AS-858-140-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-140/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00435-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – G. D., GEO LINK UAB, Molėtų rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjos J. M. (toliau – ir pareiškėja) skundas (b. l. 2-14), kuriuo pareiškėja prašė:

1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Molėtų skyriaus 2013 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 40SS-(14.40.45)-21 dalį, kuria konstatuotas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Molėtų raj., ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. Molėtų raj., ribų neatitikimas teritorijų planavimo dokumentams ir neteisingas šių žemės sklypų planų sudarymas GEO LINK UAB parengtose žemės sklypų kadastro duomenų bylose;

2) priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki administracinės bylos nagrinėjimo pabaigos.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi (b. l. 56-57) pareiškėjos J. M. skundą atsisakė priimti ir nurodė pareiškėjai grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsniu ir nurodė, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-511/2010, 2010 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-875/2010, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012).

Teismas pabrėžė, jog iš skunde nurodytų aplinkybių ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėja 2013 m. rugsėjo 13 d. prašymu dėl išaiškinimo kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. Prašyme pareiškėja prašė išaiškinti bei atsakyti į jos keliamus klausimus dėl kadastro duomenų bylų tikrinimo aktų pastabų pagrįstumo, dėl pirmenybės teikimo preliminariam žemės sklypo planui, kitos žemės sklypo bendraturtės pateiktų planų ir dokumentų. Iš rašto turinio matyti, kad pareiškėja nekėlė atsakovui reikalavimų, susijusių su jos konkrečiomis teisėmis ir teisėtais interesais, t. y. reikalavimų, kuriuos išnagrinėjus ir išsprendus būtų apgintos konkrečios pareiškėjos subjektinės teisės. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyrius į pareiškėjos prašymą atsakė 2013 m. spalio 18 d. raštu Nr. 40SS-(14.40.45.)-21, kurį pareiškėja skundžia. Teismas nurodė, jog iš šio rašto turinio matyti, kad jis pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, nelemia pareiškėjos materialinių teisių ir pareigų, rašte nėra suformuluotos pareiškėjai privalomo elgesio taisyklės, raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame atsakovas informavo pareiškėją apie Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių nuostatų turinį ir jų taikymo ypatumus, atsakė į pareiškėjos keliamus klausimus.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracine tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) ir nurodė grąžinti pareiškėjai sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 37 str. 3 d.).

III. Pareiškėja J. M. atskiruoju skundu (b. l. 59-65) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį ir perduoti jos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodoma, jog atsakovo 2013 m. spalio 18 d. priimtame sprendime Nr. 40SS-(14.40.45)-21 buvo aiškiai išreikšta atsakovo valia pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančiais klausimais. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9, 11 dalimis ir nurodo, jog individualūs administraciniai aktai yra priimami atlikus administracinę procedūrą, o pagal VAĮ 36 straipsnį asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Pabrėžia, kad atsakovo 2013 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 40SS-(14.40.45.)-21 buvo priimtas atsakant į pareiškėjos prašymą dėl 1,220 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Molėtų raj., ir 0,60 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Molėtų raj., atliktų kadastrinių matavimų suderinimo ir patvirtinimo. Pažymi, kad pareiškėja atsakovui niekada neteikė prašymų paaiškinti įstatymų bei kitų norminių teisės aktų nuostatų turinį, bet kėlė su pareiškėjos teisėmis ir teisėtais interesais susijusius reikalavimus patvirtinti ir suderinti trečiojo suinteresuoto asmens GEO LINK UAB sudarytas kadastrinių matavimų bylas. Administracinės bylos medžiagoje esantis pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 13 d. prašymas buvo pateiktas centrinei valstybės institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai, kuri pati į pareiškėjos prašymą neatsakė ir išaiškinimo dėl atsakovo veiksmų derinant žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas teisėtumo ir pagrįstumo nepateikė.

Nurodo, jog atsakovo 2013 m. spalio 18 d. sprendime Nr. 40SS-(14.40.45.)-21 buvo aiškiai išreikšta atsakovo valia išimtinai atsakovo, kaip Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio, kompetencijai priskirtu klausimu, t. y. ar žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos gali būti suderintos ir patvirtintos. Šios atsakovo valios išraiškos pasekmės pareiškėjos teisėms ir pareigoms yra esminės, nes atsakovo 2013 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 40SS-(14.40.45.)-21 nebuvo patvirtinta tarp žemės sklypų esanti riba, dėl kurios nustatymo kyla ginčas tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens G. D..

Pareiškėja nurodo, jog pagal ABTĮ 37 straipsnio 3 dalį teismo nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo. Panevėžio apygardos administracinis teismas šios pareigos neįvykdė ir pareiškėjos skundą galinčios nagrinėti institucijos nenurodė.

Pabrėžia, kad pats atsakovas 2013 m. spalio 18 d. priimto sprendimo Nr. 40SS-(14.40.45)-21 nelaikė informacinio pobūdžio dokumentu, šį sprendimą vertino kaip individualų administracinį aktą, priimtą VAĮ nustatyta tvarka ir skirtą pareiškėjai (VAĮ 2 str. 8, 9, 11 d.). Tokia išvada darytina iš to, kad pačiame atsakovo 2013 m. spalio 18 d. priimtame sprendime Nr. 40SS-(14.40.45)-21 yra aiškiai nurodyta, kad šį sprendimą pareiškėja turi teisę skųsti ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos J. M. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 2013 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 40SS-(14.40.45)-21 dalį, kuria buvo konstatuotas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Molėtų raj., ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Molėtų raj., ribų neatitikimas teritorijų planavimo dokumentams ir neteisingas šių žemės sklypų planų sudarymas GEO LINK UAB parengtose žemės sklypų kadastro duomenų bylose.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti pareiškėjos skundą grindė tuo, kad skundžiame akte yra pateikta tik informacinio pobūdžio informacija, pareiškėjai jokių įpareigojimų nėra nustatyta.

Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo išaiškinimu nesutinka.

Vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas jį nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Kita vertus, pažymėtina, jog nurodyta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006).

Papildomai pastebėtina, jog iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl aktų, kurie gali būti ginčijami administraciniame teisme, atskirų kategorijų bylose matyti, kad savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme yra visi viešojo administravimo institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, sukeliantys materialaus (ne procedūrinio) pobūdžio pasekmes.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjos pateikto skundo turinio matyti aiškus pareiškėjos interesas, t. y. ji siekia įrodyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius nepagrįstai atsisakė tvirtinti ir suderinti jos pateiktas žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas (b. l. 2-14).

Kiek tai yra susiję su nurodytu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus atsisakymu, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2012 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje paaiškinta, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą, 1 dalį nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Pagal to paties straipsnio 5 dalį nekilnojamojo daikto planai turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos teritorijoje. Parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas su žemės tvarkymo darbus administruojančia valstybės institucija.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 6 dalis numato, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato kadastro nuostatai.

Ginčui aktualios redakcijos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2011 m. spalio 19 d. redakcija) (toliau – ir Nuostatai), 65 punktas nustato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar Nuostatų 651 punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą.

Tokios pateiktos žemės sklypų nekilnojamojo daikto kadastro bylos yra tikrinamos vadovaujantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų tikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (2012 m. sausio 7 d. redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų tikrinimo taisyklės) (Nuostatų 65 p.). Pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų tikrinimo taisyklių 3 punktą žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą ir kadastro duomenų bylas tikrina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys.

Nuostatų 12 punktas numato, kad žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Nuostatų 841.1.1 punkte numatyti atvejai, kuriais iki 2010 m. birželio 30 d. apskrities viršininko, o nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo yra būtinas. Iš esmės tokį reguliavimą numato ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų tikrinimo taisyklių 22 punktas, įtvirtinantis, kad sprendimą patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) ar pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Taigi iš nurodytų nuostatų visumos darytina išvada, kad nustatant žemės sklypų kadastro duomenis, jų nustatymas ar pakeitimas turi būti patvirtinamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimu.

Priimant tokio pobūdžio sprendimą yra patikrinamas atliktų kadastrinių matavimų teisingumas ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams, o nurodytas sprendimas savo esme yra administracinis aktas, priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas žemės sklypų kadastrinių duomenų nustatymo srityje. Analogiškos pozicijos laikosi Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. gegužės 29 d. nutartyje, 2010 m. spalio 22 d. nutartyje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-1101/2013. Kita vertus, pastebėtina, jog atitinkamais atvejais, kai ginčas yra susijęs su privataus asmens žemės sklypo ribų nustatymu, kas yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 str. 1 d.) ir kilusio ginčo išsprendimas turės tiesioginės įtakos asmenų nuosavybės teisėms (nuosavybės teisių objektų apibrėžimui), tokie ginčai paprastai yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2010 m. spalio 15 d. nutartį, 2010 m. birželio 22 d. nutartį, 2014 m. sausio 21 d. nutartį).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėja nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus atsisakymu tvirtinti jos pateiktas kadastrinių matavimų bylas, pateikiant tokio atsisakymo priežastis. Šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus pateiktų aplinkybių dėl kadastrinių matavimų bylų netvirtinimo, kai yra atsisakoma atlikti tam tikrus veiksmus, negalima laikyti vien tik informacinio pobūdžio paaiškinimu (b. l. 47-51). Pateiktu skundu administraciniam teismui pareiškėja ginčą kelia dėl to, ar tinkamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius vadovavosi teisės aktais tikrindamas jos pateiktas kadastrinių matavimų bylas. Pareiškėja teigia, kad atsakovas nepagrįstai nurodė, kad parengti planai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, neteisėtai nesivadovavo kadastro duomenyse nurodytais žemės sklypų plotų dydžiais (b. l. 2-14). Pareiškėjos pateiktas skundas šiuo atveju, be kita ko, yra nukreiptas į Nuostatų ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų tikrinimo taisyklių reglamentuojamas parengtų kadastro duomenų bylų tikrinimo ir derinimo procedūras, kurios yra administracinio pobūdžio ir kurias vykdo viešojo administravimo subjektai – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriai. Atitinkamai, teisėjų kolegija, nepritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad minėtas valstybės valdžios institucijos aktas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir dėl šios priežasties negali būti nagrinėjimo administraciniame teisme objektu, skundžiamą nutartį naikina ir perduoda pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog ABTĮ 10 straipsnis nustato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, atsižvelgdamas į jos skunde išdėstytas faktines aplinkybes, pagrįstai manydamas, jog pareiškėjos suformuluoti skundo reikalavimai nėra pakankamai aiškūs ar išbaigti, kad būtų realiai apgintos pareiškėjos teisės, turi pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu (pavyzdžiui, pasiūlant pareiškėjai suformuoti reikalavimus, susijusius su įpareigojimu atlikti atitinkamus veiksmus) (ABTĮ 37 str. 1 d.). Be to, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti, ar ginčas nebus, be kita ko, taip pat susijęs su žemės sklypų ribų nustatymu, nes pareiškėja atskirajame skunde papildomai pažymėjo, jog nepagrįstai atsakovas atsisakė skundžiamu sprendimu patvirtinti kadastrinių matavimų bylas, taip patvirtinant ir tarp žemės sklypų esančią ribą, dėl kurios nustatymo kyla ginčas tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens G. D. (b. l. 59-65).

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė pareiškėjos J. M. pateikto skundo priėmimo klausimą, padarė netinkamas išvadas dėl pareiškėjos inicijuojamo ginčo, todėl pareiškėjos pateiktas atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos J. M. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys