AS-706-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-706-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00203-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. Š. (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarties.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2015 m. vasario 23 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėja buvo įpareigota pateikti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą, kuriame būtų patikslintas skundo reikalavimas ir nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas atskirasis skundas.

Pareiškėja teismui pateikė patikslintą prašymą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išspręsti klausimą iš esmės. Pareiškėja taip pat prašė Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo valdybos (toliau – ir ĮAV), Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos (toliau – ir GI), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) atsakymus laikyti negaliojančiais ir įpareigoti atlikti išsamius tarnybinius tyrimus. Nustatyti, kokia globali žala padaryta Lietuvos Respublikos valstybei dėl atsisakymo ĮAV, GI, KAM saugumo supratimo ir korupcijos klausimo nagrinėjimo iš esmės, dėl vilkinimo atlikti veiksmus.

Nors pareiškėja patikslintame prašyme suformulavo reikalavimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarties, tačiau patikslintame prašyme pareiškė naujus reikalavimus, dėl kurių vėl turėtų būti įpareigojama šalinti atskirojo skundo trūkumus. Pareiškėja patikslintame prašyme dėsto aplinkybes, analogiškas tiek pareiškėjos 2015 m. vasario 19 d. pateiktame atskirajame skunde, dėl kurio buvo priimta nutartis trūkumams pašalinti, tiek 2015 m. sausio 9 d. gautame skunde, t. y. aprašo savo darbo santykius. Jokių naujų aplinkybių, dėl kurių, pareiškėjos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą (ABTĮ 130 str. 2 d. 6 p.), pareiškėja nenurodė, nors toks įpareigojimas buvo numatytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartyje. Konstatuota, kad pareiškėja Vilniaus apygardos administracinio 2015 m. vasario 9 d. teismo nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų nepašalino.

II. Pareiškėja V. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartis ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjos teigimu, sprendimas nepradėti bylos nagrinėti iš esmės yra neteisingas. Paaiškina, kad atskirojo skundo pagrindas yra jos tapatybei paliktas galioti sprendimas, jog ji pažeidė valstybės paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo/išslaptinimo tvarką patvirtinančias taisykles, vyraujant korupcijai, nepotizmui, šmeižtui ji yra nukentėjusi. Įrodymai yra pateikti byloje. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą laikė nepaduotu dėl to, jog pareiškėja nepašalino Vilniaus apygardos administracinio 2015 m. vasario 9 d. teismo nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų.

Pareiškėja atskiruoju skundu su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir, kaip matyti iš pareiškėjos atskirojo skundo, ji apskritai siekia visų jai nepalankių pirmosios instancijos teismo nutarčių panaikinimo ir klausimo išsprendimo iš esmės.

Bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2015 m. vasario 23 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą, kuriame būtų patikslintas skundo reikalavimas ir nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas atskirasis skundas.

ABTĮ 148 straipsnyje numatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. ABTĮ 130 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai, keliami apeliacinio skundo turiniui, šie reikalavimai taip pat keliami ir atskirajam skundui, t. y. atskirajame skunde nurodomi ginčijami klausimai; įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas); apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas); įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes (ABTĮ 130 str. 2 d. 4–8 p.)

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2015 m. vasario 23 d. pareiškėja teismui pateikė patikslintą prašymą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išspręsti klausimą iš esmės. Patikslintame prašyme pareiškėja taip pat išdėstė kitus papildomus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog šalindama atskirojo skundo trūkumus pareiškėja patikslintame prašyme suformulavo reikalavimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarties, tačiau tokiu būdu pareiškėja nepašalino visų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartyje nustatytų trūkumų – nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas atskirasis skundas, o išdėstydama papildomus reikalavimus pareiškėja taip pat nenurodė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarties neteisėtumo pagrindų. Tiesa, jog pareiškėja patikslintame prašyme dėsto aplinkybes, analogiškas tiek pareiškėjos 2015 m. vasario 6 d. pateiktame atskirajame skunde, dėl kurio buvo priimta nutartis trūkumams pašalinti, tiek 2015 m. sausio 9 d. gautame skunde, t. y. aprašo savo darbo santykius. Jokių naujų aplinkybių, dėl kurių, pareiškėjos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą (ABTĮ 130 str. 2 d. 6 p.), pareiškėja nenurodė, nors toks įpareigojimas buvo numatytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartyje. Pažymėtina, jog nagrinėdamas atskiruosius skundus teismas sprendžia procesinio pobūdžio klausimus, tačiau bylos iš esmės nenagrinėja.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokių atskirojo skundo trūkumų pašalinimas nereikalavo specifinių teisinių žinių ar antrinės teisinės pagalbos gavimo, nes pirmosios instancijos teismas pakankamai aiškiai pareiškėjai išaiškino jos atskirojo skundo trūkumus ir kaip jie turėtų būti pašalinti (ABTĮ 10 str.). Pažymėtina, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai. Taigi pareiškėjai nepašalinus nurodytų atskirojo skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015 m. vasario 25 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą.

Teismas atskirąjį skundą nagrinėja paprastai nekviesdamas bylos šalių, t. y. rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 150 str. 2 d.). Nuo šios taisyklės nukrypstama, kai atskirojo skundo išnagrinėjimui nepakanka rašytinės bylos medžiagos, reikia papildomai išklausyti proceso dalyvius žodiniame teismo posėdyje ir dėl to žodinis procesas tikslingas (2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-41/2012). Teisėjų kolegija, įvertinusi žodinio proceso tikslingumą nagrinėtu atveju, atsižvelgdama į proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus bei tai, jog byloje yra pakankamai duomenų, siekiant priimti teisėtą bei pagrįstą nutartį dėl atskirojo skundo, pareiškėjos prašymo nagrinėti jos atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka netenkina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. Š. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė