A-146-84-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-84/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02342-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 11.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. K., Z. J., T. T. (T. T.), J. B., M. Ž., L. S., D. J. M., A. J., A. K., V. M., D. V., J. K., M. T., V. M., I. M., L. K., Trakų rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Trakų miškų urėdijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja J. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–5), kurį patikslino (I t., b. l. 89–90), prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus (toliau – ir NŽT Trakų skyrius, atsakovas) 2012 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 46SS-(14.46.104.)-569;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1512;

3) įpareigoti NŽT Trakų skyriaus vedėją parengti išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo neatlygintinai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Trakų rajone, vietoj 28,10 ha turėtos žemės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Trakų rajone;

4) įpareigoti NŽT Trakų skyriaus vedėją papildyti NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2)-1295 patvirtintą Asmenų, pageidaujančių Trakų rajono savivaldybės, Rūdiškių seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje gauti grąžinamus natūra, perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, norinčių pirkti ar nuomoti, patikėjimo ar panaudos teise valdyti valstybinės žemės sklypus, sąrašą (toliau – ir 2012 m. (duomenys neskelbtini) KV pretendentų sąrašas) įtraukiant į šio sąrašo 9 eiliškumo grupės pretendentus M. D. N. parengtą išvadą.

Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimu atnaujino M. D. N. (pareiškėjos motinai) terminą pateiki Trakų rajono žemėtvarkos skyriui prašymą, nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į J. V. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Trakų rajone nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę. M. D. N. 2006 m. gruodžio 22 d. pateikė Trakų rajono žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises į J. V. (pareiškėjos senelio) (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Trakų rajone nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę – 28,10 ha. Prašyme nurodė, kad prašo grąžinti žemę natūra. M. D. N. 2010 m. liepos 29 d. mirė. Mirusiosios palikimą priėmė pareiškėja (M. D. N. dukra). Atsižvelgdama į tai, kad grąžinti žemės natūra J. V. turėtoje vietoje nėra galimybės, nes žemė užimta ir valstybės išperkama, pareiškėja (M. D. N. įpėdinė), 2012 m. balandžio 12 d. pateikė NŽT Trakų skyriui prašymą parengti išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo neatlygintinai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Trakų rajone, kur iki šiol yra pakankamas laisvas valstybinės žemės fondas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 9 punktu, M. D. N. lygiaverčiam žemės sklypui gauti patenka į pretendentų eiliškumo 9 grupę. NŽT Trakų skyrius 2012 m. liepos 27 d. sprendime Nr. 46SS-(14.46.104.)-569, taip pat Nacionalinė žemės tarnyba 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5)-1512 nurodė, kad šiuo metu atkurti nuosavybės teises į 28,10 ha žemės, kuri priskirta valstybės išperkamai žemei, galima tik atlyginant pinigais. Pareiškėjos nuomone, minėti NŽT Trakų skyriaus ir NŽT sprendimai yra nepagrįsti, todėl naikintini.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybė išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turimoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalie 1-9 punktuose išvardyti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdai.Atkūrimo įstatymas iš esmės numato 5 atlyginimo būdus už kaimo teritorijoje turėtą ir valstybės išperkamą žemę.

Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. lapkričio 10 d. pakeitė Atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnius (įsigaliojo 2012 m. vasario 1 d.). Pakeistas Atkūrimo įstatymas išplėtė kompensavimo būdų spektrą, nustatant, kad už žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje, valstybė gali kompensuoti pinigais, ir neapribojo pasirinkimo teisės pasirinkti kitą Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytą kompensavimo būdą už valstybės išperkamą ir natūra negrąžintiną žemę. Aktuali Atkūrimo įstatymo redakcija (nuo 2012 m. sausio 31 d.) nebenustato termino, per kurį pilietis privalo pasirinkti kompensavimo būdą.

Kiti piliečiai nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki šio Atkūrimo įstatymo pakeitimo (2012 m. sausio 31 d.) teikė prašymus dėl išvadų parengimo ir žemės gavimo kitoje kaimo vietoje, žemėtvarkos skyriai tokias išvadas rengdavo ir atkurdavo nuosavybės teises kitose kadastro vietovėse, todėl šiuo metu toks ribojimas pareiškėjai yra nesuprantamas, nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad jos motina prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė 2006 metais, t.y. po to, kai teismas atnaujino prašymo padavimo terminą, taigi, skirtingai nei kiti asmenys, iki 2003 m. balandžio 1 d. negalėjo pasirinkti kompensavimo būdo.

Pareiškėjos nuomone, NŽT netinkamai aiškinant Atkūrimo įstatymo nuostatas, susiklosto situacija, kad šiuo metu pilietis, pretenduojantis į nuosavybės teisių atkūrimą, jei jam nėra galimybės gauti žemę natūra, gaus priverstinai kompensaciją pinigais. Taip aiškinant įstatymą pretendentai į žemės grąžinimą atsiduria nelygioje padėtyje su tais piliečiais, kuriems nuosavybės teisės, esant visiškai analogiškoms faktinėms aplinkybėms, buvo atkurtos iki 2012 m. sausio 31 d. (Atkūrimo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo), o tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.

Toks siauras NŽT pateikiamas Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies išaiškinimas pažeidžia esmines Atkūrimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimą.

NŽT Trakų skyriaus vedėjas 2012 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2)-1148 patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondą, kuriame bus vykdomi projektavimo darbai. Įsakyme nurodyta, kad projekto autorius darbus turi užbaigti iki 2012 m. gruodžio 15 d. NŽT Trakų skyriaus vedėjas 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2)-1295 patvirtino Asmenų, pageidaujančių Trakų rajono savivaldybės, Rūdiškių seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje gauti grąžinamus natūra, perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, norinčių pirkti ar nuomoti, patikėjimo ar panaudos teise valdyti valstybinės žemės sklypus, sąrašą. Pareiškėja prašė, atsižvelgiant į jos nurodytas aplinkybes, įpareigoti atsakovą papildyti (duomenys neskelbtini) KV pretendentų sąrašą įtraukiant į šio sąrašo 9 eiliškumo grupę pretendentei M. D. N. parengtą išvadą.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose (I t., b. l. 21–25, 140–143) paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. sausio 25 d. patvirtino teritoriją (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui (toliau ir – (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projektas) rengti ir 2007 kovo 9 d. įsakymu Nr. 2.3-2332-79 patvirtino piliečių, pageidaujančių susigrąžinti natūra žemę, miško sklypus ir vandens telkinius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą (toliau – ir (duomenys neskelbtini) KV pretendentų sąrašas).

Šiame sąraše buvo įrašyta, kad M. D. N. pageidaujama susigrąžinti žemė (28,1 ha) yra priskirta valstybės išperkamai. M. D. N. 2007 m. rugpjūčio 14 d. atvyko į I eilės pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, susirinkimą, tačiau su kitu atkūrimo būdu nesutiko ir pageidavo žemę susigrąžinti natūra turėtoje vietoje, kitos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo neišreiškė. M. D. N. ir M. N. taip pat buvo kviečiamos atvykti į pirmąjį visų eilių pretendentų, kurie pageidauja gauti sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, susirinkimą bei į (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimą, tačiau neatvyko.

Atsakovas pažymėjo, kad tuo atveju, jei pilietis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytais terminais nepareiškė arba nepakeitė valios dėl būdo už valstybės išperkamą žemę gauti lygiavertį žemės sklypą, jam išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn negali būti rengiama, o nuosavybės teisės turi būti atkurtos atlyginant pinigais. Šis atvejis netaikomas, jeigu teismas yra atnaujinęs terminus pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, giminystės ryšį ir nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, ir pilietis pirmą kartą po šių terminų atnaujinimo pareiškia valią dėl būdo.

M. D. N. jau 2007 m. žinojo, kad pageidaujama susigrąžinti natūra (28,1 ha) žemė yra priskirta valstybės išperkamai ir jos susigrąžinti natūra nėra galimybės, tačiau iki savo mirties, t. y. iki 2010 m. liepos 29 d., nepakeitė savo valios ir nepateikė kito prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitu būdu, t. y. nepasirinko Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nustatyto atlyginimo būdo, kai žemė yra valstybės išperkama. Pareiškėja J. N. tik 2012 m. balandžio 12 d. kreipėsi į NŽT dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. praėjus daugiau kaip pusantrų metų po M.

D. N. mirties. Pareiškėja nuo M. D. N. mirties iki 2012 m. vasario 1 d., kai įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimas, galėjo pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, tačiau to nepadarė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. T. prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime (I t., b. l. 147–149) paaiškino, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą pateikti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Trakų miškų urėdija atsiliepimu (II t., b. l. 136) prašė teismo priimti byloje sprendimą savo nuožiūra.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. B., A. K., D. V. ir M. T. teismo posėdyje (II t., b. l. 165) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu (II t., b. l. 167–171) pareiškėjos J. N. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja yra savo motinos M. D. N., mirusios 2010 m. liepos 29 d. (I t., b. l. 75), įpėdinė (I t., b. l. 74). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimu M. D. N. atnaujino terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo J. V. iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime (dabar – (duomenys neskelbtini) kaimas), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Trakų rajone, nuosavybės teise valdytą žemę ir pateikti nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus (I t., b. l. 76–78).

M. D. N. 2006 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriui padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo J. V. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Trakų rajone, nuosavybės teise valdytą žemę ir pateikė nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus. Prašyme M. D. N. išreiškė valią, kad pageidauja 28,1 ha žemės susigrąžinti natūra (I t., b. l. 62).

M. D. N. 2007 m. sausio 31 d. buvo išduota pažyma Nr. 17626 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje patvirtinta, kad ji turi nuosavybės teisę į J. V. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę - 28,1 ha (I t., b. l. 61). Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 2.3-443-79 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 2.3-2582-79 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės žemėtvarkos projekto papildymo, Trakų rajone“ patvirtino teritoriją (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projektui rengti (I t., b. l. 28–29), o 2007 m. kovo 9 d.

įsakymu Nr. 2.3-2332-79 patvirtino Piliečių, pageidaujančių susigrąžinti natūra žemę, miško sklypus ir vandens telkinius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą (I t., b. l. 30–31). (duomenys neskelbtini) KV pretendentų sąraše buvo įrašyta, kad M. D. N. pageidaujama susigrąžinti natūra (28,1 ha) žemė yra priskirta valstybės išperkamai (I t., b. l. 32). 2007 m. kovo 14 d. vyko I eilės pretendentų, pageidaujančių atkurti nuosavybę natūra į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, prašymų svarstymas.

Protokole nurodyta, jog M. D. N. kviečiama neatvyko (I t., b. l. 33–34, 35). M. D. N. dalyvavo 2007 m. rugpjūčio 14 d. pretendentų susirinkime, kurio protokole užfiksuota, kad M. D. N. su kitu nuosavybės teisių atkūrimo būdu nesutinka (I t., b. l. 36–37, 38).

M. D. N. mirė 2010 m. liepos 29 d. (I t., b. l. 75), jos teisių perėmėja (įpėdinė) yra pareiškėja J. N. (I t., b. l. 74). Teismas nustatė, kad M. D. N. 2011 m. sausio 31 d. pranešimu Nr. S-93-51 buvo kviečiama atvykti į pirmąjį visų eilių pretendentų, kurie pageidauja gauti žemės, miško, vandens telkinio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, susirinkimą, vykusį 2011 m. vasario 9 d. (I t., b. l. 49), tačiau jos įpėdinė J. N. į susirinkimą neatvyko (I t., b. l. 54–56). Minėtas pranešimas buvo išsiųstas registruotu paštu (I t., b. l. 50–52), Lietuvos pašto duomenimis, siunta pristatyta ir įteikta gavėjui ar (pagal įgaliojimą) kitam asmeniui 2011 m. vasario 10 d. M. D. N. 2011 m. gegužės 19 d. pranešimu Nr. 46SD-662 taip pat buvo kviečiama atvykti į (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimą (I t., b. l. 58), tačiau į šį susirinkimą jos įpėdinė taip pat neatvyko (I t., b. l. 59). NŽT apie M. D. N. mirtį buvo informuota tik 2012 m. balandžio 12 d., pareiškėjai J. N. pateikus tai patvirtinančius dokumentus bei pateikus prašymą parengti išvadą dėl žemės sklypo perkėlimo į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę (I t., b. l. 73). NŽT Trakų skyrius skundžiamu 2012 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 46SS-(14.46.104.)-569 informavo pareiškėją, kad nustatytais terminais nebuvo pareikšta valia dėl atlyginimo būdo pakeitimo, todėl pareiškėjos 2012 m. balandžio 12 d. prašymo tenkinti NŽT Trakų skyrius negali, o nuosavybės teises galima atkurti tik atlyginant pinigais (I t., b. l. 7–8). Pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu, apskundė jį NŽT (I t., b. l. 9–12), tačiau NŽT 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5)-1512 konstatavo, kad NŽT Trakų skyrius pareiškėjos prašymo netenkino pagrįstai (I t., b. l. 14–16).

Teismas nustatė, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, pakeitimo. Pareiškėjos motina pretendavo atkurti nuosavybę į žemės sklypą, priskirtą valstybės išperkamai žemei. Pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą piliečiams atlygina valstybė. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodyti būdai, kuriais valstybė piliečiams atlygina už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius. Pareiškėja dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra kreipėsi 2006 m. gruodžio 22 d., kai jai buvo atnaujintas terminas pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias nuo 1997 m. liepos 9 d. iki 2012 m. vasario 1 d., piliečiai iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos motina prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavė 2006 m., taigi, jau po Atkūrimo įstatymo nustatyto termino pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytas prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo padavimo terminas (iki 2003 m. balandžio 1 d.) yra naikinamasis. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus.

Teismas nustatė, kad tikslių duomenų, kada M. D. N. sužinojo apie tai, jog jos prašoma atkurti žemė yra valstybės išperkama, nėra, tačiau byloje esanti medžiaga patvirtina, kad M. D. N. 2007 m. rugpjūčio 14 d. vykusiame pretendentų susirinkime tikrai sužinojo apie minėtą faktą ir šio susirinkimo protokole užfiksuota, kad su kitu nuosavybės teisių atkūrimo būdu nesutiko (I t., b. l. 36–37, 38). Byloje nėra duomenų, kad M. D. N. iki savo mirties 2010 m. liepos 29 d. būtų išreiškusi valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo. Tokią valią išreiškė tik M. D. N. duktė pareiškėja J. N., praėjus beveik dviem metams po savo motinos mirties, t. y. 2012 m. balandžio 12 d.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 3 punktą, kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu. Nuo 2012 m. vasario 1 d. pasikeitusi ir pareiškėjos skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis nustatė, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kaip ir buvo nagrinėjamu atveju, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo pareiškė praėjus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui, todėl pareiškėjai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą gali būti atlygintos tik pinigais. Tokią išvadą teismas taip pat grindė protingumo principu, reikalaujančiu, kad asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, o kilus neaiškumui dėl savo teisių ir pareigų, kreiptųsi teisinės pagalbos į advokatą ar kitas institucijas, teikiančias teisinę pagalbą.

Remdamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo naikinti NŽT Trakų skyriaus 2012 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 46SS-(14.46.104.)-569 ir NŽT 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1512. Konstatavęs, kad pareiškėjai už pageidaujamą atgauti žemės sklypą galima atlyginti tik pinigais, teismas taip pat atmetė pareiškėjos reikalavimus dėl NŽT Trakų skyriaus įpareigojimo parengti išvadą lygiaverčio žemės sklypo suteikimui neatlygintinai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje vietoj (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Trakų rajone turėto 28,1 ha žemės sklypo bei atsakovo įpareigojimo įtraukti į (duomenys neskelbtini) KV pretendentų sąrašo 9 eiliškumo grupės pretendentus M. D. N. parengtą išvadą.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, kartu pažymėdamas, kad pareiškėja neturi teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

III. Pareiškėja J. N. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 185–190) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliantė taip pat prašo priteisti iš atsakovų 150 litų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Apeliacinis škunas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliaciniame skunde pareiškėja pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 9 dalies, taip pat 2011 m. lapkričio 10 d. Atkūrimo įstatymo 10,16,21 straipsnių pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2012 m. vasario 1 d. Nurodo, kad minėtas Atkūrimo įstatymo pakeitimas išplėtė kompensavimo būdų spektrą, nustatydamas šio įstatymo 16 straipsnyje, kad už žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje, valstybė gali kompensuoti pinigais, ir neapribojo pasirinkimo teisės pasirinkti kitą Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytą kompensavimo būdą už valstybės išperkamą ir natūra negrąžintiną žemę. Aktuali Atkūrimo įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 31 d., nenustato termino, per kurį pilietis privalo pasirinkti kompensavimo būdą. Įstatymų leidėjas šį apribojimą panaikino. Todėl apeliantė mano, kad piliečių raštu išreikšta valia dėl kompensavimo būdo parinkimo yra įpareigojanti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio misterijos ir žemėtvarkos skyrius. Pasirinktas kompensavimo būdas – lygiaverčio žemės sklypo suteikimas (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje gali būti realizuotas, nes šioje kadastro vietovėje pakanka valstybinės laisvos žemės.

2. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis nustato, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Atsakovas ne tik nesiūlo kito kompensavimo būdo, bet atsisako tenkinti apeliantės pasirinktą atkūrimo būdą. Taigi, minėta įstatymo norma nėra realizuojama.

3. Apeliantės nuomone, atsakovas interpretuoja Atkūrimo įstatymą taip, kad šiuo metu pilietis, pretenduojantis į žemės atkūrimą, jei nėra galimybės atkurti jam nuosavybės grąžinant natūra, gaus priverstine tvarka kompensaciją pinigais, nes kitų kompensacijos būdų pasirinkti negali nei pats pilietis, nei Nacionalinė žemės tarnyba. Tokios pozicijos laikosi ir pirmosios instancijos teismas. Taip aiškinant Atkūrimo įstatymo nuostatas, pretendentai į žemės grąžinimą atsiduria nelygioje padėtyje su tais piliečiais, kuriems nuosavybės teisės, esant visiškai analogiškoms faktinėms aplinkybėms, buvo atkuriamos iki 2012 m. sausio 31 d., o tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Toks siauras Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies aiškinimas pažeidžia esmines Atkūrimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimą.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius, veikdamas savo ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu, prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (III t., b. l. 4–8) atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytomis išvadomis ir mano, kad jos priimtos remiantis byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas ir yra teisingos.

Atsakovo nuomone, pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kurie galėtų paneigti skundžiamą teismo sprendimą arba pagrįsti jo neteisėtumą ar nepagrįstumą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1. Pareiškėja apeliaciniame skunde savaip interpretuoja nuo 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojusią Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, teigdama, esą valstybė neapribojo pasirinkimo teisės pasirinkti kitą Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytą kompensavimo būdą už valstybės išperkamą ir natūra negrąžintą žemę. Ši pareiškėjos interpretacija visiškai neatitinka Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos imperatyvios nuostatos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos motina M. D. N. jau 2007 m. žinojo, kad jos pasirinkto būdo, t. y. grąžinti žemę natūra, neįmanoma įgyvendinti, tačiau iki savo mirties (2010 m.) valios dėl kito nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepareiškė, o pareiškėja kreipėsi tik 2012 m. balandžio 12 d.

2. Įstatymų leidėjas buvo nustatęs terminą, iki kada galėjo būti keičiama valia ar nuosavybės teisių atkūrimo būdas. Pareiškėja nesilaikė nustatytų terminų, todėl turi prisiimti savo neveiklumo pasekmes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. T. prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime (III t., b. l. 10–12) nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra pagrįstas teisės aktų imperatyviomis nuostatomis ir yra teisingas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Trakų miškų urėdija atsiliepimu (III t., b. l. 9) prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamą ginčą pareiškėja iškėlė dėl Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2012 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 46SS-(14.46.104.)-569, kuriame nurodyta, kad pagal M. D. N. (pareiškėjos mirusios motinos) 2006 m. gruodžio 22 d. prašymą, paduotą šiai institucijai teismui atnaujinus prašymo padavimo terminą, už natūra negrąžinamą (valstybės išperkamą) žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajone, galima atlyginti tik pinigais. Be to, pareiškėja prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1512, kuriuo minėtas NŽT teritorinio skyriaus sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti atsakovą parengti išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo neatlygintinai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Trakų rajone, ir įtraukti M. D. N. pagal šią išvadą į NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2)-1295 patvirtinto (duomenys neskelbtini) KV pretendentų sąrašo 9-ąją eiliškumo grupę.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šį įstatymo reikalavimą.

Nagrinėjamas ginčui yra reikšminga ta aplinkybė, kad prašymas atkurti nuosavybės teises į žemę buvo paduotas teismui atnaujinus Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus prašymo ir dokumentų pateikimo terminus. Pagal Atkūrimo įstatymą prašymai atkurti nuosavybės teises turėjo būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d. iki 2004 m. spalio 26 d. Atkūrimo įstatymu buvo nustatytas teisinis reguliavimas, kad piliečiai, praleidę įstatymu nustatytą terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Nuo 2004 m. spalio 26 d. įstatymų leidėjas (2004 m. spalio 12 d. įstatymas Nr. IX-2490) nustatė, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907) nustatyta, kad piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, žemė grąžinama natūra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki apskrities viršininko sprendimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimui parinktos teritorijos ribų patvirtinimo priėmimo. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas. Ši įstatymo nuostata nepasikeitusi, išskyrus tai, kad panaikinus apskričių viršininkų administracijas, 2010 m. birželio 19 d. įstatymu Nr. XI-919 buvo atitinkamai pakoreguota Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nurodant joje instituciją, kuri perėmė apskričių viršininkų administracijų funkcijas, t. y. Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir jos teritorinius padalinius.

Minėtą Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatą detalizuoja Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 16 punktas į kurį perkelta minėta įstatymo norma, nukreipianti į teisės aktą pagal kurį rengiami žemės reformos žemėtvarkos projektai, t. y. į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (Žin., 1998, Nr. 33-88; 2005, Nr. 66-2359).

Nuo 2007 m. rugsėjo 12 d. įgaliojusios redakcijos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 (2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 916 redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugpjūčio 23 d.) 2.2 punkte ir šiuo Nutarimu patvirtinto Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 punkte buvo įtvirtintos nuostatos dėl žemės reformos vykdymo piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti terminai pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises. Šio Vyriausybės nutarimo Nr.385 2.2 punkte buvo nustatyta, kad piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti praleisti terminai pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius arba nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, pateikusiems šiuos dokumentus po žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribų patvirtinimo, žemė grąžinama natūra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Šiems piliečiams, papildomai įrašytiems į apskrities viršininko įsakymu patvirtintą pretendentų sąrašą, grąžinami natūra žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai formuojami pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2006, Nr. 45-1638), nustatyta tvarka. Nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. galiojančioje Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 2.5 punkto redakcijoje (2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr.915 redakcija) įtvirtinta, kad jeigu piliečių, kuriems teismo sprendimu atnaujinti praleisti terminai pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius ir (arba) pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, prašymai atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę, mišką, vandens telkinius natūra ir (arba) nuosavybės teises ar giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai pateikti jau priėmus Nacionalinės žemės tarnybos vadovui arba jo įgaliotam žemėtvarkos skyriaus vedėjui sprendimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribų patvirtinimo (bet iki žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo), žemės sklypai projektuojami natūra grąžintinoje žemėje.

Asmenims, kuriems rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekte šioje žemėje projektuojami (suprojektuoti) perduotini nuosavybėn neatlygintinai ar parduotini žemės sklypai, tokie sklypai projektuojami iš naujo šio žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje laisvoje valstybinėje žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų.

Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad pilietis, kurio atžvilgiu įsiteisėjo teismo sprendimas atnaujinti prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo terminą, Atkūrimo įstatymo nuostatomis, tame tarpe ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pasirinkimo, gali naudotis dalyvaudamas teisės aktų nustatytose žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo procedūrose, kurias nustato Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 ir juo patvirtintas Aprašas, taip pat Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (su atitinkamais pakeitimais) patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau – ir Metodika). Taigi, tuo atveju, kai teismas atnaujina asmeniui praleistą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnis), tokio asmens prašymas nagrinėjamas ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūra vyksta pagal tų procedūrų atlikimo ir/ar atitinkamų sprendimų priėmimo dieną galiojantį Atkūrimo įstatymą ir su jo įgyvendinimu susijusius teisės aktus.

Byloje nustatyta, kad M. D. N. (pareiškėjos motina) prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo J. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę (28,10 ha), esančią (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Trakų rajone, padavė 2006 m. gruodžio 22 d., t. y. po to, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimas (administracinė byla Nr. I-4160-5/2006) dėl praleistų terminų paduoti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę atnaujinimo. Prašyme nurodė, kad prašo grąžinti žemę natūra. Prašymo padavimo metu galiojusi Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustatė, kad už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atlyginimo už valstybės išperkamą žemę atlyginimo būdai buvo numatyti Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje. Šis teisinis reguliavimas nepasikeitęs.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemė, į kurią prašė atkurti nuosavybės teises M. D. N., priskirta valstybėse išperkamai ir negali būti grąžinta natūra. Ginčas kilęs dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitu Atkūrimo įstatyme numatytu būdu, arba, kitaip tariant, atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalis), kadangi mirusios pretendentės M. D. N. įpėdinė J. N. pageidauja, kad jos motinos nuosavybės teisės būtų atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, o atsakovas ginčo 2012 m. liepos 27 d. sprendime Nr. 46SS-(14.46.104.)-569 nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimas galimas tik pinigais.

Byloje nustatyta, kad pretendentė M. D. N. pateikė 2006 m. gruodžio 22 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, kuriame prašė grąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje) iki Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 2.3-443-79, kuriuo buvo patvirtintos Aukštadvario ir Trakų seniūnijų (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto papildymui rengti parinktos teritorijos ribos pagal pridedamą schemą bei plotą (434,80 ha), priėmimo. Į bylą pateikti įrodymai, kad pretendentė šiame (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto papildymo etape buvo įtraukta į Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 2.3-2332-79 patvirtintą Piliečių, pageidaujančių susigrąžinti natūra žemę, miško sklypus ir vandens telkinius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą (Aprašo 6 p., Metodikos 31 p.), kuriame nurodyta, kad pretenduojama susigrąžinti žemė priskirta valstybės išperkamai žemei. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, teisingai nustatė, kad pretendentė M. D. N. apie tai, kad žemė jai negali būti grąžinta natūra sužinojo ne vėliau nei 2007 m. rugpjūčio 14 d., t. y. atvykusi į 1-os eiliškumo grupės pretendentų, kurie prašo žemę grąžinti natūra, susirinkimą. Šio susirinkimo protokole užfiksuota, kad atvykusiems pretendentams, kuriems grąžintina žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, buvo pasiūlyta rinktis žemės sklypus iš laisvo valstybinės žemės fondo projektuojamose (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje teritorijose, kurios nepriskirtos saugomoms valstybės. Susirinkimo protokole užfiksuota pretendentės M. D. N. valia, kad ji pageidauja susigrąžinti žemę natūra, su kitu nuosavybės teisių atkūrimo būdu nesutinka. Taigi, byloje nustatyta, kad pretendentė M. D. N., žinodama, jog jos tėvui nuosavybės teise priklausiusi žemė natūra negali būti grąžinta, nei 2007 m. rugpjūčio 14 d., nei kitu laiku iki savo mirties (2010 m. liepos 29 d.) nepareiškė savo valios kokiu būdu ji prašo atlyginti už valstybės išperkamą žemę, t. y. nepasirinko jokio atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo.

Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Ši įstatymo nuostata taikytina ir tais atvejais, kai teismas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka atnaujinta praleistą terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pagal pateiktus į bylą įrodymus, Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė 2010 m. rugpjūčio 30 d. išdavė liudijimą, kad po M. D. N. mirties yra užvesta paveldėjimo byla, kurioje dėl paveldėjimo kreipėsi mirusiosios duktė J. N. Šis dokumentas patvirtina, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies taikymo prasme nuosavybės teisių atkūrimo mirusiojo M. D. N. vardu klausimais po pretendentės mirties turėjo rūpintis apeliantė. Byloje nustatyta, kad šį notaro išduotą liudijimą ir M. D. N. mirties liudijimo kopiją apeliantė pateikė NŽT Trakų skyriui tik 2012 m. balandžio 12 d., t. y. kartu su 2012 m. balandžio 12 d. prašymu (NŽT Trakų skyriaus 2012 m. balandžio 12 d. reg. Nr. 46PP-569) parengti M. D. N. vardu išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje vietoj turėto 28,10 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime (dabar (duomenys neskelbtini) kaimas).

Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad atsakovui nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d. (pretendentės dalyvavimo pretendentų susirinkime datos) iki 2012 m. balandžio 12 d., t. y. beveik 5 metus nebuvo žinoma apie tai, kad pretendentė M. D. N. yra mirusi.

Byloje yra duomenys apie tai, kad pasibaigus 2007 metais paskelbto (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto papildymo procedūrai, kurioje M. D. N. dalyvavo (2007 m. rugpjūčio 14 d. susirinkimo protokolas), tačiau nepasirinko jokio atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo, pretendentės 2006 m. gruodžio 22 d. prašymas atkurti nuosavybės teises buvo įtrauktas ir į kitą (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto papildymo etapą, kuris prasidėjo NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjui 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. Ž46-1035 patvirtintinus Aukštadvario ir Trakų seniūnijų (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto papildymui rengti parinktos teritorijos ribos ir plotas (311,94 ha). Į 2011 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2)-129 patvirtintą pretendentų susigrąžinti žemę sąrašą buvo įtraukta ir M. D. N. (pagal 2006 m. prašyme pareikštą valią grąžinti žemę natūra). Į bylą pateikti įrodymai, kad šiame (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto papildymo etape, vykdant Apraše ir Metodikoje nustatytas procedūras, M. D. N. prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius) buvo siunčiami pranešimai kviečiant atvykti (2011 m. vasario 9 d. ir 2011 m. gegužės 25 d.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pagal pateiktus į bylą įrodymus, minėtų kvietimų laiku pretendentė jau buvo mirusi, jai skirti kvietimai siuntėjui negrįžo, o pretendentės M. D. N. įpėdinė (apeliantė) atsakovui apie pretendentės mirtį pranešė tik 2012 m. balandžio 12 d. Pagal notarės 2010 m. rugpjūčio 30 d. liudijime nurodytus M. D. N. ir jos turto paveldėtojos Jelenos adresus bei kituose bylos dokumentuose nurodytus jų adresus, apeliantės ir jos motinos gyvenamosios vietos adresas nurodytas tas pats ((duomenys neskelbtini), Vilnius). Ši aplinkybė nėra itin reikšminga. Reikšmingesnė aplinkybė yra ta, kad po to, kai apeliantė Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme tapo įpėdine perimti savo mirusios savo motinos vardu atkurtas nuosavybės teises į J. V. 28,10 ha žemės, ji beveik du metus nesikreipė į atsakovą ir nesuteikė atsakovui informacijos apie pretendentės mirtį ir iki 2012 m. balandžio 12 d. neteikė jokių paklausimų ir pageidavimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos specialiosios šio įstatymo nuostatos, kurios susiję su piliečio, padavusio prašymą atkurti nuosavybės teises, valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pareiškimu. Iki 2012 m. vasario 1 d. galiojusios redakcijos Atkūrimo įstatymo 3 straipsnio nuostatos, kurios nustatė terminą (iki 2003 m. balandžio 1 d.) piliečiui pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, nagrinėjamo ginčo atveju neaktualios, nes M. D. N. prašymą atkurti nuosavybės teises padavė 2006 m. gruodžio 22 d., t. y. įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimui, kuriuo buvo atnaujintas terminas paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. M. D. N. iki įstatyme nurodytos datos (2003 m. balandžio 1 d.) nebuvo pretendentė atkurti nuosavybės teises. Todėl M. D. N. atžvilgiu, priešingai nė nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, minėtos Atkūrimo įstatymo nuostatos dėl valios atkurti nuosavybės teises pareiškimo ar pakeitimo termino (iki 2003 m. balandžio 1 d.) negali būti taikomos. Šiuo aspektu yra aktualus teisės principas lex benignior retro agit (teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį).

Nagrinėjamu atveju pretendentė 2006 m. gruodžio 22 d. prašyme atkurti nuosavybės teises pareiškė valią dėl žemės grąžinimo natūra, o 2007 m. rugpjūčio 14 d., jau žinodama, kad žemė natūra negali būti grąžinta, nes priskirta valstybės išperkamai žemei, žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procese dar kartą patvirtino šią savo valią, pareikšdama, kad nesutinka, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos kitu būdu. Ši situacija vertintina, kad pretendentė iki savo mirties (2010 m. liepos 29 d.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo yra pareiškusi valią atkurti nuosavybės teises tokiu būdu (natūra), kuris negalimas, nes žemė yra priskirta valstybės išperkamai. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pretendentė M. D. N. kėlė ginčus teismuose dėl (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto ir jo papildymų procedūrose priimtų administracinių aktų, kuriais žemė, į kurią ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises, priskirta valstybės išperkamai žemei.

Minėta, kad pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies ir su jos įgyvendinimu susijusių poįstatyminių teisės aktų (Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 16 punkto, Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 2.5 p.) nuostatas piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, žemės grąžinimas natūra, taip pat lygiaverčių žemės sklypų suteikimas, numatytas tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Žemės reformos žemėtvarkos projekto bei jo papildymų procedūra yra saistomos atitinkamų terminų, kurie prasideda atitinkamu administraciniu aktu parinkus ir patvirtinus projektuojamos teritorijos ribas ir apie tai viešai paskelbus, o baigiama patvirtinant parengtą, apsvarstytą ir suderintą žemėtvarkos projektą. Byloje nustatyta, kad pretendentės, kuriai buvo atnaujintas terminas paduoti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, prašymas nedelsiant buvo įtrauktas į artimiausią (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto papildymą, ji buvo kviečiama dalyvauti vykstančiose nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose, kurioms vykstant 2007 m. rugpjūčio 14 d. patvirtino savo prašyme pareikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (natūra), tačiau nepasinaudojo teise ir galimybe pareikšti valią vietoj turėtos valstybės išperkamos žemės pasirinkti atitinkamą atlyginimo būdą. Apeliantė nekelia ginčo tuo aspektu, kad rengiant nagrinėjamam ginčui reikšmingus (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto papildymus M. D. N. atžvilgiu būtų pažeistos Aprašo ir Metodikos nuostatos.

Pretendentės įpėdinė perimti mirusios savo motinos vardu atkurtas nuosavybės teises, t. y. apeliantė, 2012 m. balandžio 12 d. kreipėsi į atsakovą dėl išvados M. D. N. vardu parengimo suteikti lygiavertį žemės sklypą kitoje ((duomenys neskelbtini)) kadastro vietovėje galiojant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (2011 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XI-1650 redakcija, įsigaliojusi 2012 m. vasario 1 d.), kuris numato nuosavybės teisių atkūrimą atlyginant pinigais tiems piliečiams, kurie įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Minėtos įstatymo normos nuostata „įstatymo nustatytais terminais“ asmeniui, kuriam buvo atnaujintas terminas pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taikytina per sisteminį Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies ir su jos įgyvendinimu susijusių pirmiau minėtų poįstatyminių teisės aktų nuostatų aiškinimą. Kitoks aiškinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas taikė ne visiškai tinkamai, tačiau naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, nes, remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus nėra pagrindo. Skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos J. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Top of Form