A-552-155-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-155/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01093-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. B. ir M. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. B. ir M. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracija).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai E. B. ir M. J. skundu ir patikslintais skundais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 8SD-(14.8.7.)-1025; panaikinti Tarnybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 155-(8.5.)-566; įpareigoti Tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyrių ir Tarnybą rengiant įsiterpusio valstybinės žemės sklypo 192,41 m2 planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, atlikti veiksmus pagal Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.1 punktą, kai suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti.

Pareiškėjai paaiškino, kad tarp pareiškėjams priklausančios namų valdos yra įsiterpęs 192,41 m2 laisvos valstybinės žemės sklypas. Jame yra suprojektuoti, natūroje suformuoti ir naudojami privažiuojamasis kelias ir pėsčiųjų takai į pareiškėjų namų valdą, todėl šis žemės sklypas yra „kitos paskirties žemė“ (t. y. jai nustatyta žemės tikslinė paskirtis), o pagal žemės naudojimo būdą yra inžinerinės infrastruktūros teritorija (pareiškėjų susisiekimo komunikacija). Šis sklypas yra įsiterpęs žemės sklypas, kuris neviršija 0,04 ha, todėl gali būti parduodamas ne aukciono tvarka. Ginčas kilo tada, kai pareiškėjai pateikė prašymą šį žemės sklypą pirkti ir pradėjo ruošti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tačiau Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 23 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7)-1025 ir Tarnyba 2012 m. kovo 28 d. raštu Nr. 155-(8.5)-566 nusprendė, kad minėtas žemės sklypas yra laisva valstybinė žemė ir nesutiko šį žemės sklypą pareiškėjams parduoti statiniams eksploatuoti. Pareiškėjų teigimu, jie termino skundui paduoti nepraleido.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Tarnyba 2011 m. kovo 22 d. gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. 40-2-454, kuriame buvo prašoma duoti sutikimą, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvos valstybinės žemės sąskaita. Kauno miesto savivaldybės administracija minėtame rašte nurodė, jog pareiškėjų prašomas parduoti valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką. Be to, pareiškėjai 2011 m. kovo 15 d. prašyme, adresuotame Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, prašė leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, ir nurodė, kad plano rengimo tikslas – nupirkti (įsigyti nuosavybėn bendros dalinės nuosavybės teise) laisvą valstybinę žemę, kuri randasi prie namų valdos (duomenys neskelbtini), Kaune.

Atsakovas darė išvadą, kad patys pareiškėjai šiame prašyme pripažino, jog nori įsigyti laisvą valstybinę žemę, o ne naudojamą žemę, kaip teigia savo skunde. Tarnyba 2011 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 8SD-1162 atsakydama į minėtą Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą, nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų rengiamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, planas, kurio tikslas – iki 0,06 ha įsiterpusio laisvo valstybinio žemės ploto prijungimas. Tarnyba 2012 m. vasario 23 d. rašte Nr. 8SD-(14.8.7.)-1025 nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimų ir nuomos" ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamojo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo" nuostatas parengus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, planą, bus galima įsiterpusį laisvą valstybinės žemės 192,41 kv. m plotą prijungti prie pareiškėjų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo.

Minėtą sprendimą pareiškėjai apskundė Tarnybos vadovui išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Išnagrinėjęs skundą Tarnybos vadovas priėmė sprendimą Nr. lSS-(8.5)-556, kuriuo skundžiamas Tarnybos Kauno miesto skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas. Atsakovas pareiškėjų teiginį, jog įsiterpęs žemės sklypas, esantis tarp E. B. ir M. J. namų valdos žemės sklypo vakarinės ribos ir (duomenys neskelbtini) gatvės, yra pareiškėjų naudojama valstybinė žemė – t. y. šis žemės sklypas gali būti parduodamas kaip pareiškėjų naudojama valstybinė žemė, laikė prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nes teisės aktai neįtvirtina teisinio pagrindo formuoti žemės sklypus inžineriniams tinklams, taip pat statiniams, neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

Atsakovo teigimu, pareiškėjai galėtų įsigyti valstybinės žemės sklypo plotą, esantį prie (duomenys neskelbtini), Kaune, jeigu minėtoje teritorijoje (192,42 kv. m. žemės plote, esančiame tarp pareiškėjų namų valdos žemės sklypo vakarinės ribos ir (duomenys neskelbtini) gatvės) turėtų jiems nuosavybės teise priklausančių statinių, tačiau Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie minėtoje teritorijoje nuosavybės teise pareiškėjams priklausančius statinius. Atsakovas darė išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog žemės plotas, esantis prie (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėjų gali būti įsigyjamas esamiems statiniams eksploatuoti.

Tarnyba atkreipė dėmesį, kad šioje byloje nėra jokių duomenų, jog žemės plotas, esantis prie (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėjams yra suteiktas kokiu nors teisiniu pagrindu ir kad jame yra suprojektuotas kelias. Aplinkybė, jog jie naudoja minėtą teritoriją transporto komunikacijoms, atsakovo manymu, nėra ir negali būti teisinis pagrindas pripažinti šią teritoriją naudojama žeme pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjų minimame 1961 m. birželio 16 d. sklypo plane nėra nurodytas nei privažiuojamasis kelias, nei pėsčiųjų takai, o ginčo teritorijoje nurodytas tik skveras.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai yra praleidę terminą paminėtiems individualiems administraciniams aktams ginčyti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Administracija paaiškino, kad 2011 m. kovo 16 d. gavo pareiškėjų prašymą leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tikslu prisijungti laisvą valstybinę žemę, esančią prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune. Administracija kreipėsi į Tarnybą dėl sutikimo gavimo. 2011 m. balandžio 13 d. gavo Tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 8SD-1162, kuriame nurodyta, kad Tarnyba neprieštarauja, jog būtų rengiamas žemės sklypo planas, kurio tikslas iki 0,06 ha įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimas.

Išnagrinėjus pateiktus dokumentus bei atsižvelgus į gautą Tarnybos sutikimą, 2011 m. gegužės 16 d. Administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A-1866, kuriuo leista pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, planą. 2011 m. birželio 6 d. buvo išduoti sklypo plano rengimo reikalavimai Nr. SPR-7654. Parengtas žemės sklypo planas Administracijai tvirtinimui nėra pateiktas iki šiol. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai painioja du skirtingus žemės sklypo plano rengimo tikslus – t. y. kai formuojami naudojami žemės sklypai esamiems pastatams eksploatuoti ir kai esami žemės sklypai padidinami ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje.

Patys pareiškėjai skunde šį plotą laiko „įsiterpusiu", kurį nori prisijungti prie savo valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Administracija pažymi, kad skundžiamuose sprendimuose Tarnyba pripažįsta tą aplinkybę, kad ginčo žemės plotas yra laisva valstybinė žemė, kuri, vadovaujantis Aprašo 4.4. punktu, parengus žemės sklypo planą, galėtų būti prijungta prie pareiškėjams priklausančio žemės sklypo. Administracijos manymu, pareiškėjai nepagrįstai siekia šį valstybinės žemės plotą įsigyti kaip jų naudojamą žemės sklypą.

Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių tai, kad norimame įsigyti valstybinės žemės plote yra pareiškėjams priklausančių pastatų ar statinių, todėl pareiškėjų siekis įsigyti ginčo valstybinės žemės plotą teisiškai yra įmanomas tik kaip įsiterpusio laisvos žemės ploto prijungimas, o ne kaip papildomo naudojamo žemės sklypo suformavimas. Administracija akcentavo, kad pareiškėjai akivaizdžiai yra praleidę 1 mėnesio terminą administraciniams aktams ginčyti, kadangi į teismą su skundu kreipėsi tik 2012 m. spalio 25 dieną.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu administracinę bylą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 8SD-(14.8.7)-1025 ir Tarnybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 155-(8.5.)-566 nutraukė. Likusioje dalyje teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2, 3 dalimis, nustatė, kad pareiškėjai Tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 8SD-(14.8.7.)-1025 išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė Tarnybos vadovui, kuris išnagrinėjęs skundą priėmė 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. lSS-(8.5)-556, kuriuo skundžiamas Tarnybos Kauno miesto skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju 20 dienų skundo teismui dėl Tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 8SD-(14.8.7.)-1025 ir Tarnybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 155-(8.5.)-566 panaikinimo padavimo terminas skaičiuotinas nuo Tarnybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 155-(8.5.)-566 įteikimo dienos. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas nustatė, kad skundą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo pareiškėjai pateikė tik 2012 m. spalio 25 d., t. y. praleidę skundo padavimo teismui terminą.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad pareiškėjai nesuformulavo teismui prašymo atnaujinti skundo dėl sprendimų panaikinimo padavimo teismui terminą, nenurodė termino praleidimo priežasčių ir nepateikė šias priežastis patvirtinančių įrodymų. Teismas atkreipė dėmesį, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakius priimti pareiškėjų skundą, pareiškėjams tapo aišku, kuriam teismui teismingas jų keliamas ginčas, tačiau teismas nurodė, kad iš tolesnių pareiškėjų veiksmų teikiant skundus Kauno apygardos administraciniam teismui, po to vėl Vilniaus apygardos administraciniam teismui (jau žinant apie ginčo teismingumą Kauno apygardos administraciniam teismui) matyti, jog jie nebuvo pakankamai rūpestingi, todėl skundą dėl sprendimų panaikinimo padavė nepateisinamai ilgai praleidę skundo padavimo terminą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai taip pat be svarbių priežasčių praleido ABTĮ 33 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus terminus, laikant, jog šioje situacijoje neturėjo būti taikoma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Teismas rėmėsi Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjai galėtų įsigyti 192,41 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini), Kaune, esamiems statiniams eksploatuoti tik tuo atveju, jei minėtame sklype jie turėtų jiems nuosavybės teise priklausančių statinių. Pareiškėjų teiginį, kad minėtoje teritorijoje yra jiems priklausantys statiniai – privažiuojamasis kelias ir pėsčiųjų takai, teismas laikė nepagrįstu jokiais įrodymais, taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog žemės plote, esančiame prie (duomenys neskelbtini), Kaune, būtų suprojektuotas kelias, taip pat nėra jokių duomenų apie statinius (susisiekimo įrenginius ar komunikacijas), esančius minėtame žemės plote, kurie būtų įregistruoti nekilnojamojo turto registre (ABTĮ 57 str.).

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai 2011 m. kovo 15 d. pateikė prašymą Administracijos direktoriui, kuriame nurodė, jog plano rengimo tikslas yra nupirkti (įsigyti nuosavybėn bendros dalinės nuosavybės teise) laisvą valstybinę žemę, kuri randasi prie namų valdos (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės sklypo, o ne suformuoti naudojamą žemės sklypą esamiems pastatams eksploatuoti. Teismas vadovavosi Aprašo 4.4, 4.1 punktais ir pažymėjo, jog nesant pagrindo 192,41 kv. m žemės plotą, esantį prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, laikyti pareiškėjų naudojama žeme, nėra jokio teisinio pagrindo formuoti pareiškėjams žemės sklypą naudojamiems pastatams eksploatuoti, vadovaujantis Aprašo 4.1 punktu.

Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad ginčo žemėje yra jų įrengtas įvažiavimas, tačiau nėra jokios įvažiavimo projektinės dokumentacijos, pritarimų projektui, leidimų, Tarnybos sutikimo, registracijos viešajame registre, sudarė prielaidas teismo išvadai dėl savavališko susisiekimo komunikacijos (statinio) įrengimo valstybinėje žemėje. Atsižvelgęs į faktines bei teisines aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyrių ir Tarnybą rengiant įsiterpusio valstybinės žemės sklypo 192,41 m2 žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, atlikti veiksmus pagal Aprašo 4.1 punktą, kai suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti, nepagrįstas, todėl atmestinas.

III. Pareiškėjai E. B. ir M. J. apeliaciniu skundu (b. l. 2-19, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 23 d. raštą Nr. 8 SD-(14.8.7.)-1025 ir Tarnybos 2012 m. kovo 28 d. raštą Nr. 155-(8.5.)-566 bei įpareigoti Tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyrių ir Tarnybą rengiant įsiterpusio valstybės žemės sklypo 192,41 m2 žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, atlikti veiksmus pagal Aprašo 4.1 punktą suformuojant naudojamus valstybės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti.

Pareiškėjai nurodo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytas aplinkybes, taip pat tvirtina, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjų argumentų, ginčą reguliuojančių teisės aktų, pažymi, kad teismo teiginys, jog byloje nėra duomenų, kad žemės plote, esančiame prie (duomenys neskelbtini), Kaune, būtų suprojektuotas kelias, neatitinka tikrovės, nurodo, kad nebuvo vertinti pareiškėjų prašymai dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Pareiškėjai paaiškina, kad, vykdydami ginčo nagrinėjimą ne teismo tvarka ir gavę Tarnybos 2012 m. kovo 28 d. raštą Nr. 155-(8.5.)-566, nepraleidę 20 dienų termino, t. y. 2012 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Pareiškėjų manymu, asmens kreipimasis į bet kurį apygardos administracinį teismą yra kreipimasis į administracinį teismą, todėl terminas skaičiuotinas iki datos, kada kreiptasi į kurį nors administracinį teismą. Pareiškėjai nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi nustatė, jog skundas paduotinas Kauno apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjai 2012 m. gegužės 22 d. pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi nurodė pareiškėjams pašalinti skundo trūkumus. 2012 m. gegužės 30 d. pareiškėjai pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą, šalindami nurodytus trūkumus.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 5 d. nutartimi laikė pareiškėjų patikslintą skundą nepaduotu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjų atskirojo skundo netenkino. Pareiškėjai 2012 m. rugsėjo 28 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir nurodė, kad pareiškėjai turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. 2012 m. spalio 25 d. pareiškėjai pateikė patikslintą skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2012 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjams pašalinti patikslinto skundo trūkumus.

Pareiškėjai 2012 m. lapkričio 8 d. įvykdė šią teismo nutartį, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatė, kad yra praleistas 20 dienų terminas skundu kreiptis į administracinį teismą ir nurodė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjai tvirtina, kad išdėstyta chronologija susijusi su kreipimusi į administracinį teismą dėl to paties skundo dalyko ir atkreipia dėmesį, kad Tarnybos 2012 m. kovo 28 d. rašte Nr. 155-(8.5.)-566 nenustatyta, jog šis raštas gali būti skundžiamas Kauno apygardos administraciniam teismui, o nustatyta, kad gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 52-55, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Administracija vadovaujasi ABTĮ 130 straipsnio 2 dalimi ir pažymi, kad apeliaciniame skunde nenurodyta kokius materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad teismas vertino pareiškėjų argumentus dėl termino praleidimo, tačiau nustatė, kad terminai yra akivaizdžiai praleisti, o prašymo atnaujinti praleistus terminus pareiškėjai nepateikė.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 58-60, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas laiko nepagrįstu pareiškėjų teiginį, kad valstybinės žemės sklypo plotas, esantis prie namų valdos (duomenys neskelbtini), Kaune, yra pareiškėjų naudojama žemė, nes minėtame valstybinės žemės plote yra privažiuojamas kelias ir pėsčiųjų takai. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų nurodomame 1961 m. birželio 16 d. sklypo plane nėra nurodytas nei privažiuojamasis kelias, nei pėsčiųjų takai, o ginčo teritorijoje nurodytas skveras. Atsakovas taip pat pažymi, kad šio plano negalima prilyginti žemės sklypo planui, kadangi tai yra trijų butų blokuoto gyvenamo namo projektas. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad, nesant įvažiavimo projektinės dokumentacijos, pritarimų projektų, leidimų, registracijos viešajame registre, darytinos prielaidos dėl savavališko susisiekimo komunikacijos įrengimo valstybinėje žemėje. Atsakovas laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovo veiksmais užkertama galimybė naudotis namų valda, nes galioja principas, jog iš neteisės teisė neatsiranda. Atsakovas remiasi Vyriausybės 2000 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 1249 patvirtintos Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarkos 2 punktu, atkreipia dėmesį, kad valstybinės žemės plotas, esantis prie (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir daro išvadą, kad, nesant nustatytų žemės sklypo naudojimo būdo, paskirties, jie negalėjo būti pakeisti administracine tvarka. Atsakovas pabrėžia, kad Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie ginčo teritorijoje nuosavybės teise pareiškėjams priklausančius statinius. Atsakovo manymu, pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti.

Pareiškėjai E. B. ir M. J. pateiktuose paaiškinimuose (b. l. 65-67, II t.) nurodo, kad atsakovas savo atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tikrovės neatitinkančiu teiginiu ir teisės aktams prieštaraujančiais teiginiais. Pareiškėjai pabrėžia, kad byloje yra 1961 m. birželio 16 d. sklypo planas, kuriame ginčo žemės sklype 192,41 m2 suprojektuoti ir suformuoti bei iki šiol naudojami 3 m privažiuojamasis kelias ir pėsčiųjų takai. Pareiškėjai vadovaujasi Teritorijų planavimo įstatymo (2006 m. birželio 8 d. redakcija) 21 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal kurį 1961 m. birželio 16 d. sklypo planas yra teritorijų planavimo dokumentas, taip pat remiasi Žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. redakcija) 2 straipsnio 11 punktu, apibrėžiančiu žemės naudotojo sąvoką, ir daro išvadą, kad 1961 m. birželio 16 d. sklypo planas yra administracinis aktas, pareiškėjai ginčo žemės sklypą naudoja administracinio akto pagrindu ir jie yra šios žemės naudotojai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl procedūros, kuri turėtų atliekama, pareiškėjams pageidaujant įsigyti laisvos valstybinės žemės sklypą bei dėl termino kreiptis su skundu į teismą atnaujinimo.

Dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo ir bylos nutraukimo

Pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimų panaikinti atsakovo individualius administracinius aktus, konstatavęs, kad pareiškėjai praleido terminą kreiptis į teismą ir šiuo termino atnaujinti neprašė.

Pareiškėjų apeliacinis skundas šioje dalyje grindžiamas tuo, kad pareiškėjai laiku kreipėsi į administracinį teismą, o ta aplinkybė, kad jiems tai darant buvo pažeistos teismingumo taisyklės, nesudaro pagrindo laikyti juos praleidusiais skundo padavimo terminą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis numato, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba nuo individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymas yra pakankamai reglamentavęs individualių administracinių ginčų teismingumo klausimus bei nustatęs tvarką, kuria turi būti paduodami skundai administracinėse bylose.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjų kreipimasis į administracinį teismą, kuriam nėra teismingas jų keliamas administracinis ginčas, negali būti laikomas tinkamu teisės į teismą realizavimu ir negali būti pagrindu kitaip skaičiuoti ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą skundo padavimo terminą. Skundo administraciniam teismui padavimas, pažeidžiant teismingumo taisykles, gali būti laikomas aplinkybe, rodančia pareiškėjų suinteresuotumą ir aktyvumą ginant savo teises, tačiau įgyja teisinę reikšmę tik sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjai dėl juos netenkinančių atsakovo aktų kreipėsi 2012 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o pastarajam 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi nustačius, jog skundas turi būti paduodamas Kauno apygardos administraciniam teismui, pareiškėjai 2012 m. gegužės 22 d. pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui. Vėliau pareiškėjai nepašalino paduoto skundo trūkumų, ginčijo pirmosios instancijos teismo nutartį, pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriam dar kartą atsisakius priimti skundą kaip neteismingą šiam teismui, 2012 m. spalio 25 d. vėl kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris skundą priėmė nagrinėti.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjų teisės kreiptis į teismą realizavimu ir pagrįstai konstatavo, jog jie, tiek 2012 m. gegužės 22 d., tiek ir 2012 m. spalio 25 d. paduodami skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, praleido teisės aktuose nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl Tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 8SD-(14.8.7.)-1025 ir Tarnybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 155-(8.5.)-566 panaikinimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnis nurodo, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jei bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Taigi teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, turi teisę atnaujinti skundo padavimo terminą, tik esant tokiam pareiškėjo prašymui. Nagrinėjamu atveju nors byloje yra pareiškėjų 2013 m. kovo 27 d. prašymas dėl termino atnaujinimo skundui paduoti (b.t.1, l.132-134), tačiau juo pareiškėjai prašė ne atnaujinti terminą, bet laikyti, kad jie nėra praleidę termino kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai naudojosi ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtintu administracinio teismo aktyvumo principu ir ne kartą pareiškėjams siūlė prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, tačiau pareiškėjai netinkamai įgyvendino savo procesines teises ir tokio prašymo neteikė. Nesant aiškiai išreikštos pareiškėjų valios prašyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas neturėjo pagrindo svarstyti šio termino atnaujinimo klausimą.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutraukė administracinės bylos dalį dėl Tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 8SD-(14.8.7.)-1025 ir Tarnybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 155-(8.5.)-566 panaikinimo ir apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

Dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus

Tarp bylos šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai turi teisę išpirkti iš valstybės 192,41 m2 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, šalia jų naudojamo namų valdos žemės sklypo. Šalys nesutaria tik dėl norimo išpirkti žemės sklypo apibūdinimo bei dėl procedūros, kuri turėtų būti atliekama tuo tikslu.

Pareiškėjų nuomone, minėtas žemės sklypas turi būti laikomas jų naudojamu valstybinės žemės sklypu, skirtu jame esantiems pareiškėjų statiniams eksploatuoti. Tokiu atveju turėtų būti rengiamas žemės sklypo planas, vadovaujamasi Aprašo 4.1 punktu ir suformuojamas žemės sklypas esamiems statiniams ( susisiekimo komunikacijoms) eksploatuoti.

Atsakovo nuomone, kurią pripažino teisinga ir pirmosios instancijos teismas, 192,41 m2 žemės plotas yra laisva valstybinė žemė, įsiterpusi tarp kitų privačios žemės sklypų ir besiribojanti su pareiškėjų namų valdos sklypu, todėl ja gali būti padidinamas pagrindinis pareiškėjų valdomas žemės sklypas, atliekant reikalingas procedūras pagal Aprašo 4.4 punktą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, kad 192,41 m2 ploto žemės sklype yra kokie nors pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklausantys statiniai. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašo (b.t.1,l.29-30), visi pareiškėjams priklausantys ir įregistruoti statiniai ( gyvenamasis namas ir kiemo statiniai) yra 605 m2 žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjų pageidaujamame įsigyti žemės plote yra privažiavimo į pareiškėjų namų valdą kelias bei pėsčiųjų takai, neįrodo, kad privažiavimo kelias ir takai yra suformuoti kaip statiniai ir įregistruoti viešame registre. Be to, faktinis naudojimasis esančiu privažiavimo keliu bei takais savaime nesukuria subjektinių teisių išpirkti šį žemės sklypą Aprašo 4.1 punkto prasme, nes taip taikant šią teisės normą pareiškėjai galėtų reikšti pretenzijas ir į kitų jų faktiškai naudojamų Kauno miesto gatvių, šaligatvių ar pėsčiųjų takų privatizavimą.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjų teisę naudotis ginčo žemės sklypu patvirtina 1961 m. birželio 16 d. žemės sklypo planas M1:500, tačiau šis planas nelaikytinas nei teritorijų planavimo dokumentu Teritorijų planavimo įstatymo prasme, nei tinkamu administraciniu aktu Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkto prasme. 1961 m. birželio 16 d. planas yra gyvenamojo namo statybos projekto dalis, kurioje fiksuota būsima statinio padėtis žemės sklype bei projektuojama bendra žemės sklypo situacija. Šis planas nėra įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre, todėl negali būti laikomas pakankamu įrodymu pareiškėjų teisei naudotis žemės sklypu pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjai 2011 m. kovo 15 d. patys prašė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus leisti pradėti rengti žemės sklypo planą tikslu nupirkti laisvą valstybinę žemę, kuri yra prie namų valdos sklypo. Būtent toks jų prašymas buvo suderintas su Nacionaline žemės tarnyba ir išduoti tokio plano rengimo reikalavimai.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurių atlikimo reikalauja pareiškėjai.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai neteisingai traktuoja atsakovo veiksmus, kaip subjektinės teisės išpirkti ginčo žemės plotą atėmimą, uždraudimą naudotis privažiavimo keliu bei tinkamo naudojimosi privačia nuosavybe apribojimą. Kaip pripažino ir atsakovas, pareiškėjai turi teisę išsipirkti žemės sklypą Aprašo 4.4 punkto tvarka – paruošti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, numatant sklypo padidinimą įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu ir atlikti tolesnes procedūras. Be to, pareiškėjai turi teisę įteisinti faktinį naudojimąsi šiuo žemės sklypu ir nepirkdami jo, o sudarydami žemės sklypo panaudos ar nuomos sandorius arba prašydami nustatyti kelio servitutą valstybinėje žemėje.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir įvertinusi pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai įvertino susiklosčiusius ginčo teisinius santykius ir pritaikė jiems teisės aktus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjų E. B. ir M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas