AS-552-91-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-91/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06835-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.2; 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. L. V., J. A. B., R. A. ir V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. L. V., J. A. B., R. A. ir V. K. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. lapkričio 15 d. gautas pareiškėjų J. L. V., J. A. B., R. G. A. ir V. K. skundas, kuriame pareiškėjos prašė:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (10.1)S-68112 dalį, kurioje atsisakyta išmokėti pareiškėjai J. L. V. senatvės pensijos dalį (4 111 Lt) ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį (822,59 Lt), neišmokėtas 2010–2011 metais dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies taikymo, įpareigoti Valdybos Kauno skyrių išmokėti neišmokėtas 4 111 Lt ir 822,59 Lt pensijų sumas, taip pat 221,99 Lt ir 44,42 Lt delspinigių, panaikinti Valdybos 2013 m. spalio mėnesį priimtą sprendimą Nr. (6.5E)I-, kuriuo pareiškėjai neatnaujintas terminas skundui paduoti;

2) panaikinti Valdybos Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. (10.1)S-66622 dalį, kurioje atsisakyta išmokėti pareiškėjai J. A. B. senatvės pensijos dalį (11 734,98 Lt), neišmokėtą 2010–2011 metais dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, įpareigoti Valdybos Kauno skyrių išmokėti neišmokėtą 11 734,98 Lt pensijos sumą, taip pat 633,69 Lt delspinigių, panaikinti Valdybos 2013 m. spalio mėnesį priimtą sprendimą Nr. (6.5E)I-, kuriuo pareiškėjai neatnaujintas terminas skundui paduoti;

3) panaikinti Valdybos Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (10.1)S-67402 dalį, kurioje atsisakyta išmokėti pareiškėjai R. G. A. senatvės pensijos dalį (10 689,74 Lt) ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį (549,99 Lt), neišmokėtas 2010–2011 metais dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies taikymo, įpareigoti Valdybos Kauno skyrių išmokėti neišmokėtas 10 689,74 Lt ir 549,99 Lt pensijų sumas, taip pat 577,25 Lt ir 29,70 Lt delspinigių, panaikinti Valdybos 2013 m. spalio mėnesį priimtą sprendimą Nr. (6.5E)I-, kuriuo pareiškėjai neatnaujintas terminas skundui paduoti;

4) panaikinti Valdybos Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (10.1)S-71326 dalį, kurioje atsisakyta išmokėti pareiškėjai V. K. senatvės pensijos dalį (17 086,78 Lt), neišmokėtą 2010–2011 metais dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, įpareigoti Valdybos Kauno skyrių išmokėti neišmokėtą 17 086,78 Lt pensijos sumą, taip pat 507,47 Lt delspinigių, panaikinti Valdybos 2013 m. spalio mėnesį priimtą sprendimą Nr. (6.5E)I-, kuriuo pareiškėjai neatnaujintas terminas skundui paduoti;

5) panaikinti Valdybos 2013 m. lapkričio mėnesį priimtą sprendimą Nr. (6.5E)I-, kuriuo atsisakoma nagrinėti pareiškėjų skundus dėl neišmokėtos pensijų dalies.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų J. L. V., J. A. B., R. G. A. ir V. K. skundo reikalavimus dėl Valdybos Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (10.1)S-68112 dalies panaikinimo ir įpareigojimo Valdybos Kauno skyrių išmokėti J. L. V. neišmokėtas 4 111 Lt ir 822,59 Lt pensijų sumas, taip pat 221,99 Lt ir 44,42 Lt delspinigių; Valdybos Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. (10.1)S-66622 dalies panaikinimo ir įpareigojimo Valdybos Kauno skyrių išmokėti J. A. B. neišmokėtą 11 734,98 Lt pensijos sumą, taip pat 633,69 Lt delspinigių; Valdybos Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (10.1)S-67402 dalies panaikinimo ir įpareigojimo Valdybos Kauno skyrių išmokėti R. G. A. neišmokėtą 10 689,74 Lt pensijos sumą, taip pat 577,25 Lt delspinigių; Valdybos Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (10.1)S-71326 dalies panaikinimo ir įpareigojimo Valdybos Kauno skyrių išmokėti V. K. neišmokėtą 17 086,78 Lt pensijos sumą, taip pat 507,47 Lt delspinigių. Teismas atsisakė priimti pareiškėjos R. G. A. skundą dėl negautos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dalies išmokėjimo ir išaiškino pareiškėjai, kad skundą dėl negautos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dalies išmokėjimo ji turi paduoti Kauno apygardos administraciniam teismui. Teismas nustatė pareiškėjoms J. L. V., J. A. B., R. G. A., V. K. terminą iki 2014 m. sausio 20 d. skundo dėl Valdybos sprendimų panaikinimo trūkumams pašalinti ir pateikti teismui skundą su tinkamai nurodytomis šalimis, aiškiai ir konkrečiai suformuluotu skundo pagrindu ir dalyku.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 str., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str.). Teismas nustatė, kad pareiškėjos pradėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijoje procedūrą, nes Valdybos Kauno skyriaus sprendimus, kuriais atsisakyta išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo 2010–2011 metais susidariusią pensijos nepriemoką, skundė Valdybai. Tačiau Valdyba atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundus dėl neišmokėtų pensijų, konstatavusi, kad pareiškėjos praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą. Teismas darė išvadą, kad klausimas dėl Valdybos Kauno skyriaus sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo nebuvo iš esmės išnagrinėtas. Teismas nustatė, kad Valdybos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, (toliau – ir Taisyklės) 31 punktu. Pareiškėjų atstovas teikė Valdybai papildomą informaciją, jog tik Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinus įstatymo dalį antikonstitucine, pareiškėjos įgijo teisę prašyti grąžinti neteisėtai neišmokėtą pensiją. Tai įvertinusi Valdyba 2013 m. lapkričio mėnesį priėmė sprendimą Nr. (6.5E)I-, kuriuo atsisakė atnaujinti praleistą terminą sprendimams apskųsti ir nagrinėti skundą.

Teismas pabrėžė, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti Valdybai, kuri, išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra tokio Valdybos sprendimo, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės, t. y. būtų patenkintas ar atmestas pareiškėjų skundas dėl Valdybos teritorinio skyriaus sprendimo ir jo įpareigojimo išmokėti pensijos nepriemoką. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjų skundo reikalavimai panaikinti Valdybos Kauno skyriaus sprendimus ir įpareigoti Valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjoms pensijos nepriemoką, susidariusią 2010–2011 metais dėl Laikinojo įstatymo taikymo, teisme negali būti nagrinėjami, nes jie neišnagrinėti privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Teismas šiuos pareiškėjų reikalavimus atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Dėl pareiškėjos R. G. A. skundo dalies, susijusios su negautos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dalies išmokėjimu, teismas nustatė, kad Valdybos 2013 m. lapkričio mėnesio sprendime „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nagrinėti skundą“ nurodyta, jog pareiškėjos R. G. A. 2013 m. spalio 10 d. skundas Valdybai išnagrinėtas pakartotinai ir dėl jo atsakyta 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. (6.5E)I-7302. Kadangi su skundu dėl negautos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies išmokėjimo į Valdybą pareiškėja kreipėsi nepraleidusi Pensijų įstatyme nustatyto 3 metų termino, klausimas dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos mokėjimo minėtu sprendimu išnagrinėtas iš esmės. Šiuo atveju tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai sukelia Valdybos Kauno skyriaus 2013 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. (10.1)S-67402, todėl teismas konstatavo, kad pagal teritorinio teismingumo principą byla dėl negautos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dalies išmokėjimo turi būti nagrinėjama Kauno apygardos administraciniame teisme.

Teismas vadovavosi ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktais, pažymėjo, kad pareiškėjos nenurodė skundžiamų Valdybos sprendimų priėmimo datos ir numerio, nėra aiškus skundo dalykas, konkrečiai nenurodyti skundžiamų Valdybos 2013 m. spalio mėnesį priimtų sprendimų datos ir numeriai, lapkričio mėnesį priimto sprendimo data ir numeris, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjų skundas dėl Valdybos 2013 m. spalio mėnesį priimtų sprendimų ir 2013 m. lapkričio mėnesį priimto sprendimo neatitinka ABTĮ reikalavimų.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant skundą dėl Valdybos sprendimų teisme bus vertinama tik tai, ar Valdyba pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos dėl pensijos išmokėjimo kreipėsi praleidusios Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą terminą, ar pagrįstai neatnaujino pareiškėjoms sprendimo apskundimo termino. Pareiškėjoms palankaus teismo sprendimo atveju teismas negalės nagrinėti pareiškėjų reikalavimų dėl pensijos išmokėjimo, nes šis klausimas neišnagrinėtas privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka (ABTĮ 22 str. 3 d., 25 str. 1 d.). Todėl pareiškėjoms teismas pasiūlė pataisyti skundą ir jame nuosekliai ir aiškiai išdėstyti aplinkybes, nurodyti priežastis, dėl kurių jos dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. sumažintos pensijos į Valdybą kreipėsi tik 2013 m. spalio mėnesį, pagrįsti skundžiamų Valdybos sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Kadangi teisme gali būti nagrinėjamas skundas tik dėl Valdybos sprendimų, teismas pažymėjo, kad byloje atsakovu šioje byloje gali būti tik ši institucija, o Valdybos Kauno skyrius gali būti nurodomas trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teismas pareiškėjoms nustatė terminą skundo dėl Valdybos sprendimų trūkumams pašalinti.

III. Pareiškėjos J. L. V., J. A. B., R. A. ir V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties dalis dėl atsisakymo priimti pareiškėjų skundo 1-4 reikalavimų dalis bei atsisakymo priimti dalį skundo 3 reikalavimo dalį, susijusią su pareiškėjos R. G. A. reikalavimu dėl negautos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dalies išmokėjimo. Pareiškėjos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl skundo trūkumų panaikinti neprašo.

Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad, atsisakydamas priimti skundą 1-4 reikalavimų dalyje, teismas nenurodė, kad 1-ajame reikalavime J. L. V. suformulavo du reikalavimus (4 111+822,59 Lt ribose) dėl skirtingų rūšių pensijos neišmokėtų dalių, ir nenurodė, kad dėl negautos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dalies išmokėjimo ji gali kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Pareiškėjos R. G. A. skundo (t. y. 3 reikalavimo) visiškai analogišku atveju teismas nepriėmė tik dėl senatvės pensijos dalies (10 689,74 Lt) neišmokėjimo, o dėl negautos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dalies (549,99 Lt) išmokėjimo išaiškino, kad tokį skundo reikalavimą ji turi paduoti Kauno apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjos pabrėžia, kad teismas nutartyje nenustatė jokių skirtumų ar faktinių aplinkybių nevienodumo tarp argumentų, įrodymų ar skundo 1 ir 3 reikalavimų, kuriuos pareiškė J. L. V. ir R. G. A., tačiau jų pareikštus reikalavimus dėl negautos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dalies traktavo skirtingai.

Pareiškėjų manymu, teismas nepagrįstai sprendė, jog skundo reikalavimai dėl Valdybos Kauno skyriaus 3-ojo, 2-ojo ir 1-ojo pensijų skyrių keturių sprendimų panaikinimo negali būti reiškiami. Pareiškėjų teigimu, Valdybos atsisakymas ir vilkinimas spręsti pareiškėjų skundus dėl nepagrįstų Kauno skyriaus sprendimų ir yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, jokie apskundimo terminai nėra praleisti. Pareiškėjos nurodo, jog atsakovui netiksliai supratus jų skundo dalyką atsakovo 2013-11- d. sprendimas Nr.(6.5E) I- laikytinas vilkinimu, neveikimu, nenoru spręsti aiškų klausimą, kas taip pat gali būti skundžiama administraciniam teismui. Kita vertus, pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad atsakovas jau 2013-10- d. sprendimuose Nr.(6.5E) I- nurodė, jog priėmus ir įsigaliojus naujiems teisės aktams, dėl pripažintos prieštaraujančia Konstitucijai įstatymo normos pareiškėjoms neišmokėtos pensijos dalys bus kompensuotos. Pareiškėjos daro išvadą, kad atsakovas palaiko tokią pačią kaip ir skundžiamuose Valdybos Kauno skyriaus keturiuose sprendimuose užimtą poziciją, jog net ir tuo atveju, jei skundo padavimo terminas nebūtų praleistas, reikia atsisakyti nedelsiant išmokėti atitinkamas pensijos dalis ir laukti naujų teisės aktų svarstymo, balsavimo, priėmimo ir įsigaliojimo.

Pareiškėjos pabrėžia, jog siekia, kad būtų panaikinti konkretūs, aiškios datos ir numerio Valdybos Kauno skyriaus 3-ojo, 2-ojo ir 1-ojo pensijų skyrių 2013 m. rugsėjo-spalio mėn. keturi sprendimai atitinkamose dalyse, kuriose atsisakoma išmokėti pareiškėjoms įvairias kelių rūšių pensijų dalis.

Pareiškėjos atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir tvirtina, kad būtų neteisinga ir nepagrįsta laikyti, jog įstatymų nustatyta tvarka apskundus Valdybos Kauno skyriaus sprendimus Valdybai, tačiau pastarajai klaidingai suvokiant skundo objektą, teismas negalėtų priimti nagrinėti skundo dėl Valdybos Kauno skyriaus sprendimų panaikinimo bei priimti skundą tik dėl Valdybos vilkinimo spręsti ginčą.

Pareiškėjos pabrėžia, kad teismo nurodytų administracinių bylų ir šioje byloje sprendžiamo klausimo ratio decidendi nesutampa, o teismo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje pareiškėjas pateikė tik vieną skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą išmokėti neišmokėtos už atitinkamą laikotarpį senatvės pensijos dalį, tačiau pareiškėjas neįtraukė į bylą atsakovu Valdybos, neskundė Valdybos sprendimo, kuriuo Valdyba atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, neskundė Valdybos Panevėžio skyriaus sprendimo, nepateikė skundo teismui pagal Valdybos buveinę, taip pat nepateikė duomenų, kad yra apskundęs Valdybos sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą ar kad Valdyba išnagrinėjo pareiškėjo prašymą iš esmės ir dėl jo priėmė sprendimą. Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei pirmosios instancijos teismas šioje byloje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje teisėjų kolegija nepasisakė, kad skundžiant Valdybos sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kartu negali būti skundžiamas ir teritorinio skyriaus priimtas sprendimas.

Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 22 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. I-7349-764/2013 bei 2013 m. lapkričio 5 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. I-8221-561/2013 priėmė nagrinėti pareiškėjų skundus dėl analogiškais motyvais grindžiamų Valdybos atsisakymų nagrinėti gautus jų skundus bei Valdybos Kauno skyriaus atitinkamų sprendimų (atsisakymų išmokėti 2010-2011 m. neišmokėtą pensijų dalį). Pareiškėjos daro išvadą, kad teismai negali nenuosekliai taikyti teisę, remtis neanalogiškose bylose suformuotomis teisės taikymo taisyklėmis.

Dėl bylos teismingumo reikalavimo R. G. A. negautos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dalies išmokėjimo, pareiškėjos nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė ABTĮ 17 straipsnio 3 dalies.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjos iš esmės siekia, kad joms būtų išmokėta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoka, o pareiškėjos J. L. V. bei R. G. A. siekia, kad joms būtų išmokėta dar ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nepriemoka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (prašymą), teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas) maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o priešingai – papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-191/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu skundą gali būti atsisakoma priimti tik tuo atveju, kai atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, nepasinaudojo įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-583/2012).

Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Ankstesnė Pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcija (galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) taip pat nustatė, jog Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (1 d.). Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui (2 d.).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valdybos teritorinių skyrių ir kitų Valdybos įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valdybai. Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Įvertinusi pirmiau įvardytas Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, jog jos neabejotinai patvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Būtent taip minėtos įstatymų nuostatos yra aiškinamos naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartys administracinėse bylose Nr. AS602-716/2013, AS438-818/2013, AS502-849/2013, 2013 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-813/2013 ir kt.). Be to, tokį šių normų aiškinimą patvirtina ir ankstesnė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje buvo aiškinamos minėtos normos, reguliavusios ginčo teisinius santykius iki 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 (įsigaliojusio nuo 2013 m. sausio 1 d.) priėmimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-200/2006, 2007 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-518/2007, 2008 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS39-325/2008, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-29/2011, 2011 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-168/2011, 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-289/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-806/2011).

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas įstatymų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir įvertinus pareiškėjų skundo turinį, konstatuotina, jog pareiškėjų keliamam ginčui spręsti įstatyme yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kurios pareiškėjos turėjo laikytis.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjos J. A. B., R. G. A., J. L. V. 2013 m. rugsėjo 19 d. prašymais kreipėsi į Valdybos Kauno skyrių, prašydamos paskaičiuoti ir pateikti duomenis, kiek joms buvo neišmokėta senatvės pensijos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. bei išmokėti pensijos dalį už nurodytą laikotarpį sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį. Valdybos Kauno skyriaus 3-čiasis pensijų skyrius, atsakydamas į pareiškėjų J. L. V. ir J. A. B. bei Valdybos Kauno skyriaus 1-asis pensijų skyrius, atsakydamas į pareiškėjos R. G. A. prašymą, pateikė detalų neišmokėtos pensijos dalies apskaičiavimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir nurodė, kad šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, todėl nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjų prašymus dėl pensijos dalies išmokėjimo. Pareiškėja V. K. 2013 m. spalio 9 d. prašymu kreipėsi į Valdybos Kauno skyrių. Šio skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. sprendimu taip pat buvo atsakyta, kad šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, todėl nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymo dėl pensijos dalies išmokėjimo.

Nesutikdamos su tokiais Valdybos Kauno skyrių atitinkamų skyrių sprendimais, pareiškėjos pateikė skundus Valdybai, prašydamos įpareigoti Valdybos Kauno skyrių nedelsiant išmokėti pareiškėjoms sumažintą ir nesumokėtą pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 dienos. Valdyba į šiuos pareiškėjų skundus kaip paduotus praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą 3 metų terminą, nagrinėti atsisakė. Šiuose Valdybos sprendimuose taip pat nurodyta, kad jeigu pareiškėjos J. L. V., J. A. B., R. G. A. iki 2013 m. lapkričio 14 d., o pareiškėja V. K. iki 2013 m. lapkričio 11 d. pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjos pradėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijoje procedūrą, tačiau, kaip matyti iš Valdybos sprendimų, pareiškėjų skundus buvo atsisakyta nagrinėti, t. y. klausimas dėl Valdybos teritorinio skyriaus sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo nebuvo išnagrinėtas iš esmės.

Pažymėtina, jog Valdybos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Taisyklių 31 punktu, kuriame nustatyta, kad, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Valdybos sprendimuose yra aiškiai įvardyta šio akto apskundimo tvarka, taip pat nurodyta, kad iki atitinkamai 2013 m. lapkričio 11 d. ir 2013 m. lapkričio 14 d. pareiškėjoms pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėjos pateikė Valdybai papildomą informaciją, tačiau Valdyba 2013 m. lapkričio mėn. sprendimu Nr. (6.5E)I- atsisakė atnaujinti praleistą terminą sprendimams apskųsti ir nagrinėti pareiškėjų skundus.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra tokio Valdybos sprendimo, kuriuo pareiškėjų ginčai būtų išspręsti iš esmės, t. y. būtų patenkinti ar atmesti pareiškėjų skundai dėl Valdybos teritorinio skyriaus sprendimų. Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju pareiškėjos pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilęs dėl įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos laikymosi kreipiantis į teismą, teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjų skundo bei atskirojo skundo argumentų, susijusių su praleistu 3 metų terminu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-1023/2013).

Pažymėtina, jog analogiškas aiškinimas pateikiamas ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013; 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-849/2013, 2013 m. spalio 16 d nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-813/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-2232/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Kaip matyti, Valdybos 2013 m. spalio mėn. sprendimų, kuriuose pareiškėjoms buvo nurodyta, jog jos praleido Valdybos Kauno skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio mėnesio mokėti joms pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskundimo terminą, t. y. praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą 3 metų terminą, ir Valdybos 2013 m. lapkričio mėn. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą sprendimams apskųsti ir nagrinėti pareiškėjų skundus dėl Valdybos Kauno skyriaus sprendimų, apskundimui teismas nustatė pareiškėjoms terminą skundo dėl Valdybos sprendimų panaikinimo trūkumams pašalinti ir pateikti teismui skundą su tinkamai nurodytomis šalimis, aiškiai ir konkrečiai suformuluotu skundo pagrindu ir dalyku. Pareiškėjos atskiruoju skundu šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies neskundė.

Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjos R. G. A. skundo dalies dėl negautos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dalies išmokėjimo nustatė, kad Valdyba 2013 m. lapkričio mėn. sprendime nurodė, jog R. G. A. skundas Valdyboje išnagrinėtas pakartotinai ir dėl jo atsakyta 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu, kadangi pareiškėja skundu dėl negautos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies išmokėjimo į Valdybą kreipėsi nepraleidusi Pensijų įstatyme nustatyto 3 metų termino. Atskirajame skunde pareiškėja, vadovaudamasi ABTĮ 17 straipsnio 3 dalimi, teigia, kad teismas nepagrįstai dėl šio reikalavimo nurodė kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 3 dalimi, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti dėl Valdybos kaip centrinio viešojo administravimo subjekto sprendimų, kuriais ji nenagrinėjo Valdybos Kauno skyriaus (teritorinio viešojo administravimo subjekto) sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, o priėmė atskirus, t. y. su Valdybos teritorinio skyriaus priimtų sprendimų revizavimu nesusijusius, sprendimus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjant skundą dėl šių Valdybos sprendimų teisme bus vertinama tik ar Valdyba pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos dėl pensijos išmokėjimo kreipėsi praleidusios Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą terminą, ar pagrįstai neatnaujino pareiškėjoms sprendimų apskundimo termino. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismas nustatė, jog dėl pareiškėjos reikalavimo, susijusio su negautos nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalies išmokėjimu, buvo priimtas atskiras Valdybos 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikoma ABTĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, nes pareiškėjos R. G. A. skundo reikalavimas dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dalies išmokėjimo nėra susijęs su reikalavimais, kuriems teismas nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju teisines pasekmes pareiškėjai sukelia Valdybos Kauno skyriaus 2013 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. (10.1)S-67402, todėl pagal teritorinio teismingumo principą byla dėl negautos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies išmokėjimo turi būti nagrinėjama Kauno apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 35 str., 37 str. 2 d. 2 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnis 1 ir 3 dalys nustato, kad teismo priimtas sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, jame turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai reiškia, kad byloje neturi likti pareikštų, bet neišspręstų pagrindinių reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo pozicijos dėl pareiškėjos J. L. V. reikalavimo dėl negautos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies išmokėjimo, o tik nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad skundo reikalavimą šioje dalyje atsisakoma priimti. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog esant nurodytoms aplinkybėms ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama ir pareiškėjos J. L. V. skundo dėl negautos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies išmokėjimo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 str. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1, 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. L. V., J. A. B., R. G. A. ir V. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (10.1)S-68112 dalies, kurioje atsisakyta išmokėti pareiškėjai J. L. V. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį (822,59 Lt) panaikinimo ir įpareigojimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti J. L. V. neišmokėtą 822,59 Lt nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį ir 29,70 Lt delspinigių, panaikinti ir šios skundo dalies priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas