A-575-1124-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A575-1124/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00758-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 66

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas T. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4–7), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 97 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiais nuo 2010 m. lapkričio 29 d. iki 2011 m. spalio 20 d. ir nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2012 m. vasario 15 d. buvo laikomas Kauno TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi apie 12 kv. m ploto kamerose buvo laikomas dar su 2–5 asmenimis, be to, kamerose sienų ir lubų tinkas vietomis buvo pažeistas pelėsinio grybelio, kamerose nebuvo šilto vandens, todėl nebuvo galimybės išsiplauti indus ir teko nuolat valgyti iš riebaluotų indų. Pareiškėjas teigė, kad dėl kalinimo perpildytose kamerose neturėjo galimybės judėti, pasimankštinti, jam trūko oro, kamavo galvos skausmai ir svaigimas, nuolat kildavo konfliktai ir ginčai. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl minėtų laikymo sąlygų ne kartą žodžiu skundėsi Kauno TI administracijai ir prašė iškviesti psichologą ar psichiatrą, tačiau jo žodiniai skundai ir prašymai nebuvo registruojami bei į juos niekas nereagavo. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas tvirtino, kad jis buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis, kankinančiomis sąlygomis ir dėl to patyrė didžiulę neturtinę žalą, t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, dėl kurio atsirado nuolatinė emocinė depresija, jis nuolatos galvodavo apie savižudybę, prarado daug svorio, atsirado nemiga, nusilpo imuninė sistema, sutriko normalus, visavertis gyvenimas, pablogėjo jo sveikata, jis pasidarė uždaras, nebemoka normaliai bendrauti su aplinkiniais, prarado pasitikėjimą savimi.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12–15) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas Kauno TI ginčo laikotarpiu iš viso buvo laikomas 739 paras, iš kurių pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkto nustatytą reikalavimą, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, buvo laikomas tik 101 parą. Taip pat paaiškino, kad Kauno TI kameros yra įrengtos pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu patvirtintas Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), tai patvirtina ir Kauno visuomenės sveikatos centro atliekami patikrinimai. Kartu atkreipė dėmesį, kad švarą ir tvarką kamerose privalo palaikyti patys jose laikomi asmenys, o pasišildyti vandenį asmenys gali savo virduliais ar vandens šildytuvais. Kauno TI teigė, kad nagrinėjamu atveju kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, jog jis ne kartą žodžiu skundėsi įstaigos administracijai dėl jo laikymo sąlygų, tačiau niekas į tai nereagavo, kadangi tokiu atveju pareiškėjas galėjo pateikti skundą raštu, bet to nepadarė. Atsižvelgęs į tai, Kauno TI manė, kad pareiškėjo tikslas yra ne patirtos neturtinės žalos atlyginimas, o noras užsidirbti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu (b. l. 70–73) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 30 d. iki 2013 m. vasario 14 d. Kauno TI iš viso buvo laikomas 739 paras, iš kurių 101 parą jis buvo laikomas pažeidžiant Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimus dėl minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. Kauno TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad 101 parą kalėdamas perpildytose Kauno TI kamerose pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3, 5 bei 8 straipsnių nuostatos, todėl teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui už patirtą skriaudą. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad perpildytose kamerose trūksta oro, nėra galimybės judėti, o sienos ir lubos pažeistos pelėsio, teismas akcentavo, jog pareiškėjas nenurodė, kokiose konkrečiai kamerose ir kokiu konkrečiu laikotarpiu buvo nurodytos gyvenimo sąlygos, visiškai nepagrindė ir papildomai neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), išskyrus tas, kurios pasireiškė pareiškėjui būnant per mažose kamerose, nenurodė priežastinio ryšio tarp galimų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl šiuos pareiškėjo argumentus laikė susijusiais su jo patirtais nepatogumais dėl perpildytų kamerų. Spręsdamas dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į medikus dėl sveikatos sutrikimų, kad pareiškėjo sveikatos būklė būtų pablogėjusi dėl atsakovo veiksmų, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę ilgai, taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo trukmę ir mąstą, taip pat įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 1 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

III. Pareiškėjas T. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 78–80), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį dėl 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priteisti jam 97 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą. Teigia, jog nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai žalą priteisė tik už 101 pareiškėjo Kauno TI praleistą parą, taip pat nepagrįstai vienam asmeniui tenkantį kameros plotą vertino neatsižvelgdamas į kameros baldų užimamą plotą. Kartu pažymi, kad kamerose Nr. 338, 342, 343, 346 ir 349 visiškai nėra natūralaus apšvietimo, nes langai yra tamsinti, be to, jie neatsidaro, todėl nėra galimybės išvėdinti patalpas. Pareiškėjas papildomai akcentuoja, kad kamerose vandenį pasišildyti gali tik tie asmenys, kurie turi savo virdulius ar vandens šildytuvus. Kartu atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsireikalavo ir neįvertino pareiškėjo asmens sveikatos istorijos, kurioje esantys įrašai įrodytų, jog pareiškėjas dėl patirto streso ir nepatogumų bei išgyvenimų ne kartą kreipėsi į medikus ir su rašytiniais prašymais kreipėsi dėl susitikimo su Kauno TI direktoriumi bei kitais darbuotojais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir sudaryti galimybę jam dalyvauti teismo posėdyje bei atsakyti į galimai kilsiančius klausimus ir palaikyti savo skundą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 85–86) prašo jį atmeti ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą nepakeistą. Kauno TI mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas. Pažymi, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turinčio tekti ploto normą numato Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas, tačiau šiame įsakyme nenurodyta, jog skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą reikia neįskaičiuoti kameros baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto. Be to, atkreipia dėmesį, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato, jog į kameras turi būti tiekimas šiltas vanduo, o kamerose laikomi asmenys indus plauna naudodami jiems šiam tikslui išduotas priemones, kurios išduodamos pagal jų vartojimo instrukcijose nurodytas normas. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, kad kamerose Nr. 338, 342, 343, 346 ir 349 visiškai nėra natūralaus apšvietimo, nes langai yra tamsinti, be to, jie neatsidaro, todėl nėra galimybės išvėdinti patalpas, Kauno TI pabrėžia, jog pareiškėjas šių argumentų savo skunde pirmosios instancijos teismui nėra nurodęs, todėl ši apeliacinio skundo dalis apeliacine tvarka nesvarstytina. Kauno TI, papildomai pateikdamas pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, akcentuoja, kad joje yra tik 2011 m. lapkričio 28 d. įrašas, jog pareiškėjas nervinasi dėl suėmimo, bei 2012 m. vasario 24 d. ir 2012 m. spalio 22 d. įrašai dėl pareiškėjo ligų, nesusijusių su jo laikymo sąlygomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad periodiškai laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 30 d. iki 2013 m. vasario 14 d. Kauno TI jis buvo laikomas neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Šiuo atveju pareiškėjas, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vienam asmeniui tenkančio kameros ploto vertinimu. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas įtvirtina, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks kameros plotas pareiškėjui teko ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose jis buvo laikomas. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų (b. l. 13, 16–17) matyti tik tai, kuriose ir kokio ploto kamerose atitinkamais laikotarpiais buvo laikomas pareiškėjas, taip pat nurodyta, kiek pilnų parų pareiškėjas praleido minėtose kamerose ir kiek iš jų jis buvo laikomas pažeidžiant Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimą, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kaip buvo apskaičiuotas pareiškėjo atitinkamose kamerose praleistų pilnų parų skaičius ir vienam asmeniui tenkantis kameros plotas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra ir atsakovas, atstovaujamas Kauno TI, nepateikė duomenų, kiek asmenų kartu su pareiškėju buvo laikoma atitinkamose kamerose jose būnant pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu. Todėl teisėjų kolegija neturi galimybės tinkamai patikrinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad visapusiškam pareiškėjo apeliacinio skundo išnagrinėjimui yra būtina rinkti papildomus įrodymus: atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, įpareigotinas pateikti informaciją, kokiais konkrečiai laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas atitinkamose kamerose ir kaip šiais laikotarpiais kito minėtose kamerose laikomų asmenų skaičius jose būnant pareiškėjui, bei tai patvirtinančius įrodymus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalimi, 80 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno tardymo izoliatoriaus, pateikti informaciją, kokiais konkrečiai laikotarpiais ir kokiose kamerose buvo laikomas pareiškėjas T. K. bei kaip šiais laikotarpiais kito minėtose kamerose laikomų asmenų skaičius jose būnant pareiškėjui, taip pat tai patvirtinančius įrodymus.

Nustatyti terminą įrodymams pateikti – 14 dienų nuo šios nutarties išsiuntimo dienos.

Pareiškėjo T. K. apeliacinio skundo nagrinėjimą atidėti iki kol bus gauta reikalaujama medžiaga.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys