbės teismo kompetencija, priimant Sprendimą, kurie buvo įvertinti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo.

Įvertinus nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Anatolijus Baranovas Arūnas Sutkevičius