A-438-1477-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generatedA-438-1477-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. AMP1-171 ir grąžinti jį į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių RAAD) direktoriaus pareigas; priteisti pareiškėjui iš Šiaulių RAAD vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti pareiškėjui iš Aplinkos ministerijos 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Full text
Administracinė byla Nr. A438-1477/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05655-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija 67
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. sausio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. AMP1-171 ir grąžinti jį į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių RAAD) direktoriaus pareigas; priteisti pareiškėjui iš Šiaulių RAAD vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti pareiškėjui iš Aplinkos ministerijos 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
II. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimu, pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, suformulavo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti Aplinkos ministerijai vykdyti konkurso į Šiaulių RAAD direktoriaus pareigas procedūras.
Nurodo, kad Aplinkos ministerija šiuo metu organizuoja konkursą į Šiaulių RAAD direktoriaus pareigas. Tuo atveju, jeigu konkursas pasibaigs anksčiau nei apeliacine tvarka bus išnagrinėta ši byla, į minėtas pareigas gali būti paskirtas kitas asmuo. Todėl pareiškėjui galimai palankus apeliacinės instancijos teismo sprendimas grąžinti pareiškėją atgal į šias pareigas gali tapti neįvykdomu arba jo įvykdymas objektyviai būtų apsunkintas (reikėtų nutraukti tarnybos santykius su nauju valstybės tarnautoju, įstatymų nustatytais terminais įspėti jį apie atleidimą, išmokėti išeitinę kompensaciją ir pan., dėl ko Aplinkos ministerija gali patirti nereikalingų išlaidų).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti Aplinkos ministerijai vykdyti konkurso Šiaulių RAAD direktoriaus, A lygio 18 kategorijos įstaigos vadovo, pareigybei užimti procedūras.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. To paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus.
Iš susiformavusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis) (žr., pavyzdžiui, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pavyzdžiui, 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).
Taigi tiek pagal įstatymą, tiek pagal nuoseklią teismų praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas ar netaikymas konkrečioje byloje visų pirma priklauso nuo to, ar jos nepritaikius pasunkėtų ar pasidarytų negalimas pareiškėjui palankus teismo sprendimo įgyvendinimas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad būtų panaikintas aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr. AMP1-171, kuriuo jis nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. buvo atleistas iš Šiaulių RAAD direktoriaus, A lygio 18 kategorijos įstaigos vadovo, pareigų, taip pat pareiškėjas reikalauja grąžinti jį į iki tol eitas pareigas. Taigi apeliacinės instancijos teismui priėmus pareiškėjui palankų, jo skunde suformuluotus reikalavimus tenkinantį, procesinį sprendimą, būtent šis sprendimas būtų pagrindas, kuriuo pareiškėjas būtų grąžintas į pareigas. Todėl net ir tuo atveju, jei teismo proceso metu į Šiaulių RAAD direktoriaus pareigas būtų priimtas kitas konkursą laimėjęs asmuo, būtų taikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punktas, pagal kurį toks valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas arba paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio Įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti.
Taigi tuo atveju, jei teismas panaikintų aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. AMP1-171, kuriuo pareiškėjas atleistas iš Šiaulių RAAD direktoriaus pareigų, ir grąžintų pareiškėją į šias pareigas, teismo proceso metu vykusį konkursą laimėjusio ir į pareigas priimto asmens atleidimo iš pareigų klausimas būtų sprendžiamas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, taip neapsunkinant ir juo labiau nepadarant negalimu teismo sprendimo įvykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju minėta Valstybės tarnybos įstatymo nuostata užtikrintų tinkamą ir operatyvų pareiškėjui palankaus teismo sprendimo, kuriuo jis būtų grąžinamas į iki tol eitas pareigas valstybės tarnyboje, įgyvendinimą.
Iš esmės tokios pat pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir priimdamas 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-305/2013, 2013 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-677/2013.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju atsakovas turės atleisti kitą į Šiaulių RAAD direktoriaus pareigas priimtą konkursą laimėjusį asmenį, įstatymų nustatytais terminais įspėti jį apie atleidimą, išmokėti išeitinę kompensaciją ir pan., dėl ko atsakovas patirs nereikalingų išlaidų, pažymėtina, jog šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip būsimo galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas ar negalimumas jo įvykdyti, taigi nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra, todėl nutaria pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo V. S. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai vykdyti konkurso Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus, A lygio 18 kategorijos įstaigos vadovo, pareigybei užimti procedūras) netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas