A-492-1067-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -1067/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03464-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja) rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1-11), prašydamas panaikinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa, VLK) direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 1P-130 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B.“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas nesutiko su jam paskirta tarnybine nuobauda – griežtu papeikimu, skirtu už tai, kad pareiškėjas, būdamas asmeniškai atsakingas už jam pavestų užduočių ir funkcijų vykdymą bei priimtus sprendimus, aplaidžiai atliko funkcijas, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, netinkamai vykdė teisėtumo principą ir esmines viešojo administravimo procedūras, pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos principus. Tokiu savo elgesiu pareiškėjas esą diskreditavo valstybės tarnybą.

Nurodė, jog ginčijamas Įsakymas, be kita ko, grindžiamas Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2013 m. liepos 17 d. rašte pateikta informacija, tačiau šiame rašte nenurodyta jokių faktinių duomenų, patvirtinančių tarnybinio nusižengimo tyrimo metu padarytas išvadas. Pareiškėjas tvirtino, jog jam įteiktame pranešime apie tarnybinį nusižengimą nenurodytos datos, faktai, tokiu būdu apsunkinant pareiškėjo galimybę gintis nuo pareikštų kaltinimų. Mano, kad Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo, Klaipėdos vaikų ligoninės vadovės, Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vadovės, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo ir vyriausiojo gydytojo pavaduotojo teiginiai, užfiksuoti 2013 m. liepos 15 d. posėdyje, neatitinka tikrovės. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti šiame posėdyje, apie jį nebuvo informuotas apskritai.

Taigi tyrimas atliktas šališkai, nesilaikant Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatų. Nei tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusios komisijos išvadoje, nei ginčijamame Įsakyme nenurodyta, kokiu būdu pasireiškia pareiškėjo funkcijų nevykdymas, išskyrus tai, kad netinkamai atstovavo Klaipėdos teritorinę ligonių kasą (toliau – ir TLK) santykiuose su juridiniais asmenimis. Neaišku, apie kurių juridinių asmenų atstovavimą kalbama. Pareiškėjo teigimu, jis tinkamai laikėsi teisės aktų, gynė viešąjį interesą, o gydymo įstaigų vadovų nuomonė tėra subjektyvi pozicija, nepagrįsta faktais.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa gina viešąjį interesą, todėl atitinkamoms institucijoms jos vardu buvo pateikti skundai dėl neteisėtų priemokų už suteiktas medicinos paslaugas. Kartu buvo pateikti informaciją patvirtinantys duomenys: pacientų skundai, patikrinimų išvados ir kt., taigi nepagrįstai teigiama, jog skundai grindžiami tik pareiškėjo nuomone. Mano, kad turi būti laikomasi Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog tarnybinė nuobauda negali būti paskirta jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai.

Pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo. Nurodė, kad šiuo atveju tokia informacija gauta 2013 m. liepos 2 d., o komisija sudaryta tik 2013 m. liepos 11 d., t. y. praleidus minėtą terminą. Komisijos išvadoje nurodoma, kad sunkinanti aplinkybė yra tai, jog pareiškėjui 2012 m. liepos 27 d. buvo skirta tarnybinė nuobauda, tačiau šios nuobaudos galiojimas baigėsi 2013 m. liepos 27 d., todėl nėra pagrindo jos traktuoti kaip sunkinančios aplinkybės.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą (II t., b. l. 22-26), prašydamas pareiškėjo skundo netenkinti.

Pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2009 m. iki 2013 m. liepos 15 d. netinkamai vykdė pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neįgyvendino nustatytų pareigybės tikslų, t. y. nesugebėjo tinkamai organizuoti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiklos ir neužtikrino jos funkcijų įgyvendinimo, netinkamai jai atstovavo, netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 7 punktą, leido susidaryti situacijai, kai dėl neįmanomo darbo pasisako šešių stambiausių Klaipėdos regiono sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, savivaldybės meras, tarybos narys ir stebėtojų tarybos pirmininkas. Pareiškėjas per aplaidumą netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą teisėtumo principą ir esmines viešojo administravimo procedūras, pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos principus, pažeidė Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2 punkte įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei principą. Nurodė, kad komisija, siekdama sumažinti jau susidariusią konfliktinę situaciją, tarnybinio tyrimo atlikimo metu susitiko tik su įstaigų vadovais, tačiau susitikimo protokolas buvo pateiktas pareiškėjui, kartu pridėti visi dokumentai, kuriais disponavo komisija. Taigi pareiškėjas turėjo visas galimybes realizuoti savo teises – teikti paaiškinimus, dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu (II t., b. l. 124-130) pareiškėjo skundą patenkino; panaikino Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 1P-130.

Teismas nustatė, kad 2013 m. liepos 2 d. Klaipėdos universitetinė ligoninė pateikė Valstybinei ligonių kasai 2013 m. liepos 1 d. Klaipėdos universitetinės ligoninės, Klaipėdos Respublikinės ligoninės, Palangos reabilitacijos ligoninės, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro ir Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiųjų gydytojų raštą, kuriame skundžiamasi pareiškėjo veikla ir darbu. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1K-162 sudaryta komisija tirti galimą pareiškėjo, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus, tarnybinį nusižengimą (toliau – ir Komisija).

Valstybinėje ligonių kasoje 2013 m. liepos 22 d. gautas Klaipėdos miesto savivaldybės mero V. Grubliausko 2013 m. liepos 17 d. raštas Nr. R2-2394, kuriuo informuojama apie Klaipėdos savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų skundus dėl pareiškėjo veiklos, prašoma spręsti dėl jo atitikimo užimamoms pareigoms. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Stebėtojų taryba 2013 m. liepos 24 d. priėmė nutarimą dėl pareiškėjui pareikštų įtarimų – pritarti ir palaikyti pareiškėjo nuomonę, neįžvelgiant jo veikloje tarnybinio nusižengimo požymių.

Lietuvos gydytojų sąjungos Klaipėdos miesto filialo pirmininkas 2013 m. liepos 24 d. pareiškime nurodė nepritariantis, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, pažymėjo, kad Klaipėdos miesto mero nuomonė dėl pareiškėjo veiklos yra neparemta faktiniais duomenimis. Valstybinės ligonių kasos tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija 2013 m. liepos 24 d. parengė išvadą Nr. 3P-12 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriumi ir vykdydamas jam pavestas funkcijas, per laikotarpį nuo 2009 m. iki 2013 m. lipos 15 d. savo elgesiu diskreditavo valstybės tarnybą ir šiurkščiai pažeidė valstybės tarnybos ir kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių aktų nuostatas, taip pat šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms bei etikos principams:

1) netinkamai (aplaidžiai) organizuodamas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiklą, neužtikrino tinkamo teritorinės ligonių kasos funkcijų vykdymo ir netinkamai vykdė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pareigybės aprašymo 6 punkte, kuris įtvirtina, jog Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius organizuoja teritorinės ligonių kasos veiklą ir atsako už jos rezultatus, užtikrina nustatytų teritorinei ligonių kasai funkcijų vykdymą, numatytą funkciją; neįgyvendino pareigybės aprašymo 4 punkte, kuriame įtvirtinta kad ši pareigybė reikalinga organizuoti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiklą ir atsakyti už jos rezultatus, užtikrinti nustatytų teritorinės ligonių kasos funkcijų vykdymą, atstovauti teritorinę ligonių kasą santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, nustatytų tikslų;

2) neįgyvendino pareigybės aprašymo 4 punkte nustatyto tikslo, t. y. netinkamai atstovavo Klaipėdos teritorinės ligonių kasą santykiuose su kitais juridiniais asmenimis. Be to, netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 7 punkte, kuriame įtvirtinta, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius atstovauja teritorinę ligonių kasą santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis nustatytą funkciją – leido susidaryti situacijai, kai dėl neįmanomo darbo su juo pasisako šešių stambiausių Klaipėdos regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, Klaipėdos miesto savivaldybės meras ir savivaldybės tarybos narys;

3) netinkamai vykdė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą teisėtumo principą ir esmines viešojo administravimo procedūras, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos principus ir 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 4 punktą;

4) pažeidė Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2 punkte įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei principą. Komisija išvadoje siūlė pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, atsižvelgti į tai, kad aprašytas nusižengimas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 10 punktuose laikomas šiurkščiu, ir skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą arba atleisti iš pareigų. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2013 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-130, remiantis Komisijos 2013 m. liepos 26 d. išvada, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 30 straipsniu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14.1 punktu, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kaltinamas iš esmės tuo, kad tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nevyksta efektyvus bendradarbiavimas, konstruktyvus dialogas, kuriama įtampa, nuolat vyksta konfliktai. Teismas vertino, kad Išvadoje pateikiami argumentai, jog regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigos priverstos įvairius klausimus spręsti per Valstybinę ligonių kasą, bet ne tiesiogiai per Klaipėdos teritorinę ligonių kasą, tai, kad kai kurių įstaigų prašymų sprendimas užtruko arba tai, jog pareiškėjas, kaip Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius, teikė daug skundų įvairioms institucijoms, neįrodo jokių pareiškėjo neteisėtų veiksmų.

Vienos iš gydymo įstaigų nurodytos aplinkybės, kad kuriami barjerai ligoninės tinkamai veiklai, kadangi ligoniai nukreipiami į privačias įstaigas, ir pateikto išrašo iš gydytojų pasitarimo protokolo teismas nevertino kaip įrodymo, nurodydamas, kad ši informacija nėra kitur fiksuota, negauta pacientų nusiskundimų, taigi minėto dokumento turinys neleidžia daryti objektyvios išvados dėl privačių gydymo įstaigų protegavimo. Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų nurodytos aplinkybės, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos darbo organizavimo trūkumą parodo tai, jog nuolat išlaikomi laikinai pareigas turintys eiti direktoriaus pavaduotojai arba jų iš viso nėra teismas nevertino nustatęs, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuria remtasi pareiškėjui skiriant nuobaudą, ši aplinkybė neanalizuota ir jos pagrindu išvadų nedaryta.

Teismas pažymėjo, jog Išvadoje nepateikiami jokie argumentai, susiję su teismų sprendimais, priimtais dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymo sudaryti ar papildyti tam tikromis paslaugomis sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Teismo nuomone, vien tai, kad pareiškėjo darbu nepatenkinti šešių stambiausių Klaipėdos regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovai ar savivaldybės meras, negali būti pagrindu pripažinti pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą. Teismas nurodė, kad iš Išvados turinio negalima spręsti, kokiu būdu pareiškėjas pažeidė valstybės tarnybos principus, kokiais konkrečiais veiksmais jis išreiškė nepagarbą žmogui ir pagrindinėms jo teisėms bei laisvėms, nemotyvuota, kokie pareiškėjo konkretūs veiksmai buvo priešingi Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams, išvadoje įvardyti pažeidimų padarymo faktai, tačiau nenurodyti pareiškėjo veiksmai, priešingi teisei, nesusieti jo veiksmai su teisės normomis, kurių pagrindu būtų pagrįstas pareiškėjo veikimo ar neveikimo neteisėtumas.

Išvadoje pateikiami kaltinimai, teismo vertinimu, yra dviprasmiški, formuluojami neaiškiai ir netiksliai, dėl to iš esmės užkertamas kelias pareiškėjui gintis nuo reiškiamų kaltinimų ir žinoti, už kokius konkrečius tarnybinius nusižengimus jis yra baudžiamas.

Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas praleidus nustatytą 5 darbo dienų terminą, tačiau įvertinęs, kad praleidimo trukmė yra nežymi (2 dienos), vien šios aplinkybės nevertino, kaip galėjusios būti pagrindu nepagrįstai išvadai priimti.

Dėl pareiškėjo argumento, kad nuobauda jam buvo paskirta praėjus 6 mėnesiams nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, teismas nurodė, kad pareiškėjo tarnybiniai nusižengimai yra tęstinio pobūdžio, nes pareiškėjas kaltinamas netinkamu pareigybėje nustatytų funkcijų atlikimu, tikslų įgyvendinimu per visą laikotarpį, kol pareiškėjas užėmė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pareigas. Atsižvelgdamas į tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje neįvardijami konkretūs pareiškėjo priešingi teisei veiksmai ar neveikimas, kaltinimai formuluojami abstrakčiai, apsiribojant kitų asmenų (Klaipėdos regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų) nuomone dėl pareiškėjo, jų manymu, netinkamo elgesio, teismas vertino, kad negalima spręsti, koks konkretus pažeidimas laikytinas atskaitiniu, nuo kurio skaičiuotinas imperatyvus 6 mėnesių laikotarpis tarnybinei nuobaudai paskirti.

Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad atliekant tarnybinį patikrinimą ir surašant tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą buvo pažeistos tiek materialinės teisės normos, tiek pagrindinės procedūros ir taisyklės, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei įsakymo dėl nuobaudos skyrimo pagrįstumą, todėl ginčijamą Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, pripažino neteisėtu, nepagrįstu ir jį panaikino.

III. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 132-137), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas mano, kad teismas visiškai nevertino Išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimų, apsiribodamas tik pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų ir tikslų įgyvendinimo tyrimu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo.

Nurodo, kad teismas nevertino Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kuriais buvo grindžiamas Įsakymas: aplinkybės, kad 2013 m. balandžio 9 d. vyko viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės derybos su Valstybine ligonių kasa, kadangi Klaipėdos teritorinės ligonių kasos vadovybė vengė bendradarbiauti; aplinkybės, kad informacija apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto panaudojimą Klaipėdos miesto savivaldybei pateikta tik 2013 m. birželio mėnesį; viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo ir viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiosios gydytojos raštų, patvirtinančių netinkamo bendradarbiavimo faktą. Atsakovo vertinimu, paminėtos aplinkybės bei kiti Išvadoje pateikiami argumentai rodo, kad regiono sveikatos priežiūros įstaigos yra priverstos įvairius klausimus spręsti per Valstybinę ligonių kasą, kai kurių įstaigų prašymų sprendimas užtruko, pareiškėjas teikė daug skundų įvairioms institucijoms įrodo pareiškėjo neteisėtus veiksmus. Nurodo, kad Klaipėdos regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir mero nepasitenkinimas pareiškėjo tarnybine veikla yra ne tik išreikštas raštu bet ir pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl nesutiko su teismo vertinimu, kad Išvadoje tik formaliai įvardinti teisės aktų pažeidimai. Nesutiko su teismo pateiktu 2013 m. birželio 20 d. gydytojų pasitarimo protokolo vertinimu. Mano, kad teismas padarė prieštaringas išvadas spręsdamas dėl termino tarnybinei nuobaudai paskirti.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 142-143), prašydamas apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo prijungti prie bylos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-201/2014.

Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tarnybinis nusižengimas iš esmės grindžiamas pareigybės aprašymo 4, 6, 7 punktų pažeidimu. Kiti teisės aktai, pareiškėjo manymu, cituojami tik kaip pažeisti pareiškėjui aplaidžiai vykdant jo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas.

Pareiškėjas tvirtina, kad nenurodydamas jokių naujų argumentų atsakovas aprašo faktines aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas jau teikė paaiškinimus.

Mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog pažeidimas savo pobūdžiu yra tęstinis, tačiau dėl kaltinimo abstraktumo negalima spręsti, koks konkrečiai pažeidimas laikytinas atskaitiniu, nuo kurio skaičiuotinas terminas tarnybinei nuobaudai skirti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo esmė

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro aplinkybių, sudarančių tarnybinį nusižengimą, nustatymas, bei atsakovo pareiga pagrįsti jas įrodymais.

Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2013 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-130, remiantis Komisijos 2013 m. liepos 26 d. išvada, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 30 straipsniu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14.1 punktu, pareiškėjui Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Pirmosios instancijos teismas paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikino, konstatavęs, kad nėra nurodyti nei įrodyti jokie neteisėti pareiškėjo veiksmai, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodomi kaltinimai abstraktūs, nėra galimybės nustatyti, už kokius konkrečius pažeidimus jam taikoma atsakomybė, dėl tų pačių priežasčių nėra galimybės nustatyti, koks konkretus pažeidimas laikytinas atskaitiniu, nuo kurio skaičiuotinas imperatyvus 6 mėnesių terminas tarnybinei nuobaudai paskirti.

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodė, kad teismas nevertino Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, t. y. apeliacijos dalyku šioje byloje yra įrodymų vertinimo problemos nustatant tarnybinio nusižengimo faktą patvirtinančias aplinkybes.

Pareiga pagrįsti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus

Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis įtvirtina, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalimi, atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją, gali būti paskirta viena iš išvardytų tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atleidimas iš pareigų.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. Nr. 977 (toliau – Taisyklės), 14.1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovas per Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą gali priimti sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą.

Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A146-700/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ar pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A146-1958/2008).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, taigi jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai – objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A520-2635/2012). Tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik esant visus tarnybinio nusižengimo elementus patvirtinantiems įrodymams, t. y. nesant įrodytoms aplinkybėms, patvirtinančioms bent vieną pažeidimo sudėties elementą, tarnybinė atsakomybė negali būti taikoma. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant bylas, susijusias su valstybės tarnybos santykiais, nuosekliai nurodoma, jog įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo parastai perkeliama darbdaviui (VTĮ 2 str. 14 d.). Tarnybos santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, ypač dėl socialinių aspektų. Todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados reikšmė

Vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 13 punktu, ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas raštu pateikia valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. <...> jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Šioje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui neprivalomas. Ši norma nustato tarnybinių nusižengimų tyrimo išvados turinio reikalavimus ir yra imperatyvaus pobūdžio. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi gintis, apimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A146-1368/2010, A520-2635/2012).

Tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – pareiškėjui ginčijamu įsakymu paskirta už Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto teisėtumo principo, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies bei 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimus.

Byloje ginčijamas įsakymas priimtas remiantis atsakovo VLK tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2013 m. liepos 26 d. parengta išvada Nr. 3P-12, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas Klaipėdos TLK direktoriumi ir vykdydamas jam pavestas funkcijas, per laikotarpį nuo 2009 m. iki 2013 m. liepos 15 d. savo elgesiu diskreditavo valstybės tarnybą ir šiurkščiai pažeidė valstybės tarnybos ir kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių aktų nuostatas, taip pat šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms bei etikos principams:

1) netinkamai (aplaidžiai) organizuodamas Klaipėdos TLK veiklą, neužtikrino tinkamo TLK funkcijų vykdymo ir netinkamai vykdė Klaipėdos TLK direktoriaus pareigybės aprašymo 6 punkte numatytą funkciją, neįgyvendino pareigybės aprašymo 4 punkte nustatytų tikslų;

2) neįgyvendino pareigybės aprašymo 4 punkte nustatyto tikslo, t. y. netinkamai atstovavo Klaipėdos TLK santykiuose su kitais juridiniais asmenimis. Be to, netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 7 punkte nustatytą funkciją – leido susidaryti situacijai, kai dėl neįmanomo darbo su juo pasisako šešių stambiausių Klaipėdos regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, Klaipėdos miesto savivaldybės meras ir savivaldybės tarybos narys;

3) netinkamai vykdė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą teisėtumo principą ir esmines viešojo administravimo procedūras, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos principus ir 15 straipsnio 1 dalies 1 bei 4 punktus;

4) pažeidė Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2 punkte įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei principą.

Komisija išvadoje siūlo pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, atsižvelgti į tai, kad aprašytas nusižengimas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 10 punktus laikomas šiurkščiu, ir skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą arba atleisti iš pareigų (II t., b. l. 28-36).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, tarnybinio nusižengimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad pažeidimą padarė konkretus valstybės tarnautojas. Prielaidomis paremta tarnybinio nusižengimo išvada lemia paskirtos nuobaudos neteisėtumą. Vien teisės normų nurodymas ir jų turinio (kuriose įtvirtinti bendro pobūdžio elgesio standartai) nurašymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų būtinų pažeidimo sudėties elementų, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A756-2022/2012).

Tarnybinio nusižengimo įrodinėjimas

Tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitokios aplinkybės yra reikšmingos teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Nagrinėjant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo, valstybės tarnautojui pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos ir darbdavys negali reikšti valstybės tarnautojui daugiau kaltinimų negu nustatė atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skirdamas tarnybinę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A146-700/2010, A492-360/2013).

Pareiškėjo pareigybės aprašymo 4 punkte nustatyta, kad ši pareigybė reikalinga organizuoti Klaipėdos TLK veiklą ir atsakyti už jos rezultatus, užtikrinti nustatytų TLK funkcijų vykdymą, atstovauti TLK santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Pareigybės aprašymo 6 punkte numatyta, kad Klaipėdos TLK direktorius organizuoja TLK veiklą ir atsako už jos rezultatus, užtikrina nustatytų TLK funkcijų vykdymą. Pareigybės aprašymo 7 punkte įtvirtinta, kad Klaipėdos TLK direktorius atstovauja TLK santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis.

Viešojo administravimo subjektas (darbdavys), konstatuodamas, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, turi ne tik nurodyti teisės aktų, apibrėžiančių valstybės tarnautojo konkrečias pareigas, padarytus pažeidimus, bet ir įvardyti konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamos išvados dėl padarytų pažeidimų; be to, turi būti pateikiami duomenys (įrodymai), patvirtinantys šiuos faktus. VLK tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvadoje nurodyti teisės aktų (pareigybės aprašymo, VAĮ, VTĮ, etikos taisyklių) pažeidimai turi būti grindžiami konkrečiais valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą ar neveikimą patvirtinančiais faktais, teisės aktų nurodymas yra reikšmingas kaip neteisėto elgesio teisinė kvalifikacija, bet pats savaime nepatvirtina ir neįrodo pažeidimo padarymo. Be to, visi šie faktai ir juos patvirtinantys įrodymai privalo būti išdėstyti nusižengimo tyrimo komisijos išvadoje, nes tik teisės aktų nustatyta tvarka ištirti duomenys gali būti pagrindas taikyti tarnautojui drausminę atsakomybę. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje neįvardijami konkretūs pareiškėjo priešingi teisei veiksmai ar neveikimas, kaltinimai formuluojami abstrakčiai, apsiribojant kitų asmenų (Klaipėdos regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų) nuomone dėl pareiškėjo veiksmų, taigi nėra įvardijami patys pažeidimo padarymą patvirtinantys faktai. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, papildomai pažymi, kad apelianto byloje teikiami duomenys neįrodo pažeidimus patvirtinančių faktų. Kaip jau minėta, kai nėra įrodytas vienas iš tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – jo objektyvioji pusė, drausminė atsakomybė negali būti taikoma.

Apeliantas aplinkybę, jog pareiškėjas nebendradarbiauja su regiono sveikatos priežiūros įstaigomis, įrodinėja 2013 m. balandžio 9 d. VLK įvykusio susitikimo su VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovais dėl 2013 m. sutarties sumos faktu. Vengimą bendradarbiauti pasak apelianto, patvirtina Respublikinės Klaipėdos ligoninės 2013 m. kovo 28 d. raštas Nr. (1.24)-S3-400 ir tų pačių metų balandžio 4 d. raštas Nr. (1.24)S3-433. Netinkamą dalykinį bendradarbiavimą apelianto manymu, įrodo pareiškėjo raštai sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriais prašoma pateikti informaciją per realiai neįvykdomus terminus (vieną ar dvi dienas). Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apeliacinio skundo teiginius, visų pirma tikrina, ar minėtos aplinkybės buvo tarnybinio nusižengimo tyrimo dalykas bei koks buvo jų vertinimas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje šie faktai yra glaustai paminėti, tačiau nėra jokios jų analizės, kuri atskleistų konkretaus susirašinėjimo priežastis, duomenų, kokie konkrečias valstybės tarnautojo funkcijas ar valstybės tarnybą reglamentuojantys teisės aktai buvo pažeisti, kokios kilo pasekmės, ar dėl to liko neįgyvendinti konkrečiam valstybės tarnautojui ar valstybės tarnybai keliami tikslai, buvo neatliktos konkrečios funkcijos ar numatytos užduotys. Tik minėtų aplinkybių visuma galėtų pagrįsti nurodomų aplinkybių įvertinimą kaip tarnybinio nusižengimo faktą, kai nėra apie tai pakankamų duomenų tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, teismas negali peržengti išvados ribų ir savarankiškai atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimo. Teismo funkcija yra tik patikrinti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu užfiksuotas aplinkybes, jų analizę, faktinį ir teisinį įvertimą. Paprastai teisminio nagrinėjimo metu konstatavus, kad duomenų nepakanka tarnybinio nusižengimo faktui nustatyti, tarnybinė nuobauda laikoma paskirta nepagrįstai. Remdamasi aptartais motyvais teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti kaip tarnybinio nusižengimo faktą patvirtinančius įrodymus.

Dėl tų pačių priežasčių atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad aplinkybę, jog pareiškėjas netinkamai vykdo Klaipėdos TLK atstovavimo funkcijas, patvirtina informacijos apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto panaudojimą pateikimas Sveikatos apsaugos ministerijai ir VLK 2013 m. kovo mėnesį, o VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjui Klaipėdos miesto savivaldybei – tik 2013 m. birželio mėnesį. VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninės pateiktas išrašas iš 2013 m. birželio 20 d. rytinio gydytojų pasitarimo protokolo apskritai neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes nėra jokio pirminio duomenų šaltinio, kuriuo galima būtų patikrinti faktą, kad Klaipėdos TLK siūlo pacientui vykti į privačias sveikatos priežiūros įstaigas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2013 m. liepos 8 d. gautą VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės, Klaipėdos Respublikinės ligoninės, Palangos reabilitacinės ligoninės, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro bei VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiųjų gydytojų raštą „Dėl neįmanomo tolesnio darbo su Klaipėdos TLK direktoriumi A. B.“ įvertino kaip šių įstaigos vadovų pareikštą nuomonę, kuri negali būti pagrindas pareiškėjo tarnybinei atsakomybei, nes neatitinka teisiškai reikšmingo fakto (aplinkybių visumos), galinčio nulemti tarnauto drausminę atsakomybę, kriterijų.

Kaip jau buvo minėta, pažeidimo fakto nustatymas pasižymi susijusių duomenų visumos analize, kitais atvejais jis nesukelia teisinių tarnybinės atsakomybės pasekmių. Minėto rašto aptarimas, įvykęs 2013 m. liepos 15 d. VLK, jo metu pateikti dokumentai yra reikšmingi tik tokia apimtimi, kiek buvo išnagrinėti ir įvertinti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Išvadoje buvo nagrinėjami tik VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro prašymai papildyti sutartis su teritorine ligonių kasa antrinės priežiūros endokrinologijos paslauga, taip pat atidaryti „Diabetinės pėdos“ kabinetą ir įsteigti antrą slaugytojo – diabetologo etatą.

Šie faktai įvardyti kaip centro prašymų nuo 2008 m. ignoravimas, tačiau byloje pareiškėjo pateikiami duomenys patvirtina, kad prašymai buvo svarstomi, į juos buvo teikiami atsakymai bei nurodytos priežastys, kodėl jie nėra tenkinami (raštai 2011 m. rugsėjo 2 d. Nr. A1-4476, 2012 m. kovo 9 d. Nr. A1-1092, 2013 m. kovo 22 Nr. 11-1467, 2013 m. birželio 11 Nr. 11-3055, t. 1, b.l. 179, 181, 183, 184). Šie duomenys turėjo būti žinomi ir nagrinėjami tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, jų nenurodžius išvadoje tyrimas laikytinas atliktu neobjektyviai ir nevisapusiškai, o nurodomos aplinkybės nepakankamos nusižengimo faktui nustatyti.

Tarnybinio nusižengimo išvadoje nurodomi bendro pobūdžio asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų susitikimo metu išsakyti teiginiai apie pareiškėjo netinkamą pareigų atlikimą yra pernelyg abstraktaus pobūdžio, nei šių pasisakymų, nei išvadoje neaptartų dokumentų teismas apskritai negalėjo vertinti. Teisėjų kolegija taip pat nenagrinėja apeliacinio skundo argumentų, peržengiančių tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, nes jie nepatenka į sprendžiamo ginčo ribas.

Pagrįsta laikytina pirmosios instancijos išvada, kad pareiškėją kaltinant netinkamu pareigybėje nustatytų funkcijų atlikimu, tikslų įgyvendinimu per visą laikotarpį, kol pareiškėjas užėmė Klaipėdos TLK direktoriaus pareigas, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje neįvardijus konkrečių pareiškėjo priešingų teisei veiksmų ar neveikimo, kaltinimus formuluojant abstrakčiai, apsiribojant kitų asmenų (Klaipėdos regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų) nuomone dėl pareiškėjo, jų manymu, netinkamo elgesio, negalima spręsti, koks konkretus pažeidimas laikytinas atskaitiniu, nuo kurio skaičiuotinas imperatyvus 6 mėnesių laikotarpis tarnybinei nuobaudai paskirti. Pažymėtina, kad pareiškėjo pažeidimus – netinkamą Klaipėdos TLK veiklos organizavimą, netinkamą TLK funkcijų nustatytų vykdymą, netinkamą TLK atstovavimą santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, atsakomybę už TLK veiklos rezultatus – tęstiniais įvardija atsakovas, nurodo laikotarpį nuo 2009 m. iki 2013 m. liepos 15 d. Tačiau teismui nenustačius konkrečius pažeidimus patvirtinančių faktų, negali būti nei vertinamas jų pobūdis, nei nustatomas atskaitos taškas nuobaudos skyrimo terminams skaičiuoti.

Apeliantas prie nagrinėjamos bylos prašė pridėti naujus rašytinius įrodymus – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendį, kuriuo pareiškėjas A. B. buvo išteisintas pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegija šio prašymo netenkina, nes baudžiamojoje byloje nagrinėjamos aplinkybės nesietinos su administracinėje byloje sprendžiamu tarnybinės atsakomybės klausimu, baudžiamojoje byloje vertinami faktai nebuvo tarnybinio nusižengimo tyrimo dalyku. Be to, dėl tų faktų, kurie buvo nagrinėjami baudžiamojoje byloje, pareiškėjui jau buvo taikyta tarnybinės atsakomybė – 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-110 jam buvo paskirta pastaba, ir antrą kartą už tuos pačius tarnybinius nusižengimus asmuo negalėtų būti baudžiamas.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai jas įvertino, tinkamai aiškino ir taikė valstybės tarnautojų tarnybinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgė į aktualią teismų praktiką, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė