AS-502-592-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-592/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00264-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas viešoji įstaiga „Automobilių stovėjimo aikštelės“ (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“, įstaiga) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2014 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (33.200)2-361 „Dėl vidaus audito ataskaitos Nr. 21-6-26 rekomendacijų įgyvendinimo“. Šis skundas Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartimi buvo priimtas.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. (33.200)2-361 „Dėl vidaus audito ataskaitos Nr. 21-6-26 rekomendacijų įgyvendinimo“ bei juo įgyvendinamos 2013 m. gruodžio 12 d. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaitos Nr. 21-6-26 (toliau – ir Audito ataskaita) galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nurodė, kad šio ginčo atveju 2014 m. sausio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo Nr. (33.200)2-361 „Dėl vidaus audito ataskaitos Nr. 21-6-26 rekomendacijų įgyvendinimo“ pagrindu bus priimami sprendimai dėl pareiškėjo pertvarkymo, darbo/veiklos reorganizavimo, rinkliavos surinkimo pokyčių Kauno mieste, o visos šios pertvarkos bus paremtos nepagrįstos ir neteisėtos Audito ataskaitos išvadomis. Negana to, Audito ataskaitos pagrindu jau yra teikiami įvairūs pranešimai, prašymai, skundai pareiškėjo įstaigos steigėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, prokuratūros institucijoms, kuriuose kaip neginčijama tiesa naudojami Audito ataskaitos duomenys, prašoma pertvarkyti įstaigą pagal Centralizuoto vidaus audito skyriaus nuomonę, prašoma bausti pareiškėjo įstaigos darbuotojus ir atlikti kitus, pareiškėjo manymu, neteisėtus veiksmus, kurie smarkiai pakenktų jo veiklai.

Tai reiškia, kad ginčijamas administracinis teisės aktas ir juo įgyvendinama Audito ataskaita jau pradėti įgyvendinti, o juos įgyvendinus kuria nors dalimi, būsimas teismo sprendimas prarastų savo prasmę ir jo įgyvendinimas taptų negalimas. Šias aplinkybes patvirtina 2013 m. gruodžio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pranešimas Nr. 50 „Apie įtariamą darbo drausmės pažeidimą“ kartu su Kauno miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2013 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 21-8-167, kuriame akivaizdžiai matyti, jog Centralizuoto vidaus audito skyrius, remdamasis Audito ataskaita, siūlo pradėti daugybę administracinių, teisminių procedūrų dėl audito išvadų įgyvendinimo.

Todėl nėra abejonės, kad toks skubus siekis (kadangi Centralizuoto vidaus audito skyriaus siūlymai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikti tą pačią dieną kaip ir parengta Audito ataskaita, t. y. 2013 m. gruodžio 12 d., net nesulaukus kada sueis 10 kalendorinių dienų nuo Audito ataskaitos gavimo dienos terminas, per kurį pareiškėjas turėjo teisę raštiškai paaiškinti Vidaus audito tarnybos vadovui nesutikimo su Audito ataskaita motyvus) įgyvendinti, pareiškėjo manymu, neteisėtus Audito ataskaitos siūlymus sukels didelę žalą ne tik pareiškėjo įstaigos veiklai, organizacinei struktūrai, darbo organizavimui, tačiau ir pačiai Kauno miesto savivaldybei, kadangi sutriktų vietinės rinkliavos už naudojimąsi automobilių stovėjimo vietomis surinkimas ir į miesto biudžetą nebūtų surenkamos pajamos (kadangi, pavyzdžiui, Audito ataskaitoje siūloma panaikinti priemonę, kasmet miesto biudžetą papildančią net 2 milijonais litų).

II. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartimi (II t., b. l. 22-24) pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmestas.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsniu bei administracinių teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS2-388/2005, 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS10-349/2007, 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007, 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-242/2009, 2010 m. spalio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-556/2010, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS63-799/2011), pažymėjo, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami. Todėl teismas padarė išvadą, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjo reikalavimo tenkinimo atveju, nebūtų galima atkurti buvusios padėties, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Taip pat teismas pareiškėjo argumentų dėl galimai neteisėto ginčijamo akto, kurie gali būti reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės, nenagrinėjo, kadangi sprendžiant reikalavimo priemonių užtikrinimo tikslingumo klausimą paties ginčijamo akto teisėtumo klausimas neanalizuotinas, o teismas neturi teisės iš anksto vertinti ir pasisakyti dėl bylos baigties.

Dėl pareiškėjo prašymo sustabdyti skundžiamuoju sprendimu įgyvendinamos 2013 m. gruodžio 12 d. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaitos Nr. 21-6-26 galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teismas, remdamasis ABTĮ 71 straipsnio 3 dalimi, pažymėjo, jog šios administracinės bylos ginčijamas aktas yra Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. (33.200)2-361, o 2013 m. gruodžio 12 d. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaita Nr. 21-6-26 nėra ginčo dalykas, todėl ir ši pareiškėjo prašymo dalis dėl reikalavimo užtikrinimo taikymo netenkinta.

Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad, vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui išlieka teisė bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pateikti naujus įrodymus bei motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo.

III. Pareiškėjas viešoji įstaiga „Automobilių stovėjimo aikštelės“ pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 73-75), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti visiškai.

Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra formali, priimta neįsigilinus į visus pareiškėjo skunde pateiktus paaiškinimus ir pridėtus dokumentus bei nepagrįstai nenustačius, kad ginčijamo sprendimo prasidėjęs realus įgyvendinimas suponuos situaciją, kai būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas taps nebeįmanomas.

Pagal ABTĮ 71 bei 92 straipsnius šios bylos kontekste būtina įvertinti, ar teismui pripažinus neteisėtu skundžiamą 2014 m. sausio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą, išdėstytą rašte Nr. (33.200)2-361 „Dėl vidaus audito ataskaitos Nr. 21-6-26 rekomendacijų įgyvendinimo“, ir jį panaikinus, po to, kai pareiškėjas jį įgyvendins, šis teismo sprendimas galės sukelti kokias nors teisines pasekmes ar ne, ar sprendimas bus įgyvendinamas ar ne. Taip pat būtina įvertinti ne tik tai, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų negalimas, tačiau ir tai, ar netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.

Pažymi, kad 2014 m. sausio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu Nr. (33.200)2-361 „Dėl vidaus audito ataskaitos Nr. 21-6-26 rekomendacijų įgyvendinimo“ pareiškėjas yra įpareigotas parengti Kauno miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus surašytos 2013 m. gruodžio 12 d. viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaitos Nr. 21-6-26 įgyvendinimo plano projektą. Tai reiškia pareiškėjo įpareigojimą įgyvendinti visas be išimčių Audito ataskaitos rekomendacijas, su kuriomis pareiškėjas kategoriškai nesutinka, manydamas, kad auditas atliktas nekompetentingai ir šališkai bei kad jo rekomendacijų įgyvendinimas tik pakenks viešosios įstaigos veiklos stabilumui. Taigi, skundžiamam sprendimui būnant blanketiniam ir nukreipiančiam į Audito ataskaitą, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ir analizuoti skundo priede esančios Audito ataskaitos rekomendacijų pagrįstumą ir teisėtumą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Audito ataskaitos rekomendacijos įpareigoja pareiškėją inicijuoti galiojančios nuomos sutarties su UAB „Verslo lyderių centras“ nutraukimą, kurios nutraukimas lemtų naują teisminį ginčą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių iš pareiškėjo priteisimo, o šioje administracinėje byloje priimtas teismo sprendimas, konstatuojantis šios rekomendacijos neteisėtumą, jau būtų nebeįgyvendinamas. Taip pat Audito ataskaitos rekomendacijos įpareigoja pareiškėją panaikinti įstaigos direktoriaus 2013 m. birželio 20 d.

Nr. 13A-42R-1 įsakymu patvirtintas Mokėjimo kortelių ir automobilio stovėjimo bilietų pardavimo asmenims, pažeidusiems vietinės rinkliavos Kauno mieste nuostatų reikalavimus, taisykles, kurių pagrindu pareiškėjas kas metus surinkdavo ir į Kauno miesto savivaldybės biudžetą pervesdavo apie 2 milijonus litų rinkliavos. Po būsimo teismo sprendimo atstatyti padėties į buvusią situaciją iki ginčijamo sprendimo priėmimo nebepavyks, kadangi retrospektyviai rinkliavos surinkti pareiškėjui nebepavyks, todėl akivaizdu, kad skundžiamo sprendimo galiojimo sustabdymas yra būtinas, siekiant, kad būsimas teismo sprendimas liktų įgyvendinamas.

Ir galiausiai, skundžiamo sprendimo bei Audito ataskaitos pagrindu jau yra priimami sprendimai dėl pareiškėjo pertvarkymo, darbo/veiklos reorganizavimo, rinkliavos surinkimo pokyčių Kauno mieste. Taip pat Audito ataskaitos pagrindu jau yra teikiami įvairūs pranešimai, prašymai, skundai įstaigos steigėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, prokuratūros institucijoms, kuriuose kaip neginčijama tiesa naudojami Audito ataskaitos duomenys, prašoma pertvarkyti įstaigą pagal Centralizuoto vidaus audito skyriaus nuomonę, prašoma bausti įstaigos darbuotojus ir atlikti kitus, pareiškėjo manymu, neteisėtus veiksmus, kurie smarkiai pakenktų įstaigos veiklai.

Tai reiškia, kad ginčijamas administracinis teisės aktas ir juo įgyvendinama Audito ataskaita jau pradėti įgyvendinti, o juos įgyvendinus kuria nors dalimi, būsimas teismo sprendimas prarastų savo prasmę ir jo įgyvendinimas taptų negalimas. Šias aplinkybes patvirtina 2013 m. gruodžio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pranešimas Nr. 50 „Apie įtariamą darbo drausmės pažeidimą“ kartu su Kauno miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2013 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 21-8-167, kuriame akivaizdžiai matyti, jog Centralizuoto vidaus audito skyrius, remdamasis Audito ataskaita, siūlo pradėti daugybę administracinių, teisminių procedūrų dėl audito išvadų įgyvendinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. sausio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo, išdėstyto rašte Nr. (33.200)2-361 „Dėl vidaus audito ataskaitos Nr. 21-6-26 rekomendacijų įgyvendinimo“ sudedamoji dalis yra ir 2013 m. gruodžio 12 d. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaita Nr. 21-6-26, todėl, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, yra būtina sustabdyti ir šio dokumento galiojimą iki būsimo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo savo priimtą nutartį, pagrindė ją gausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose, todėl jokio pagrindo jos naikinti nėra.

Pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tiek skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raštas, kuriame prašoma parengti Audito ataskaitoje nurodytų rekomendacijų priemonių plano projektą, tiek Audito ataskaita nėra laikomi teisines pasekmes sukeliančiais administraciniais aktais, galinčiais būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl jie nėra nagrinėtini administracinių teismų, taip pat ir stabdomas jų galiojimas.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundu dėl nurodytos Audito ataskaitos jau buvo kreipęsis į Kauno apygardos administracinį teismą, tačiau 2014 m. sausio 23 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1693-402/2014 šį skundą buvo atsisakyta priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS662-369/2014 Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas akcentavo, kad, nesutikdamas su Audito ataskaitoje nurodytais procedūriniais sprendimais, pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) galės pareikšti teisės aktų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kuris bus priimtas dėl Audito ataskaitoje užfiksuotų duomenų. Šiuo atveju skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas yra Audito ataskaitos įgyvendinimo procedūros dalis ir nėra galutinis sprendimas, todėl nei pats raštas nei šio rašto panaikinimas ar jo sustabdymas neturės jokios realios įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Akcentuoja, kad skundų dėl įstaigos veiklos įvairioms institucijoms teikimas pats savaime jokių realių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Skundą dėl įstaigos veiklos įvertinimo galima parengti, remiantis ne tik Audito atskaitos rekomendacijomis, bet ir paprastu suinteresuotų asmenų pranešimu, kurie ne visada yra pripažįstami pagrįstais. Tam teisės aktai ir numato konkrečias procedūras, kaip tokie skundai yra nagrinėjami, kaip turi būti atliekamas tyrimas, renkami įrodymai ir priimami sprendimai, kurie, kaip sukeliantys realias teisines pasekmes, gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu šiuo atveju, jokie sprendimai (sukeliantys realias teisines pasekmes įstaigai, jos vadovui ar darbuotojams) nebuvo priimti, remiantis išskirtinai tik Audito ataskaitos rekomendacijomis, todėl ir jų panaikinimas ar sustabdymas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti administracinių aktų galiojimą (ABTĮ 71 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad nagrinėjant administracinę bylą reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei iš bylos medžiagos ar proceso dalyvių prašyme nurodomų motyvų galima padaryti išvadą, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo toje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, ABTĮ 92 straipsnis numato, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Taigi, svarbu nustatyti, ar nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo bylos nagrinėjimo metu, išnagrinėjus administracinę bylą, galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo pritaikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo atsakovo akto, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie būtinybę parengti jo atžvilgiu atliktos Audito ataskaitos rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano projektą, galiojimą. Taip pat pareiškėjas prašė laikinai sustabdyti ir Audito ataskaitos galiojimą.

Iš skundžiamo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 15 d. rašto Nr. (33.200)2-361 „Dėl vidaus audito ataskaitos Nr. 21-6-26 rekomendacijų įgyvendinimo“ turinio matyti, kad juo pareiškėjas informuojamas apie tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyrius yra įpareigotas parengti Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymo projektą dėl vidaus audito ataskaitos Nr. 21-6-26 rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planų patvirtinimo, todėl pareiškėjas prašomas skubos tvarka parengti vidaus audito ataskaitos Nr. 21-6-26 rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano projektą ir suderinti jį su Centralizuoto vidaus audito skyriumi bei pateikti Transporto ir eismo organizavimo skyriui. Taigi, atsižvelgus į tai, akivaizdu, kad nagrinėjamos bylos proceso metu palikus galioti (nesustabdžius) šį aktą (raštą), galutinio teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų bei nepasidarytų negalimas, kadangi šiuo skundžiamu atsakovo aktu nustatyto raginimo vykdymas priklauso tik nuo pareiškėjo valios. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas minėtą atsakovo raginimą jau yra įvykdęs – parengęs ir pateikęs atsakovui vidaus audito ataskaitos Nr. 21-6-26 rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano projektą (II t., b. l. 39-63). Šios aplinkybės rodo, jog nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo bylos nagrinėjimo metu, išnagrinėjus administracinę bylą, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo padėtį atkurti bus įmanoma.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl pareiškėjo prašymo sustabdyti skundžiamuoju sprendimu įgyvendinamos 2013 m. gruodžio 12 d. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaitos Nr. 21-6-26 galiojimą nepagrįstumo, kadangi vidaus audito ataskaita Nr. 21-6-26 nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas. Šiuo atveju ginčijamas tik minėtas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 15 d. raštas Nr. (33.200)2-361, kurio, kaip minėta, galiojimo taip pat nėra pagrindo stabdyti.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius