eAS-180-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-180-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03740-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 67; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei, viešajai įstaigai Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui prašymą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 1-1935, kurio 1 punktu pritarta, kad viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (toliau – ir VMKL) ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras (toliau – ir PSC) būtų reorganizuotos sujungimo būdu į vieną juridinį asmenį – viešąją įstaigą Vilniaus Antakalnio klinikinę ligoninę; 2 punktu pavesta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui atlikti VMKL ir PSC reorganizavimo parengiamuosius veiksmus; 3 punktu VMKL ir PSC direktoriai įpareigoti iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. parengti viešųjų įstaigų reorganizavimo sąlygas, vieną kartą apie jas viešai paskelbti, pranešti raštu visiems reorganizuojamų viešųjų įstaigų kreditoriams ir ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną reorganizavimo sąlygas pateikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui.

Tretieji suinteresuoti asmenys VMKL ir PSC pateikė prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

VMKL prašė sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 1-1935 „Dėl pritarimo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro reorganizavimui“ galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

PSC prašė laikinai iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 1-1935 „Dėl pritarimo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro reorganizavimui“ galiojimą bei uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai skundžiamo sprendimo pagrindu vykdyti tolimesnius reorganizavimo veiksmus ir procedūras.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkintas. Trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkintas iš dalies. Laikinai, iki byloje įsiteisės teismo sprendimas, sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 1-1935 „Dėl pritarimo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro reorganizavimui“ galiojimas.

2014 m. spalio 7 d. teismas gavo trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo, nes pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės nebėra aktualios.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 10 d. nutartimi panaikino teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimą.

Teisme 2014 m. spalio 16 d. gautas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį.

Be to, 2014 m. spalio 13 d. teismas gavo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo byloje ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą netenkinti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str., 150 str. 1 d. 1 p.).

Teismas konstatavo, kad, pagal ABTĮ 150 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, be žodinio nagrinėjimo pats gali panaikinti skundžiamą nutartį. Teismas, įvertinęs pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog, nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo ir atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai toliau tęsiant reorganizavimo procedūrą, pareiškėjui ir tretiesiems asmenims palankaus teismo sprendimo vykdymas itin pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimą yra nepagrįsta ir naikintina.

III. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. spalio 27 d. gautas trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmesti, paliekant galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismo nutartis yra be motyvų, nepagrįsta.

Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis, pagal ABTĮ 149 straipsnį, neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai, nesukelia atsakovui jokių realių teisinių pasekmių. Pažymi, kad atsakovas apeliacinės instancijos teismui yra apskundęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimą. Atskiruoju skundu skundžiama teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis tik sugrąžino situaciją į ankstesnę reikalavimo užtikrinimo priemonės galiojimo padėtį, suteikdama esamai situacijai aiškumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VMKL atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti, paliekant galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo PSC atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirajame skunde pateiktais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. spalio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS261-1077/2014 kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją spręsti bylos pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir viešajai įstaigai Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui, dėl sprendimo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą, 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-118/2014 nutarė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Specialioji teisėjų kolegija taip pat nutarė šią bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kai įsiteisės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, priimtos išnagrinėjus Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautus atskiruosius skundus tikrinamoje byloje.

Taigi, remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi, išnagrinėtinas trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties.

Pabrėžtina, jog administracinis teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl pasikeitus faktinei situacijai yra galimybės iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012).

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 10 d. nutartimi, įvertinęs 2014 m. spalio 7 d. teisme gautą trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo, panaikino teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 1-1935 „Dėl pritarimo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro reorganizavimui“ galiojimo laikiną sustabdymą.

Teisme 2014 m. spalio 16 d. gautas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2014 m. spalio 17 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 150 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sutikdamas su atskiruoju skundu, panaikino ankstesnę to paties teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį, kuria buvo panaikintas teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pritaikytas reikalavimo užtikrinimas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pateikdama atskirąjį skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį, siekia, kad teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis būtų palikta galioti ir pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmestas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismo nutartis yra be motyvų, nepagrįsta.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas privalo atlikti faktinių aplinkybių, susijusių su prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone, vertinimą ir teismo nutartyje išsamiai bei aiškiai išdėstyti visus motyvus, kuriais remdamasis teismas nutaria taikyti arba netaikyti konkrečią priemonę. Kaip matyti iš skundžiamos 2014 m. spalio 17 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas faktinės situacijos išsamaus vertinimo neatliko, t. y. pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, itin lakoniškai konstatavo, jog, nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo ir atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai toliau tęsiant reorganizavimo procedūrą, pareiškėjui ir tretiesiems asmenims palankaus teismo sprendimo vykdymas itin pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas visiškai nevertino tokių svarbių aplinkybių kaip, visų pirma, ar yra reali grėsmė, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, galiojantis ginčijamas sprendimas sukeltų kokias nors realias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas, taip pat ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus siekiamam tikslui, ar nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių ir viešojo intereso pusiausvyros. Juolab, kad ankstesne teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartimi konstatavo, kad pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės nebėra aktualios. Skundžiama nutartimi teismas iš esmės tik konstatavo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, visiškai jo nepagrįsdamas.

Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi, kuri yra apeliacijos šioje byloje objektas, panaikindamas to paties teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį, tinkamai neišsprendė Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, gauto teisme 2014 m. spalio 13 d. Teismas ginčijamoje nutartyje, nors ir nurodė, kad įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tačiau nieko nepasisakė dėl pareiškėjo prašomos pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikinai, iki kol įsigalios teismo sprendimas šioje byloje, uždrausti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai atlikti su VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centro reorganizacija susijusius veiksmus. Juolab, kad ankstesne teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi teismas taikė ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšį – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsprendė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimo.

Dėl nustatytų procesinių pažeidimų visumos pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis turėtų būti naikinama ir klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tačiau, kaip minėta anksčiau, byloje susidarė ypatinga situacija, kai Specialioji teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-118/2014 konstatavo, kad ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir nutarta bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgusi į tai, kad pagal jurisdikcijos taisyklę prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikiamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles nagrinės pareiškėjo skundą (šiuo atveju – ieškinį), konstatuoja, kad visi procesiniai klausimai, tarp jų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, ginčijama nutartis naikintina (ABTĮ 142 str. 1 d., 148 str.), o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgiant į šio procesinio instituto specifiką, perduotinas spręsti bendrosios kompetencijos teismui. Todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, byla perduotina pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui (ABTĮ 21 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu, 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kartu su šia byla perduoti spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius